Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. Z. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovei N. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti valstybei 23 087 Lt visuomenei padarytiems nuostoliams atlyginti, sužalojus valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 27125; buvęs kodas – A1783) – dalį žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Kultūros paveldo centro direktorius 2002-08-05 patvirtino Trakų senojo miesto vietos (Al783) teritorijos ribų planą. Teritorijos ribų planu nustatyta Trakų senojo miesto vietos (Al783) teritorija – 79,27 ha. LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ Trakų senojo miesto vieta pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamosios vertybės – Trakų senojo miesto vietos – teritoriją ir į saugomos teritorijos – Trakų istorinio nacionalinio parko – dalis. Trakų senamiesčio ir Trakų senojo miesto vietos paveldosaugos reikalavimai yra nustatyti Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte, patvirtintame Trakų rajono valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395V ir Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režime, patvirtintame 1996-07-17 Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 71. P. S. išplanavimo projekto Sklypų aprašymo Priedą Nr. 1.2 žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) patenka į archeologinę zoną Nr. I. T., senamiesčio kultūrinio sluoksnio intensyvumo zonavime, Priedas Nr. 2, numatyta, kad II zonoje statybos darbai leidžiami tik atlikus archeologinius tyrimus. Pagal Režimo I d. 3 p. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijos tvarkymo ir naudojimo zoną „C“, archeologinę zoną II, atitinkančią Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto archeologinę zoną Nr. II. 2009-12-28 Departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialistams užfiksavus žemės judinimo darbus žemės sklype, (duomenys neskelbtini), atsakovei 2010-01-26 surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATV-1. 2010-02-02 Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATV-1 atsakovei skirta administracinė nuobauda - 1750 Lt. Atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, 2010-04-23 priimtas Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATV-1, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-1028-142/2010 pakeitė ir už pažeidimą atsakovei skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl atsakovės vykdytų neteisėtų žemės kasimo darbų faktas yra įrodytas. 2010-04-23 buvo gautas Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010-04-22 raštas Nr. (11.9.V)-2V-329 „Dėl žalos, padarytos kultūros paveldo objektui“, kuriame nurodyta, jog 2009-12-28 ir 2010-04-16 buvo patikrinti sklype, (duomenys neskelbtini), mechanizuotai vykdomi žemės kasimo darbai. Kasybos vieta patenka į Trakų senojo miesto vietos teritoriją. Nustatyta, jog žemės sklypo bendrasavininkei atsakovei vykdant pastato rekonstrukcijos darbus, buvo iškasta 6,20x6,652 m dydžio ir 3,2 m gylio (paskutiniais matavimo duomenimis) duobė be institucijos, atsakingos už objekto apsaugą, sutikimo. Vadovaujantis NKPAĮ 5 str. 10 d. 20 p., ieškovas ėmėsi veiksmų dėl tikslių duomenų, susisijusių su galimai padaryta žala nekilnojamosios kultūros vertybės, Trakų senojo miesto vietos, daliai, minėtame žemės sklype, nustatymo. Ieškovo pareigūnams 2010-05-07 atvykus į ginčo žemės sklypą R. K. (prisistatė kaip atsakovės įgaliotas asmuo), trukdė pareigūnams atlikti instrumentinius iškastos duobės matavimus. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2010-07-12 raštu Nr. (11.9.V)-2V-724 informavo ieškovą, jog 2010-07-07 ir 2010-07-10 patikrino situaciją vietoje. 2010-07-10 patikrinimo metu fiksuota, kad vykdyti žemės judinimo darbai kieme, tai yra nukastas gruntas iki maždaug 40 cm gylio per visą kiemo plotą. Ieškovo pareigūnams 2010-11-05 pabandžius pakartotinai atlikti instrumentinius matavimus minėtame žemės sklype, R. K. vėl trukdė atlikti fiksavimo darbus. Atsakovė 2005-11-29 Trakų rajono savivaldybės administracijai pateikė 2005-11-29 Statytojo paraišką (dėl projektavimo sąlygų) Nr. 05-524, prašydama pateikti išvadą ir parengti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimui, priestato statybai griaunamos verandos vietoje. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius parengė 2006-02-14 išvadą Nr. 05-524. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2006-01-31 raštu Nr. (12.13V)-2V-37 „Dėl specialiųjų sąlygų projektavimui“ išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektui rengti. Trakų rajono savivaldybės administracija 2006-08-08 išdavė Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 05-524 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimui. Trakų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2008-09-19 protokolu Nr. AS5-528 pritarė statinio, (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos techniniam projektui. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavęs Departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovas statybos techniniam projektui pritarė su pastaba, kad žemės judinimo darbų vietose būtini archeologiniai tyrimai. Su Nuolatinės statybos komisijos protokolu atsakovė susipažino pasirašytinai, todėl apie reikalavimą atlikti archeologinius tyrimus jai neabejotinai buvo žinoma. Analogiška žyma yra Gyvenamojo namo dalies rekonstravimo techninio projekto (arch. R. V.), kuriam pritarta minėtu Trakų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolu, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plane. Trakų rajono savivaldybės administracija 2008-09-24 išdavė Statybos leidimą Nr. AS1-492. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-09-14 ieškiniu kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, prašydama panaikinti Projektavimo sąlygų sąvadą, Statybos leidimą ir įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis atstatyti gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki statybos darbų atlikimo pagal Statybos leidimą, sprendimas minėtoje byloje nėra priimtas. Ieškovas administracinėje byloje Nr. 1-741-331/2010 - 2010-05-07 prašymu Nr. (3.12)2-1286 „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo“ kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas sustabdyti Projektavimo sąlygų sąvado ir Statybos leidimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi Departamento prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino, tačiau atsakovė toliau vykdė neteisėtus žemės kasimo darbus. Archeologas M. M. 2010-01-07 Departamento Mokslinei archeologijos komisijai pateikė Paraišką išduoti leidimą vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ar objekto archeologinius žvalgymus objekte (duomenys neskelbtini). Departamento Mokslinė archeologijos komisija 2010-01-19 posėdžio protokolu Nr. 01 nutarė pritarti M. M. „Trakų senojo miesto vietos (u.k. - 27125) (duomenys neskelbtini) archeologinių tyrinėjimų 2010 metais projektui“ ir siūlyti išduoti leidimą archeologiniams tyrinėjimams. Apie leidimo vykdyti archeologinius tyrimus neišdavimo motyvus M. M. buvo informuotas žodžiu, jam atvykus į Departamentą. Savavališki žemės kasimo bei statybos darbai žemės sklype buvo pradėti po to, kai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyrius 2009-11-26 statybos sustabdymo aktu Nr. (100)-11.37-10 pareikalavo sustabdyti bet kokius gyvenamojo namo dalies rekonstravimo darbus pagal 2008-09-04 Statybos leidimą AS-1-492. Departamento direktoriaus 2011-05-09 įsakymu Nr. Į-138 sudaryta komisija 2011-07-11 aktu Nr. RG-123 nustatė, kad 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, 2010 metų balandžio - gegužės ir tų pačių metų liepos mėnesio pradžioje žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri patenka į moksliniam pažinimui valstybės saugomo objekto, Trakų senojo miesto vietos, ir viešajam pažinimui ir naudojimui valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės, Trakų senamiesčio, teritoriją, vykdant žemės kasimo darbus, susijusius su (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo verandos (pažymėtos plane kaip 2al/p ir 4al/m) perstatymo ir naujo priestato prie jos statybos darbais, minėto sklypo dalies naudotoja (valdytoja) ir minėtų statybos darbų statytoja atsakovė, pažeisdama NKPAĮ 17 str. 1 d. 1 p. (atidengė ir judino archeologinius sluoksnius be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo) ir to paties straipsnio 3 d. (neištirtame mokslinio pažinimo saugomame objekte vykdė statybos darbus, kurie nėra nei priežiūros, nei konservavimo darbais), ne mažesniame kaip 35 m² plote sužalojo valstybės saugomą kultūros paveldo objektą, Trakų senojo miesto vietą, taip negrįžtamai sunaikinant nepažintą mokslinių duomenų šaltinį ir didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios kultūros vertybės dalį; atsižvelgus į tai, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini)Trakų senojo miesto vietos dalis buvo sunaikinta negrįžtamai, pagal NKPAĮ 29 str. 2 d. nuostatas nustatyti sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdą bei pasiūlyti žalą padariusiai atsakovei atkurti iki sužalojimo buvusią būklę – netikslinga; žemės sklype, (duomenys neskelbtini), vykdant aukščiau nurodytus žemės kasimo darbus, valstybės (visuomenės) patirti nuostoliai dėl prarasto mokslinių duomenų šaltinio yra 23087 Lt, iš jų 223 Lt susiję su nuostolių dydžio paskaičiavimu – sąmatinės dokumentacijos parengimu. Žemės sklype, atliekant žemės kasimo darbus, prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų, buvo sunaikinti nekilnojamosios kultūros vertybės - Trakų senojo miesto vietos - kultūriniai (archeologiniai) sluoksniai ir taip prarastas nepažintas mokslinių duomenų šaltinis. Vadovaujantis NKPAĮ 29 str. 3 d. nuostatomis, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio praradimas gali būti įskaičiuojamas į tiesioginius valstybės patirtus nuostolius. Atsakovė, atlikdama žemės judinimo darbus nekilnojamosios kultūros vertybės - Senojo miesto vietos - dalyje, minėtame žemės sklype, be leidimo atlikti archeologinius tyrimus bei archeologo paslaugų pirkimo, sutaupė lėšas archeologiniams tyrimams atlikti bei gavo naudos (praturtėjo) iš nurodytų neteisėtų veiksmų, todėl iš neteisėtų veiksmų gauta nauda įskaityta į visuomenei padarytus nuostolius.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant žalos faktą ir dydį, egzistavimo. Atsakovė sudarė sutartį su archeologais ir 2010 m. sausio mėnesį kreipėsi į ieškovą dėl leidimo archeologiniams tyrimams atlikti išdavimo, tačiau ieškovas neteisėtai delsė pateikti atsakymą į tokį prašymą. Tokį ieškovo delsimo neteisėtumą įrodo paties ieškovo pateiktas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-03-17 sprendimas ir tarnybinės nuobaudos skyrimas ieškovo Kontrolės skyriaus vedėjui. Ieškovas nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kurie leistų teigti, kad iškastoje vietoje buvo vertingas kultūrinis sluoksnis. Tai, kad žemės sklypas yra saugomos teritorijos ribose, nereiškia, kad visa teritorija pati savaime yra vertinga archeologiniu požiūriu ir kad visoje teritorijoje yra vertingas kultūrinis sluoksnis. Minėtas žemės sklypas daug kartų buvo perkastas tiesiant inžinerinius tinklus ir gyventojams vykdant kitokią kasdienę veiklą sklype. Konkrečią žalą privaloma nurodyti ir Komisijos sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti akte, atskirai nurodant sužalotas ar sunaikintas vertingąsias savybes ar elementus. Tačiau tiek šios komisijos akte, tiek šioje byloje ieškovas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie padarytos žalos pobūdį. Ieškovas teigė, jog žala pasireiškė nepažinto mokslinių duomenų šaltinio praradimu. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 str. 3 d. nepažinto mokslinių duomenų šaltinio praradimas priskiriamas prie tiesioginių valstybės nuostolių. Ieškovas tiesioginių nuostolių dydį įrodinėjo kaip atsakovės gautą naudą (sutaupytas lėšas) pagal CK 6.249 str. 2 d. Tačiau visuomenė ir valstybė šiuo atveju taip pat patyrė naudos - valstybė neišleido archeologiniams tyrimams lėšų, kurių būtų reikėję archeologiniams tyrimams, jei tyrimus atlikti būtų užsakiusi pati valstybė, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi patirtą žalą kompensuoja gauta nauda. Ieškovas nuostolių dydį grindė iš esmės tuo, kad dėl atsakovės veiksmų buvo neištirtas 35 kv. m plotas, o tokio ploto ištyrimas būtų kainavęs 23087 Lt. Toks ieškovo nurodytas dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka rinkos kainų. Dėl atsakovės ir TINP direkcijos atstovo neįtraukimo į komisijos darbą ieškovas neįvertino atsakovės dar 2010-01-07 sudarytos Tyrinėjimo darbų rangos sutarties Nr. 10/01 dėl archeologinių tyrimo atlikimo. Šioje sutartyje nurodyta darbų kaina yra objektyvi ir atspindi rinkos kainas. Ieškovas žalos dydį paskaičiavo 2011 m. kovo mėn. kainomis. Ieškovas, skaičiuodamas žalos dydį į skaičiavimus įtraukė per didelį tirtiną plotą, o atsakovė, sudarydama sutartį su archeologais, buvo suklaidinta ieškovo. Gretimame sklype (duomenys neskelbtini) nebuvo tiriamas visas plotas, kuriame ketinta tiesti komunikacijas, o buvo iškasti tik trys šurfai, kurių bendras plotas sudaro tik 7,5 kv. m. Todėl atsakovė, jei nebūtų buvus suklaidinta ieškovo, su archeologais būtų sutarusi dėl ženkliai mažesnio tyrimų ploto, atitinkamai tokiems tyrimams būtų išleidusi ir ženkliai mažesnę sumą nei numatyta su archeologais sudarytoje sutartyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės 23087 Lt žalos atlyginimo valstybei, 693 Lt žyminio mokesčio ir 28,66 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 721,66 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), patenkantis į į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių - Trakų senamiesčio ir Trakų senojo miesto vietos teritoriją, nuosavybės teise priklauso atsakovei N. Z., M. S. (daiktinės teisės neįregistruotos), E. G., K. Z. G., A. B.. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai, t.y. žemės kasimo darbų faktas žemės sklype ir kaltė, jau yra nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-1028-142/2010 ir atskirai jų įrodinėti nereikia. Kadangi Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), atliekant žemės kasimo darbus, prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų, buvo sunaikintos nekilnojamosios kultūros vertybės - Trakų senojo miesto vietos - kultūriniai (archeologiniai) sluoksniai, tokiu būdu buvo prarastas nepažintas mokslinių duomenų šaltinis. Teismas pažymėjo, jog ieškovas žalos dydį įrodinėjo Kultūros vertybių apsaugos departamento komisijos 2011-07-11 žalos nustatymo ir įvertinimo aktu (toliau- Aktas). Teismas konstatavo, jog atsakovės teiginys, jog jos žemės sklype nebuvo vertingo kultūrinio sluoksnio, yra paneigtas kitais ištirtais įrodymais, t.y. bylos medžiaga bei liudytojų G. Z. – Kultūros paveldo mokslinės archeologinės komisijos nario, bei archeologo Z. B. parodymais, todėl atmetė. Teismas pažymėjo, kad tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek teismo posėdžio metu ieškovo atstovai patvirtino, kad žemės sklype buvo numatyta atlikti 35 kv. m. plote archeologinius tyrinėjimus kasinėjant žemę, o ne kasti šurfus, kadangi šioje teritorijoje turėjo būti atliekama priestato statyba griaunamos verandos vietoje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ir į tai, kad įstatyminis reglamentavimas numato, jog konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys, teismas atsakovės teiginį, jog žemės sklype turėjo būti kasami šurfai, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Ieškovo teigimu, žala apskaičiuota 2011 metų kovo mėnesio kainomis, kadangi apskaičiavus žalą 2009 m. gruodžio mėnesį - 2010 m. pradžioje kainomis ši žala būtų dar didesnė, taip pat pažymėjo, kad būtent atsakovės atstovė R. K. trukdė ieškovo atstovams patekti į žemės sklypą ir paskaičiuoti žalą, taip pat, kad 2010-01-07 Tyrinėjimo darbų rangos sutartis Nr.10/01 neatspindi realios darbų kainos ir neaišku kaip šie darbai paskaičiuoti. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog būtent atsakovės atstovė R. K. trukdė ieškovams nustatyti žalą 2010 m. pradžioje. Teismo nuomone, 2010-01-07 Tyrinėjimo darbų rangos sutartyje Nr.10/01 nurodytą 15000 Lt kainą už archeologinius tyrimus negalima laikyti galimu žalos dydžiu, kadangi yra paneigiama 2011-07-11 Aktu Nr. RG-123 ir sąmatiniu žalos skaičiavimu, kurie atlikti pagal nustatytą metodiką. Teismas padarė išvadą, jog komisija sudaryta, 2011-07-11 Aktas Nr. RG-123 surašytas ir žala apskaičiuota, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Išvados atitinka byloje esančius dokumentus. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti ieškovo pateiktu žalos apskaičiavimu, todėl atsakovės teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, jog žemės sklype, (duomenys neskelbtini), vykdant žemės kasimo darbus, valstybės (visuomenės) patirti nuostoliai dėl prarasto mokslinių duomenų šaltinio yra 23 087 Lt, iš jų 223 Lt susiję su nuostolių dydžio paskaičiavimu - sąmatinės dokumentacijos parengimu). Teismas konstatavo, jog tarp atsakovės neatliktų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas padarė išvadą, kad nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – žalai / nuostoliams atlyginti, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismui konstatavus visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą ir atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti priteistinos žalos dydį iki 2000 Lt bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ignoravo arba netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus ir argumentus, dėl ko sprendime padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei bendrąjį teisės principą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą du kartus. Teismas visiškai ignoravo atsakovės ir jos atstovo teismui nurodytus argumentus dėl CK 6.249 str. 6 d. taikymo, dėl ko nepagrįstai priteisė ieškovo nurodytą sumą. Ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkintas, kadangi patirtą žalą kompensuoja gauta nauda. Faktą, kad šiuo atveju valstybė sutaupė realias išlaidas, įrodo ta aplinkybė, kad vadovaujantis Privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo taisyklių, galiojusių ginčo metu, 3 p. ir 13 p. atsakovei, kaip atlikusiai tyrimus, būtų priklausiusi tokių tyrimų kompensacija iš valstybės lėšų, lygi 100 proc. tyrimų išlaidų. Šią aplinkybę patvirtino ieškovo atstovo A. V. 2013-01-07 teismo posėdžio metu replikose išsakyta pozicija, kad atsakovė būtų gavusi 100 proc. kompensaciją, tiek ir liudytoju apklausto Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktoriaus G. A. 2012-08-22 teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai. Tokiu būdu iš atsakovės priteisus valstybei tai, ką valstybė ir taip atsakovei būtų sumokėjusi, buvo pažeista deliktinės atsakomybės kompensacinė funkcija, nes atsakovė tokiu sprendimu buvo nubausta, o valstybei sudaromos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Dvigubą atsakovės nubaudimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė už duobės kasimą jau buvo nubausta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-1028-142/2010 pagal ATPK 91 str. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės šalia administracinės nuobaudos - įspėjimo - atsakovei buvo paskirta ir piniginė bauda, nors ATPK 91 str. sankcija nenumato dvigubos nuobaudos taikymo už ATPK 91 str. nurodyto pažeidimo padarymą. Faktą, kad sprendimu priteista suma neatlieka kompensacinės funkcijos, įrodo ir ta aplinkybė, kad pagal ieškovo pasirinktą žalos skaičiavimo metodiką nuostolių dydis visais atvejais bus vienodo dydžio nepriklausomai nuo žalos dydžio, kadangi visiškai nevertinamas kultūrinio sluoksnio buvimo/nebuvimo faktas. Ieškovas šioje byloje neįrodė tiesioginių nuostolių, numatytų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 str. 3 d., dydžio. Net ir pripažinus, kad šiuo atveju ieškovas tiesioginių nuostolių dydį galėjo įrodinėti per atsakovės archeologiniams tyrimams sutaupytas lėšas, tai nesudaro pagrindo ieškinio patenkinimui. Šioje byloje svarbu nustatyti, kokios apimties (kokio ploto) tyrimus atsakovė būtų privalėjusi atlikti pagal teisės aktus, norėdama pastatyti šiuo metu jau pastatytą gyvenamojo namo priestatą. Nei Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas, nei Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektas neįvardina konkrečios archeologinių tyrimų rūšies ginčo sklype, o tik kelia bendrą reikalavimą dėl archeologinių tyrimų atlikimo. Atsakovė, būdama suklaidinta ieškovo, susitarė su archeologais dėl viso žemės sklypo ploto, esančio po būsimu priestatu ištyrimo, tačiau kaip vėliau paaiškėjo būtų užtekę atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus. Nei ieškovas, nei teismas nepagrindė pozicijos, jog atsakovė privalėjo atlikti archeologinius tyrinėjimus, o ne archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus. Byloje esantys įrodymai (visų pirma Žvalgomųjų archeologinių tyrimų, atliktų (duomenys neskelbtini), ataskaita) įrodo, kad ginčo plote būtų užtekę ištirti kelis šurfus, todėl atsakovės tariamai sutaupyta suma yra ne 23 087 Lt kaip teigė ieškovas, o ne daugiau kaip 2 000 - 2 500 Lt.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovo prašomą sumą. Ieškovas, apskaičiuodamas 23 087 Lt kaip tariamą žalos dydį, rėmėsi išimtinai Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2006-07-12 įsakymu Nr. Į-315 patvirtintu Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas), t.y. rėmėsi išimtinai savo paties nustatyta metodika ir taikė tik sąmatinį žalos paskaičiavimo būdą, nors pagal aprašo 8 p. privalėjo remtis ir kitais vertės nustatymo būdais. Ieškovo prie 2011-07-11 Akto Nr. RG-123 pateikiama sąmata tėra prielaida apie galimą archeologinių darbų kainą, kurią tektų sumokėti archeologams, kadangi galutinė kaina nustatoma po šalių derybų pasirašant sutartį, o ne vadovaujantis kokiomis nors metodikomis. Realią darbų kainą atitinkančią rinkos sąlygas atspindi atsakovės į bylą pateikta 2010-01-07 Tyrinėjimo darbų rangos sutartis Nr. 10/01, pagal kurią 35 kv.m ploto ištyrimas būtų kainavęs 15 000 Lt, o ne ieškovo pateikta sąmata.Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovės prašymo dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Dėl žalos atsiradimo, t.y. dėl žemės kasimo darbų vykdymo neatlikus archeologinių tyrimų yra kaltas pats ieškovas, todėl remiantis CK 6.248 str. 4 d. atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės, o nenustačius pagrindo visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės – turėtų būti sumažinti priteistini nuostoliai proporcingai ieškovo kaltei. Atsakovė dar 2010 m. sausio pradžioje siekė gauti leidimą archeologiniams tyrimams atlikti, t.y. iki žemės judinimo darbų tęsimo. Tačiau ieškovas ne tik nepateikė per teisės aktų nustatytą terminą atsakymo į prašymą dėl leidimo archeologiniams tyrimams išdavimo, bet ir iki pat 2010-07-07 ignoravo bet kokius atsakovės raštus, dėl ko atsakovė buvo priversta kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Tokiu būdu ieškovas iš esmės ne vykdė jam teisės aktų pavestas funkcijas, o neteisėtai trukdė atsakovei valdyti ir naudoti savo turtą. 2009 m. gruodžio mėn. buvo iškasta nedidelė duobė, negalėjusi sukelti ieškovo nurodomo žalos dydžio. Visi kiti žemės kasimo darbai buvo atlikti 2010 m. balandžio 15-16 d. ir tik po to, kai ieškovas neteisėtai delsė pateikti atsakymą dėl atsakovės prašymo išduoti leidimą tyrimams, taip pat tik po to, kai atsakovė gavo 2010-04-08 leidimą tęsti sustabdytą statybą. Visi žemės kasimo ginčo darbai buvo atlikti 2010 m. balandžio mėn., todėl nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo 2010-07-12 raštu Nr. (11.9.V)-2V-724 ir jame minimais 2010-07-07 ir 2010-07-10 atliktais patikrinimais, kai pats ieškovas, skaičiuodamas tariamos žalos dydį, šių darbų į savo skaičiavimus net neįtraukė. Teismui nusprendus, kad šioje nėra pagrindo taikyti CK 6.248 str., atsakovė prašo sumažinti atlygintinų nuostolių dydį iki 2000 Lt, remiantis CK 6.251 str. 2 d. ir 6.282 str. 3 d. Atsakovė yra neįgali, jos pajamos yra labai mažos, ji neturi jokio kito jokio kito nekilnojamojo, išskyrus gyvenamąjį būstą ar kito vertingo turto, iš kurio galėtų patenkinti ieškovo reikalavimą, todėl ieškinio patenkinimas visa apimtimi atsakovei sukeltų itin sunkias pasekmes ir iš esmės suvaržytų net minimalių gyvenimo poreikių tenkinimą. Be to, dėl bylinėjimosi ženkliai pablogėjo atsakovės sveikata. Atsakovė nedarė žalos tyčia. Ji buvo įsitikinusi, kad žemės sklype nėra likusio jokio kultūrinio sluoksnio, kadangi žemės sklypas buvo perkastas statant namą, tiesiant inžinerinius tinklus ir gyventojams vykdant kasdienę veiklą todėl atsakovė negalvojo, kad vykdant žemės kasimo darbus yra judinamas kultūrinis sluoksnis ir kad dėl žemės judinimo darbų galėjo būti padaryta kokia nors žala visuomenei.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausios 25 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje nustatytomis ir rašytiniai įrodymais patvirtintomis faktinėmis aplinkybėmis.Tai, kad Kultūros paveldo departamento veiksmai atsisakant išduoti leidimą atlikti archeologinius tyrimus (duomenys neskelbtini) buvo teisėti, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2538/2011, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.1-3015-244/2010, o atsakovė be Kultūros paveldo departamento sutikimo judinti archeologinius sluoksnius negalėjo vykdyti jokių žemės kasimo ir archeologinių sluoksnių judinimo darbų. P. K. vertybių apsaugos departamento Leidimų atlikti archeologinius tyrimus aprašą, patvirtintą Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-09-03 įsakymu Nr. 318, departamentas leidimus atlikti archeologinius tyrimus išduoda remdamasis Mokslinės archeologijos komisijos sprendimais, tyrimų pobūdis numatomas tyrimų projekte. Archeologas M. M., surinkęs gausią medžiagą apie šalia (duomenys neskelbtini) esantį archeologiškai vertingą kultūrinį sluoksnį, pateikė Mokslinei archeologijos komisijai (duomenys neskelbtini), archeologinių tyrinėjimų projektą, kuriame moksliškai pagrindė tyrinėjimų pobūdžio pasirinkimą - viso numatomo 35 m²statyti priestato ploto archeologinių tyrinėjimų (duomenys neskelbtini) būtinybę. 2010-01-19 protokolu Nr. 01 Mokslinė archeologijos komisija, nuvykusi į planuojamų tyrinėjimų vietą (duomenys neskelbtini), Trakuose ir ją apžiūrėjusi bei atlikusi M. M. projekto ekspertinį vertinimą, pritarė archeologo M. M. pasirinktam archeologinių tyrimų pobūdžiui - viso numatomo priestato35 m² ploto (duomenys neskelbtini) archeologiniams tyrinėjimams. Norint nuslėpti archeologinio paveldo sunaikinimo faktą, Kultūros paveldo departamento pareigūnams buvo visaip trukdoma patekti į sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat grasinama fiziškai susidoroti.Atsakovė, sunaikindama valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės Trakų senojo miesto vietos archeologinį sluoksnį, pagal NKPAĮ 29 str. 3 d. negrįžtamai sunaikino nepažintą mokslinių duomenų šaltinį, o šie nuostoliai įstatymo priskiriami prie tiesioginių visuomenei padarytų nuostolių. Tad įstatymas atsakovės veiksmus įvertina kaip žalą ir nuostolius. Kaip teismo posėdyje nurodė Mokslinės archeologijos komisijos pirmininkas hum. m. dr. G. Z., labai akivaizdu, kad žalos patyrė valstybė ir visuomenė, sunaikintas labai retas kultūrinis sluoksnis, neįmanoma atgauti duomenų šaltinių, tai buvo archeologiškai vertingas sluoksnis. Kadangi kultūriniai (archeologiniai) sluoksniai, kaip mokslinių duomenų šaltiniai, atskleidžiami atliekant archeologinius tyrimus, vadinasi tokių tyrimų kaštai, apskaičiuoti pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus ir yra padarytos archeologinio paveldo objektui žalos piniginė išraiška - nuostoliai. Be to, į šiuos nuostolius turi būti įtrauktos ir sąnaudos, susijusios ne tik su lauko archeologiniais tyrimais (kasinėjimo darbais), bet ir su archeologinių tyrimų ataskaitos parengimu, taip pat į nuostolius įskaičiuotos ir valstybės biudžeto patirtos išlaidos, susijusios su nuostolių nustatymu. Byloje surinkti įrodymai paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad ieškinio kaina turi būti lygi archeologo M. M. pasiūlytai tyrimų kainai, nes M. M. neįskaičiavo į tyrimų kainą jau sunaikinto kultūrinio sluoksnio storio, o Kultūros paveldo departamentas į ieškinio kainą įskaičiavo ir 2009-12-28 atsakovės vykdytų neteisėtų žemės kasimo darbų plotą.Apeliacinio skundo teiginys, kad į nuostolių skaičiavimą įtrauktas per didelis plotas, nepagrįstas bylos duomenimis. Žalos nustatymas ir nuostolių apskaičiavimas labai detaliai aprašytas ir pagrįstas Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2011-05-09 įsakymu Nr. Į-138 sudarytos komisijos 2011-07-11 akte Nr. RG-123. Komisija konstatavo, jog iš viso žemės darbai buvo vykdyti ne mažesniame kaip 110,6 m² plote: po veranda, t.y. 12,6 m² plote (zona "A"), naujo priestato vietoje, t.y. 29 m² plote (zona "B"), palei naujo priestato sienas, t.y. 22 m² plote (zona „C") bei kieme, t.y. 47 m² plote (zona „D"). Iš 110,6 m² ploto nuostolių dydis skaičiuotas tik 35 m² plotui, t.y. sužalotas plotas atsakovės naudai buvo sumažintas net 68 proc. Ieškovas nesutinka, kad teismo priteista suma visuomenės patirtiems nuostoliams atlyginti būtų mažinama. Byloje esanti medžiaga patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovė ilgą laiką sistemingai vykdė neteisėtus žemės kasimo darbus (duomenys neskelbtini), ir naikino Trakų senojo miesto vietos archeologiškai vertingą kultūrinį sluoksnį. Atsakovė atliko veiksmus, kurie įstatymu yra imperatyviai uždrausti - pagal NKPAĮ 17 str. 1 d. 1 p. taip pat atliko veiksmus, kurie uždrausti Statybos įstatymo. Byloje esantys Kultūros paveldo departamento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijų faktinių aplinkybių patikrinimo aktai įrodo, kad atsakovė per sustabdymo laikotarpį vykdė neteisėtus žemės kasimo darbus, kurie pagal Statybos įstatymą priskiriami statybos darbams. Atsakovė vykdė žemės darbus, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1871/2010 patenkinus Kultūros paveldo departamento prašymą ir sustabdžius atsakovei 2006-08-08 išduoto Projektavimo sąlygų sąvado Nr. 05-524 ir 2008-09-24 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-492 galiojimą.Atsakovės atstovo pateikta pažyma apie atsakovės turtinę padėtį neatspindi tikrosios jos turtinės padėties. Atsakovė neįrodė atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.253 str., buvimo. Atsakovės kaltė yra įrodyta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė padarė žalą tyčia, nes žinojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, suprato, kad jų nesilaikant bus sužalota nekilnojamoji kultūros vertybė ir norėjo taip veikti bei veikė sistemingai, ilgą laikotarpį, nevykdydama institucijų teisėtų reikalavimų sustabdyti darbus,

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad atsakovei bei M. S. (daiktinės teisės neįregistruotos), E. G., K. Z. G., A. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių - Trakų senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 17114; buvęs kodas – U18, UR5, K18) – ir Trakų senojo miesto vietos teritoriją (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 27125; buvęs kodas – A1783). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ Trakų senamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui). Kultūros vertybės - Trakų senamiesčio - pagrindinio dosjė Vietovės (vietos) aprašo IV dalyje „Kiti duomenys“ nurodyta vertybės kultūrinė vertė: archeologinė, architektūrinė, urbanistinė, kraštovaizdžio (I tomas, b.l. 19-23). Trakų senamiesčio Kultūros vertybių išraše nurodyta, kad į vietovę - Trakų senamiestį - patenka Trakų senojo miesto vieta (Al783). Trakų senojo miesto vieta, kaip archeologinė vieta, į Kultūros vertybių registrą įrašyta Kultūros vertybių departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. Į-114 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ Trakų senojo miesto vieta pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti moksliniam pažinimui). Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 str. 3 dalies nuostatas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojai, kaip neištirto moksliniam pažinimui saugomo objekto valdytojai, gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus, tai yra, neatlikus archeologinių tyrimų, statyti naujus statinius ar priestatus yra draudžiama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, turi įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų; atsakovės kaltė, nustačius neteisėtus veiksmus, yra preziumuojama. Tačiau įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t.y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.).

Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai, t.y. žemės kasimo darbų neatlikus archeologinių kasinėjimų faktas žemės sklype ir kaltė, nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1028-142/2010 (I tomas, b.l. 34-38), todėl atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žemės sklype, (duomenys neskelbtini), atliekant žemės kasimo darbus, prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų, buvo sunaikintos nekilnojamosios kultūros vertybės - Trakų senojo miesto vietos - kultūriniai (archeologiniai) sluoksniai, tokiu būdu buvo prarastas nepažintas mokslinių duomenų šaltinis. Tokiu būdu buvo konstatuotas ir pats žalos faktas. Taip pat neabejotinai konstatuota, jog tarp atsakovės neatliktų veiksmų, t.y. dėl žemės kasimo darbų vykdymo neatlikus archeologinių tyrimų, ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi šiuo atveju egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos.

Apeliacinio skundo argumentas, jog dėl žemės kasimo darbų vykdymo neatlikus archeologinių tyrimų yra kaltas pats ieškovas, todėl remiantis CK 6.248 str. 4 d. atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės, atmetamas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, kad atsakovė 2010 m. sausio pradžioje siekė gauti leidimą archeologiniams tyrimams atlikti, o ieškovas delsė atsakyti į atsakovės prašymą, nesudaro pagrindo pateisinti atsakovės atliktus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui prieštaraujančius veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės neteisėti veiksmai, t.y. vykdomi kasimo darbai, nedalyvaujant archeologui fiksuoti dar 2009-12-28 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (I tomas, b.l. 31-33), t.y. iki atsakovės kreipimosi su prašymu dėl leidimo archeologiniams tyrimams atlikti išdavimo. Kita vertus, ieškovas 2010-07-07 rašte Nr. (7.12)-2-1948 atsakovei išsamiai paaiškino tokio delsimo priežastis, t.y., kad jis privalėjo sustabdyti administracinę procedūrą, kadangi vyksta teisminis ginčas dėl statybos darbų teisėtumo, o archeologiniai tyrimai yra būtini statybos darbams realizuoti – ištirti planuojamo priestato vietą, be to, tarp pačių žemės sklypo savininkų vyksta ginčas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, todėl nėra aišku, kokie asmenys, kaip valdytojai turėtų pasirašyti Besąlygišką sutikimą dėl fizinių ardomųjų tyrimų atlikimo leidimui archeologiniams tyrimams gauti (I tomas b.l. 71). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu, išnagrinėjęs atsakovės skundą dėl ieškovo atsisakymo išduoti leidimą archeologiniams tyrimams administracinėje byloje Nr. I-3015-244/2010, konstatavo, jog nepasibaigus teisminiam procesui dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo, Kultūros paveldo departamentas pagrįstai neišdavė leidimo archeologiniams tyrimams atlikti ir sustabdė administracinę procedūrą (I tomas, b.l. 74-78), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi paliko galioti minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą (I tomas b.l. 79-81). Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovo veiksmai nelaikytini kaltais, sąlygojusiais žalos valstybei padarymą, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės remiantis CK 6.248 str. 4 d. nurodytu pagrindu.

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 d. 20 p. Kultūrinio paveldo departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydį. Nuostolių dydžio nustatymo būdą reglamentuoja „Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas“, patvirtintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12d. įsakymu Nr. Į-315. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad žalos nustatymo komisijos savo išvadų akte (inter alia) privalo nurodyti: i) žalą, padarytą nekilnojamajai kultūros vertybei (atskirai nurodant sužalotas ar sunaikintas vertingąsias savybes ar elementus), ir nuostolių dydį; ii) žalos padarymo aplinkybes, būdą ir laiką; iii) siūlomą sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdą, darbų apimtis (jeigu galima atkurti tik iki sužalojimo buvusią nekilnojamosios kultūros vertybės būklę). To paties aprašo 8 p. numato, jog nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal darbų medžiagų, mechanizmų, darbo sąnaudų normatyvus, žalos ir nuostolių atlyginimo normatyvus bei kitais vertės nustatymo būdais. 10 p. numatyta, jog į tiesioginius valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos sužaloto objekto tvarkybai, negautos pajamos iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei lavinimo priemonės praradimas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti gali būti įskaičiuojamos į netiesioginius nuostolius.

Nagrinėjamu atveju Departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. Į-138 „Dėl komisijos sudarymo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sužaloto kultūros paveldo objekto, Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 27125; Trakų r. sav.), atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti“ buvo sudaryta komisija, kuriai įsakymo 2 punktu pavesta nustatyti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sužalotos Trakų senojo miesto vietos atkūrimo būdą bei nuostolių dydį bei aktą pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio akto pasirašymo dienos (I tomas, b.l. 176, 177). 2011-07-11 aktu minėta komisija konstatavo, jog atsakovė ne mažesniame kaip 35 m² plote sužalojo valstybės saugomą kultūros paveldo objektą, Trakų senojo miesto vietą, taip negrįžtamai sunaikinant nepažintą mokslinių duomenų šaltinį ir didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios kultūros vertybės dalį; taip pat, kad nustatyti sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdą bei pasiūlyti žalą padariusiai atsakovei atkurti iki sužalojimo buvusią būklę - netikslinga; žemės sklype, (duomenys neskelbtini), vykdant žemės kasimo darbus, valstybės (visuomenės) patirti nuostoliai dėl prarasto mokslinių duomenų šaltinio yra 23087 Lt, iš jų 223 Lt susiję su nuostolių dydžio paskaičiavimu – sąmatinės dokumentacijos parengimu (I tomas, b.l. 97-107). Šiuo atveju, kaip matyti iš pateiktos Nuostolių, susijusių su mokslinių duomenų šaltinio praradimu, paskaičiavimo dokumentacijos (I tomas, b.l. 174-180), nuostoliai buvo paskaičiuoti sudarant archeologinių tyrinėjimų sąmatą 22864 Lt sumai. Taip pat į nuostolius įskaičiuota ir sąmatinės dokumentacijos parengimo išlaidos.

Pažymėtina, jog pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo buvusią) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Tuo atveju, kai atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas nuostolių dydį įrodinėjo iš esmės remdamasis CK 6.249 str. 2 str., t.y., kad atsakovė atlikdama žemės judinimo darbus nekilnojamosios kultūros vertybės – Senojo miesto vietos – dalyje, žemės sklype be leidimo atlikti archeologinius tyrimus bei archeologo paslaugų pirkimo, sutaupė lėšas archeologiniams tyrimams atlikti bei gavo naudos (praturtėjo) iš nurodytų neteisėtų veiksmų, todėl ši iš neteisėtų veiksmų gauta nauda įskaityta į visuomenei padarytus nuostolius. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog šiuo atveju atsakovė realiai nesutaupė lėšų, kadangi vadovaujantis Privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo taisyklių, galiojusių ginčo metu, 3 p. ir 13 p. atsakovei, kaip atlikusiai tyrimus, būtų priklausiusi tokių tyrimų kompensacija iš valstybės lėšų, lygi 100 proc. tyrimų išlaidų (taisyklės patvirtintos LR Kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-157 su vėlesniais pakeitimais). Pažymėtina, jog šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo atstovas 2013 m. sausio 7 d. teismo posėdyje (II tomas b.l. 167), bei liudytoju apklaustas Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius G. A. 2012-08-22 teismo posėdžio metu (II tomas, b.l. 68). Atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų atlikusi archeologinius tyrimus, valstybė jai būtų kompensavusi šiuos tyrimus visiškai, darytina išvada, kad atsakovė naudos nepatyrė, todėl toks visuomenei padarytos žalos paskaičiavimo būdas atliktų baudimo funkciją, o ne kompensacinę funkciją, kas prieštarautų civilinės atsakomybės prigimčiai ir paskirčiai, todėl būtų neteisingas, nes atsakovė už neteisėtus veiksmus jau nubausta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1028-142/2010. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nevertino ar ieškovo nurodomas nuostolių dydis yra pagrįstas, taip pat ar jis tinkamai apskaičiuotas, tokiu būdu teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos ir nuostolių nustatymą.

Šiuo atveju teisės aktais nėra aiškiai reglamentuotas nuostolių, susijusių su mokslinių duomenų šaltinio praradimu, paskaičiavimo būdas, todėl turi būti taikomos bendrosios CK normos. Pažymėtina, kad pagal CK nukentėjusi šalis turi pagrįsti nuostolių dydį. Tuo atveju, jeigu šalis nuostolio dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Šiuo atveju, nustačius, kad ieškovas netinkamai įrodinėjo nuostolių dydį, o pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su prašomo priteisti nuostolių dydžio pagrįstumu, darytina išvada, jog nuostolių dydis liko nenustatytas, tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą konstatuoja, jog pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės įvertinti ir nustatyti nuostolių dydį apeliacinės instancijos teisme, kadangi yra būtina rinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius patirtus nuostolius, susijusius su mokslinių duomenų šaltinio praradimu.

Teisėjų kolegija šiuo atveju nevertina kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su nuostolių dydžio paskaičiavimu, kadangi teismo sprendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nenagrinėja ir atsakovės prašymo sumažinti priteistinos žalos dydį iki 2000 Lt.

Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ginčo iš esmės, todėl esant tokioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priešingu atveju būtų pažeista įstatyme įtvirtinta viena esminių asmens teisių, kad apeliacine tvarka būtų patikrintas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. pasinaudoti teise į apeliacinį procesą (CPK 301 str., CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.