Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos G. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės S. Videikos įmonės „Santera“ ieškinį atsakovėms G. S. ir A. S. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės G. S. priešieškinį ieškovei dėl skolos raštelio ir rašto pripažinimo negaliojančiais, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovei dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-167-324/2023, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsisakydamas priimti prašymą, teismas argumentavo, kad pareiškėja (apeliantė) pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo gindama kitos atsakovės A. S. teises ir interesus, tačiau nebūdama jos tam įgaliota; pareiškėja pagal įstatymą neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimą ginant viešąjį interesą, todėl vertintina, kad prašymą pateikė neįgaliotas bylą vesti asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos teismo nutarties ir atskirojo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro.

11. CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais). CPK 365 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo siekiant apginti viešąjį interesą šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

12. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl byloje dalyvaujančio asmens teisės dėl byloje priimto teismo sprendimo pateikti apeliacinį (atskirąjį) skundą, yra nurodęs, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (materialųjį ir procesinį arba tik procesinį), tačiau ne kiekvienas jų yra teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo procesinis sprendimas. Kadangi teisę kreiptis į teismą, taip pat ir apeliacinės instancijos, turi tik suinteresuotas asmuo (CPK 5 straipsnis), tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas, apeliantas turi būti teisiškai suinteresuotas skundžiamo teismo procesinio sprendimo pakeitimu ar panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2014). Neturinčio teisinio suinteresuotumo skundžiamo procesinio sprendimo pakeitimu ar panaikinimu asmens atskirąjį skundą turi būti atsisakyta priimti, o jei ši aplinkybė nustatoma jau po atskirojo skundo priėmimo, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-823/2025).

14. Kaip ir apeliacinis procesas, proceso atnaujinimas yra atskira civilinio proceso stadija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaip inicijuojant teismo procesą pirmosios instancijos teisme, taip ir inicijuojant bylos nagrinėjimą kitose civilinio proceso stadijose (apeliaciją, kasaciją ar proceso atnaujinimą), jas inicijuoti turi teisę tik teisiškai suinteresuoti asmenys. Kaip minėta, asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti materialusis ir procesinis arba tik procesinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 19 punktas). Kitaip nei materialusis teisinis suinteresuotumas, reiškiantis, kad byloje priimtas teismo procesinis sprendimas turės tiesioginę įtaką byloje dalyvaujančio asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, procesinis teisinis suinteresuotumas reiškia, kad priimtas byloje sprendimas tiesiogiai neveiks konkretaus asmens materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, tačiau jo procesinė padėtis lemia suinteresuotumą vienokia ar kitokia bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-823/2025). Procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi, pavyzdžiui, prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, įstatymų numatytais atvejais pareiškę ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadangi byloje dalyvaujančio asmens, turinčio tik procesinį teisinį suinteresuotumą, materialiosioms teisėms ir pareigoms byloje priimtas teismo procesinis sprendimas nedaro tiesioginės įtakos, teismo procesinis sprendimas laikytinas nepalankiu tik procesinį teisinį suinteresuotumą turinčiam asmeniui, jei teismo sprendimo teisinis rezultatas neatitinka šio asmens procesinės pozicijos byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-823/2025).

15. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sistemiškai aiškinant CPK 365 straipsnio 1 dalį kartu su CPK 5 straipsnio 1 dalimi, taip pat 3 dalimi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje materialinio suinteresuotumo pagrindu dalyvavę asmenys, neturintys įstatyme įtvirtintos teisės ginti viešąjį interesą, turi teisę inicijuoti proceso atnaujinimo stadiją tik siekdami, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas – savo materialinio teisinio statuso, teisių ir (ar) pareigų pakeitimo, nustatyto byloje priimtu teismo sprendimu.

16. Nagrinėjamu atveju iš apeliantės prašymo dėl proceso atnaujinimo ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad proceso atnaujinimu apeliantė nesiekia būtent savo teisių ir (ar) pareigų, nustatytu byloje priimtu įteisėjusiu teismo sprendimu, pakeitimo, o siekia teismo sprendimo pakeitimo kitos atsakovės atžvilgiu. Kita vertus, apeliantė prašyme nenurodė, jog teikia pareiškimą atsakovės A. S. vardu; atskirajame skunde apeliantė pažymi, kad dalyvavo byloje, buvo atsakovė, o, apeliantės teigimu, ieškinio atmetimas atsakovės A. S. atžvilgiu kartu būtų ir pačios apeliantės teisės į teisingą teismą įgyvendinimas. Įvertinus apeliantės prašymo ir atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad apeliantė prašymą dėl proceso atnaujinimo teikia savo vardu, kaip bylos dalyvė – atsakovė, tačiau kito asmens (kitos atsakovės) interesais, t. y. siekdama kitokio teismo sprendimo ne savo, o kitos byloje atsakovės (laiduotojos) atžvilgiu.

17. Kaip nurodyta pirmiau ir kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmenys, byloje dalyvavę materialinio teisinio suinteresuotumo pagrindu, gali inicijuoti proceso atnaujinimą byloje tik siekdami savo materialinio teisinio statuso, teisių ir (ar) pareigų pakeitimo, nustatyto byloje priimtu teismo sprendimu. Atitinkamai, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą apeliantė neturi procesinės teisės inicijuoti proceso atnaujinimo tam, kad būtų pakeistas teismo sprendimas tik kitos atsakovės atžvilgiu – tai nepatenka į apeliantės teisės į teisingą teismą realizavimo apimtį. Tokie apeliantės prašomi veiksmai – proceso atnaujinimas siekiant pakeisti teismo sprendimo dalį kito byloje dalyvavusio asmens atžvilgiu, prieštarautų CPK 13 straipsnyje įtvirtintam dispozityvumo civiliniame procese principui: kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-421/2022). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022, 50 punktas ir jame nurodyta praktika). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kai apeliantė prašymą dėl proceso atnaujinimo teikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais ir kito asmens materialiosioms teisėms bei pareigoms pakeisti, prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakytina priimti kaip neatitinkantį civilinio proceso tikslo, pažeidžiantį dispozityvumo principą, pateiktą materialiojo teisinio suinteresuotumo byloje neturinčio asmens ir todėl nenagrinėtiną (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 365 straipsnio 1 dalis).

18. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, o atskirojo skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.