Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-06-30 · Civilinė byla Nr. e2-528-467/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-16Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-03-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2025-10-13Kauno apygardos teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-01-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
e2-528-467/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00325-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
S. V.
Atsakovas
G. S., A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-528-467/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00325-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.2.4; 3.3.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal S. V. įmonės „Santera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-483-324/2022 pagal ieškovės S. V. įmonės „Santera“ ieškinį atsakovėms G. S. ir A. S. dėl neteisėtai pasisavintų piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo, atsakovės A. S. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovės G. S. priešieškinį dėl skolos raštelio ir rašto pripažinimo negaliojančiais ab initio (nuo jos sudarymo momento), nagrinėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė S. V. įmonė „Santera“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių G. S. ir A. S. (toliau kartu – ir atsakovės) solidariai ieškovės naudai 120 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė A. S. priešieškiniu prašo pripažinti 2021 m. birželio 2 d. laidavimo sutartį tarp ieškovės ir atsakovės A. S. negaliojančia ab initio; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė G. S. priešieškiniu prašo pripažinti 2021 m. birželio 2 d. skolos raštelį tarp ieškovės ir atsakovės G. S. ir atsakovės G. S. 2021 m. birželio 2 d. raštą ieškovės savininkui S. V. negaliojančiais ab initio, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apygardos teisme 2022 m. kovo 18 d. gautas ieškovės prašymas priimti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovės G. S. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jai yra pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto pasisavinimas).

5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pareikštas ieškinys G. S. grindžiamas deliktu – jai kaip įmonės buhalterei patikėto turto (145 000 Eur piniginių lėšų) pasisavinimu, o ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) jai pareikšti įtarimai dėl tų pačių veiksmų, turinčių minėtuose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų požymių, atlikimo, teismas išklausė šalių nuomones dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo tikslingumo iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Atsakovės G. S. atstovo nuomone, civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytinas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl minimo ikiteisminio tyrimo baigties – jis atliekamas dėl tų pačių pinigų; į ikiteisminio tyrimo medžiagą ieškovė pateikė pokalbio su atsakove, kuomet ji 2021 m. birželio 2 d. parašė raštelį dėl pinigų pasisavinimo ir įsipareigojimo juos grąžinti, o atsakovė A. S. pasirašė laidavimo raštą, vaizdo įrašą ir šis įrodymas bus svarbus sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimų (raštelių nuginčijimo kaip pasirašytų dėl ieškovės taikytos psichologinės prievartos, G. S. esant psichologinio afekto būsenoje, laidavimo sutartį pasirašius dėl ieškovės grasinimo); atsikirtimus į ieškinį ir priešieškinio reikalavimus atsakovė G. S. grindžia tuo, kad ieškovė apskritai neturėjo tokių pinigų, kas ir bus nustatinėjama ikiteisminio tyrimo metu. 2022 m. kovo 22 d. į bylą atsakovė G. S. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, tarp jų – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2021 m. liepos 15 d. raštą, kuriame nurodoma, kad yra atliekamas patikrinimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal G. S. pareiškimą dėl to, jog įmonės „Santera“ savininkas S. V. nepagrįstai kaltina ją 120 000 Eur pasisavinimu, reikalauja juos grąžinti, o Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. SP-250 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriuje 2021 m. lapkričio 25 d. buvo priimtas sprendimas pripažinti G. S. pranešėja.

7. Atsakovės A. S. atstovė palaikė atsakovės G. S. atstovo poziciją.

Šalies argumentai

8. Ieškovė nesutiko, kad civilinės bylos nagrinėjimas būtų stabdomas. Nurodė, kad teismas, pripažindamas būtinumą stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, turi nurodyti, kokios konkrečiai ikiteisminio tyrimo metu nustatytinos aplinkybės turės įrodomąją reikšmę stabdomoje civilinėje byloje, kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Atsakovės nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų, kurios faktinės aplinkybės negali būti nustatytos civilinio proceso tvarka, motyvuotai nepagrindė, dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo bylos nagrinėjimas yra stabdytinas, kodėl kažkurių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka. Atsakovės savo poziciją grindžia tuo, kad ginčijami skolos rašteliai ir laidavimo susitarimas yra surašyti naudojant prievartą, taip pat tuo, kad ieškovės kasoje neva nebuvo tokių sumų, kurias pasisavino atsakovė G. S.. Šias aplinkybes galima patikrinti civilinio proceso tvarka, renkant ir analizuojant byloje esančius įrodymus (atsakovės yra pateikusios prašymą dėl ekspertizės skyrimo, į bylą yra pateikti ieškovės kasos dokumentai, kiti buhalteriniai dokumentai). 120 000 Eur pasisavinimo faktą patvirtina ne tik atsakovių ranka surašyti 2021 m. birželio 2 d. dokumentai, bet ir kiti įrodymai. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui įvertinti, ar atsakovė G. S. iš kasos paėmė 120 000 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė kol Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl šio tyrimo baigties.

10. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 120 000 Eur grindžiamas neteisėtais atsakovės G. S., dirbusios ieškovės įmonės buhaltere, veiksmais – jai kaip įmonės buhalterei patikėto turto pasisavinimu (išsimokėjimu sau), po to, sugrąžinus tik 25 000 Eur šių pinigų dalį, 2021 m. birželio 2 d. raštu pasisavinimą pripažinus ir pažadėjus pinigus sugrąžinti iki 2021 m. liepos 1 d., o atsakovei A. S. 2021 m. birželio 2 d. raštu pripažinus, jog (duomenys neskelbtini) minėtus pinigus pasisavino ir laidavus jų grąžinimą.

Šalies argumentai

11. Atsakovės priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais G. S. 2021 m. birželio 2 d. skolos raštelį ir raštą ieškovei, kuriame G. S. pripažino 120 000 Eur grynuosius pinigus išsinešusi iš įmonės rankinėje, teigia, kad ginčijami raštai buvo pasirašyti dėl ieškovės taikytos psichologinės prievartos, G. S. esant psichologinio afekto būsenoje, o laidavimo sutartis buvo pasirašyta dėl ieškovės psichologinio smurto ir grasinimo. Tam, kad asmuo galėtų pasisavinti 120 000 Eur, kasoje tiek jų turi būti. Joks dokumentas (revizijos aktas ar analogiškas dokumentas) to nepatvirtina.

Žemesnės instancijos teismas

12. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. yra pareikšti įtarimai dėl tų pačių veiksmų, kuriais grindžiamas ieškovės ieškinys – dokumento suklastojimo ir disponavimo juo bei didelės vertės turto pasisavinimo. Taigi, tuo atveju, jei byla bus perduota teismui, joje prejudicine tvarka bus įvertinta, ar G. S. yra kalta dėl dokumento suklastojimo ir ieškovės nurodomų piniginių lėšų pasisavinimo. Be to, ikiteisminio tyrimo atlikimas reiškia, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu nereikės dubliuoti atitinkamų procesinių veiksmų, susijusių su tyrimu, ar ieškovės įmonėje buvo atitinkamas grynųjų pinigų kiekis, ar atsakovė suklastojo kasos išlaidų orderį ir pasisavino ieškovei priklausančius 120 000 Eur (atlikti buhalterinės ekspertizės, audito, kt.). Teismas pažymėjo ir tai, kad baudžiamajame procese įtvirtintos platesnės pastarųjų tyrimų atlikimo galimybės – ne tik ekspertizės aktas, bet ir specialisto išvada, daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir išnagrinėti, išreikalavimas, objektų tyrimas ir apžiūra, kt.

13. Kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, teismas negali pasinaudoti jame esančia medžiaga (mobiliuoju telefonu 2021 m. birželio 2 d. ieškovės įmonės patalpose padarytu vaizdo įrašu, kuomet atsakovė pasirašė priešieškiniu ginčijamus sandorius), kurios ieškovė nėra pateikusi į civilinę bylą. Ši medžiaga būtina vertinant priešieškinių reikalavimų pagrįstumą, sprendžiant dėl atsakovių prašomų paskirti ekspertizių atitinkamai jų būklei įvertinti ir kitų su priešieškinių pagrindais nurodomų aplinkybių.

14. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), atsakovei G. S. yra pareikšti įtarimai. Tikėtina, kad abi ikiteisminių tyrimų bylos bus sujungtos. Jei pastaroji byla būtų atiduota teismui, galutinis procesinis sprendimas turėtų prejudicinę reikšmę vertinant, ar ieškovė įrodė aplinkybes, kurias nurodė kaip savo ieškinio pagrindą, o atsakovė G. S. – kaip savo atsikirtimus, susijusius su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

15. Vadovaujantis nurodytais motyvais, civilinio proceso ekonomiškumo principu ir siekiant tinkamai bei teisingai išnagrinėti civilinę bylą, teismas sustabdė bylą iki Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl šio tyrimo baigties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė S. V. įmonė „Santera“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą dėl bylos sustabdymo išspręsti iš esmės - nesustabdyti nagrinėjamos bylos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu, taip pat yra išaiškinęs, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą.

16.2. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai rėmėsi aplinkybe, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl ko teismui galimai „nereikės dubliuoti atitinkamų procesinių veiksmų, susijusių su tyrimu, ar ieškovės įmonėje buvo atitinkamas grynųjų pinigų kiekis, ar atsakovė suklastojo kasos išlaidų orderį ir pasisavino ieškovei priklausančius 120 000 Eur“.

16.3. Duomenų, kad ikiteisminiame tyrime yra planuojama atlikti ekspertizę ar kitus konkrečiai šiai bylai reikšmingus įrodymų tyrimo veiksmus, nėra. Ikiteisminiame tyrime vykdomas dokumentų klastojimo tyrimo faktas ir tuo tikslu galbūt skirtina ekspertizė, siekiant patikrinti kasos išlaidų orderio ar kito apskaitos dokumento tikrumą – nėra šios civilinės bylos dalykas, kadangi civilinėje byloje nėra pareikšto prašymo dėl šio dokumento ekspertizės. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė reiškia reikalavimus dėl kitų dokumentų, nei tiria ikiteisminis tyrimas, ekspertizės – dėl skolos raštelių, laidavimo susitarimo. Pastarieji dokumentai ir/ar jų klastojimo faktas nėra tiriamas ikiteisminiame tyrime.

16.4. Nutartyje teismas nenurodė jokių konkrečių priežasčių ir motyvų, dėl ko atitinkamas aplinkybių vertinimas ir įrodymų tyrimas negali būti atliekamas civiliniame procese ir/ar kodėl ir kokių įrodymų negalima gauti šios bylos nagrinėjimo metu. Be to, dėl atsakovių priešieškiniu prašomų pripažinti negaliojančiais 2021 m. birželio 2 d. skolos raštelio ir rašto ieškovei pačios atsakovės yra pateikusios prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Į bylą taip pat yra pateikti ieškovės kasos dokumentai, kiti buhalteriniai dokumentai – tai patvirtina, kad bylai reikšmingos aplinkybės bus ir gali būti išnagrinėtos ir patikrintos operatyviai šio civilinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

17. Atsakovė G. S. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į skundą nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

17.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad nėra jokių duomenų, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra planuojama atlikti ekspertizę ar kitus konkrečiai šiai bylai reikšmingus įrodymų tyrimo veiksmus, dėl ko nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą.

17.2. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai dėstomi argumentai, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu nereikės dubliuoti atitinkamų procesinių veiksmų, susijusių su tyrimu, ar ieškovės įmonėje buvo atitinkamas grynųjų pinigų kiekis, ar atsakovė suklastojo kasos išlaidų orderį ir pasisavino ieškovei priklausančius 120 000 Eur. Be to, kol minėtas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, teismas negali pasinaudoti jame esančia bylai reikšminga medžiaga.

17.3. Priešingai, nei teigia ieškovė, bylai reikšmingos aplinkybės negali būti išnagrinėtos ir patikrintos operatyviai civilinio proceso tvarka dėl to, kad šiai dienai yra atliekami net du ikiteisminiai tyrimai: ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovei pareikšti įtarimai BK 183 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 2 dalies pagrindu; ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas). Minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose atliekami procesiniai veiksmai, susiję su civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, tame tarpe, ieškovės savininko S. V. galimai nusikalstamais veiksmais organizuojant ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

17.4. Jau paskirti procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) leis įvertinti atsakovės G. S. dėstomų aplinkybių objektyvumą dėl tariamai ieškovės ir auditorės R. U. naudotos psichinės prievartos. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę, nes atsakovė savo procesiniuose dokumentuose dėsto, kad visi raštai, kuriuose atsakovė patvirtino tariamai iš ieškovės pasisavinusi 120 000 Eur pinigines lėšas, yra parašyti grasinimų ir gasdinimų įtakoje, naudojant psichologinę prievartą, o ne laisva atsakovės valia.

17.5. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne tik planuojami, bet ir atliekami tam tikri procesiniai veiksmai, kurie yra betarpiškai susiję su atsakovės priešieškinio reikalavimu 2021 m. birželio 2 d. skolos raštelį tarp S. V. įmonės „Santera“, atstovaujamos savininko S. V., ir atsakovės G. S., bei atsakovės G. S. 2021 m. birželio 2 d. raštą S. V. įmonei „Santera“ savininkui S. V. pripažinti negaliojančiais ab initio, kaip sudarytus ne atsakovės laisva valia, o ieškovės savininko S. V. ir auditorės R. U. grasinimų ir gasdinimų įtakoje, naudojant psichologinę prievartą.

17.6. Priešingai nei teigia ieškovė, civilinėje byloje nėra jokių neginčijamų ir objektyvių duomenų, kurie leistų teismui įvertinti, ar atsakovė G. S. iš kasos pasisavino 120 000 Eur sumą, ar ne. Ieškovės nurodytais tariamai rašytiniais įrodymais civilinę bylą nagrinėjantis teismas negalėtų remtis ir jais vadovautis, nes, kaip nurodyta, ieškovės atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

17.7. Grynųjų pinigų buvimo kasoje faktas neabejotinai bus nustatinėjamas skiriant ikiteisminio tyrimo metu ieškovės ūkinės finansinės veikos tyrimą, siekiant gauti duomenis apie ieškovės tariamą piniginių lėšų trūkumą ir jo atsiradimo laikotarpį, ieškovės savininko S. V. piniginių lėšų slėpimo, naudojant apskaitos dokumentus, būdus, tokiu būdu paneigiant ieškovės įmonėje buvusį 120 000 Eur trūkumą ir šio trūkumo sąsajas su atsakove G. S..

17.8. Esant situacijai, kai nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos tik baudžiamojo proceso tvarka, civilinės bylos sustabdymas yra pagrįstas, teisėtas ir akivaizdžiai neprieštarauja kasacinio teismo praktikai, dėl ko ieškovės atskirasis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

19. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. V. įmonės „Santera“ ieškinį atsakovėms G. S. ir A. S. dėl neteisėtai pasisavintų piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo, atsakovės A. S. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovės G. S. priešieškinį dėl skolos raštelio ir rašto pripažinimo negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės pareiškimą, kuriame atsakovei G. S. pareikšti įtarimai Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 2 dalies pagrindu ir ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas).

20. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė, konstatavęs, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės turės įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui; nereikės dubliuoti procesinių veiksmų; kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas, nėra galimybės pasinaudoti jame esančia medžiaga. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovė atskirajame skunde iš esmės teigia, kad teismas skundžiamos nutarties tinkamai nemotyvavo, o civilinėje byloje pareikštus reikalavimus galima išspręsti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindui iš esmės pritarti apeliantės pozicijai.

21. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

22. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, naudodamasis diskrecijos teise ir CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyvaus civilinės bylos sustabdymo pagrindu (CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinta teismo teisė sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina), sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo iki šio tyrimo baigties.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais vykstantis ikiteisminis tyrimas gali būti pakankamas pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu, tačiau sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas).

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu, yra išaiškinęs, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka. Bet kuriuo atveju teismas, pripažindamas būtinumą stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, turi nurodyti, kokios konkrečiai ikiteisminio tyrimo metu nustatytinos aplinkybės turės įrodomąją reikšmę stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Jeigu dėl tokių ikiteisminiame tyrime nustatytinų aplinkybių bent dalies civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

25. Apeliantės (ieškovės) įsitikinimu, įstatyme numatyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja, kadangi byloje esančių duomenų visiškai pakanka kilusiam šalių ginčui išnagrinėti ir teisingam sprendimui civilinėje byloje priimti, todėl bylos sustabdymo procesinio instituto taikymas nebus efektyvus. Apeliacinės instancijos teismas tokiai apeliantės pozicijai iš esmės pritaria.

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės G. S. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo juo bei didelės vertės turto pasisavinimo atitinka CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinto bylos sustabdymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kliūtimi vykti procesui civilinėje byloje pripažino tai, kad ikiteisminiame tyrime bus nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, baudžiamasis procesas numato daugiau procesinių priemonių tam tikroms aplinkybėms ištirti ir kol vyksta ikiteisminis tyrimas nėra galimybės pasinaudoti jame esančia medžiaga (jos dalimi). Teismas sprendė, kad, tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, galės būti išnagrinėti ir civilinėje byloje pareikšti reikalavimai dėl neteisėtai pasisavintų sumų priteisimo bei atitinkamų skolos dokumentų pripažinimo negaliojančiais.

27. Šiuo atveju sutiktina, kad ikiteisminiame tyrime nustatinėjamos aplinkybės gali būti susijusios su civilinėje byloje šalių ginčo objektu tapusiais 120 000 Eur, tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką civilinio proceso stabdymas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo galimas tik išskirtiniais atvejais – jei civilinio proceso tvarka ginčui aktualių aplinkybių neįmanoma nustatyti apskritai ar toks nustatymas būtų neekonomiškas. Tokio išskirtinio atvejo buvimo apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia.

28. Bendroji įrodinėjimo pareiga lemia, kad kiekviena šalis leistinais įrodymais turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į šiuos reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė įrodinėdama, kad atsakovė G. S. neteisėtai pasisavino ieškovei priklausančias sumas, šiuos teiginius gali įrodinėti (ir įrodinėja) atsakovės pasirašytais skolos raštais, kitais buhalterinės apskaitos dokumentais; atsakovės, įrodinėdamos, kad atsakovės skolos raštelius ir laidavimo sutartį pasirašė veikiamos psichologinės prievartos, šias aplinkybes taip pat gali įrodinėti civiliniame procese leistinais įrodymais. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovė turi teisę ir pareigą rinkti ir teikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jų nurodomas aplinkybes. Be to, esant būtinybei, galima kreiptis ir į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją bei prašyti pateikti į bylą reikalingus įrodymus (dokumentus), jeigu tam tikrų aplinkybių nėra galimybės pagrįsti kitais įrodymais.

29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tik formaliai rėmėsi aplinkybe, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl ko teismui galimai „nereikės dubliuoti atitinkamų procesinių veiksmų, susijusių su tyrimu, ar ieškovės įmonėje buvo atitinkamas grynųjų pinigų kiekis, ar atsakovė suklastojo kasos išlaidų orderį ir pasisavino ieškovei priklausančius 120 000 Eur (atlikti buhalterinės ekspertizės, audito, kt.).“ Tačiau tokių duomenų, kad ikiteisminiame tyrime yra planuojama atlikti ekspertizę ar kitus konkrečiai šiai bylai reikšmingus įrodymų tyrimo veiksmus, nėra. Be to, ikiteisminiame tyrime vykdomas dokumentų klastojimo tyrimo faktas ir tuo tikslu galbūt skirtina ekspertizė, siekianti patikrinti kasos išlaidų orderio ar kito apskaitos dokumento tikrumą, nėra šios civilinės bylos dalykas, kadangi civilinėje byloje nėra pareikšto prašymo dėl šio dokumento ekspertizės. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovės reiškia reikalavimus dėl kitų dokumentų, nei tiria ikiteisminis tyrimas, ekspertizės - dėl skolos raštelių, laidavimo susitarimo. Pastarieji dokumentai ir/ar jų klastojimo faktas nėra tiriamas ikiteisminiame tyrime ir priešingų duomenų į bylą nėra pateikta.

30. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė ir jokių konkrečių priežasčių bei motyvų, dėl ko atitinkamas aplinkybių vertinimas ir įrodymų tyrimas negali būti atliekamas šiame civiliniame procese ir/ar kodėl ir kokių įrodymų negalima gauti šios bylos nagrinėjimo metu.

31. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra jokių abejonių, kad tiek apeliantė, siekdama savo pareikšto materialiojo reikalavimo patenkinimo, tiek atsakovės, siekdamos pagrįsti savo nesutikimą su apeliantės reikalavimu ar įrodinėdamos priešieškinio reikalavimus, turi visas galimybes teikti įrodymus, susijusius su ginčo objektu, įrodinėti grynųjų pinigų buvimą ar, priešingai, jų nebuvimą ieškovės kasoje, teikti buhalterinės apskaitos dokumentus ir pan. Kaip žinia, atsakovės byloje jau yra pareiškusios prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Kitaip tariant, kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodytų aplinkybių pagrįstumas gali būti nustatytas (patikrintas) civilinio proceso tvarka, šalims naudojantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, o teismui, taikant įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias teisės normas, tenka pareiga įvertinti šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, atlikti teisinę byloje nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikaciją (identifikuoti šalis siejusius teisinius santykius). Nei ikiteisminio tyrimo institucijai, nei ekspertui negali būti perkelta teismui tenkanti pareiga nustatyti ieškovės bei atsakovių reikalavimų (ne) pagrįstumą.

32. Paminėtina ir tai, kad teismo diskrecijos teisė stabdyti bylą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; kt.).

33. Vadinasi, esant situacijai, kai nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai bylą sustabdyti vien dėl fakto, kad yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, yra visiškai netikslinga ir neproporcinga. Toks bylos sustabdymas akivaizdžiai prieštarauja aukščiau cituojamai kasacinio teismo praktikai.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas šios civilinės bylos nagrinėjimą, netinkamai aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias fakultatyvaus bylos sustabdymo instituto taikymo pagrindą ir tikslus, todėl skundžiama nutartis naikinama, prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25559-21 netenkinamas ir civilinė byla perduodama nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti; bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

TeisėjaAlma Urbanavičienė