Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui E. Š., trečiajam asmeniui A. V. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo pilnamečiui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė. Ieškovė papildomai nurodė, kad šiuo metu baiginėja (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 18 d. numatomos išleistuvės, yra išlaikiusi valstybinius brandos egzaminus, ketina mokslus tęsti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), rinksis (duomenys neskelbtini) studijas. Nurodė, kad šiuo metu ji nedirba, ją išlaiko pagal galimybes mama, studijų metu išlaidos padidės, kadangi gyvens kitame mieste, reikės mokėti už bendrabutį. Nurodė, kad jos tėvas atsakovas E. Š. visiškai nebendrauja su ja ir jos broliu, jokio išlaikymo neteikia. Paaiškino, kad jos mėnesio būtiniausiems poreikiams yra reikalinga 400 Eur suma. Ieškovės atstovė posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovei yra mokama 116 Eur universali vaiko išmoka, ši suma jau yra įvertinta nustatant prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį (150 Eur per mėnesį).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius atsakovas neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė atsakovo faktinę gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Teismo atsakovui šiuo adresu siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota – (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenimis, atsakovas E. Š. nedirbo. 2022 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi nuspręsta atsakovui E. Š. procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismui išsiuntus šaukimą į 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdį atsakovui registruota pašto siunta ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, jis grįžo neįteiktas. Atsakovas per nustatytą saugojimo terminą pašte siuntos neatsiėmė. 2022 m. gegužės 24 d. teismo nutartimi atsakovui teismo šaukimas į 2022 m. birželio 14 d., 14.30 val., teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu. 2022 m. birželio 14 d., 14.30 val. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas atidėtas, siekiant išnaudoti papildomas procesines priemones tam, kad atsakovas būtų tinkamai informuotas apie vykstantį teisminį procesą. Teismo posėdis paskirtas 2022 m. liepos 12 d., 15.00 val. 2022 m. birželio 15 d. kreiptasi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatą su prašymu atsakovui E. Š. įteikti teismo šaukimą į teismo posėdį. 2022 m. birželio 30 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato pranešimas, kuriame nurodoma, kad keletą kartų vykta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau durys rastos užrakintos, niekas jų neatidarė. Turimais duomenimis nustačius, jog E. Š. yra gyvenęs pas G. Ž., ji pareigūnams nurodė, kad E. Š. išvykęs dirbti į Švedijos Karalystę, į namus planuoja grįžti gruodžio mėnesį, ji jokių jo kontaktinių duomenų neturi, su juo bendrauja per „Messenger“ programėlę. E. Š. teismo šaukimas neįteiktas. Apie byloje 2022 m. liepos 12 d., 15.00 val. paskirtą teismo posėdį atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu. 2022 m. liepos 8 d. teismui dar kartą patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenis, nustatyta, kad atsakovas E. Š. 2022 m. birželio 3 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini). Susisiekus su atsakovo darbdavio atstovu telefonu, atstovas nurodė, kad atsakovas E. Š. yra išvykęs į komandiruotę Švedijos Karalystėje bei nurodė atsakovo telefono numerį, kuriuo būtų galima su atsakovu susisiekti. Teismui telefonu paskambinus atsakovui, šis nurodė savo elektroninio pašto adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti teismo procesinius dokumentus. Išsiuntus atsakovui teismo šaukimą el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) į 2022 m. liepos 12 d. 15.00 val. teismo posėdį bei prisijungimo prie posėdžio nuotoliniu būdu duomenis (per vaizdo konferencijų programą „ZOOM“), atsakovas teismui jokio atsakymo nepateikė, teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo ir nepranešė teismui apie svarbias neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Pažymėtina, jog atsakovas E. Š. neabejotinai žinojo apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą, kadangi telefonu buvo informuotas teismo. Be to, atsakovas susisiekė 2022 m. liepos 9 d. su trečiuoju asmeniu A. V. per „messenger“ programėlę ir nurodė, kad „Labas klausyk negausi nei kapeikos ka is Manes paemei“. Atsižvelgiant į tai, jog civilinės bylos dėl materialinio išlaikymo priteisimo nagrinėjamos prioritetiškai ir per įmanomai trumpiausią laiką, atsakovas E. Š. apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau iki teismo posėdžio dienos nepranešė teismui nei apie advokato pasirinkimą, nei pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, buvo imtasi visų protingų ir objektyviai įmanomų priemonių, kad atsakovas būtų tinkamai informuotas apie teisminį procesą, išklausęs proceso dalyvių nuomones, teismas nusprendė bylą teismo posėdyje nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalį, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 2, 3 dalys). Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nustatyta, kad ieškovė 2021 m. birželio 16 d. sulaukė pilnametystės. Mokosi (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą. Numatoma mokyklos baigimo data – 2022 m. liepos mėnesį, tačiau ieškovė ketina toliau studijuoti universitete, šiuo metu yra išlaikiusi valstybinius brandos egzaminus. Ieškovė nedirba ir neturi galimybės dirbti, kadangi mokosi, neturi turto ir pajamų, gyvena su mama A. V.. Ieškovė turi sveikatos sutrikimų dėl virškinimo, hipertenzijos ir širdies, todėl turi papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovei yra reikalingas išlaikymas.

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Ieškovė nurodo, kad jos išlaikymui per mėnesį reikia virš 400 Eur. Teismo vertinimu, nurodyta suma yra tikėtinai pagrįsta ir protinga. Taip pat ši suma yra mažesnė negu 2022 m. minimalios mėnesinės algos dydis (atskaičius mokesčius), kuris gali būti laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant protingą pilnamečio vaiko išlaikymo dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 išaiškino, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė mokosi ir ketina toliau studijuoti universitete, jos galimybės susirasti darbą ir pačiai užsidirbti lėšų išlaikymui yra labai ribotos. Ieškovės mama – trečiasis asmuo A. V. – yra nedirbanti, kaip nurodė teismo posėdžio metu, ji turi sveikatos problemų, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnybos registre, jai yra mokama 215,34 Eur per mėnesį socialinė pašalpa, tačiau tikisi, kad, pagerėjus sveikatos būklei, galės dirbti.

Atsakovas E. Š. yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini)), nuo 2022 m. birželio 3 d. yra dirbantis, šiuo metu yra komandiruotėje Švedijos Karalystėje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, kad atsakovas neturi pajamų. Registruose nėra duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, atsakovas turi vieną išlaikomą nepilnametį vaiką – ieškovės brolį –, kuriam išlaikymo neteikia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas negaunamomis ar gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Kaip minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko ir savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų, jų pagrįstumo, prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir kitų aplinkybių, neišsakė.

Pažymėtina, jog tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, o išlieka, jeigu vaikas mokosi pagal formaliojo profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Besimokantis asmuo pagal formaliojo profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tuo tikslu, kad būtų užtikrinta jam įstatymu suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti besimokančiam asmeniui teisę įgyti kvalifikaciją. Todėl abu tėvai privalo taip pat padėti pilnamečiam vaikui, besimokančiam pagal formaliojo profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, įgyvendinti šią teisę. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas.

Įvertinęs ieškovės išlaikymui reikalingų lėšų sumą, jos turtinę padėtį ir ribotas galimybes pačiai užsidirbti ir turėti pajamų, atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, teismas pripažįsta, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, jog šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnis), todėl įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Ieškovė teismo prašo išlaikymą priteisti nuo 2021 m. birželio 16 d. iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnė negu 24 metų, tačiau teismas šiuo atveju atsižvelgia į tai, kad ieškovė ketina ir toliau mokytis aukštojoje mokykloje bei yra ne vyresnė nei 24 metų, todėl išlaikymas ieškovei priteisiamas nuo 2021 m. birželio 16 d., t. y. jos pilnametystės, iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Už ieškinį mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (150 Eur/mėn. x 12 mėn. = 1800 Eur x 3 proc. – 25 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc. apmokama). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais duomenimis, valstybės turėtos išlaidos dėl ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 303,60 Eur.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteisiamas 41,00 Eur žyminis mokestis ir 303,60 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (CPK 96 straipsnio 1, 4 dalys, 99 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo taip pat priteistinos teisme patirtos 8,96 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su pakeitimais ir papildymais) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą pilnametei dukrai O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2021 m. birželio 16 d. iki kol O. V. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, 303,60 Eur (trijų šimtų trijų eurų ir šešiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, 8,96 Eur (aštuonių eurų ir devyniasdešimt šešių euro centų) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.