- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-1353-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00965-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Ona Gasiulytė, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- UAB ,,Karališkas tigras“, notarei D
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovams UAB ,,Karališkas tigras“ ir notarei D. B. dėl vekselio bei vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu ab initio 2011-10-27 paprastąjį vekselį 130 000 Lt sumai bei jo pagrindu išduotą 2012-11-07 vykdomąjį įrašą.
Nurodė, kad ginčijamą vekselį išrašė dėl ekonominio atsakovo asmenų spaudimo bei realaus grasinimo. UAB „Apskaitos pasaulis“ atsakovui UAB „Karališkas tigras“ teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo, konsultavimo paslaugas. Ieškovė yra UAB „Apskaitos pasaulis“ steigėja, akcininkė ir vadovė. Jos sūnus E. T. buvo bendrovės komercijos direktorius. 2011 spalio 26 d. atsakovo direktorius M. S. pranešė, kad ieškovės sūnus E. T. pasisavino iš kasos didelę pinigų sumą. E. T. paaiškino, kad pagal privatų su M. S. susitarimą jis iš kasos imdavo grynuosius pinigus ir veždavo į banką įnešimui į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą, prisipažino neįnešęs apie 80 000 Lt. M. S. pareikalavo, kad ieškovė pasirašytų vekselį 100 000 Lt sumai, o ieškovės sūnus 35 000 Lt sumai. Atsisakymo atveju buvo grasinama kviesti policiją, kad suimtų ieškovės sūnų, M. S. užsiminė, kad seife turi ginklą. Gelbėdama sūnų ir jo nėščią žmoną, būdama streso būsenoje ieškovė pasirašė du vekselius po 50 000 Lt, o E. T. pasirašė vekselį 35 000 Lt sumai. M. S. pareikalavo patikrinti atsakovo buhalterinės apskaitos duomenis ir nustatyti grynųjų pinigų likutį. 2011-11-02 M. S. nurodė, kad kasoje trūksta 230 000 Lt, dėl to yra atsakingas E. T., įsakmiai pareikalavo išrašyti dar vieną 130 000 Lt vertės vekselį. Esant dideliam spaudimui vekselį ieškovė pasirašė, kuriuo be sąlygų įsipareigojo 2012-10-30 dienai jį apmokėti. Vekselį prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str. pagrindu, o Vykdomąjį įrašą pripažinti negaliojančiu kaip išduotą neteisėto, negaliojančio dokumento pagrindu. Be to, vykdomieji įrašai gali būti ginčijami ir ĮPVĮ 82 str. pagrindu bei 40 str. 1 d. bei 48 str. 1 d. pagrindu. Vekselis nebuvo pateiktas ieškovei apmokėti, ieškovė negavo pranešimo, jog vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais, todėl atsakovas nebegalėjo reikalauti skolos minėtų normų pagrindu, o notarė neturėjo teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį įrašą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jokio spaudimo ieškovei pasirašant ginčijamąjį vekselį nedarė. Ieškovės teiginiai apie menamus grasinimus nepatvirtinti bei neatitinka tikrovės. Vekselis ginčijamas praėjus dviems metams, tik 2012m. kai prasidėjo išieškojimo procesas. Iki teismo ieškovę derybose atstovavo advokatas J. J., tuo metu problemų dėl nesąžiningų vekselio pasirašymo aplinkybių nekilo. Pagal LAT formuojamą praktiką sandoriui nuginčyti dėl ekonominio spaudimo būtina įrodyti atitinkamas faktines aplinkybes- buvo grasinama, grasinimas buvo realus, sutartį sudarė grasinimo įtakoje, realaus grasinimo sąvoka turi būti įrodyta. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad grasinimo nebuvo. Vykdomojo įrašo pripažinti negaliojančiu irgi nėra pagrindo, nes 2012 spalio 30 d. atsakovas nepraleisdamas ĮPVĮ 40 str. termino bei laikydamasis 47 str. pateikė ieškovei apmokėti vekselį registruotu paštu ieškovės nurodytu adresu. 2012- 11-06 atsakovas dar kartą kreipėsi į ieškovę, registruotu paštu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovės atsakovui priteista 6000 Lt advokato išlaidų; iš ieškovės valstybei priteista 40,44 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovė dėl grasinimų ar ekonominio spaudimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu į teismą kreipėsi tik prasidėjus realiam skolos išieškojimo procesui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reakcija į jos pateiktą vekselio pasirašymo jeigu tai būtų buvęs realus spaudimas situaciją nepagrįstai pavėluota, neatitinka protingo, apdairaus ir ieškovės išsilavinimą turinčio asmens elgesio. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad labiau tikėtina aplinkybė nebuvus spaudimo ieškovei nei vekselio pasirašymo metu, nei prieš jo pasirašymą. Ieškovės nurodytos aplinkybės pernelyg abejotinos, todėl laikomos neįrodytomis. Teismas taip pat nurodė, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti, todėl vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. Pareigą įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu tenka ieškovui. Kadangi šiuo atveju ieškovė nepaneigė vekselio pateikimo apmokėti prezumpcijos, o atsakovas laikėsi visų ĮPVĮ numatytų procedūrų, notaras pagrįstai atliko vykdomąjį įrašą vekselyje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tokiais argumentais: 1) teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes (įrodymus, liudytojų bei šalių parodymus ir kt.), todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė ginčo vekselį pasirašė laisva valia, nieko neverčiama, t.y. iš visų bylos aplinkybių matyti, jog atsakovas direktorius ieškovei darė didelį spaudimą, ieškovė normaliomis sąlygomis tokio sau nepalankaus sandorio nebūtų sudariusi; 2) atsakovas nesilaikė imperatyvių ĮPVĮ 40 str. 1 d. nuostatų, dėl šios priežasties vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto teisinį statusą, o UAB „Karališkas tigras“ nebegalėjo reikalauti išieškoti skolą remdamasis ĮPVĮ normomis, todėl ir notarė D. B. neturėjo teisinio pagrindo atlikti ginčijamą vykdomąjį įrašą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovės teisės buvo pažeistos ar kokiu nors būdu paveiktos pasirašant ginčijamą vekselį. Tai patvirtina tiek teismo nustatytos aplinkybės, tiek liudytojų parodymai, tiek pačios ieškovės pateikiamų aplinkybių ir argumentų tarpusavio neatitikimas. Todėl ieškovės prašymas pripažinti vekselį, pasirašytą laisva jos valia, turi būti atmestas.
Šalies argumentai
Bylai esant Vilniaus apygardos teisme, atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašė: įpareigoti ieškovę į teismo specialiąją sąskaitą įmokėti 130 000 Lt nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Nurodė, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės- sustabdyti vykdymo veiksmais antstolio V. M. vykdomoje byloje Nr. 0240/12/05871. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patiria nuostolius, nes nemaža išieškomo turto dalis yra UAB „Apskaitos pasaulis“ akcijos, kurios bylos nagrinėjimo metu gali nuvertėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas; prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkinamas
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Ieškovė teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovei nebuvo daromas spaudimas.
Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs skundžiamo sprendimo motyvus, sprendžia, kad minėtos teismų praktikoje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, priešingai jų buvo laikomasi. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ieškovė kiekvieną bylos aplinkybę vertina atsietai, tačiau visos jos turi būti vertinamos kartu (sistemiškai), kaip papildančios viena kitą. Pirmosios instancijos teismas būtent taip ir padarė- neišskirdamas nei vienos, jis įvertino visas bylos aplinkybes- tiek šalių, tiek visų liudytojų parodymus, tiek kitus įrodymus. Būtent iš visų aplinkybių visumos teismas ir padarė išvadą, jog ieškovės nebuvo verčiama pasirašyti ginčo vekselio, ji tai padarė savo valia. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartoja.
Byloje buvo nustatytos tokios aplinkybės- ieškovės sūnus E. T. pasisavino nemažai atsakovo UAB „Karališkas tigras“ lėšų. Po šio fakto paaiškėjimo ieškovė, jos sūnus ir atsakovo atstovai ne kartą bendravo su atsakovo atstovais dėl susidariusios situacijos išsprendimo taikiu būdu. Ieškovė nurodė, kad atsakovo atstovai grasino, jog kreipsis į policijos pareigūnus dėl lėšų pasisavinimo. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pranešimas teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikaltimą nėra grasinimas, šantažas ir kt. neleistinas veikimo būdas, o teisėtas savo interesų gynimo būdas, kiekvieno asmens pareiga. Byloje nustatyta, jog buvo pasirašyti keli vekseliai; ieškovė pasirašė du vekselius po 50 000 Lt, vieną vekselį 130 000 Lt, ieškovė sūnus pasirašė vekselį 35 000 Lt sumai. Ieškovė ginčija tiek vieną iš šių vekselių- 130 000 Lt vertės. Kitus vekselius ieškovė ir jos sūnus yra apmokėję. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, vekseliai buvo pasirašyti siekiant išvengti teisėsaugos institucijų įsikišimo. Vekseliai 50 000 Lt bei 35 000 Lt sumoms buvo išrašyti 2011 m. spalio 26 d., vekselis 130 000 Lt sumai buvo pasirašyti 2011 m. lapkričio 2 d. Susitikimai su atsakovo atstovais vyko atsakovo UAB „Karališkas tigras“ parduotuvės patalpose dienos metu. Kaip nurodo ieškovė, jos vadovaujama įmonė ilgą laiką tvarkė atsakovo buhalterinę apskaitą, būtent ji ir nustatė tikslų lėšų trūkumą. Taigi, ieškovė gerai žinojo susidariusią situaciją. Be to, ieškovė turi didelę patirtį (apie 30 metų) įmonių finansų tvarkymo srityje. Vien iš šių nustatytų ir šalių neginčijamų aplinkybių galima daryti išvadą, jog ieškovė ginčo vekselį pasirašė laisva valia. T.y., kaip minėta tarp vekselių pasirašymo buvo nemažas laiko tarpas- šešios dienos. Taigi, per tokį laiko tarpą ieškovė bei jos sūnus galėjo tinkamai pasiruošti savo interesų gynybai, kreiptis pagalbos į profesionalius teisininkus. Jeigu, kaip teigia ieškovė, 2011 m. spalio 26 d. išrašytais vekseliais jau buvo garantuotas visų E. T. pasisavintų lėšų grąžinimas, nei ieškovei, nei jos sūnui nebuvo jokio pagrindo bijoti tariamų grasinimų iškviesti policiją ar sužlugdyti ieškovės įmonės UAB „Apskaitos pasaulis“ reputaciją. Bet kuris protingas ir atidus žmogus, žinodamas, jog visiškai atlygino (ar atlygins) neteisėtais veiksmais padarytą žalą, neturėtų išsigąsti jo apskundimo teisėsaugos institucijoms, nes, reikalui esant, galėtų pateikti įrodymus apie visišką žalos atlyginimą ir/ar didesnės žalos nepadarymą. Juo labiau, kai tas asmuo turi ilgametę darbo su finansiniais dokumentais patirtį. Be to, ieškovė bei jos sūnus, 2011 m. spalio 26 d. išrašę atsakovui vekselius ir iš dalies juos apmokėję, galėjo iš atsakovo reikalauti raštiško patvirtinimo, jog atsakovas daugiau jokių pretenzijų neturi. Kadangi pokalbiai su atsakovo atstovais vyko atsakovo UAB „Karališkas tigras“ parduotuvėje dienos metu, kai bet kas galėjo užeiti į parduotuvę, taip pat laikytina, jog ieškovei buvo daromas neteisėtas poveikis. Svarbu pažymėti ir tai, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas 2011 m. lapkričio 2 d., o ieškinys teisme gautas tik 2013 m. sausio 11 d. Taigi, jeigu, kaip teigia ieškovė, ji buvo priversta pasirašyti vekselį, ji, elgdamasi protingai ir atsakingai turėjo nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, taip pat nedelsiant kreiptis į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, kad vekselis nesukeltų jai jokių neigiamų padarinių. Kadangi ieškovė to nepadarė, laikytina, jog jos niekas nevertė pasirašyti ginčo vekselio.
Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo vekselio nepripažino negaliojančiu.
Ieškovė teigia, kad ir vykdomasis įrašas buvo išduotas nepagrįstai. Su šiais ieškovės argumentais teismas nesutinka. Pirma, kadangi vekselis yra galiojantis, notarė turėjo teisę pagal jį išduoti vykdomąjį įrašą. Antra, ieškovė nepagrįstai teigia, kad vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą. Tai paneigia tiek faktinės bylos aplinkybės, tiek teismų praktika. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas tinkamai įgyvendino ĮPVĮ 40 str. bei 47 str. nuostatas dėl vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo apie vekselio neapmokėjimą. Atsakovas ieškovei registruotu paštu jos gyvenamuoju adresu išsiuntė minėtus pranešimus, tačiau ieškovė jokių prieštaravimų nepateikė. Kadangi ĮPVĮ 47 str. 4 d. yra nurodyta, kad pranešimas dėl neapmokėto vekselio galimas bet kokia forma, laikytina, kad atsakovas tinkamai įvykdė įstatyme nustatytą pareigą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojas, ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, tačiau jam išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis). Asmuo, ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytais terminais nepranešęs laiduotojui apie vekselio neapmokėjimą, teisių nepraranda; jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės, neviršijant vekselio sumos (ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis c.b. 3K-7-278/2011).
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad vekselis neprarado vertybinio popieriaus statuso, todėl atsakovas turėjo teisę jį pateikti notarei, notarė pagrįstai padarė vykdomąjį įrašą, o teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu.
Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.
Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteisiamos.
Kaip minėta, atsakovas pateikė prašymą dėl galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo. Šis prašymas netenkinamas. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad jis patiria ir ateityje patirs realius nuostolius dėl laikinų apsaugos priemonių pritaikymo. Nors atsakovas ir nurodo, jog gali nuvertėti UAB „Apskaitos pasaulis“ akcijos, toks atsakovo svarstymas yra paremtas tik prielaidomis. Iš pateiktos UAB „Apskaitos pasaulis“ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2012 metus, matyti, kad 2012 metais ši įmonė dirbo pelningai. Be to, išieškojimas gali būti nukreiptas ir į kitą ieškovės turtą, ne tik į UAB „Apskaitos pasaulis“ akcijas. Iš to, kad išdėstyta, darytina išvada, kad laikinas išieškojimo sustabdymas jokios įtakos atsakovo turtinei padėčiai neturės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti atsakovo UAB „Karališkas tigras“ prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.