Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikinti pirmiau nurodytą jam priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo nesutinkantis nei su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nei su priimtu skundžiamu nutarimu. Pasak A. N., administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant, neatlikus tyrimo. Įrodymų, kad jis galimai iškvietė policijos pareigūnus 2024 m. kovo 30 d., 16.30 val. nėra. Jis buvo išvežtas policijos pareigūnų į nuovadą, niekas nežino kokiu pagrindu policijos pareigūnai buvo atvažiavę pas jį į namus.

Atsiliepime į skundą Institucijos atstovas nurodo, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas A. N. dalyvaujant ir jam įteiktas. Šiam procesiniame dokumente yra nurodytos ne tik ANK 577 straipsnyje asmens nustatytos teisės, bet ir nurodyti bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta. Taigi A. N. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Tačiau 2024 m. balandžio 22 d. jis į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl byla, vadovaujantis ANK 616 straipsniu, buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, buvo vadovautasi ANK 567 straipsniu, ir remiantis bylos medžiaga (Policijos registruojamų įvykių registre esančiais duomenimis (gauto pranešimo turinio, telefoninio skambučio garso įrašu, vaizdo įrašais ir kt.), nustatyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, traukiamas atsakomybėn asmuo kaltas dėl jo padarymo ir trauktinas administracinėn atsakomybėn. Byla buvo išnagrinėta ir administracinė nuobauda paskirta vadovaujantis nustatytais teisės aktų reikalavimais, todėl atsiliepime prašoma skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą o pareiškėjo skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu A. N. savo skundą palaikė, nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad skambino būtent jis. Jis namuose turi tokią programą, su kuria galima imituoti kieno nori balsą. Nesutinka, kad garso įraše yra užfiksuotas jo balsas, telefonu iš viso nesinaudoja. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, A. N. nurodė geriau prisimenantis tą įvykį. Turi daug bylų, tačiau dabar prisiminė, kad tąkart policijos pareigūnai atvyko dėl to, kad juos kvietė kaimynai, dėl A. N. tėvo.

Kaip liudytojas apklaustas vyriausiasis patrulis Andrius Dutkevičius paaiškino, kad iškvietimo metu buvo reaguota į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Buvo gautas pranešimas apie tai, kad galbūt bute nužudė žmogų. Tai buvo padidintos rizikos atvejis, todėl buvo atitinkamai reaguota. Užėjus, bute buvo asmuo, kuris įžeidinėjo pareigūnus. Visą laiką buvo priešiškai nusiteikęs ir kartojo įžeidinėjimus, kai tik buvo užeita į butą, nuo pat pradžių jis buvo agresyviai nusiteikęs, vadino juos „mentais“, „žiurkėmis“. Pasak pareigūno, šie žodžiai buvo vartojami siekiant įžeisti jo garbę ir orumą. Viskas buvo užfiksuota mobiliąja kūno kamera. Atsakydamas į teismo klausimą dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo, liudytojas nurodė tiksliai neprisimenantis, ką pasakė A. N.. Greitoji medicinos pagalba buvo kviesta dėl melagingo iškvietimo, nes pareiškėjo tėvui medicininės pagalbos nereikėjo.

Kaip liudytojas apklaustas vyriausiasis tyrėjas Juozas Kaliukevičius paaiškino, kad į įvykio vietą buvo važiuota dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad asmuo nudūrė žmogų. Kiek pamena, užėjus į butą, asmuo rankose laikė kompiuterį, jam buvo uždėti antrankiai ir prasidėjo įžeidinėjimai ar kažkas panašaus. Liudytojas nurodė nenorintis klaidinti teismo, nes po įvykio praėjo nemažas laiko tarpas, todėl visų aplinkybių patikslinimui prašo vadovautis byloje esančia vaizdo medžiaga. Lyg ir prisimena, kad A. N. juos vadino „mentais“, „žiurkėmis“. Negali nurodyti, ar A. N. buvo užduoti klausimai dėl kito, melagingo, iškvietimo, nes nepamena. Taip pat nepamena, dėl ko buvo kviesti medikai.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė A. N. skundą atmesti . Be atsiliepime nurodytų motyvų, pažymėjo, kad pareiškėjo kaltę visiškai įrodo vaizdo įrašai, be to, nutarime dėl ikiteisminio tyrimo, kuriame minėti vaizdo įrašai taip pat buvo peržiūrėti, nutraukimo nurodoma, jog A. N. su pareigūnais bendrauja agresyviai, įžeidinėja juos, konfliktuoja.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pareiškėjo buvo pateiktas 2024 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą A. N. dėl to, kad 2024 m. kovo 30 d., apie 14.15 val., jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), A. N. delnu sudavė į dešinį žandą J. N., dėl ko pastarasis pajuto fizinį skausmą, kurį vertino 2 balais iš 10. Sukeltas fizinis skausmas truko apie 5 minutes.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu A. N. neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo. Taip pat skunde pareiškėjo buvo nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant.

Visų pirma teismas pasisako dėl pastarojo skundo argumento, kurį, įvertinus pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, laiko nepagrįstu. Byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas, jo turinys patvirtina, kad šis procesinis dokumentas buvo surašytas dalyvaujant A. N.. Jame yra rankraštinis įrašas, kuriame nurodoma, kad „policijos pareigūnas atsisakė man suteikti teises“. Po šiuo įrašu yra asmens parašas (b. l. 3). Taip pat byloje yra A. N. pasirašytas dokumentas, pavadintas „Reikalavimas“, kuriame nurodoma, kad A. N. reikalauja dalyvauti bylos nagrinėjime <...> , kuris vyks 2024 m. balandžio 22 d., 9 val., adresu Vilnius, Gerovės g. 29, 138 kab. (b. l. 20). Taigi, kaip pagrįstai pažymima Institucijos atsiliepime, pareiškėjui buvo žinoma apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. A. N. priimtas nutarimas registruota pašto siunta buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 22 d. ir, remiantis Lietuvos pašto duomenimis, siunta įteikta gavėjui 2024 m. balandžio 24 d. (registruotos siuntos numeris (duomenys neskelbtini)). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byla buvo pagrįstai, laikantis įstatymo reikalavimų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, A. N. teisės ir teisėti interesai šiais veiksmais pažeisti nebuvo.

Pagal ANK 508 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikomi tokie pažeidėjo veiksmai, kuriais jis pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247-898/2020). Vertinant ANK 508 straipsnyje nustatytą pažeidimą, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai yra, ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami; ar jie šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-335-361/2019, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-813/2021).

Nagrinėjamoje bylos kontekste taip pat yra svarbi teismų praktika, suformuota pasisakant dėl administracinio nusižengimo protokolo turinio ir jame suformuluoto kaltinimo reikšmės asmens administracinei atsakomybei. Teismų yra pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur asmuo padarė administracinį nusižengimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019).

Minėta, kad ANK 508 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti konstatuotas, nustačius bet kurį iš alternatyviųjų objektyviosios pusės požymių ? pareigūno garbės ir orumo pažeminimą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Nagrinėjamoje byloje, formuluojant A. N. kaltinimą, konkrečiai nurodomas tik vienas iš minėtų alternatyviųjų veiksmų – administracinio nusižengimo protokole, kaip ir vėliau A. N. priimtame nutarime, nurodoma, kad pareiškėjas įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip pažemindamas jų garbę ir orumą (b. l. 6, 10). Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas teisės normoje konkrečiai nenustato kokio pobūdžio žodžiais gali pasireikšti statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas. Teisė sukonkretinti asmeniui reiškiamą kaltinimą paliekama institucijai, surašančiai administracinio nusižengimo protokolą. Vėliau, sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal jam pareikštą kaltinimą, jo veiksmuose turi būti nustatyti būtent šie, administracinio nusižengimo protokole nurodyti, jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Šiuo atveju – necenzūrinių žodžių vartojimas pareigūnų atžvilgiu, siekiant pažeminti jų garbę ir orumą.

Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad tiek vadovaujantis minėta teismų praktika, tiek kasdieniame gyvenime necenzūriniais žodžiais yra laikomi viešai kitų asmenų atžvilgiu vartojami keiksmažodžiai. Pažymėtina, kad kalbant apie tokius žodžius kaip „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „šiukšlės‘, „ubagai“ ir kt., yra vartojama kita, įžeidžiančių, užgaulių žodžių, sąvoka, tačiau šis aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymis, kaip ir įžeidžiantis, provokuojantis elgesys, A. N. nėra inkriminuotas.

Byloje kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai A. Ditkevičius ir J. Kaliukevičius nurodė, kad A. N. jų atžvilgiu vartojo tokius žodžius kaip „stora kiaulė“, „mentai“, „žiurkės“. Policijos pareigūnai nurodė, kad jų įžeidinėjimas prasidėjo iš karto jiems tik įėjus į butą. Liudytojai taip pat teigė, kad viskas buvo nufilmuota ir prašė teismo remtis byloje esančia vaizdo medžiaga, nurodydami, kad po įvykio praėjus ilgesniam laiko tarpui, jie negali prisiminti detalių. Ištyręs byloje esančią vaizdo medžiagą, teismas nustatė, kad atvykus policijos pareigūnams, A. N. elgėsi iššaukiančiai, galbūt ciniškai, įžūliai, vartojo jų atžvilgiu galbūt įžeidžiančius, bet ne necenzūrinius žodžius.

Byloje nustatyta, kad A. N., atvykus policijos pareigūnams ir užėjus jiems į butą, jų atžvilgiu buvo ištaręs tokius žodžius: storas snukis (9.47 vaizdo įrašo min.); apsiš..ite jūs visi (10 vaizdo įrašo min.); pažiūrėkite, kiek aš turiu teismo nutarimų, ir jums visiems (rodo gestą) mentams, šiukšlėms bus (vaizdo įrašo 20.20 min.); rodau ubagams (sakė, rodydamas policijos pareigūnams turimas monetas) (23 vaizdo įrašo min.). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kelis kartus A. N. vartoti žodžiai buvo adresuoti nekonkretizuotam asmenų skaičiui ? <...> jūs visi; jums visiems bus <...> . Kitus vaizdo įraše užfiksuotus galbūt įžeidžiančius žodžius A. N. vartojo savo tėvo, bet ne policijos pareigūnų atžvilgiu.