Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovams nemokumo administratoriui Vygantui Urbonui, adv. pad. Agnei Turauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metal and Mineral Group“ ieškinį atsakovui D. A. (D. A.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė pareiškė prašymą dėl ieškinio reikalavimų dalyje dėl 1 408,20 Eur žalos priteisimo atsiėmimo; atsakovas ir jo atstovas dėl ieškinio reikalavimų dalies atsiėmimo neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinio reikalavimai dalyje dėl 1 408,20 Eur žalos priteisimo iš atsakovo paliekami nenagrinėti (CPK 139 2 d.).

Ieškinys tenkintinas dalyje dėl 37 089,92 Eur žalos priteisimo. Ieškovės ieškinio reikalavimai dalyje dėl 1 408,20 Eur žalos priteisimo iš atsakovo paliekami nenagrinėti. Ieškovės reikalavimai dalyje dėl 1 724,88 Eur žalos priteisimo atmestini.

Motyvuojamoji dalis

5. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. iškėlė bankroto bylą UAB „Metal and Mineral Group“, įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Iflas“, įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 21 d.

6. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis įmonė „Metal and Mineral Group“ įregistruota 2015 m. liepos 30 d., jos vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. buvo atsakovas D. A. (toliau – atsakovas), kuris ėjo vadovo pareigas nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo t. y. 2019 m. vasario 26 d.

7. Vykdydamas nemokumo administratoriaus 2019 m. vasario 22 d. įsakymą „Dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo“ atsakovas nemokumo administratoriui pateikė patikslintą 2019 m. sausio 8 d. ieškovės balansą, pagal kurį įmonė ilgalaikio turto turėjo už 851 Eur, o atsargų už 40 223 Eur. 2019 m. balandžio 30 d. raginimu nemokumo administratorius kreipėsi į atsakovą dėl 2019 m. sausio 8 d. balanse nurodyto ilgalaikio turto bei atsargų perdavimo. 2019 m. gegužės 22 d. atsakovas administratoriui perdavė ilgalaikį turtą – dozavimo mašiną, o 2019 m. gegužės 21 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad negali perduoti 2019 m. sausio 8 d. balanse nurodytą atsargų, nes marmuro atsargos, iš viso 36 tonos 3 133,08 Eur vertės, yra areštuotos ir saugomos UAB „Autoverslas“ sandėlyje, o 37 089,92 Eur vertės akmens anglies atsargos buvo prarastos veiklos vykdymo metu jų neišpardavus, šių atsargų įmonė objektyviai neturi, jos neegzistuoja. Atsakovo teigimu, įmonės balanse dėl buhalterinės klaidos nurodytos neteisingos atsargos, kurių nebėra. Taip pat po pretenzijos gavimo atsakovas elektroniniu paštu 2019 m. birželio 3 d. atsiuntė nemokumo administratoriui pakoreguotą 2019 m. vasario 20 d. balansą, kuriame ieškovės atsargų vertė buvo nurodyta tik už 3 133 Eur.

8. Nemokumo administratorius dėl galimai aplaidaus ir apgaulingo atsakovo buhalterinės apskaitos tvarkymo 2020 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atsakovo atžvilgiu pradėjimo; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-jo skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimu panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-jo skyriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta.

9. Kadangi ieškovės buhalteriniuose dokumentuose atsargų sumažėjimas nuo 40 223 Eur iki 3 133 Eur neapskaitytas, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų atsargų sumažėjimą ar jų nurašymą į sąnaudas, nemokumo administratoriui pateikta nebuvo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos iš buvusio vadovo priteisimo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko; dėl balanse nurodytų 3 133,08 Eur vertės 36 tonų marmuro skaldos atsargų neperdavimo administratoriui paaiškino, kad šios atsargos dar iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo 2018-04-26 buvo areštuotos UAB „Autoverslo logistika“ naudai ir saugojamos šios įmonės sandėlyje, o dėl 37 089,92 Eur vertės akmens anglies atsargų nurodė, kad jos prarastos veiklos vykdymo metu jų neišpardavus, šių atsargų įmonė neturi, jos neegzistuoja dėl objektyvių aplinkybių – vertės sumažėjimo, nuvertėjimo, praradimų dėl drėgmės ir pan.; atsakovas pripažino, kad 8 tonas anglies atsargų tiesiog atidavė geležinkelių darbuotojams, nes dėl jų prastos kokybės jų neapsimokėjo parduoti.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų.

10. Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 2.246 – 6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

11. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2013). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

12. Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

13. Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas inter alia (be kita ko) dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo ir/ar fiduciarinių pareigų pažeidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

14. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

15. Minėta, jog ieškovė, grįsdama reikalavimus, apeliuoja į tai, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduotos įmonės atsargos, nurodytos įmonės 2019-01-08 balanse, o būtent: marmuro atsargos, iš viso 36 tonos 3 133,08 Eur vertės, ir 37 089,92 Eur vertės akmens anglies atsargos. Anot ieškovės, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – nerūpestingai vykdė savo, kaip ieškovės vadovo, pareigas; atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą (BAĮ 21 str.) ir bankrutuojančios įmonės turto bei dokumentų perdavimą nemokumo administratoriui (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Ieškovė nurodo, jog yra pagrindas atsakovui taikyti deliktinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 2 dalis) ir taikyti CK 2.87 straipsnį, ĮBĮ, galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas.

16. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.).

17. Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

18. Kaip matyti iš ieškovės nurodomų aplinkybių, neperduotos ieškovei atsargos susidaro iš: a/ marmuro skaldos atsargos, iš viso 36 tonos 3 133,08 Eur vertės; b/ akmens anglies atsargos 37 089,92 Eur vertės.

18.1. Dėl marmuro skaldos 3 133,08 Eur vertės atsargų bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei pareikalavus perduoti įmonės turtą, atsakovo buvo pranešta, kad šios atsargos yra UAB „Autoverslo logistika“ teritorijoje. Iš 2018-04-26 turto arešto akto matyti, kad skolininko prievolės įvykdymo užtikrinimui ieškovės turtui, esančiam UAB „Autoverslo logistika“ teritorijoje, buvo taikytas areštas, turto arešto mastas 1 408,20 Eur, turto saugotoju paskirta UAB „Autoverslo logistika“. 2016-05-03 sutartis patvirtina, kad UAB „Autoverslo logistika“ teikė ieškovei sandėliavimo paslaugas.

18.2. Kaip minėta, ieškovė reikalavimų dalį dėl 1 408,20 Eur turto atsiėmė. Dėl likusios šios rūšies atsargų dalies – 1 724,88 Eur vertės priteisimo iš atsakovo ieškovės reikalavimai laikytini neįrodytais (CPK 178 str.).

18.3. Visų pirma pažymėtina tai, kad ieškovė neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad 3 133,08 Eur vertės marmuro atsargos yra laikomos UAB „Autoverslo logistika“ teritorijoje; Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad nemokumo administratorius kreipėsi į UAB „Autoverslo logistika“ dėl informacijos apie ieškovei priklausantį turtą pateikimo, tačiau jokių duomenų apie tai, kokia informacija ieškovei buvo suteikta, nėra. Trečia, byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad likusio (1 724,88 Eur vertės atsargų), neareštuoto ieškovei priklausančio turto UAB „Autoverslo logistika“ teritorijoje nėra. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad apskritai buvo imtasi kokių nors kitų veiksmų (išskyrus kreipimąsi raštu) dėl turto iš UAB „Autoverslo logistika“ teritorijos atsiėmimo.

18.4. Teismas pažymi, jog pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto nuostatas, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės, teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Tokiu būdu konstatuotina, jog atsakovas neturėjo galimybės po bankroto bylos iškėlimo pasiimti iš trečiųjų asmenų sandėliuose esančio ieškovės turto – atsargų, nes jis neteko įgaliojimų. Atsakovas yra nurodęs nemokumo administratoriui ginčo atsargų buvimo vietą. Duomenų, kad ieškovės atstovas pasitelkė visas būtinas priemones siekdamas perimti ieškovės turtą, arba, kad likęs ginčo turtas prarastas, byloje nėra. Byloje nėra pateikta jokių argumentų, kodėl nemokumo administratorius neperėmė aptariamo įmonės turto. Kadangi ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus sieja su neteisėtu turto neperdavimu, esant aukščiau nurodytam, ieškovės reikalavimai dalyje dėl 1 724,88 Eur žalos (šio aptariamo turto dalies neperdavimo vertė) laikytini neįrodytais ir nepagrįstais, todėl atmestini.

19. Dėl akmens anglies atsargų 37 089,92 Eur vertės. Kaip minėta, vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvęs įmonės vadovas perdavė nemokumo administratoriui 3 segtuvus dokumentų; atsakovo teigimu, daugiau įmonės dokumentų jis neturi. Dėl 2019-01-08 balanso atsakovas paaiškino, kad jame buvo klaidingai nurodytos atsargos ir jų vertė, todėl atsakovas, nustatęs netikslumus, vėliau pateikė nemokumo administratoriui patikslintą 2019-02-20 balansą, kuriame buvo pateikti tikslūs duomenys apie likusias įmonės turto atsargas. Dėl 37 089,92 Eur vertės akmens anglies atsargų nurodė, kad jos prarastos veiklos vykdymo metu jų neišpardavus, jos neegzistuoja dėl objektyvių aplinkybių – vertės sumažėjimo, nuvertėjimo, praradimų dėl drėgmės ir pan.; atsakovas pripažino, kad 8 tonas anglies atsargų tiesiog atidavė geležinkelių darbuotojams, nes dėl jų prastos kokybės jų neapsimokėjo parduoti. Atsakovas ir jo atstovas akcentavo, kad žalos faktas ir dydis negali būti įrodinėjami vien įmonės balansu.

20.1. Nemokumo administratoriaus gi teigimu, jam buvo perduoti ne visi įmonės dokumentai, o pateikti finansiniai duomenys galimai yra neteisingi, iš jų administratorius neturi galimybės nustatyti tikslaus įmonei priklausančio turto bei jo buvimo vietos; administratoriui nebuvo pateiktas trumpalaikio turto (atsargų likučio) sąrašas, pilna informacija apie įmonės turto pirkimus, pardavimus bei nurašymus per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo bei dokumentai, kuriuose atsispindėtų turto apskaita. Ieškovės atstovai akcentavo, kad ieškovės buhalterinėse dokumentuose atsargų sumažėjimas nuo 40 223 Eur iki 3 133 Eur neapskaitytas, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų atsargų sumažėjimą ar jų nurašymą į sąnaudas, nemokumo administratoriui pateikta nebuvo. Pažymėjo, kad atsakovas 2019 m. vasario 20 d. balansą, kuriame ieškovės atsargų vertė buvo nurodyta tik už 3 133 Eur, nemokumo administratoriui atsiuntė tik 2019 m. birželio 3 d., t. y. po to, kai administratorius kelis kartus ragino atsakovą perduoti jam turto atsargas pagal atsakovo anksčiau pateiktą 2019-01-08 balansą.

20.2. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamojoje praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Taip pat kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organas. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio įmonės savininko ir vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės objektyvų sumažėjimą, nurašymą ar sunaikinimą, vadovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1406/2014).

20.3. Nagrinėjamu atveju atsakovas, oponuodamas ieškovei, laikosi pozicijos, kad 2019-01-08 balansas preliminarus, atsargos jame buvo nurodytos klaidingai, prašo vadovautis 2019-02-20 balanso duomenimis; apeliuoja į tai, kad įmonėje bankroto bylos iškėlimo dieną buvo tik 3 133 Eur vertės atsargų. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, turi pagrindą išvadai, kad atsakovo pozicija nėra nuosekli, atsakovo paaiškinimai stokoja pagrįstumo, atsakovo deklaratyvaus pobūdžio versijos keliamos siekiant išvengti atsakomybės už prarastą, nemokumo administratoriui neperduotą įmonės turtą.

20.4. Kaip minėta, atsakovas teikė du balansus: 2019-01-08, kuriame nurodyta atsargų 40 223 Eur vertės, ir 2019-02-20, kuriame nurodo, kad įmonė turi 3 133 Eur vertės atsargų. Tačiau nei nemokumo administratoriui, nei teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovės 37 089,92 Eur vertės atsargos būtų tinkamai apskaitytos ar nurašytos; atsakovas, teigdamas, kad šie netikslumai ir praradimai atsirado dėl anglies nuvertėjimo, praradimų dėl drėgmės (kai perkama šlapia akmens anglis, parduodama išdžiūvusi), dėl to, kad sutrupa, pasidaro daug dulkių ir pan., nepateikė jokių įrodymų, jog įmonės turėtos 37 089,92 Eur vertės akmens anglies atsargos buvo prarastos palaipsniui ieškovės veiklos vykdymo metu ir jog įmonė jų teisėtai neturi. Atsakovas nepateikė atsargų nurašymo ar sunaikinimo aktų, jokių kitų dokumentų apie šio turto sumažėjimą, panaudojimą, realizavimą ar praradimą. Pažymėtina, kad pats atsakovas nurodė, kad įmonėje faktiškai dirbo tik jis vienas; vertinant tai, kad, kaip ir nurodė pats atsakovas, tonos kaina svyravo nuo 130 iki 180 Eur, o jo pirminiame balanse nurodyta atsargų vertė – 37 089,92 Eur, tai net vidutiniškai skaičiuojant tonos vertę po 150 Eur, atsakovo nepastebėti praradimai dėl jo nurodytų faktorių (drėgmė, dulkės ir t.t) ar (ir) nuvertėjimo siekia per 247 tonas akmens anglies. Taigi, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą nesivadovauti tokiais atsakovo paaiškinimais.

20.5. Taip pat stokoja pagrįstumo atsakovo paaiškinimai, kad teiktame pirminiame balanse klaidos nepastebėjo dėl to, kad net nemokėjo ir nesuprato, kaip vertinti balanse nurodytus skaičius, nes buhalterinius dokumentus tvarkė jo pasamdyti buhalteriai. Tačiau pažymėtina, jog visų pirma, pats atsakovas paaiškino, kad įmonės finansiniai dokumentai buvo ruošiami jo teiktų dokumentų pagrindu; o tai, priešingai nei teigia atsakovas, suponuoja išvadą, kad 2019-01-08 balanse yra nurodyti teisingi duomenys apie įmonės turėtas atsargas. Be to, įmonė buvo įregistruota 2015 m. liepos 30 d., atsakovas buvo jos vienintelis akcininkas ir vadovas; balansai pateikti nuo 2016 m., jie pasirašyti atsakovo. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra dar vienos įmonės vadovas. Šios nustatytos aplinkybės irgi sudaro pagrindą nesivadovauti atsakovo paaiškinimais, kad jam nesuprantami balanse fiksuoti duomenys.

20.6. Be to, akcentuotina ir tai, kad įstatymo leidėjas aiškiai nustatė, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis), kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (BAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą (BAĮ 12 straipsnio 2 dalis), klaidos apskaitos registruose gali būti taisomos taip, kad būtų galima nustatyti padarytą taisymą, prireikus surašant buhalterinę pažymą (BAĮ 18 straipsnio 4 dalis). Jau minėta, kad atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą (BAĮ 21 straipsnis), todėl būtent atsakovas privalėjo ir turėjo pareigą užtikrinti tinkamą atsargų apskaitą ir nurašymą.

20.7. Atsakovo pozicijos nenuoseklumą patvirtina ir tai, kad patikslintas balansas su sumažinta atsargų verte iki 3 133 Eur atsakovo nemokumo administratoriui pateiktas tiktai tuomet, kai iš jo pradėta reikalauti perduoti atsargas nemokumo administratoriui. Pažymėtina, kad pats atsakovas, teikdamas atsiliepimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiliepime nurodė, kad įmonė turi įvežtų prekių, kurias planuoja parduoti tam, kad pritraukti lėšas įsiskolinimo pareiškėjui VMI padengti. Akcentuotina, kad atsiliepimas surašytas 2019-01-10 atsakovo, įmonės balansas surašytas 2019-01-08. Be to, bankroto byloje 2019-01-24 teismui teiktame atskirajame skunde, kuriuo prašoma panaikinti teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas vėlgi nurodė, kad atsakovo turėtų akmens anglies atsargų paskaičiuota 40 223 Eur vertė yra minimali, t. y. vertė paremta pirkimo kaina iš tiekėjo. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino, kad atskirąjį skundą paruošė ne atsakovas, o atstovas, savaip interpretuodamas jam pateiktus duomenis, tačiau vėlgi, atsakovas pripažino, kad susipažino su paruoštu skundu. Taigi, nustatytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad teismas neturi pagrindo vadovautis atsakovo paaiškinimais.

2. Taigi, reziumuojant išdėstytą, nagrinėjamu atveju egzistuoja neteisėti atsakovo veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246 str.). Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – nerūpestingai vykdė savo, kaip vadovo, pareigas, netinkamai vykdė įmonės apskaitos organizavimą, neperdavė nemokumo administratoriui ieškovės įmonei priklausiusių atsargų, įmonės turto neišsaugojo, tuo padarė žalą ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams, nes tokiu būdu sumažino bendrovės turtą, iš kurio bus tenkinami jos kreditorių kreditoriniai reikalavimai (CK 2.87 str., BAĮ 21 str., ĮBĮ 10 str.). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovo kaltės prezumpcija nagrinėjamu atveju nepaneigta (CPK 178 str.).

3. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, byloje nesant jokių kitų duomenų apie bendrovei priklausančių atsargų vertę, sprendžiant dėl bendrovei padarytos žalos dydžio dėl neperduoto turto (atsargų), vadovautinasi 2019 m. sausio 8 d. balanse nurodyta turto (atsargų) verte ir laikytina, kad žalos, kuri kilo būtent dėl atsakovo neteisėto įmonės turto (atsargų) neperdavimo ieškovės nemokumo administratoriui, dydis yra 37 089,92 Eur (CK 6.249 str.). Būtent tokio dydžio žala buvo nulemta atsakovo turto neperdavimo, t. y. ši žala susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais (CK 6. 247 str.).

4. Esant aukščiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei teismo padarytoms išvadoms, kiti, tiek ieškovės, tiek atsakovo, jų atstovų argumentai nagrinėjamam ginčui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

5. Ieškovės reikalavimai tenkintini dalyje dėl 37 089,92 Eur žalos priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė tik šioje tenkintinų reikalavimų apimtyje įrodė visas atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6. 246-6.249 str. str.). Kitoje dalyje – dėl 1 724,88 Eur – žalos priteisimo ieškovės reikalavimai atmestini.

6. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo vadovaujantis, iš atsakovo ieškovei priteistina penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 781 Eur žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo 37 089,92 Eur sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

8. Proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės reikalavimai patenkinti 92,21 procento, atmesti ir atsiimta – 7,79 procento, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 765,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės (administravimui skirtų išlaidų) atsakovui priteistina 93,48 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės reikalavimus dalyje dėl 1 408,20 Eur žalos iš vadovo priteisimo palikti nenagrinėtus.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Metal and Mineral Group“, j.a.k. 304075512) iš atsakovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 37 089,92 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius aštuoniasdešimt devynis eurus 92 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 37 089,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 765,34 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 34 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo valstybei 781 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį, dėl 1 724,88 Eur žalos priteisimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovės administravimui skirtų lėšų atsakovui 93,48 Eur (devyniasdešimt tris eurus 48 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.