Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, naudojant kompiuterinę programą „ZOOM“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 2022 m. birželio 17 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 1 dalies , 40 parų arešto, bausmės vykdymą atidedant 6 mėn.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. 2020 m. spalio 19 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 6 mėn. laisvės apribojimas;

2. 2022 m. gruodžio 29 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 1 metai laisvės apribojimas;

3. 2025 m. sausio 29 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 10 parų areštas;

4. 2025 m. vasario 10 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 80 parų areštas;

5. 2025 m. gegužės 8 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal LR BK 284 straipsnio (2 veikos), 90 parų areštas;

6. 2025 m. birželio 19 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 314 straipsnio 2 dalį, 90 parų areštas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

19. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

20. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Dėl A. R. ir R. S. nusikalstamų veikų.

22. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Už kvalifikuota nesunkaus sveikatos sutrikdymo veiką baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019). Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji A. R. ir R. S. veikdami kartu 2025 m. sausio 5 d., apie 18.45 val., Zarasų mieste, prie S. Nėries gatvės namo Nr. 53, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų, konflikto metu, sudavė nukentėjusiajam P. T. kumščiais ir spardė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais kaltinamieji A. R. ir R. S. padarė nukentėjusiajam P. T. dėl dauginių odos nubrozdinimų veide, poodinių kraujosruvų kaktos ir abiejų akių vokų srityse su dešinės akies minkštųjų audinių patinimu, dauginių smulkių žaizdelių viršutinės lūpos srityje nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl nosies kaulų lūžio - nesunkų sveikatos sutrikdymą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaip nurodė patys kaltinamieji, nukentėjusiojo atžvilgiu pradėta smurtauti nukentėjusiajam P. T. atsisakius duoti cigaretę. Taigi, akivaizdu, kad tokia konflikto sukėlimo priežastis laikytina mažareikšme, todėl pripažintina, jog nukentėjusysis buvo sumuštas iš chuliganiškų paskatų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji iš chuliganiškų paskatų smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, tokiu būdu A. R. ir R. S. bendrais smurtiniai veiksmais nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam P. T.. Be to, kaltinamieji smurtavo Zarasų mieste, prie S. Nėries gatvės namo Nr. 53, viešoje vietoje, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jų kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo P. T. parodymais, liudytojų M. T., G. M., O. B., F. S. parodymais, specialistų išvadomis, asmens apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Asmens apžiūros protokole ir teismo medicinos išvadoje yra užfiksuoti P. T. padaryti sužalojimai – dauginiai odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos kaktos ir abiejų akių vokų srityse su dešinės akies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžis ir dauginės smulkios žaizdelės viršutinės lūpos srityje. Nustatyti sužalojimai, dėl nosies kaulų lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant atskirai dauginiai odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos kaktos ir abiejų akių vokų srityse su dešinės akies minkštųjų audinių patinimu ir dauginės smulkios žaizdelės viršutinės lūpos srityje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog tokie kaltinamųjų A. R. ir R. S. veiksmai jiems pareikštuose kaltinimuose tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

IV. Bausmių skyrimo ir bendrinimo motyvai

27. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).??? Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininkų kaltės formą, asmenybes bei kitas charakterizuojančias aplinkybes.

28. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

29. Teismas, skirdamas bausmę A. R., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo A. R. atsakomybė sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, administracinės baudos nesumokėtos. Dėl priklausomybės ligų nesigydė, įskaitoje neįrašytas. Teismas, skirdamas bausmę A. R. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas, kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – A. R. šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

30. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų A. R. skirtina už veiką pagal BK 284 straipsnį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (sveikatos sutrikdymas nesunkus), tačiau padarytas dėl chuliganiškų paskatų, į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius į kaltinamojo jauną amžių, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Šioje byloje bausmės rūšis, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka nukentėjusiojo ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos A. R. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir A. R. paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 18 mėnesių.

32. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina – 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

33. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) tam tikras pareigas.

34. Šiuo atveju, nors kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas ne pirmą kartą (anksčiau teistas vieną kartą), kaltinamasis šiuo metu nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nori pradėti dirbti, duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta. Teismo vertinimu, kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl veikos padarymo, nurodant norą savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, vis dar šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas be intensyvios priežiūros, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą. Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo panaudotas smurtas, padaryta turtinė žala, veiką padarė būdamas neblaivus, jam skirtinos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose numatytos pareigos ir draudimai – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

35. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Kadangi kaltinamasis nusikalstama veika kėsinosi į asmens sveikatą darytina išvada, kad yra pagrindas kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

36. Teismas, skirdamas bausmę R. S., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. S. atsakomybė sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, administracinės baudos nesumokėtos. Dėl priklausomybės ligų nesigydė, įskaitoje neįrašytas. Teismas, skirdamas bausmę R. S. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas, kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – R. S. šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas.

37. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų R. S. skirtina už veiką pagal BK 284 straipsnį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą –18 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (sveikatos sutrikdymas nesunkus), tačiau padarytas dėl chuliganiškų paskatų, į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, į jo jauną amžių, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Šioje byloje bausmės rūšis, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka nukentėjusiojo ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos R. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei.

38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir R. S. paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 18 mėnesių.

39. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina – 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

40. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) tam tikras pareigas.

41. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas ne pirmą kartą (anksčiau teistas 6 kartus), kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nori pradėti dirbti, duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta. Kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl veikos padarymo, nurodant norą savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, atsižvelgiant į jo jauną amžių, teismo vertinimu, vis dar šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas su intensyvia priežiūra, kartu jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą. Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo panaudotas smurtas, padaryta turtinė žala, veiką padarė būdamas neblaivus, jam skirtinos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose numatytos pareigos ir draudimai – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

42. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Kadangi kaltinamasis nusikalstama veika kėsinosi į asmens sveikatą darytina išvada, kad yra pagrindas kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. Dėl civilinio ieškinio

43. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį 120,15 Eur sumai turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 87-90, 98-100).

44. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

45. Kaltinamieji A. R. ir R. S. pripažinti kalti dėl nukentėjusiojo P. T. sveikatos sužalojimo, todėl privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išlaidas, susijusias su nukentėjusiajam teiktomis gydymo paslaugomis. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamieji ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jų veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamieji A. R. ir R. S. su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio ir pagrįstumo neginčijo. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamųjų A. R. ir R. S. solidariai civiliniam ieškovui priteisiama 120,15 Eur turtinės žalos suma.

VI. Dėl kitų klausimų.

46. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, išlaidų priteisimo iš kaltinamojo R. S., kurioje nurodoma, kad dėl kaltinamajam R. S. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 369,64 Eur. Taip pat pateikta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. R., kurioje nurodoma, kad dėl kaltinamajam A. R. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 277,08 Eur.

47. Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis A. R. nemoka lietuvių kalbos, be to tarp kaltinamųjų parodymų yra tam tikri prieštaravimai, todėl, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio nuostatomis, pripažino gynėjų dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintos kaltinamųjų A. R. ir R. S. teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjai kaltinamiesiems buvo paskirti teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Įvertinus šias aplinkybes, ir tai, kad kaltinamieji šiuo metu nedirba, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš A. R. ir R. S. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų A. R. ir R. S. nepriteistinos.

48. Kaltinamajam A. R. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (2 t., b. l. 20-22, 27-29).

49. Kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (2 t., b. l. 72-74).

50. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Biologinio pėdsako tepinėlis, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (1 t., b. l. 39). Kompaktinis diskas (vokas Nr. 1), kuriame įrašytas vaizdo įrašas, kurį pateikė liudytojas M. T., saugomas prisegtas prie 3-o tomo bylos galinio viršelio, kompaktinis diskas (vokas Nr. 2), kuriame įrašytas vaizdo medžiaga, kurią pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracija, saugomas prisegtas prie 3-o tomo bylos galinio viršelio, kompaktinis diskas (vokas Nr. 3), kuriame įrašytas įtariamojo R. S. apklausos vaizdo/garso įrašas, saugomas prisegtas prie 3-o tomo bylos galinio viršelio ir. kompaktinis diskas (vokas Nr. 4), kuriame įrašytas įtariamojo R. S. ir advokato D. Japerto paskelbimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, saugomas prisegtas prie 3-o tomo bylos galinio viršelio – paliktini saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. R. paskirti subendrintą bausmę – 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. sumažintą galutinę bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas ir draudimus: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. S. paskirti subendrintą bausmę – 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. sumažintą galutinę bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, su intensyvia priežiūra, kartu paskiriant pareigas ir draudimus: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai iš A. R. ir R. S. solidariai 120,15 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 15 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - Biologinio pėdsako tepinėlį, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinį diską (vokas Nr. 1), kuriame įrašytas vaizdo įrašas, kurį pateikė liudytojas M. T., kompaktinį diską (vokas Nr. 2), kuriame įrašyta vaizdo medžiaga, kurią pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracija, kompaktinį diską (vokas Nr. 3), kuriame įrašytas įtariamojo R. S. apklausos vaizdo/garso įrašas, kompaktinį diską (vokas Nr. 4), kuriame įrašytas įtariamojo R. S. ir advokato D. Japerto paskelbimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą A. R. ir R. S. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas iš A. R. ir R. S. nepriteisti .

Išaiškinti A. R. ir R. S., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrių) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti R. S., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; laikytis nustatytos dienotvarkės; dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose; pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį; pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą; grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.