Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), prašymų negauta. Civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. V. ir atsakovo A. D. vaikai ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas AB Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini))). Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8445-906/2017 patvirtinta 2017 m. balandžio 26 d. ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečių dukrų K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina ieškove J. V., o atsakovas įsipareigojo nepilnametėms dukroms K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), skirti išlaikymą po 150 Eur kiekvienai, viso 300 Eur, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 27 d. Taip pat Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2276-965/2018 patvirtinta 2018 m. sausio 10 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nepilnamečiam sūnui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), skirti po 200 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 12 d.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

9. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.193 straipsnis). CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomų vaiko išlaikymo išlaidų.

10. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

11. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.).

12. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 5 metams po teismo nutarčių, kuriomis buvo patvirtinti šalių susitarimai dėl išlaikymo dydžio, priėmimo. Ieškovė ieškinį grindžia padidėjusiais vaikų poreikiais, atsiradusiais naujais poreikiais, padidėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis, dėl ko atsakovo teikiamas išlaikymas nebegali patenkinti visų vaikų poreikių. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties priėmimo metu šalių nepilnametės dukterys K. D., gim. (duomenys neskelbtini), lankė pradinę mokyklą, A. D., gim. (duomenys neskelbtini), lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties priėmimo metu šalių nepilnametis sūnus M. D., gim. (duomenys neskelbtini), augo namuose. Šiuo metu šalių nepilnamečiams vaikams K. D. yra 16 metų, ji lanko progimnaziją, A. D. yra 15 metų, ji lanko mokyklą, o M. D. yra 7 metai, jis lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą (priešmokyklinę ugdymo grupę), dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikams augant taip pat reikia skirti daugiau lėšų jų papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 5 metus keitėsi ekonominė padėtis, augo pragyvenimo lygis, padidėjo maisto produktų, aprangos, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos, todėl natūraliai mažėja galimybė tenkinti vaikų būtiniausius poreikius iš tėvo gaunamų periodinių išmokų.

15. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas, dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

16. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomos išlaidos, reikalingos vaikų maitinimui, higienos prekėms, mokymosi priemonėms, aprangoms, laisvalaikio, sveikatos palaikymui ir kitoms išlaidoms, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaikų poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

17. Teismas, įvertinęs šio sprendimo 14 punkte nurodytas nepilnamečių K. D., A. D. ir M. D. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, teismo nutartimis patvirtintus išlaikymo dydžius, vaikų amžių, pakitusią šalies ekonominę padėtį, daro išvadą, kad ieškovės nurodomos kiekvienam vaikui tenkančios sumos, neprisirišant prie išlaidų eilučių, kadangi išlaidos yra kintančios, vieną mėnesį gali būti daugiau išleidžiama maistui, kitą – vaistams ir drabužiams, iš esmės yra realios ir protingos, atitinka kiekvieno vaiko geriausius interesus, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis. Sūnui M. pradėjus lankyti priešmokyklinę ugdymo grupę, dukrai A. – mokyklą, o K. – progimnaziją, neabejotinai atsirado daugiau išlaidų mokymosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms, sporto aprangai, rinkliavoms (klasės fondui, renginiams ir pan.) ir kitoms prekėms, reikalingoms priešmokyklinės ugdymo grupės ir mokyklos lankymui. Taip pat įvertinus šiuolaikinę realybę, kad moksleivių ugdymas ugdymo įstaigose dažnai yra organizuojamas nuotoliniu būdu, naudojantis nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tokiomis kaip kompiuteris ar pan., atsirado poreikis kompiuterinei įrangai, telekomunikacijų paslaugos. Maža to, atsiranda papildomos vienkartinio pobūdžio išlaidos, susijusios su baldų įsigijimu, vaiko aplinkos gerinimu ir kt. Taip pat reikalingos lėšos vaikų laisvalaikiui (žurnalai, knygos ir pan.), pramogoms, draugų gimtadieniams, taip pat susisiekimui. Duomenų, jog vaikai turi specialių poreikių, kuriems tenkinti reikalingos didesnės lėšos, byloje nėra. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog sporto klubą lanko tik K. D., kiti vaikai, dėl lėšų trūkumo, užsiėmimų šiuo metu nelanko, taip pat A. D. nustatyta 1 stadijos leukemija bei sutrikęs regėjimas, kiti vaikai rimtesnių sveikatos problemų neturi.

18. Pažymėtina, kad atsakovas savo paskaičiavimų teismui nepateikė, nenurodė kokios konkrečios sumos reikalingos vaikams maistui, higienos priemonėms, aprangai ir avalynei bei kokia konkreti išlaikymo suma per mėnesį reikalinga kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaikų interesų naudai.

19. Taigi, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, atsižvelgdamas į vaikų amžių ir raidą, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui reikalinga suma sudaro apie 542 Eur vaikui, kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas, vertindamas preliminarias nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas, neprivalo tiksliai nustatyti kokia išlaidų suma kiekvieną mėnesį tenka kiekvienam vaiko poreikiui, o preliminariai vertina, kiek galėtų kainuoti vaiko išlaikymas per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši suma yra mažesnė nei šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga, kurios dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius sudaro apie 633 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 104 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 840 Eur (neatskaičius mokesčių)), ir kuri, minėta, laikytina orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose.

20. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pastebėtina, kad gaunami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gausios šeimos vaiko (3 ir daugiau vaikų) pinigai nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 136,22 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybė iš esmės palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą po 68,11 Eur kiekvienam iš tėvų, ieškovė nėra nurodžiusi, kad ji iš kiekvienam vaikui reikalingos išlaikymo sumos yra atėmusi „vaiko pinigus“, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (542 Eur – 136,22 Eur), ir kiekvienas iš tėvų prie kiekvieno vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo turėtų prisidėti 202,89 Eur suma ((542 Eur – 136,22 Eur) / 2 = 202,89 Eur).

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką ir galutinę sumą suapvalinus, sudaro 406 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 47 punktas).

23. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

24. Iš teismo posėdžio metu ieškovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad ji dirba patalpų valymo darbininke, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė byloje pateikė duomenis (neįgaliojo pažymėjimą), kad nuo (duomenys neskelbtini) jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Taip pat byloje pateikti duomenys, kad ieškovė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauna 286,52 Eur neįgalumo ir 32 Eur dydžio vienišo asmens išmokas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovė neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turimas santaupas, taip pat duomenų apie ieškovės, kaip ji nurodė teismo posėdžio metu, turimus įsiskolinimus tretiesiems asmenims.

25. Bylos duomenimis (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 376 straipsnis) nustatyta, kad atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto ir kelių transporto priemonių. Atsakovas nuo 2021 m. vasario 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo draudžiamąsias pajamas sudarė: už 2022 m. sausio mėn. – 1 211,49 Eur, už 2022 m. vasario mėn. – 1 205 Eur, už 2022 m. kovo mėn. – 509,81 Eur, už 2022 m. balandžio mėn. – 337,40 Eur, už 2022 m. gegužės mėn. – 1 205 Eur, už 2022 m. birželio mėn. – 1 205 Eur, už 2022 m. liepos mėn. – 819,40 Eur, už 2022 m. rugpjūčio mėn. – 1 205 Eur, už 2022 m. rugsėjo mėn. – 463,46 Eur, už 2022 m. spalio mėn. – 695,19 Eur, už 2022 m. lapkričio mėn. – 0 Eur, už 2022 m. gruodžio mėn. – 1 249,45 Eur (Išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis), be to, atsakovas nuo 2022 m. liepos 15 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje duomenų apie pajamas iš šios darbovietės nėra. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis atsakovas yra komandiruojamas dirbti į užsienį, dėl ko jam yra mokami dienpinigiai, o toks nuolatinis darbo užsienyje pobūdis rodo, kad jam lieka pajamų nuo nepanaudotų dienpinigių. Išrašo iš antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, tačiau jie nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turimos finansinės prievolės, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė, aplinkybių, dėl kurių negalėtų prie vaikų išlaikymo prisidėti teikdamas didesnį materialinį išlaikymą, nenurodė (CPK 178 straipsnis). Duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybes dirbti atsakovo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, ir (ar) turėtų kitų pagal įstatymą išlaikytinių asmenų, nėra pateikta.

26. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės: atsakovas gauna didesnes pajamas (įvertinant ir jam mokamus dienpinigius už darbą komandiruotėse), yra sveikas, jauno amžiaus vyras, turintis visas galimybes dirbti ir užsidirbti, tuo tarpu ieškovė yra neįgali (darbingumo lygis sudaro 40 procentų), periodiškai serga, dėl ligos tam tikrais periodais negali dirbti, dėl ko jos galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, dirbti ir užsidirbti yra ribotos. Be to, ieškovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaikų priežiūra, pareiga rūpintis vaikais – kasdienės vaikų veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jų emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrinti vaikų gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda arba prisideda pavėluotai. Juo labiau, kad atsakovas ilgą laiką su vaikais nebendrauja, nuo vaikų yra nusišalinęs (nurodoma, kad atsakovas vaikų nematė 5 metus), todėl nepatiria įprastai tokio bendravimo metu patiriamų išlaidų.

27. Teismas, remdamasis išdėstytu, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį bei iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir aplinkybę, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. ir 2018 m. sausio 12 d. nutartimis patvirtinti išlaikymo dydžiai (150 Eur ir 200 Eur), teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu neatitinka proporcingumo tarp kiekvieno vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaikų teisėtų interesų, įvertinęs vaikų amžių (dukterims šiuo metu yra 15 ir 16 metų, sūnui – 7 metai), tokio amžiaus vaikų poreikius ir vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, jų pastovumą, aplinkybę, kad ieškovė dėl neįgalumo turi ribotą galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl atsakovo A. D. mokamo išlaikymo nepilnametėms dukroms K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio, jį padidinant iki 250 Eur kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl atsakovo A. D. mokamo išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio, jį padidinant iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės dėl ieškovės dalinio darbingumo, atsakovo nusišalinimas nuo vaikų gyvenimo, nepatiriant jokių su bendravimu su vaikais susijusių išlaidų, leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovo vaikų išlaikymo prievolėje nustatyti didesnę išlaidų dalį, nei prie vaikų išlaikymo turi prisidėti ieškovė (santykiu atitinkamai 60 ir 40 procentų, skaičiuojant nuo 406 Eur (542 Eur vaiko poreikių suma – 136,22 Eur valstybės mokama išmoka gausios šeimos vaikui)) (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

28. Ieškovė skiriama (paliekama) vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaikų turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais ir tik vaikų asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

29. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaikų poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 68 Eur (skaičiuojama nuo anksčiau nustatyto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo (((250 Eur – 150 Eur) + (250 Eur – 150 Eur) + (250 Eur – 200 Eur)) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kuris ir priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

32. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 13 d. sprendimo pagrindu suteikta antrinė teisinė pagalba. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 11 d. pažyma Nr. APD-2023-06242, iš kurios matyti, jog ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 243,08 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 81 proc. reikalavimų), iš atsakovo priteistinos 196,89 Eur išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

33. Be to, teismas šioje byloje patyrė 26,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurių atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8445-906/2017 patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl atsakovo A. D. mokamo išlaikymo nepilnametėms dukroms K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio ir priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymą nepilnametėms dukroms K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2276-965/2018 patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl atsakovo A. D. mokamo išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio ir priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. V. nepilnamečių vaikų K. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. D. 196,89 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. D. 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 26,84 Eur (dvidešimt šešių eurų aštuoniasdešimt keturių euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybės naudai (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5660 (už žyminį mokestį) ir įmokos kodą 5662 (už procesinių dokumentų siuntimo išlaidas)).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.