- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-28
- Bylos Nr.
- e2S-368-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00010-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pateikti informaciją bendrijos narei I. V., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atsakovę Daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamą pirmininkės G. L., įpareigoti ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti ieškovei originalių dokumentų kopijas: 1) bendrijos narių prašymus, pateiktus prieš 2023 m. gegužės 4 d. pakartotinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą; 2) dokumentus, patvirtinančius, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą 2023 m. gegužės 4 d. pakartotinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą; 3) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros aktus nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir statinio ((duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros žurnalą; 4) dokumentus, patvirtinančius, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą 2023 m. spalio 18 d. visuotinį bendrijos narių susirinkimą; 5) dokumentus, patvirtinančius, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą 2023 m. balandžio 16 d. visuotinį bendrijos narių susirinkimą; pateikti ieškovei originalių dokumentų kopijas arba, jeigu teismas laikytų, kad žemiau nurodytų originalų dokumentų kopijų pateikti negalima visa apimti, įpareigoti pateikti nuasmenintas originalių dokumentų kopijas, juose paliekant matomą informaciją – Bendrijos nario vardą, pavardę, buto numerį ir parašą: 6) 2022 m. birželio 12 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių sąrašą; 7) 2023 m. gegužės 4 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių sąrašą; 8) 2023 m. balandžio 16 d visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių sąrašą; 9) 2023 m. spalio 18 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių sąrašą; 10) bendrijos narių sąrašus 2022 m. spalio 1 d. duomenimis ir 2023 m. spalio 18 d. duomenimis; įpareigoti Daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbinti)”, atstovaujamą pirmininkės G. L., ne vėliau nei per 10 (dešimt) kalendorinių dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti galimybę Ieškovei susipažinti su prašomais pateikti dokumentais ir informacija tuo atveju, jei, teismo įsitikinimu, nėra galimybės pateikti prašomų dokumentų kopijų ir informacijos raštu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad yra Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, kuri kreipėsi į bendrijos pirmininkę prašydama pateikti reikalaujamus duomenis, tačiau ši informaciją teikti atsisakė ir be pateisinamos priežasties neįvykdė pareigos teikti informaciją bendrijos nariui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovės atstovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį 2024 m. balandžio 24 d. Alytaus apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė 2024 m. gegužės 15 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog atsakovės atstovė G. L. neatvyko į teismo posėdį jai susirgus, apie tai ji informavo bylą nagrinėjantį teismą, kuris į minėtas aplinkybes neatsižvelgė ir priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. birželio 6 d. nutartimi netenkino atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priteisė iš atsakovės 771,82 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. V.
6. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovės įgaliotam atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, įvertinus tai, jog atsakovės atstovė neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį ir kartu su 2024 m. balandžio 2 d. prašymu atidėti parengiamąjį posėdį nepateikė jokių svarbias neatvykimo priežastis pagrindžiančių įrodymų, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kodėl neturi galimybės įrodymų pateikti, prašė priimti sprendimą už akių.
7. Teismas pažymėjo, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog šalys, pageidaujančios dalyvauti teismo posėdyje, bet dėl svarbių priežasčių negalinčios to įgyvendinti, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovės atstovė laiku pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau duomenys, patvirtinantys atsakovės atstovės laikiną nedarbingumą, nebuvo pateikti. Taigi, teismas, netenkindamas šio atsakovės prašymo nepažeidė imperatyvių įstatymo reikalavimų. Byla teisme buvo iškelta 2024 m. sausio 12 d., atsakovė iki 2024 m. balandžio 3 d. įvykusio teismo posėdžio turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, byloje pateikė atsiliepimą, kuriame aiškiai išdėstė savo poziciją dėl bylos aplinkybių ir ieškinio reikalavimų, į jos argumentus sprendime už akių buvo atsakyta. Be to, atsakovė yra juridinis asmuo, taigi, susirgus jo vadovei, ši turėjo galimybę suteikti įgaliojimus kitam atstovui (advokatui, kitam valdymo organo dalyviui), tačiau to nepadarė. Duomenų, kad tik asmeninis atsakovės atstovės (bendrijos pirmininkės) dalyvavimas byloje galėjo tinkamai užtikrinti atsakovės teisę į teisminę gynybą, nepateikta.
8. Esant šioms sąlygoms teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės atitiko sąlygas sprendimui už akių priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Atsakovės atstovė negalėjo objektyviai dalyvauti teismo posėdyje, nes netikėtai susirgo, šie dokumentai buvo pateikti teismui, o atsakovės atstovė niekur nepažymėjo, jog sutinka su bylos nagrinėjimu iš esmės, atstovei nedalyvaujant, juo labiau, jog nagrinėjamu klausimu turi pasisakyti ir atsakingos institucijos, kaip pavyzdžiui, šiuo klausimu turi išvadą pateikti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
9.2. Sprendimas priimamas už akių, nes atsakovės atstovė neatvyko į posėdį, tačiau apie tai, jog atstovė sirgo ir apie tai pranešė su tikslu, kad posėdis būtų nukeltas ir ji galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į rungimosi principą, tinkamą gynybą, teismas nesigilino.
9.3. Teismas nenurodė motyvų dėl asmens duomenų apsaugos, nenurodė teisės aktų straipsnių, nesivadovavo susiklosčiusia teismų praktika, visiškai nevertino imperatyvių teisės aktų nuostatų, t. y. prieš kreipiantis į teismą turėjo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri būtent ir teikia informaciją, kada ir kokius duomenis galima teikti asmenims apie vienas kitą. Teismas net neatkreipė dėmesio, jog šios pareigos ieškovė nevykdė ir niekur nesikreipė. Priimtas sprendimas už akių atitinka visus priimto sprendimo negaliojimo pagrindus, t. y. nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, neargumentuotas pateiktais įrodymais, neparemtas šalių išdėstytomis pozicijomis procesiniuose dokumentuose.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. V. prašo apeliantės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atmesti, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovės atstovė nepateikė nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje svarbias priežastis patvirtinančių įrodymų laiku, tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. y. praėjus 41 dienai po posėdžio ir 20 dienų po galutinio sprendimo priėmimo) atsakovė pateikė atsakovės atstovės nedarbingumo pažymą už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. Šių įrodymų atsakovė nepateikė į bylą kartu su prašymu atidėti teismo posėdį, o pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepaaiškino, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti į bylą anksčiau.
10.2. Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl atsakovės atstovė, eidama atsakovės pirmininkės pareigas, galėjo užtikrinti tinkamą atsakovės atstovavimą pasitelkdama kitus asmenis.
10.3. Siekiant, kad juridinis asmuo per vadovo teisėtą nebuvimą darbe (atostogos, nedarbingumas dėl ligos ar kt.) tinkamai funkcionuotų, turi būti paskiriamas jį pavaduojantis asmuo, kurį paskirti gali atsakovės atstovė (pirmininkė). Tai, jog atsakovės atstovė netinkamai vykdo vadovaujančias pareigas, neužtikrina, jog atsakovė nuolatos ir nepertraukiamai turėtų teisėtą atstovą, yra atsakovės atstovės atsakomybė ir už tai turi prisiimti kylančias pasekmes, kaip šiuo atveju teisėto ir pagrįsto sprendimo vykdymą.
10.4. Atsakovės atstovė turėjo pakankamai laiko užtikrinti tinkamą pasirengimą civiliniam procesui, bylos nagrinėjimui ir tinkamam atstovavimui: ieškovė ieškinį pateikė 2024 m. sausio 2 d., atsakovė atsiliepimą pateikė 2024 m. vasario 23 d., 2024 m. kovo 5 d. nutartimi teismas paskyrė parengiamąjį posėdį 2024 m. balandžio 3 d. Informacijos apie tai, jog atsakovė nebūtų gavusi duomenų apie paskirtą parengiamąjį posėdį, byloje nėra, taigi atsakovė turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes užtikrinti tinkamą atstovavimą procese, todėl sprendimas už akių priimtas teisėtai, o naikinti 2024 m. birželio 6 d. nutarties nėra teisinio pagrindo.
10.5. Atsakovės atstovės turimas teisinis išsilavinimas, užimamos pareigos, atstovavimas kitoms bendrijoms kelia jai aukštesnius standartus ir patvirtina, jog atsakovės atstovė puikiai išmano civilinį procesą, turėjo pareigą tinkamai ir aktyviai domėtis ir sekti civilinį procesą, ir negalėjo nežinoti, jog svarbias neatvykimo į parengiamąjį posėdį priežastis privaloma patvirtinti tai įrodančiais dokumentais.
Šalies argumentai
10.6. Atsakovės atstovė viso proceso metu akivaizdžiai piktnaudžiavo procesu: 1) 2024 m. vasario 23 d. kartu su prašymu atnaujinti procesinį terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, nurodė aplinkybes, neva jai nebuvo matoma žyma apie pratęstą procesinį terminą ir tiksli termino diena jai paaiškėjo tik susisiekus su teismo posėdžių sekretore; 2) 2024 m. balandžio 2 d. prieš parengiamąjį posėdį, atsakovės atstovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos neatvykimo į posėdį priežasčių svarbumo, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kodėl įrodymai negalėjo būti pateikti laiku; 3) atsakovė tiek teikdama atsiliepimą į ieškinį, tiek teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ginčydama teismo priimtą 2024 m. birželio 6 d. nutartį imituoja įrodymų teikimo faktą, tačiau per pusę metų, kai tęsiasi byla, nei vieno įrodymo į bylą nepateikė.
10.7. Atsakovei buvo tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą, išaiškintos neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmės. Tai, jog atsakovė žinojo apie parengiamąjį teismo posėdį patvirtina ir tai, jog atsakovė prieš pat parengiamąjį posėdį pateikė teismui prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, tačiau kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės atstovės nurodytas priežastis, dėl kurių atsakovės atstovė negalėjo dalyvauti parengiamajame posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
4. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl (ne)galėjimo priimti sprendimą už akių
5. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
6. Proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu.
7. CPK nuostatos reguliuoja atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalis, apibendrindama atvejus, kai gali būti priimtas sprendimas už akių, nustato, kad toks sprendimas gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių.
8. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017).
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių tuo pagrindu, kad atsakovės atstovė (bendrijos pirmininkė G. L.) neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį ir nepateikė dokumentų, pateisinančių jos neatvykimą, Priimtu sprendimu už akių šioje byloje ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai ir apeliantė (atsakovė) neturi galimybės minėto priimto sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tik kaip teikti prašymą jį peržiūrėti.
10. Byloje nustatyta, kad atsakovės atstovei - trečiajam asmeniui G. L. buvo tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą. 2024 m. kovo 5 d. teismo nutartimi paskirtas parengiamasis posėdis 2024 m. balandžio 3 d. 10.00 val., apie paskirtą parengiamojo posėdžio datą G. L. informuota per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (toliau – EPP) 2024 m. kovo 5 d. išsiųstu teismo šaukimu. Atsakovės atstovė apeliantė G. L. 2024 m. balandžio 2 d. per EPP pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuodama itin prasta savijauta (liga), tačiau papildomų dokumentų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, nepateikė.
11. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių vadovavosi CPK 42 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog šalys, pageidaujančios dalyvauti teismo posėdyje, bet dėl svarbių priežasčių negalinčios to įgyvendinti, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, taigi susirgus jo vadovei, ši turėjo galimybę suteikti įgaliojimus kitam atstovui (advokatui, kitam valdymo organo dalyviui), tačiau to nepadarė.
12. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
13. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikusi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kartu su minėtu pareiškimu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašą, patvirtinantį atsakovės atstovės G. L. nedarbingumo laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. balandžio 5 d., tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovės pareiškimą atmetė, motyvuodamas, kad imperatyvios įstatymo normos priimant sprendimą už akių nebuvo pažeistos, o atsakovė papildomų objektyvių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui nepateikė.
14. Nagrinėjamu atveju bylos proceso eiga leidžia įsitikinti, kad apeliantė nenusišalino nuo dalyvavimo procese bei rūpinimosi proceso eiga, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prieš parengiamąjį posėdį įvertindama objektyvias negalėjimo dalyvauti priežastis, teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nors prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į atsakovės atliktus veiksmus bei pastangas tiek iškėlus civilinę bylą teisme, tiek priėmus sprendimą už akių, nelaiko atsakovės elgesio pasyviu, taip pat pasireiškiančiu piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis ar teisminio nagrinėjimo vilkinimu nurodytų aplinkybių kontekste vien dėl to, jog atsakovės atstovė neatvyko į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį, nors jį dėl ligos prašė atidėti, tačiau nepateikė papildomų įrodymų, pagrindžiančių jos prašymą. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės atstovė G. L. turėjo galimybę suteikti įgaliojimus kitam atstovui. Pažymėtina, jog pagal CPK 51 straipsnį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovė yra juridinis asmuo turintis atstovavimo specifiškumą, kuomet laikino nedarbingumo metu atstovavimo teisė turėtų būti suteikiama kitam atstovui, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovės ligos laikotarpį ir pranešimą teismui apie nedalyvavimą teismo posėdyje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tuo metu buvusią objektyvią galimybę operatyviai skirti kitą atstovą bei galimybę šiam atstovui per turimą laiko tarpą susipažinti su bylos informacija.
15. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1334-330/2021).
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant tokiai situacijai, teismas formaliai galėjo priimti sprendimą už akių, tačiau, teismo vertinimu, vien atsakovės atstovės neatvykimas į parengiamąjį posėdį jai iš anksto apie tai pranešus, tačiau apie ligą patvirtinančių dokumentų nepateikus, nesudarė pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti, kad atsakovės atstovės elgesys procese buvo pasyvus.
Dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo
17. Iš atsakovės pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovė ginčija priimto sprendimo už akių teisėtumą, nesutinka su formaliu ginčo situacijos išsprendimu, pabrėžia svarbą savo argumentus įrodinėti ir pasitelkiant kitų institucijų, tokių kaip Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, situacijos vertinimą.
18. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas, be kita ko, nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 straipsnio 2 dalis). Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.
19. Aplinkybė, kad tam tikrame dokumente greta kitų duomenų yra asmens duomenų, savaime nereiškia, jog tokio dokumento pateikimas susipažinti kitiems asmenims apskritai yra ribojamas, ribojama jų teisė gauti bet kokią tame dokumente esančią informaciją. Bendrosios dalinės nuosavybės savininko prašoma teikti informacija, į kurią jis turi teisę, turėtų būti teikiama atsižvelgiant į informacijos gavimo tikslą, dėl kurio asmuo prašo ją suteikti. Remiantis teisiniu reguliavimu, galima perduoti asmens duomenis tik teisėtu tikslu, tik tuo atveju, jei šis duomenų gavėjas turi teisę gauti prašomus duomenis, ir tik tokios apimties, kuri būtina konkrečiam tikslui pasiekti. Informaciją teikiantis duomenų turėtojas turi pasirinkti informacijos teikimo formą, atitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus. Šioje byloje nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta, kokie konkretūs asmens (asmenų) duomenys yra nurodyti prašomuose pateikti dokumentuose ir ar ieškovės reikalavimo susipažinti su šiais dokumentais tenkinimas nepažeis teisės į asmens duomenų apsaugą (CPK 178, 185 straipsniai).
20. Pabrėžtina, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atsakovės prieštaravimai sudaro pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių siekiant išsiaiškinti ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybės, iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartis naikintina, atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-914-835/2024 peržiūrėjimo tenkintinas, 2024 m. balandžio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas už akių naikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.