Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-778-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-05
Bylos Nr.: e2A-778-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-02453-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Milda Skersienė
Atsakovas: Šilutės rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas: ERGO Insurance SE
Trečiasis asmuo: R. Z., L. A.

Kategorijos

2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
2.6.39.2.5.8Kito turto draudimas

Civilinė byla Nr. e2A-778-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02453-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.8 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims R. Z., L. A. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės 4 190,66 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 95 Eur žyminio mokesčio, 0,86 Eur kitų išlaidų.

2. Ieškinyje nurodė, kad Ergo Insurance SE Lietuvos filialas su draudėja R. Z. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-446056, kuria remiantis buvo apdraustas draudėjos turtas (duomenys neskelbtini) Ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 4 364,50 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė dėl 2021 m. gruodžio 1 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš (duomenys neskelbtini) esančių patalpų, kurios šio įvykio metu priklausė Šilutės rajono savivaldybei. Aplinkybę, kad įvyko vandens pratekėjimas, nurodė draudėja. Atsakovės butas yra virš apdraustųjų patalpų. Tokio tipo bylose atsakovo kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovė atsakove šioje byloje patraukė (duomenys neskelbtini), buto savininką.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Šilutės rajono savivaldybei, tačiau dėl šio buto yra sudaryta nuomos sutartis. Duomenys apie ieškovės sumokėtus nuostolius draudėjai prie bylos nepateikti. Įvykus draudiminiam įvykiui, savivaldybės atstovai kviesti nebuvo. Ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių nuostolių apmokėjimą draudėjai, nepateiktos lokalinės sąmatos ar kiti dokumentai, įrodantys sąnaudas darant buto remontą po draudiminio įvykio. Taip pat neaišku, koks priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – draudėjos turto sugadinimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog draudėjos butas buvo užlietas būtent dėl savivaldybės bute kilusios avarijos, gedimo ar kitokių inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimų. Ieškovė ieškinyje nepaaiškino realaus žalos masto. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, tik keliose jų matyti, jog kai kur atsiklijavusios lubos, nematyti pažeistų sienų ar grindų. Fotonuotraukos neaprašytos, todėl sunku nuspręsti, ką jomis norima pademonstruoti, galima tik spėti, kad jose norėta užfiksuoti atsiradusią žalą. Palyginus fotonuotraukas ir defektiniame akte užfiksuotus pažeisto turto duomenis, matyti, kad akte nurodyta ženkliai daugiau sugadinto turto (beveik visas buto plotas), nei užfiksuota fotonuotraukose. Nepaisant to, kad defektiniame akte nurodyta, jog buvo pažeista 76,77 kv. m buto ploto, vien tik iš fotonuotraukų neįmanoma nustatyti realaus turto pažeidimo ir jo masto. Savivaldybės administracija prašė ieškovės pateikti papildomus duomenis, įrodančius realią žalą, tačiau ieškovė tokių duomenų nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų apie žalos kilimo ir atsiradimo priežastis. Taigi, ieškovės pateikti įrodymai apie draudiminio įvykio aplinkybes yra neišsamūs, iš jų negalima nustatyti įvykio kilimo aplinkybių ir masto. Duomenys defektiniame akte neatitinka fotonuotraukose užfiksuotos žalos masto. Ieškovės galimai perteklinis draudimo sumos išmokėjimas draudėjai laikytina jos rizika.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, naudai 4 190,66 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gruodžio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 95 Eur žyminio mokesčio, 0,86 Eur kitų išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrengimų at kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas sprendė, kad šį norma taikytina ir šiuo atveju.

7. Teismas atsakovės atsakomybę kildino iš UAB „Mano būstas“ 2022 m. vasario 7 d. rašto, surašyto kaip atsakymo Šilutės rajono savivaldybės administracijai į užklausimą, kuriame nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus butą Nr. 1 ir Nr. 3 nustatyta, jog butas Nr. 1 užlietas dėl bute Nr. 3 vonios patalpose išsinėrusio buitinių nuotekų vamzdžio. Minėtas vamzdynas yra šio buto atsakomybė. Apžiūrėjus bendrojo naudojimo vamzdynus, nuotėkio nerasta. Remonto darbai bute Nr. 3 nebuvo atliekami. Bylos nagrinėjimo metu šie duomenys nėra paneigti. Nei atsakovės atstovė, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie buto Nr. 3 santechninės įrangos būklę. Taip pat byloje nepateikta duomenų apie namo bendros santechninės įrangos būklę. Tokiu atveju, ieškovei prašant priteisti nuostolius iš buto savininko, šis prašymas turi būti patenkintas. Ieškovei buvo siūlyta pakeisti atsakovę, vietoje Šilutės rajono savivaldybės administracijos patraukiant buto Nr. 3 nuomininkę, tačiau ieškovė atsisakė tai daryti.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus apie padarytus nuostolius, jų dydį. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškinyje nurodyta suma yra jai sumokėta. Todėl įvertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovės prašomi nuostoliai turi būti priteisti iš atsakovės. Taip pat ieškovės prašymu priteistini 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos, t. y. 95 Eur žyminio mokesčio bei 0,86 Eur kitų išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesutiktina, jog atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą CK 6.1015 ir 6.266 straipsnių prasme, todėl yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Už atsiradusią žalą turi būti atsakinga būsto, kuris buvo užlietas vandeniu, valdytoja – buto nuomininkė, trečiasis asmuo L. A. Remiantis 2021 m. spalio 12 d. atsakovės su trečiuoju asmeniu L. A. sudarytos nuomos sutarties Nr. R25-(4.1.30.)-126 4.2 punktu, nuomininkė įsipareigojo savivaldybės socialinį būstą naudoti tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir laikyti tvarkingą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir pastato, kuriame yra socialinis bustas, eksploatavimu; įsipareigojo socialiniu būstu naudotis nepažeisdama kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butu ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir naudotojų teisių bei interesų (4.3 punktas); pagal 4.7.5 punktą nuomininkas įsipareigojo keisti sanitarinės technikos įrengimus (klozetus, vonias, praustuvus ir kt.); pagal 4.10 punktą nuomininkas įsipareigojo likviduoti bute ar jų inžinerinėse sistemose įvykusias avarijas ir gedimus, inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimus, taip pat tokių avarijų, gedimų ar sutrikimų pasekmes bei atstatyti buto, pastato ir (ar) inžinerinių sistemų ar kitos juose esančios ir įrenginių būklės pablogėjimą, jeigu tai įvyko dėl nuomininko, jo šeimos narių, lankytojų ar kitų asmenų veikimo ar neveikimo, įskaitant tuos atvejus, jeigu tokios avarijos, gedimai ar sutrikimai įvyko dėl to, kad nuomininkas laiku neatliko ar netinkamai atliko buto einamojo remonto darbus.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė atsakomybės be kaltės institutą, įtvirtintą CK 6.266 straipsnyje, netyrė nuomos sutarties turinio, neatsižvelgė į susiformavusia teismų praktiką, dėl objekto valdytojo atsakomybės, kai valdymas perduotas nuomos sutarties pagrindais, dėl ko priėmė neteisinga sprendimą. Iš namą, kuriame yra butas, administruojančios įmonės UAB „Mano būstas Vakarai“ 2023 m. gegužės 23 d. rašto Nr. SIBU-RS-23-1258 matyti, kad avarijos dieną administratorius gavo buto Nr. 3 gyventojos pranešimą dėl užsikimšusios kanalizacijos, žemiau esantis butas Nr. 1 butas buvo užlietas dėl išsimovusio vamzdžio iš dušo kabinos. Šis vamzdis laikytinas vandentiekio, kaip kasdienoje naudojamo įrenginio, dalimi, todėl atsakomybė už inžinerinių sistemų normalų funkcionavimą yra patalpų valdytojo, šiuo atveju L. A. atsakomybė. Pastaroji būsto perdavimo metu pretenzijų dėl jo būklės neturėjo ir pranešimų dėl būste esančių inžinerinių sistemų funkcionavimo gedimų ar jų remonto neteikė.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų dėl buto užliejimo priežasties ir šaltinio, nepagrįstas realus žalos mastas. Iš ieškovės pateiktų neaprašytų nuotraukų nematyti realių pažeidimų, nepateikti duomenys apie buto būklę prieš vandentiekio avariją ir iš karto po jos. Defektiniame akte užfiksuota daugiau sugadinto turto, nei matoma nuotraukose. Ieškovė nepateikė duomenų, įrodančiu nuostolių apmokėjimą draudėjai, nepridėti mokėjimo nurodymai, įrodantys draudiminės išmokos sumokėjimą R. Z., nepateiktos remonto darbų lokalinės sąmatos, nenurodyti darbų kiekiai, neaiškios išlaidos darbams, medžiagoms, mechanizmams, nepateikti kiti dokumentai, įrodantys sąnaudas, patirtas remontuojant butą po draudiminio įvykio. Nepateikti įrodymų apie buto remontą ir už kokią kainą įsigyti daiktai. Neaišku, kaip tokie darbai, kaip šiukšlių išvežimas, baldų pernešimas, virtuvinės spintelės išmontavimas, transporto išlaidos, baldų restauravimas, odinių baldų valymas, užuolaidų ir patalynės valymas yra susiję su žala, atsiradusia po užliejimo vandeniu.

Atsiliepimas

13. Ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes nustatė, jog nebuvo rasta nuotėkio iš bendrojo naudojimo vamzdynų. Remonto darbai bute Nr. 3 nebuvo atliekami. Be to, nei atsakovės atstovė, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie buto Nr. 3 santechninės įrangos būklę. Taip pat byloje nepateikta duomenų apie namo bendros santechninės įrangos būklę. Byloje yra UAB „Mano būstas Vakarai“ 2022 m. vasario 7 d. raštas, surašytas kaip atsakymas Šilutės rajono savivaldybės administracijai į užklausimą, kuriame nurodoma, kad nuvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus butą Nr. 1 ir Nr. 3, nustatyta, jog butas Nr. 1 užlietas dėl bute Nr. 3 vonios patalpose išsinėrusio buitinių nuotekų vamzdžio. Minėtas vamzdynas yra šio buto atsakomybė. Apžiūrėjus bendrojo naudojimo vamzdynus, nuotėkio nerasta. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Šioje byloje pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino esančius įrodomus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

15. Trečiasis asmuo L. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Trečiojo asmens L. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad

vien ta aplinkybė, jog trečiojo asmens L. A. išsinuomotas butas yra aukščiau nei aplietas butas, neįrodo, jog buto užliejimo židinio vieta yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), atsakomybės ribose. Deklaratyvių teiginių nurodymas, nesant įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos, jos atsiradimo priežasčių, t. y. nuotėkų pratekėjimo ir buto užliejimo. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų trečiojo asmens L. A., kaip buto nuomininkės, neteisėtus veiksmus. Ieškovė privalėjo nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tikslią R. Z. buto užliejimo židinio vietą ir avarijos priežastis, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, įvykus draudžiamajam įvykiui, pati žalos atsiradimo židinio neieškojo, o rėmėsi tik ta aplinkybe, kad trečiojo asmens L. A. nuomojamas butas yra aukščiau nei aplietas butas. Šiuo atveju nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad žalą sukėlęs įvykis buvo jos bute, todėl, nenustačius šios aplinkybės, kad būtent L. A. yra atsakingas subjektas, nebėra pagrindo spręsti ir kitų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo.

17. Trečiojo asmens L. A. atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog tai, kad atsakovė savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra išnuomojusi trečiajam asmeniui L. A., nepašalina buto savininkės, t. y. atsakovės, atsakomybės, kadangi nuomos sutarties sąlygos reguliuoja tik šios sutarties šalių tarpusavio santykius, t. y. atsakovės ir trečiojo asmens L. A., tačiau nereguliuoja trečiųjų asmenų ir ieškovės tarpusavio santykių bei neeliminuoja CK nuostatų, todėl ieškovė net neturėjo pareigos žalos atlyginimo reikalauti iš trečiojo asmens, t. y. buto nuomininkės, net jei būtų neginčijamai nustatyta, kad užliejimo židinys yra minėtas butas. Buto perdavimo momentu atsakovei buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad daugiabučiame name yra netvarkinga bendra kanalizacijos šachta, dažnai nutinka avarijos, tačiau nei ji, nei kiti daugiabučio būtų savininkai ar pastato administratorius reikiamų veiksmų dėl to nesiėmė. L. A. informavo, kad jai išnuomotas butas yra prastos būklės, praktiškai negyvenamas, tačiau atsakovė savo turtu nesirūpino, su juo susijusių inžinierinių tinklų eksploatacijos neprižiūrėjo, nesiėmė papildomų veiksmų, kaip rūpestingas ir protingas šeimininkas, įsitikinti, jog perduotomis patalpomis nuomininkas galės tinkamai ir saugiai naudotis pagal paskirtį. Kitaip sakant, atsakovė neprižiūrėjo savo nuosavybės tiek, kad butas būtų tinkamai eksploatuojamas bei jo eksploatacija nepažeistų trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareikšdama ieškinį ieškovė pasirinko Šilutės rajono savivaldybės administraciją kaip atsakovę, todėl šioje byloje be ieškovės sutikimo keisti atsakovo negalima. Šiuo atveju ieškinys buvo pareikštas tinkamai atsakovei.

18. Trečiojo asmens L. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ji neturi galimybių žinoti realios sugadinto turto apimties, pobūdžio ir šio turto atkūrimui reikalingų lėšų kiekio, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskaičiavo (neatėmė) nusidėvėjimo, nesiaiškino reikšmingos aplinkybės – prieš kiek metų trečiojo asmens R. Z. bute buvo paskutinį kartą atliktas kapitalinis remontas, todėl nebuvo surinkti reikšmingi duomenys nusidėvėjimui paskaičiuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinys atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims R. Z., L. A. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka ir iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos priteista ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, naudai 4 190,66 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gruodžio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 95 Eur žyminio mokesčio, 0,86 Eur kitų išlaidų.

22. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmos instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo bei netinkamo kasacinio teismo praktikos taikymo nepagrįstai tenkino ieškinį dėl žalos ir procesinių palūkanų priteisimo iš savivaldybės, t. y. priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovė nėra atsakinga už kilusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 ir 6.266 straipsnių prasme, todėl yra netinkamas atsakovas šioje byloje, o už atsiradusią žalą turi būti atsakinga buto valdytoja – nuomininkė trečiasis asmuo L. A. Be to, nurodoma, kad nėra pagrįsta žalos atsiradimo priežastis ir šaltinis, taip pat nepagrįstas realus žalos mastas.

Faktinės bylos aplinkybės

23. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu – draudėja R. Z. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-446056, kuria remiantis laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. 00:00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. 00:00 val. buvo apdraustas draudėjos turtas – butas (duomenys neskelbtini).

24. Byloje nėra ginčo, kad butas (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m. gruodžio 1 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš viršaus buvo aplietas vandeniu ir tokiu būdu šiam butui buvo padaryta žala.

25. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad draudimo sutarties pagrindu ji dėl minėto įvykio atlygino draudėjai 4 364,50 Eur dydžio nuostolius, tačiau ieškiniu prašė priteisti 4 190,66 Eur nuostolių ir kartu su ieškiniu pateikė pranešimus apie draudimo išmokas 4 190,66 Eur sumai. Kartu su ieškiniu taip pat pateikė nuostolių buto konstrukcijoms paskaičiavimą 3 734,98 Eur sumai (lubų dažymas – 45,19 kv. m, 921,88 Eur; šviestuvų permontavimas – 2 vnt., 19,20 Eur; laminuotų grindlenčių (laminato) keitimas – 76,77 kv. m, 2 303,10 Eur; grindjuosčių (plintusu) išmontavimas ir sumontavimas – 46 m, 110,40 Eur; šiukšlių išvežimas (utilizavimas) – 1 kūb. m, 20,40 Eur; transporto išlaidos – 1 val., 12 Eur; baldų pernešimas – 2 val., 12 Eur; virtuvinės spintelės išmontavimas (sumontavimas) – 5,6 kv. m, 336 Eur), duomenis apie kilnojamam turtui – treniruokliui padarytą žalą – 440,68 Eur ir kitus nuostolius – 15 Eur už treniruoklio defektavimą, iš viso 4 190,66 Eur. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. Z. patvirtino, kad 4 190,66 Eur žala buvo atlyginta.

26. Taip pat byloje nėra ginčo, jog virš buto (duomenys neskelbtini), yra butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Šilutės rajono savivaldybei ir 2021 m. spalio 12 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. R25-(4.1.30.)-126 pagrindu išnuomotas trečiajam asmeniui L. A. Šie duomenys išviešinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės atstovės teigimu nuomininkė bute gyvena nuo 2020 m. gruodžio 15 d. Nuomos sutartyje nurodyta, kad nauja sutartis, t. y. 2021 m. spalio 12 d., sudaryta, nes po santuokos keitėsi nuomininkės pavardė, šeimos sudėtis bei nuomos mokestis. Trečiojo asmens L. A. teigimu, ji butą išsinuomojo nuo 2020 m. gruodžio mėn. vidurio, tačiau įsikraustė į jį tik 2021 m. kovo mėn., nes atlikinėjo remonto darbus, kadangi butas buvo netinkamas gyventi.

27. Byloje pateiktas atsakovei adresuotas UAB „Mano būstas Vakarai“ 2022 m. vasario 7 d. raštas Nr. IBU-RS-22-0799 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad UAB „Mano būstas Vakarai“ yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. Rašte paaiškinama, kad: 2021 m. gruodžio 1 d. 17.49 val. bendruoju klientų centro telefonu į administratorių kreipėsi buto Nr. 1 naudotojas; nurodė, kad butas yra apliejamas iš viršaus, bėga vanduo per sienas, lubas, lempas; administratoriaus atsakingiems darbuotojams nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad minėtas butas aplietas dėl bute Nr. 3 vonios patalpose išsinėrusio buitinių nuotėkų vamzdžio; minėtas vamzdynas yra buto atsakomybė; apžiūrėjus bendro naudojimo vamzdynus, nuotėkio nerasta; remonto darbai bute Nr. 3 nebuvo atliekami.

28. Byloje taip pat pateiktas trečiojo asmens L. A. atstovui adresuotas UAB „Mano būstas Vakarai“ 2023 m. gegužės 23 d. raštas Nr. SIBU-RS-23-1258 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad: prašant nurodyti, kiek kartų L. A. kreipėsi į administratorių dėl vandens tiekimo ar kanalizacijos sutrikimų ir jų pašalinimo, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d., informuojama kad administratorius jos pranešimą dėl užsikimšusios kanalizacijos (virtuvėje ir vonioje) gavo 2021 m. spalio 25 d.; reaguodami į pranešimą, administratoriaus įgalioti darbuotojai nedelsiant atliko kanalizacijos tinklo pravalymo darbus; papildomai informuojama, kad 2021 m. gruodžio 1 d. buvo aplietas butas Nr. 1 iš buto Nr. 3 patalpų; apliejimas įvyko dėl buto Nr. 3 vidaus kanalizacijos vamzdžių gedimo (išsimovusio vamzdžio iš dušo kabinos).

29. Trečiasis asmuo L. A. teigia, jog byloje pateiktuose UAB „Mano būstas Vakarai“ 2022 m. vasario 7 d. ir 2023 m. gegužės 23 d. raštuose nurodyta informacija, jog 2021 m. gruodžio 1 d. apliejimas įvyko dėl buto Nr. 3 vidaus kanalizacijos vamzdžių gedimo (išsimovusio vamzdžio iš dušo kabinos), visiškai neatitinka tikrovės, kadangi UAB „Mano būstas Vakarai“ atstovai 2021 m. gruodžio 1 d. atvyko jau po to, kai tam, jog išvalyti iš kanalizacijos paplūdusį vandenį, dušo kabina buvo išardyta, atjungta bei išnešta į kitą kambarį. Teigia, kad 2021 m. gruodžio 1 d. atvykę UAB „Mano būstas Vakarai“ atstovai fotografavo situaciją.

30. Trečiojo asmens L. A. teigimu, jai atsikrausčius dušo kabinos ir apskritai vonios patalpų nuotekų vamzdyno iki 2021 m. gruodžio 1 d. apliejimo neremontavo. Nurodo, kad vamzdynas buvo toks, kokį perdavė savivaldybė. Tačiau teigia, kad buto vamzdynas buvo tvarkingas – tai, jos teigimu, patvirtino ir 2021 m. gruodžio 1 d. atvykę UAB „Mano būstas Vakarai“ atstovai. Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 1 d. apliejimo metu namuose nebuvo ir jokio vandens neleido ir kad tiek 2021 m. gruodžio 1 d., tiek kitais atvejais vanduo plūdo per viršų iš kanalizacijos stovo. Nurodo, kad dėl šios problemos daug kartų kreipėsi į namo administratorių UAB „Mano būstas Vakarai“, tačiau atvykę administratoriaus atstovai tik tam kartui pravalydavo kanalizacijos stovą ir iš esmės problemos nesprendė.

31. Trečiųjų asmenų L. A., R. Z. teigimu, problemos su nuotekų kanalizacija name (duomenys neskelbtini) kartojosi ne vieną kartą tiek iki 2021 m. gruodžio 1 d. įvykio, tiek po jo. Trečiojo asmens R. Z. teigimu, jos butas buvo aplietas ne vieną kartą, taip pat ir tada, kai nei L. A., nei kas nors kitas, bute Nr. 3 dar negyveno, taip pat ir po 2021 m. gruodžio 1 d. įvykio, tačiau ne tokiu dideliu mastu kaip 2021 m. gruodžio 1 d.

32. Atsakovė teigia, jog apie problemas su nuotekų kanalizacija (duomenys neskelbtini), nebuvo informuota nei nuomininkės L. A., nei kitų asmenų. L. A. patvirtino, jog apie kylančias problemas su nuotekų kanalizacija atsakovės nebuvo informavusi.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

33. Byloje ginčas kilo iš esmės dėl 4 190,66 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka ieškovei.

34. Atsakovė nuo pareikšto ieškinio gynėsi, be kita ko, argumentu, kad ginčo įvykio (buto užliejimo) metu jai nuosavybės teise priklausančio buto teisėtu valdytoju buvo trečiasis asmuo L. A., kuriai butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas. Todėl, atsakovės teigimu, Šilutės rajono savivaldybės administracija yra netinkama atsakovė ir tinkama atsakove turėtų būti trečiasis asmuo L. A.

35. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).

36. Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

37. CK 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu, be to, tokio pobūdžio bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą bei dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

38. Remiantis kasacinio teismo praktika, patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

39. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

40. Tačiau CK 6.266 straipsnyje nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta kitais įrodymais. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos neeliminuoja galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, kt.).

41. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį savininkas atsako už žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 4.22 straipsnio 1 dalimi daikto savininkas, perduodamas daiktą pagal sutartį kitam asmeniui, nepraranda nuosavybės teisės ir jos elemento – valdymo, tačiau netenka fizinio ryšio su daiktu, galimybės daryti jam fizinį poveikį, naudotis jo vartojamosiomis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020).

42. Sprendžiant ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

43. Tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį. Taigi teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020).

44. Nagrinėjamu atveju pasisakant dėl atsakovės argumento, kad buto valdymas pagal sutartį buvo perduotas buto nuomininkei, pažymėtina, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Be kita ko, iš nuomos sutarties 4.2, 4.3 punktų matyti, kad nuomininkas įsipareigoja savivaldybės socialinį būstą naudoti tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir laikyti tvarkingą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir pastato, kuriame yra socialinis būstas, eksploatavimu, socialiniu būstu naudotis nepažeisdamas kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butu ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir naudotojų teisių bei interesų. Nuomos sutarties 4.7 punkte nurodyta, jog kai nuomotojas, kartą per vienerius metus patikrinęs būsto būklę ir palyginęs su savivaldybės būsto perdavimo ir priėmimo akte apibūdinta savivaldybės būsto būkle perdavimo nuomininkui metu, nusprendžia, kad šis remontas yra būtinas, savo lėšomis daryti einamąjį savivaldybės būsto remontą: tinkuoti, baltinti, dažyti lubas ir sienas; dažyti langų rėmus, palanges, duris, grindis, radiatorius, vamzdžius; keisti langų ir durų įtaisus, įstiklinti langus; pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus; keisti sanitarinės technikos įrenginius (klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, dujines, elektrines virykles, vandens šildymo kolonėles ir kt.). Pagal Nuomos sutarties 4.10 punktą nuomininkas įsipareigoja likviduoti bute ar jų inžinerinėse sistemose įvykusias avarijas ir gedimus, inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimus, taip pat tokių avarijų, gedimų ar sutrikimų pasekmes bei atstatyti buto, pastato ir (ar) inžinerinių sistemų ar kitos juose esančios ir įrenginių būklės pablogėjimą, jeigu tai įvyko dėl nuomininko, jo šeimos narių, lankytojų ar kitų asmenų veikimo ar neveikimo, įskaitant tuos atvejus, jeigu tokios avarijos, gedimai ar sutrikimai įvyko dėl to, kad nuomininkas laiku neatliko ar netinkamai atliko buto einamojo remonto darbus. Tuo tarpu nuomos sutarties 7.8 punkte nustatyta, jog būtent nuomotojas įsipareigoja užtikrinti daugiabučio namo, kuriame yra socialinis būstas, bendrojo naudojimo patalpų ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, funkcionavimą, priežiūrą ir remontą.

45. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad 2021 m. gruodžio 1 d. apliejimas įvyko dėl buto Nr. 3 vidaus kanalizacijos vamzdžių gedimo (išsimovusio vamzdžio iš dušo kabinos) ir kad dėl to buto Nr. 3 savininko kaltė preziumuojama vadovaujantis CK 6.266 straipsniu. Tačiau, a peliacinės instancijos teismo vertinimu, toks gedimas laikytinas buto inžinerinės sistemos gedimu ir pagal nuomos sutarties 4.2, 4.10 punktus nuomininkas įsipareigojo tokias inžinerines sistemas valdyti, t. y. prižiūrėti, tvarkyti gedimus, sutrikimus ir kt. Taigi, laikantis minėtos pozicijos tinkama atsakove turėtų būti laikoma buto nuomininkė – trečiasis asmuo L. A. (valdytoja), o ne buto savininkė – Šilutės rajono savivaldybė. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog trečiasis asmuo L. A. iki 2021 m. gruodžio 1 d. apliejimo butą Nr. 3 buvo išsinuomojusi jau beveik metus laiko – butą išsinuomojo nuo 2020 m. gruodžio mėn. vidurio.

46. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo atsižvelgta į atsakovės Šilutės rajono savivaldybės prašymą laikyti ją netinkama atsakove ir pakeisti ją tinkama atsakove – L. A., kadangi ieškovė laikėsi pozicijos, jog atsakove laikytina buto Nr. 3 savininkė – Šilutės rajono savivaldybė.

47. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

48. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016).

49. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pagal pareikštą ieškinį ir byloje nustatytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo Šilutės rajono savivaldybės administraciją vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį dėl to, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui, šis pažeidimas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis sprendimas nereiškia, jog ieškovei iškėlus naują bylą ir atsakove patraukus buto valdytoją – trečiąjį asmenį šioje byloje L. A., ieškovė neturės pareigos įrodyti žalą padariusio įvykio tikrąją priežastį ar galimybės pasirinkti atsakovą. Priklausomai nuo pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių dėl 2021 m. gruodžio 1 d. apliejimo atsakingu gali būti tiek namo administratorius, tiek namo bendro naudojimo įrenginio – kanalizacijos stovo bendraturčiai – butų savininkai, tarp kurių yra ir Šilutės rajono savivaldybė, taip pat kiti asmenys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Teisėjai Raimonda AndrulienėMarius DobrovolskisMilda Skersienė