- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-112-357/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03100-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- E. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei E. K. dėl piniginės prievolės įvykdymo ir atsakovės E. K. priešieškinį ieškovui L. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės E. K. 500,00 Eur, kaip įgytų be pagrindo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. spalio 16 d. tarp jo ir E. K. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, kurios pagrindu šalys susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo parduodant ieškovui priklausantį namą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2020 m. spalio 16 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį dėl turto pardavimo (su potencialia pirkėja R. K.). Vykdant Preliminarią sutartį R. K. už planuojamą pirkti turtą sumokėjo 2000 Eur avansą ieškovui. Kaip ir numatyta Tarpininkavimo sutarties 4.2 punkte, komisinio mokesčio pirmoji dalis sumokėta atsakovei E. K. iš pirkėjos ieškovui gavus avansą. 1000 Eur mokėjimas E. K. įformintas 2020 m. spalio 16 d. pinigų priėmimo kvite EK Nr. 0012, kurį ieškovui išdavė atsakovė. Nurodė, kad pirkėja R. K. dėl pasikeitusių aplinkybių atsisakė pirkti turtą, todėl Preliminarioji sutartis tarp ieškovo L. P. ir R. K. „Nekilnojamojo turto pirkimo atsisakymu“ buvo nutraukta. Šiame dokumente R. K. atsisakė pretenzijų į jos sumokėtus 2000 Eur avansą, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 14 punktu, laikant, kad ši suma yra jos sumokėta bauda. Pažymėjo, kad pagal Preliminariąją sutartį ieškovui sumokėtas 2000 Eur avansas už turtą transformavosi į baudą dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo, t. y. ieškovo turto nenupirkimą, tačiau dalis baudos (1000 Eur) pagal pinigų priėmimo kvitą yra likę pas atsakovę E. K., kuri visos šios sumos nėra grąžinusi. Atsakovė ieškovui sumokėjo tik 500 Eur sumą. Likusią 500 Eur sumą mokėti atsisakė, per atstovę pateikdama 2021-05-13 raštą, kuriuo teigia, kad Tarpininkavimo sutartis pagal jos 2 punktą buvo galiojanti iki 2021-04-16, o sandoris neįvyko dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas elgėsi neadekvačiai ir dėl tokio elgesio pirkėja R. K. atsisakė pirkti turtą. Atsakovės atstovė rašte teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių ieškovas privalo sumokėti atsakovei 2500 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė E. K. byloje teikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovei 2500 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dar 2020 m. spalio 16 d. R. K. pradėjo abejoti dėl sandorio, nes ieškovas pasakė, kad rūsyje elektros nėra, kad išsiveš dalį namui priklausančių daiktų. R. K. prašymu 2020 m. spalio 17 d. jai atsakovė nusiuntė namų valdos dokumentus. Atsakovė taip pat nurodė, kad 202 m. lapkričio 18 d. R. K. atsiuntė jai SMS, kad namo nepirks, prašė, kad praneštų ieškovui. Apie savo sprendimą ji pirmiausiai informavo atsakovę, patvirtino, kad sumokėto ieškovui avanso nereikalaus. Ieškovas patikino, kad nereikalaus sumokėtų atsakovei 1000 eurų. Tada ji pasiūlė susidariusią situaciją įforminti raštu, susitikus visiems trims. Ieškovas paaiškino, kad susirgo covid-19, negali išeiti iš namų. Kadangi patikėjo ieškovo pasakojimu apie jo ligą, tuo metu nereikalavo susitikimo ir rašytinio dokumento, patvirtinančio, kad nereiškia pretenzijų dėl 1000 eurų mokėjimo. 2021 metų sausį paskambino ieškovas, pareikalavo grąžinti 1000 eurų, 2021 m. sausio 18 d. atsakovė gavo reikalavimą dėl avanso grąžinimo. Remdamasi ieškovo iniciatyva papildyto sutarties 4.7 punktu, atsakovė sutiko dalimis grąžinti 1000 eurų. Grąžinusi 500 eurų pastebėjo, kad ieškovas visgi pardavė namų valdą, apie tai atsakovės neinformavęs. 2021 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu atsakovė pateikė ieškovui pretenziją dėl 2500 eurų sumokėjimo. Nurodė, kad nei vienai iš tarpininkavimo sutarties šalių jos nenutraukus, sutartis buvo pratęsta iki 2021 m. balandžio 16 d. Pagal tarpininkavimo sutarties 3.2.5 punktą ieškovas įsipareigojo pats neieškoti turto pirkėjų, o jiems pasikreipus tiesiogiai į jį, apie tai nedelsiant informuoti tarpininką. Jis pažeidė minėtą sutarties sąlygą, 2021 m kovą pardavė namų valdą ir neinformavo apie tai atsakovės. Tarpininkavimo sutarties 4.5 punkte numatyta, kad tais atvejai, kai turto pirkėjus klientas suranda pats ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis, ar patys pirkėjai kreipėsi į klientą tiesiogiai ir šis apie tai neinformavo tarpininko, „kliento pareiga sumokėti Tarpininkui komisinį mokestį išlieka besąlygiškai ir yra laikoma šalių iš anksto sutarta bauda už netinkamą sutarties vykdymą“ - 2000 eurų baudą, todėl ji, atsakovės nuomone, priteistina iš ieškovo. Atsakovės L. P. sumokėti 500 eurai jam pardavus namą ir atsakovei nepranešus apie sandorį, tapo gauti be teisinio pagrindo, laikytini nepagrįstu praturtėjimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovo L. P. ieškinį atsakovei E. K. ir atsakovės E. K. priešieškinį ieškovui L. P. dėl piniginių prievolių atmetė, bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirstė ir nepriteisė.
4. Teismas darė išvadą, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, siekė parduoti savo turimą namų valdą, kurioje gyveno, sudarė Tarpininkavimo sutartį kaip vartotojas, o atsakovė yra verslininkė, nes veikė pagal individualios veiklos pažymą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nurodyta tiek sutartyje, tiek ir pinigų priėmimo kvite, kuris buvo išrašytas ieškovui; be to naudojosi ant sutarčių (duomenys neskelbtini) žinomu prekės ženklu (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. spalio 1 d. bendradarbiavimo sutartį. Teismas sprendė, kad individualiai aptartoms Tarpininkavimo sutarties sąlygoms netaikomos CK 6.228⁴ str. 2-4 d. nuostatos dėl šių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis kaip neatitinkančiomis sąžiningumo kriterijų. Teismas nurodė, kad atsakovės 2021 m. spalio 16 d. suteiktomis tarpininkavimo paslaugomis, atvedus potencialią pirkėją pas ieškovą, atsakovės vykdomomis derybomis, parengtos ir individualiai aptartos preliminarios sutarties pagrindu ieškovas gavo iš pirkėjos 2000 eurų avansą, t. y. atsakovės aktyviais veiksmais pasiekė tarpinį rezultatą, ir todėl ieškovui kilo pareiga sumokėti komisinio atlygio dalį, nes pagal Tarpininkavimo sutarties 4.2 punktą, pirma įmoka sumokama, klientui gavus avansą (rankpinigius) už parduodamą turtą. Teismas neišėjo iš ginčo ribų ir nevertino ieškovo argumentų bei motyvų dėl jo teisių ir pareigų pagal sudarytą ir vėliau (galimai 2020 m. lapkričio 18 d.) nutrauktą preliminarią sutartį su R. K., nes abi šalys pasirinko poziciją netraukti į procesą trečiuoju asmeniu ar liudytoju šios pirkėjos, ir teismas neturi pagrindo tikrinti šios sutarties sudarymo ir nutraukimo aplinkybių. Nesutiko su ieškovo ir jo atstovo argumentais ginče, kad ieškovo gautas 2000 eurų avansas vėliau transformavosi į atitinkamą pirkėjos baudą prieš pardavėją, jai nutraukus preliminarią sutartį, todėl jie visa apimtimi priklauso ieškovui, nes tai yra kitos sutarties dalykas; tos faktinės aplinkybės, kad bauda priklausė ieškovui neginčija iš esmės ir atsakovė. Todėl teismas vertino, kad R. K. sumokėti pinigai susiję tik tarp jos ir ieškovo sudarytos preliminarios sutarties vykdymu, nesaistomi su nagrinėjama tarpininkavimo sutartimi bei iš jos kylančiomis prievolėmis sutarties šalimis - ieškovui ir atsakovei.
5. Teismas darė išvadą, kad ieškovo pasiūlyta ir atsakovės priimta bei papildomai įrašyta Tarpininkavimo sutarties 4.7 punkto sąlyga savo turiniu vertinama kaip prieštaraujanti kitos sutarties sąlygoms, neatitinkanti tarpininkavimo sutarties, kaip atlygintinių paslaugų sutarties, prigimties ir esmės. Todėl teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos CK 6.193 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, nuostatas šia sąlyga iš esmės nesivadovavo. Be to atsižvelgdamas į kilusį ginčą, šalims skirtingai vertinant sutarties sąlygas ir savo įsipareigojimus, tame tarpe ir tarpusavio atsiskaitymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taikomais civilinėje teisėje, turi pagrindą lygiomis dalimis paskirstyti sutarties šalims riziką dėl tokios paslaugos netinkamo vykdymo. Sprendė, kad ginčo 1000 Eurų tarpininkavimo mokestis pagal atlygintinę sutartį paskirstomas abiem šalims vienodomis dalimis, po 500 Eurų tiek ieškovui, tiek atsakovei. Kadangi tokios pinigų sumos iš esmės šalių jau buvo gautos viena iš kitos iki bylos iškėlimo teisme, teismas konstatavo, kad piniginės prievolės yra šalių jau įvykdytos ir nebėra pagrindo jas priteisti. Dėl nurodytų visų aplinkybių teismas atmetė tiek ieškovo reikalavimą, tiek atsakovės priešinį reikalavimą dėl 500 Eurų priteisimo
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas L. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas L. P. ieškinys ir toje dalyje priimti naują sprendimą: L. P. ieškinį tenkinti visiškai, priteisti L. P., iš E. K. 500 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas iš E. K. nuo 2021-06-14 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visas L. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Likusioje dalyje teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau pateikė netinkamą teisinį nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, dėl ko prirėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
6.2. Nors ir Tarpininkavimo sutarties sąlygos buvo keičiamos pakankamai padrikai, darant įrašus ranka, neatsižvelgiant į šių pataisymų įtaką kitoms sutarties sąlygoms (gal būt būtinybei keisti ir kitas sutarties sąlygas), kas yra neprofesionalu iš atsakovės pusės ir gali įnešti tam tikrų papildomų neaiškumų aiškinant sutarties sąlygas, tačiau toks sąlygų pakeitimas atspindi tikrąjį individualų šalių susitarimą dėl komisinio atlygio mokėjimo pagrindo ir jo grąžinimo pagrindo.
6.3. Kaip matyti iš Tarpininkavimo sutarties 4.1 punkto, atlyginimą už atsakovės suteiktas paslaugas sudaro komisinis mokestis. Kalbant apie komisinio mokesčio sąvoką tarpininkavimo santykiuose, jis turėtų būti suprantamas kaip mokestis už pasiektą rezultatą, t. y., kuomet tarpininkas suranda potencialų pirkėją, su kuriuo yra sudaroma pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis. Tai atsispindi ir ginčo šalių sudarytos Tarpininkavimo sutarties sąlygose. Tarpininkavimo sutarties 4.7 punkto sąlyga (Jei sandoris neįvyksta, komisinio dalis yra grąžinama pardavėjui (1000 Eur) papildomai patvirtina, kad komisinis mokestis atsakovei turi būti sumokamas tik įvykus sandoriui (sudarius pagrindinę sutartį), o jei jis neįvyksta, tai 1000 Eur ieškovo sumokėto komisinio atlygio dalis turi būti jam grąžinama.
6.4. Pirmosios instancijos teismas Sprendimo 27 ir 30 punktuose netinkamai aiškina šalių sudarytos Tarpininkavimo sutarties atsiskaitymo sąlygų esmę. Teismas vertina, kad ieškovui su pirkėja sudarius preliminarią sutartį, gavus avansą, buvo pasiektas tarpinis rezultatas, todėl už tai ieškovas privalo sumokėti. Tačiau vertinant Tarpininkavimo sutarties 4.1, 4.2, 4.7, 2 punktus, atlygis atsakovei turėjo būti mokamas tik tuo atveju, jei atsakovė per 3 mėnesius būtų suradusi pirkėją, su kuriuo būtų sudaryta pagrindinė sutartis. Tarpininkavimo sutartis numato viso komisinio mokesčio mokėjimą, tačiau nenumato, kad esant pasiektam tarpiniam rezultatui būtų mokama dalis komisinio atlygio, kaip galutinis atsiskaitymas už tarpinį rezultatą. Sutartis apskritai nenumato jokių tarpinių rezultatų, už kuriuos reikėtų mokėti. Teismas Sprendimo 27 ir 30 punktais tarsi bando užpildyti tarpininkavimo sutarties spragas (CK 6.156 str. 6 d., 6.195 str.), tačiau spragų joje dėl atlygio mokėjimo nėra, nes atlygio mokėjimas susietas išimtinai su galutinio rezultato pasiekimu, o ne su tarpinių rezultatų pasiekimu, todėl toks teismo įsikišimas į šalių santykius negalimas.
6.5. Tarpininkavimo sutarties 4.7 punkte nurodyta sąlyga yra viena iš esminių ieškinio tenkinimo sąlygų, o pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovauja šia sąlyga.
6.6. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, o atsakovė neįrodė kitaip, kad ji būtų teikusi kokias nors kitas paslaugas, nei vienintelės, taip vadinamos „karštos pirkėjos“ R. K. suradimo, tikintis sėkmingo tarpininkavimo ir atlygio gavimo. Tačiau su šia pirkėja Preliminarioji sutartis buvo nutraukta jos iniciatyva ir dėl jos kaltės. Todėl galutinis rezultatas, dėl kurio iš esmės ir buvo sudaryta Tarpininkavimo sutartis šiam konkrečiam atvejui, nebuvo pasiektas, todėl atsakovė negali pretenduoti į jokį komisinį atlygį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. K. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nes teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai jas vertino, padarė pagrįstas išvadas.
7.2. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais.
7.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių sudarytos individualiai aptartoms Tarpininkavimo sutarties sąlygoms netaikomos CK 6.228⁴ str. 2-4 d. nuostatos dėl šių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis kaip neatitinkančiomis sąžiningumo kriterijų.
7.4. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent ieškovo pasiūlyta ir atsakovės priimta bei papildomai įrašyta Tarpininkavimo sutarties 4.7 punkto sąlyga savo turiniu vertinama kaip prieštaraujanti kitos sutarties sąlygoms, neatitinkanti tarpininkavimo sutarties, kaip atlygintinių paslaugų sutarties, prigimties ir esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
9. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 500 Eur sumą, kaip įgytą be teisinio pagrindo. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinys, nėra skundžiama, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šios teismo sprendimo dalies.
10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tačiau nesutinka su jų vertinimu. 2020 m. spalio 16 d. ieškovas L. P. (sutartyje - klientas) ir atsakovė E. K. (veikianti pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)) pasirašė tarpininkavimo sutartį (toliau – Tarpininkavimo sutartis), pagal kurią ieškovas pavedė atsakovei, o atsakovė įsipareigojo atlygintinai tarpininkauti ieškovui surandant potencialius turto (namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkėjus pagal ieškovo nustatytą turto kainą (92 000 Eur), o ieškovas įsipareigoja tarpininkui sumokėti už tai atlygį, numatytą sutarties 4.2 punkte; šiame punkte nurodyta, kad komisinis mokestis yra 2000 Eur; komisinis mokestis mokamas dviem lygiomis dalimis: pirma įmoka sumokama Klientui gavus avansą (rankpinigius) už parduodamą turtą, antra įmoka – pasirašius pagrindinę (notarinę) turto pirkimo – pardavimo sutartį.
12. Atsakovei tarpininkaujant, 2020 m. spalio 16 d. ieškovas L. P. ir atsakovės surasta pirkėja R. K. pasirašė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis) dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo už 92 000 Eur. Atsakovė išrašė 2020 m. spalio 16 d. pinigų priėmimo kvitą, pagal jį ieškovas sumokėjo jai 1000 Eurų už tarpininkavimo paslaugas, parduodant namą adresu (duomenys neskelbtini). Rašytiniu nekilnojamojo turto pirkimo atsisakymu (data neįrašyta) pirkėja R. K. nurodė, kad atsisako pirkti ieškovui priklausantį turtą dėl asmeninių (finansinių priežasčių), nori nutraukti 2020 m. spalio 16 d. pasirašytą Preliminarią sutartį, taip pat patvirtina, kad jos sumokėtas avansas šiuo atveju negrąžinamas ir laikomas pirkėjo sumokėta bauda pardavėjui.
13. 2021 m. sausio 18 d. ieškovo advokatas atsakovei išsiuntė reikalavimą dėl 1000 Eur avanso grąžinimo, nurodant, kad per tarpininkavimo sutarties galiojimo laikotarpį atsakovei nepavyko surasti pirkėjo, kuris nupirktų turtą, komisinis atlygis turėtų būti sumokėtas tik įvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, sandoriui neįvykus, 1000 Eur komisinio atlygio dalis yra grąžinama pardavėjui pagal Tarpininkavimo sutarties 4.7 punktą. 2021 m. sausio 27 d. atsakymu į reikalavimą atsakovė nurodė su juo sutinkanti, tačiau dėl susiklosčiusios ekonominės padėties negalinti sumokėti visos sumos ir siūlanti mokėjimą po 250 Eurų atlikti per 4 mėnesius, ir kaip patvirtinimą 2021 m. sausio 27 d. atliko 250 Eurų mokėjimą į ieškovo nurodytą sąskaitą. Iš gautos 1000 Eur sumos iš viso atsakovė ieškovui grąžino 500 Eur.
Dėl skundo argumentų
14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina šalių sudarytos Tarpininkavimo sutarties atsiskaitymo sąlygų esmę. Pažymi, kad vertinant Tarpininkavimo sutarties 4.1, 4.2, 4.7, 2 punktus, atlygis atsakovei turėjo būti mokamas tik tuo atveju, jei atsakovė per 3 mėnesius būtų suradusi pirkėją, su kuriuo būtų sudaryta pagrindinė sutartis. Nurodo, kad Tarpininkavimo sutartis numato viso komisinio mokesčio mokėjimą, tačiau nenumato, kad esant pasiektam tarpiniam rezultatui būtų mokama dalis komisinio atlygio, kaip galutinis atsiskaitymas už tarpinį rezultatą; sutartis nenumato jokių tarpinių rezultatų, už kuriuos reikėtų mokėti. Pabrėžia, kad Tarpininkavimo sutarties 4.7 punkte nurodyta sąlyga yra viena iš esminių ieškinio tenkinimo sąlygų, o pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovauja šia sąlyga.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai jas įvertino.
16. Šalių sudaryta Tarpininkavimo sutartis yra paslaugų teikimo sutartis. Pažymėtina, kad esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012). Sutartys sudaromos ir vykdomos jų šalims bendradarbiaujant, kiekviena šalis privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Sąžiningumo principas ypač aktualus vartojimo sutartiniuose santykiuose, nes vartotojas dėl patirties, specialių žinių stokos turi palyginti mažesnes galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų instituto esmė – tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui; nesąžiningomis pripažintos vartojimo sutarties sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2012).
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo atžvilgiu yra taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios normos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus aplinkybes, jog ieškovas buvo aktyvus, jo iniciatyva Tarpininkavimo sutarties galiojimo terminas vietoje 6 mėnesių buvo sutrumpintas iki 3 mėnesių (pataisytas 2 punktas); taip pat jo pageidavimu, atsirado papildoma sąlyga, atsakovei įrašius 4.7 punktą „Jei sandoris neįvyksta, komisinio dalis yra grąžinama pardavėjui (1000 Eur)“, individualiai aptartoms Tarpininkavimo sutarties sąlygoms netaikomos CK 6.228⁴ str. 2-4 d. nuostatos dėl šių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis kaip neatitinkančiomis sąžiningumo kriterijų.
18. Byloje teismas teisingai pažymėjo, kad šioje byloje nėra vertinama preliminari sutartis su R. K., nes R. K. nebuvo į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu. Taigi, ieškovo nurodoma aplinkybė, jog ieškovo gautas 2000 Eur avansas vėliau transformavosi į atitinkamą pirkėjos baudą prieš pardavėją, jai nutraukus preliminarią sutartį, todėl jie visa apimtimi priklauso ieškovui, nėra reikšminga šios bylos nagrinėjimui, kadangi šiuo atveju yra sprendžiami ieškovo ir atsakovės teisiniai santykiai pagal Tarpininkavimo sutartį.
19. Tarpininkavimo sutartimi šalys susitarė, kad sutartis yra atlygintinė – mokamas 2000 Eur komisinis mokestis lygiomis dalimis. Komisinio mokesčio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas dalis šalys susiejo su tam tikro rezultato pasiekimu – pirma dalis mokama gavus ieškovui avansą už parduodamą turtą, o antra – pasirašius pagrindinę (notarinę) Turto pirkimo – sutartį (sutarties 1.1; 4.1, 4.2 punktai). Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad šalys aiškiai susitaria, kad tarpininkui suradus pirkėją, kuris už Turtą sutinka mokėti didesnę nei šios sutarties a) punkte numatytą kainą (92 000 Eur), nuo turto kainos skirtumo sumokamas 10 procentų papildomas atlygis tarpininkui, neatsižvelgiant į mokamą komisinį mokestį. Nustatyta, kad ieškovo pasiūlyta ir atsakovės įrašyta papildoma 4.7 punkto sąlyga – jeigu sandoris neįvyksta, komisinio dalis (1000 Eur) yra grąžinama pardavėjui.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant aptartoms (19 punkte) Tarpininkavimo sutarties sąlygoms, iškyla jų aiškinimo klausimas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pasiūlyta ir atsakovės priimta bei papildomai įrašyta Tarpininkavimo sutarties 4.7 punkto sąlyga savo turiniu vertinama kaip prieštaraujanti kitos sutarties sąlygoms, neatitinkanti tarpininkavimo sutarties, kaip atlygintinių paslaugų sutarties, prigimties ir esmės. Taip pat sutartyje nėra aptariama, kad sandoriui neįvykus, atsakovė atsisakytų savo patirtų išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad CK 6.720 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartis neįvykdyta ne dėl bylos šalių kaltės, nes sandoris neįvyko potencialiai pirkėjai atsisakius sudaryti sutartį. Taigi, atsakovė surado pirkėją, kuri sumokėjo 2000 Eur avansą ieškovui, tačiau vėliau pirkėja R. K. atsisakė pirkti ieškovui priklausantį turtą dėl asmeninių (finansinių priežasčių).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma ,,Akvariumas“, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo 4.7 punkto sąlyga (jeigu sandoris neįvyksta, komisinio dalis (1000 Eur) yra grąžinama pardavėjui), taikydamas CK 6.193 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, nesivadovauti. Byloje nustatyta, kad atsakovė surado ieškovo turto pirkėją, tačiau ne dėl jos kaltės pirkėja atsisakė sudaryti sutartį. Būtent dėl atsakovės atliktų veiksmų ieškovas kaip avansą gavo 2000 Eur sumą, iš kurios 1000 Eur pervedė atsakovei pagal Tarpininkavimo sutartį, o atsakovė vėliau 500 Eur sumą iš jos grąžino atsakovui. Nors atsakovė ranka ir įrašė ieškovo pageidautą 4.7 punkto sąlyga, Tarpininkavimo sutartis nenumato, kad nesudarius sandorio atsakovė atsisakytų savo realiai patirtų išlaidų atlyginimo. Tarpininkavimo paslaugų išlaidas iš esmės sudaro asmens laikas ir turimi ryšiai, jų konkrečią kainą sunku įvardyti. Tačiau įvertinus paslaugų sutarties atlygintinumą kaip esminį šios sutarties bruožą, faktą, kad atsakovės atliktos paslaugos dėka pardavėjas iš pirkėjos gavo 2000 Eur avansą, kad atsakovė iš ieškovo jai pervestos 1000 Eur sumos (pirkėjai atsisakius sudaryti sutartį) grąžino 500 Eur sumą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai lygiomis dalimis paskirstė tarpininkavimo paskirčiai numatytą 1000 Eur mokestį pagal atliktų sutartinių paslaugų pasekmes, po 500 Eurų tiek ieškovui, tiek atsakovei. Įvertinus, kad atsakovė iki bylos iškėlimo grąžino ieškovui 500 Eur, pirmosios instancijos pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Toks teismo sprendimas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nepaneigia atlygintinos paslaugų (tarpininkavimo) sutarties prigimties.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra prisiteistinos. Atsakovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.