Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Uzbekistano Respublikos piliečiui S. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ). UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti pagrindai, kada gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

4. 2025 m. vasario 6 d. 10.00 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas sprendimu Nr. 25S38299, vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio 2 dalimis ir 114 straipsnio 1 dalimi, sulaikė Uzbekistano Respublikos pilietį S. A., gim. (duomenys neskelbtini), ne ilgiau kaip 48 val. (kadangi minėto užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas: yra įsiteisėjęs Migracijos departamento prie LR VRM sprendimas Nr. 24S211437 dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat užsienietis neturi dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikoje). 2025 m. vasario 6 d. užsienietis perduotas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūnams.

5. Užsienietis S. A. į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją atvyko teisėtai, turėdamas Uzbekistano Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022-12-29 ir galiojantį iki 2032-12-28, bei Lietuvos Respublikos vienkartinę „C“ tipo vizą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2023-11-02 ir galiojančią iki 2023-12-16, 30 dienų buvimo laikotarpiui, išdavimo pagrindas – verslas Lietuvoje. Uzbekistano Respublikos pilietis S. A. vizos galiojimo laiku nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką. Užsienietis vyko į Latvijos Respubliką, iš kur nuvyko į Norvegijos Karalystę. Norvegijos Karalystėje gyveno iki vizos galiojimo pabaigos, o pasibaigus vizos galiojimui – neišvyko iš Europos Sąjungos valstybių narių teritorijos bei nesikreipė dėl kito, suteikiančio jam teisę gyventi dokumento gavimo. Iš S. A. žodžių, kadangi jam pasibaigė pinigai, jis 2024-03-25 Norvegijos Karalystėje pateikė prieglobsčio prašymą, o savo pasą atidavė nepatikslintam asmeniui Oslo mieste.

6. 2024 m. balandžio 17 d. minėtas Uzbekistano Respublikos pilietis į VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto PKP, buvo grąžintas Lietuvos Respublikai iš Norvegijos Karalystės pagal Dublino III Reglamentą, pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, kadangi asmuo pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis, bei apgyvendino S. A. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre neribojant jam laisvo judėjimo galimybės. Vėliau asmuo Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 24S287086 buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, o Migracijos departamento 2025 m. sausio 29 d. sprendimu jam buvo leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), (patalpų panaudos sutartis, pasirašyta 2025-01-07 tarp užsieniečio ir LR pilietės A. Ž., galioja iki 2025-12-31).

7. 2024 m. rugsėjo 18 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. 24S211437 nuspręsta užsieniečiui S. A. nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Uzbekistano Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į Centrinę Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT prie LR VRM. Užsienietis nesutiko su priimtu sprendimu ir jį skundė.

8. 2024 m. gruodžio 15 d. Regionų administracinis teismas sprendimu užsieniečio S. A. skundas buvo atmestas, o 2025 m. sausio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2024 m. gruodžio 15 d. Regionų administracinio teismo sprendimas paliktas galioti. 2024 m. rugsėjo 18 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S211437 įsiteisėjo. Uzbekistano Respublikos pilietis S. A. įgijo neteisėto migranto statusą Lietuvos Respublikoje, jo prašymas dėl prieglobsčio prašymo išnagrinėtas, pradedama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

9. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, rasta duomenų apie asmeniui išduotą vizą, kurios galiojimas pasibaigė 2023 m. gruodžio 16 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo, paskelbusi šalis Lietuva, terminas – nuo 2024-09-20 iki 2029-09-20. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie užsieniečio S. A. atliktą administracinį nusižengimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnio 1 dalis), duomenų apie paskirtos baudos (180 Eur) sumokėjimą nėra.

10. UTPĮ 11 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kuriame nurodoma, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas nuostatos. Užsieniečiui 2023-11-02 išduotos Lietuvos Respublikos vienkartinės „C“ tipo vizos Nr. 004535259 galiojimo terminas pasibaigė 2023 m. gruodžio 16 d. (išduota 30 dienų buvimo laikotarpiui, išdavimo pagrindas – verslas), užsienietis jokio dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvoje neįgijo ir iš šalies neišvyko, todėl pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. 2024 m. rugsėjo 18 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S211437 įsiteisėjo. Uzbekistano Respublikos pilietis S. A. nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, yra įgijęs neteisėto migranto statusą Lietuvos Respublikoje, jo prašymas dėl prieglobsčio prašymo išnagrinėtas, pradėta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

11. Teismo posėdžio metu Užsieniečių registracijos centro atstovė nurodė, jog Uzbekistano Respublikos piliečio veiksmai, t. y. išduotos Lietuvos Respublikos vizos sąlygų nesilaikymas, trijų mėnesių (nuo 2023-12-17 iki 2024-03-25) neteisėtas gyvenimas Norvegijos Karalystėje, kelionės dokumento slėpimas nuo VSAT prie LR VRM bei Migracijos departamento nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, vertintini kaip nenoras bendradarbiauti su minėtomis institucijomis ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos. Todėl yra pagrindas skirti užsieniečiui sulaikymą UTPĮ 113 straipsnio 1 dalis 2 punkto ir 2 dalies pagrindu.

12. Teismo posėdžio metu užsienietis S. A. nurodė, jog jo pasas liko Norvegijos Karalystėje, tačiau jis susieks su pažįstamais ir paprašys jo pasą persiųsti į Lietuvą, kadangi pats nuvykti jo pasiimti neturi galimybių. Taip patį klausimą dėl jo finansinės padėties atsakė, jog turi 600 Eur grynais, be to juo rūpinasi draugai, pas kuriuos jis šiuo metu gyveno. Teismui pateiktas Lietuvos Respublikos pilietės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (taip pat asmens tapatybės kortelės nuorašas), kuriame nurodoma, jog A. Ž., turinti asmeninėje nuosavybėje trijų aukštų gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasižada ir toliau suteikti Uzbekistano Respublikos piliečiui S. A. gyvenamąją vietą (adresu), taip pat rūpintis juos ir materialiai išlaikyti užsienietį. A. Ž. pajamos yra 1800 Eur per mėnesį.

13. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

14. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (Įstatymo 113 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, kadangi Uzbekistano Respublikos pilietis S. A. yra įgijęs neteisėto migranto statusą Lietuvos Respublikoje (2024 m. rugsėjo 18 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S211437) ir pradėta užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

15. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Taigi, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis ĮUTPĮ nuostatomis, sprendžiant Užsieniečio sulaikymo klausimą, turi būti nustatyta, jog sulaikymas yra būtinas URC nurodomam tikslui – Užsieniečio išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos ir įvertintas šios priemonės proporcingumas.

16. Pasisakydamas dėl užsieniečio ir jo atstovo pateikto prašymo skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti Lietuvos Respublikos pilietės A. Ž. priežiūrai, teismas pažymi, jog bylos medžiagoje esantis A. Ž. pareiškimas patvirtina esant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas sąlygas: 1) Lietuvos Respublikos pilietis įsipareigoja rūpintis užsieniečiu ir jį išlaikyti; 2) teismui pateikta 2025-01-07 A. Ž. ir užsieniečio S. A. pasirašyta patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis, galiojanti iki 2025-12-31, kurios pagrįstumą ir patikimumą įvertinęs Migracijos departamentas 2025 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą leisti užsieniečiui apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini); 3) duomenų, jog užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo sąlygas, nebendradarbiavęs su pareigūnais, teismui nepateikta.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai yra tai, jog: užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta; byloje nėra įrodymų, kad jis šiuo metu kelia grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui; jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje (2025-01-07 pasirašyta patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis, galiojanti iki 2025-12-31); turi lėšų pragyvenimui bei socialinius, ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje (teismo posėdžio metu užsienietis nurodė turintis 600 Eur grynais, taip pat teismui pateiktas Lietuvos Respublikos pilietės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (kuri nuo 2025 m. sausio 21 d. (priėmus sprendimą leisti užsieniečiui apsigyventi jo pasirinktoje vietoje) pranešimas, kuriuo asmuo pasižada ne tik suteikti Uzbekistano Respublikos piliečiui S. A. gyvenamąją vietą (adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau ir materialiai jį išlaikyti), atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3265-556/2022, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023), siekdamas užtikrinti gintinų vertybių pusiausvyrą ir esant UTPĮ 113 straipsnio 2 dalyje nustatytam sulaikymo pagrindui, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui. Teismo nuomone, UTPĮ keliami tikslai – išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros įvykdymas – gali būti pasiekti taikant UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę iki 3 (tris) mėnesių, tačiau ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 140¹⁸ straipsniu,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Skirti Uzbekistano Respublikos piliečiui S. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti užsienietį S. A. prižiūrėti Lietuvos Respublikos pilietei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), įsipareigojusiai suteikti užsieniečiui gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpintis ir jį išlaikyti.

Nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą - iki 3 (trijų) mėnesių, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta Uzbekistano Respublikos piliečio S. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.