Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu ir prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. A. (toliau – ir Užsienietis) iki 2025 m. balandžio 29 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje patikslino teikimą ir prašė nustatyti sulaikymo terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2. Užsienietis su teikimu nesutiko, prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti Užsienietį prižiūrėti Lietuvos Respublikos pilietei A. Ž., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), įsipareigojusiai suteikti Užsieniečiui gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpintis ir jį išlaikyti (toliau – ir Lietuvos Respublikos pilietės priežiūra).

II.

3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. vasario 7 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Lietuvos Respublikos pilietės priežiūrą. Teismas nustatė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą – iki 3 mėnesių, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

4.1. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas 2025 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 25S38299, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi ir 114 straipsnio 1 dalimi, sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. (kadangi Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas: įsiteisėjęs Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 24S211437 dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimas), taip pat Užsienietis neturi dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikoje). Užsienietis 2025 m. vasario 6 d. perduotas Centro pareigūnams.

4.2. Užsienietis į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją atvyko teisėtai, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. gruodžio 29 d. ir galiojantį iki 2032 m. gruodžio 28 d., bei Lietuvos Respublikos vienkartinę „C“ tipo vizą Nr. 004535259, išduotą 2023 m. lapkričio 2 d. ir galiojusią iki 2023 m. gruodžio 16 d., 30 dienų buvimo laikotarpiui, išdavimo pagrindas – verslas Lietuvoje. Užsienietis nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką vizos galiojimo laiku. Užsienietis vyko į Latvijos Respubliką, į Norvegijos Karalystę, pastarojoje gyveno iki vizos galiojimo pabaigos, o pasibaigus vizos galiojimui – neišvyko iš Europos Sąjungos valstybių narių teritorijos bei nesikreipė dėl kito, suteikiančio jam teisę gyventi dokumento gavimo. Pasak Užsieniečio, jis Norvegijos Karalystėje 2024 m. kovo 25 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kadangi pasibaigė pinigai, o savo pasą atidavė nepatikslintam asmeniui Oslo mieste.

4.3. Užsienietis 2024 m. balandžio 17 d. buvo grąžintas Lietuvos Respublikai iš Norvegijos Karalystės pagal Dublino III Reglamentą, pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas priėmė prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, kadangi asmuo pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis, bei apgyvendino Užsienietį Centre, neribojant jam laisvo judėjimo galimybės. Užsienietis Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 24S287086 buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, o Migracijos departamento 2025 m. sausio 21 d. sprendimu jam buvo leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini) (patalpų panaudos sutartis, pasirašyta 2025 m. sausio 7 d. tarp Užsieniečio ir Lietuvos Respublikos pilietės A. Ž., galiojanti iki 2025 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir Patalpų panaudos sutartis).

4.4. Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į Centrinę Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 15 d. sprendimu atmetė Užsieniečio skundą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliktas galioti. Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimas įsiteisėjo. Užsienietis įgijo neteisėto migranto statusą Lietuvos Respublikoje, jo prašymas dėl prieglobsčio prašymo išnagrinėtas, pradedama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

4.5. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, rasta duomenų apie asmeniui išduotą vizą, kurios galiojimas pasibaigė 2023 m. gruodžio 16 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie dėl Užsieniečio pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl Užsieniečio neįsileidimo, paskelbusi šalis Lietuva, terminas – nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2029 m. rugsėjo 20 d. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie Užsieniečio atliktą administracinį nusižengimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 242 str. 1 d.), nėra duomenų apie paskirtos baudos (180 Eur) sumokėjimą.

5. Teismas vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, konstatavo esant pasibaigusį vizos galiojimo terminą, nustatė, kad Užsienietis neįgijo jokio dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvoje, iš šalies neišvyko, todėl pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, yra įgijęs neteisėto migranto statusą Lietuvos Respublikoje, jo prašymas dėl prieglobsčio prašymo išnagrinėtas, pradėta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

6. Teismas aptarė pareiškėjo bei Užsieniečio teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalimi, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi ir priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, kadangi Užsienietis yra įgijęs neteisėto migranto statusą Lietuvos Respublikoje (Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimas) ir pradėta Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

7. Teismas nustatė, jog byloje esantis A. Ž. pareiškimas patvirtina esant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas sąlygas: 1) Lietuvos Respublikos pilietis įsipareigoja rūpintis Užsieniečiu ir jį išlaikyti; 2) teismui pateikta Patalpų panaudos sutartis, galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d., kurios pagrįstumą ir patikimumą įvertinęs Migracijos departamentas 2025 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą leisti Užsieniečiui apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini); 3) teismui nepateikta duomenų, jog Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo sąlygas, nebendradarbiavęs su pareigūnais. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y.: Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, byloje nėra įrodymų, kad jis šiuo metu kelia grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje (Patalpų panaudos sutartis), turi lėšų pragyventi bei socialinius, ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje (teismo posėdžio metu Užsienietis nurodė turintis 600 Eur grynais, teismui pateiktas Lietuvos Respublikos pilietės A. Ž. pranešimas, kuriuo asmuo pasižada ne tik suteikti Užsieniečiui gyvenamąją vietą, tačiau ir materialiai jį išlaikyti), atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose nusprendė, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti prižiūrėti Užsienietį Lietuvos Respublikos pilietei.

8. Teismas vertino, jog Įstatymo keliami tikslai – išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros įvykdymas – gali būti pasiekti taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę iki 3 (tris) mėnesių, tačiau ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

III.

9. Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo Centre.

10. Centras apeliaciniame skunde pakartojo bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad 2025 m. vasario 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Latvijos Respublikoje dėl pagalbos tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) ambasadai išduodant Užsieniečiui grįžimo į kilmės valstybę pažymėjimą, ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia tuo, kad asmens byloje yra nustatyti neginčijami faktai, jog Užsienietis piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra: nesilaikė vizos, išduotos darbo Lietuvoje pagrindu, sąlygų (į Šengeno teritoriją atvyko su viza, tikslu dirbti Lietuvoje, tačiau dirbo Norvegijoje, o ne Lietuvoje); pateikė tarptautinės apsaugos prašymą Norvegijos kompetentingoms institucijoms ne todėl, kad tokios apsaugos jam reikėjo, o, pasak jo paties, todėl, kad pasibaigė pinigai (Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimas). Migracijos departamentas, priimdamas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pažymėjo, kad nėra galimybės dėl Užsieniečio priimti grąžinimo sprendimo, įpareigojančio asmenį per nustatytą terminą savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, kadangi Užsieniečio veiksmuose (kelionės dokumento atidavimas Norvegijoje gyvenančiam asmeniui, kurio asmens duomenų jis nenurodė, šis dokumentas dar neatsiųstas į Lietuvą) įžvelgiamas nenoras bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos institucijomis. Centro nuomone, Užsieniečio nebendradarbiavime egzistuoja piktybiškumas bei piktavališkumas, siekiant sutrukdyti kompetentingoms Lietuvos institucijoms įvykdyti dėl Užsieniečio priimtus sprendimus. Todėl teismas netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes ir padarė netinkamą išvadą – neva teismui nepateikta duomenų, jog Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo sąlygas, nebendradarbiavęs su pareigūnais.

11. Užsienietis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12. Užsienietis atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog apeliacinio skundo argumentai dėl nesilaikymo vizos, išduotos darbo Lietuvoje pagrindu, sąlygų, piktnaudžiavimo prieglobsčio suteikimo procedūra, nenoro bendradarbiauti yra nepagrįsti, nepagrindžia teismo sprendimo neteisėtumo. Aptaręs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo taikymo aspektu, Įstatymo 115 straipsnio nuostatas bei byloje nustatytas aplinkybes, Užsienietis pabrėžia, kad jis į Europos Sąjungą atvyko teisėtai, turėdamas galiojantį pasą, jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo ribojama judėjimo laisvė, leista gyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, tačiau, Užsieniečiui praradus prieglobsčio prašytojo statusą, nesant jokių objektyvių duomenų, indikuojančių pasislėpimo pavojų, vykdant išsiuntimą, Centras prašo taikyti sulaikymą. Teismas tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas bei Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – Lietuvos Respublikos pilietės priežiūra iki 3 mėnesių, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmiausiai pažymi, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

15. Užsieniečio sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, be kita ko, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas yra būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

16. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Užsienietis yra įgijęs neteisėto migranto statusą Lietuvos Respublikoje (jo prieglobsčio prašymas išnagrinėtas, Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimas įsiteisėjęs) ir pradėta jo išsiuntimo procedūra, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodyti pagrindai sulaikyti Užsienietį.

18. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sulaikymo Užsieniečiui taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui visada turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme. Teismas, turėtų atsižvelgti į bylos aplinkybių visumą ir skirti asmeniui, kiek įmanoma švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-968/2024). Nagrinėjamu atveju nei teikime, nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje įtikinamai neįrodyta, kad Užsieniečio individualius poreikius ir jo situaciją geriausiai atlieptų sulaikymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje Centro atstovas paaiškino, jog pradėta išsiuntimo procedūra (2025 m. vasario 12 d. kreiptasi į Lietuvos Respublikos ambasadą Latvijos Respublikoje dėl pagalbos tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) ambasadai išduodant Užsieniečiui grįžimo į kilmės valstybę pažymėjimą) gali užtrukti iki 2 mėnesių. Byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma, t. y. tai, kad nustatyta Užsieniečio asmens tapatybė, jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, lėšų pragyventi bei socialinius, ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nenustatyta, kad šiuo metu Užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis (apeliacinės instancijos teismo posėdyje Užsienietis teigė besitikintis kelionės dokumentą (pasą) gauti balandžio mėn. iki tol neketina niekur iš Lietuvos Respublikos išvykti), nesuteikia pagrindo manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Byloje nesant įrodymų, kad Užsienietis šiuo metu kelia grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, nustačius, jog Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo ribojama jo judėjimo laisvė (Migracijos departamento 2024 m. balandžio 21 d. sprendimu dėl apgyvendinimo Užsienietis apgyvendintas VSAT, Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu – Pabėgėlių priėmimo centre), nesant jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip sulaikymas, teisėjų kolegija sprendžia, jog sulaikymas nagrinėjamu atveju nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatymo nustatytiems tikslams – išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūroms įvykdyti – pasiekti.

19. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

20. Pirmosios instancijos teismas pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Lietuvos Respublikos pilietės A. Ž. priežiūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant konkrečių įrodymų dėl Užsieniečio pažeistų apgyvendinimo sąlygų, kurias, be kita ko, jam buvo leista pasirinkti ir Migracijos departamento 2025 m. sausio 21 d. sprendimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino su Užsieniečiu susijusias aplinkybes bei byloje esančius įrodymus (be kita ko, Lietuvos Respublikos pilietės įsipareigojimą materialiai išlaikyti Užsienietį ir suteikti jam gyvenamąją vietą) ir paskyrė objektyviai reikalingą ir proporcingą alternatyvią sulaikymui priemonę – Lietuvos Respublikos pilietės priežiūrą, pakankamą Įstatymo tikslams – išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrai įvykdyti – pasiekti.

21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes, pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl Centro apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.