- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- A-1251-968/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00001-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. ir jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą 3 mėnesiams, t. y. iki 2024 m. balandžio 11 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. spalio 13 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2023 m. lapkričio 11 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT 2023 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Būdamas sulaikytas, Užsienietis pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 20 d. priėmė nagrinėti skubos tvarka, kadangi asmuo pateikė prašymą tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti jį į užsienio valstybę. Užsienietis įgijo prieglobsčio prašytojo statusą. Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo neišnagrinėtas, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 118 straipsnio 1 dalį Centras kreipėsi į teismą dėl sulaikymo persvarstymo, pasikeitus Užsieniečio sulaikymo pagrindams.
3. Užsienietis su teikimu nesutiko, kadangi nenorėjo būti sulaikytas, teigė, jog nesislapsto ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Užsieniečiui nesaugu grįžti į kilmės šalį, nes ten nėra žodžio laisvės, jis atsisakė tarnybos kariuomenėje, nors už tai yra žudoma, paaiškino, jog Užsienietį norėjo paimti jėga. Užsienietis prašė paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
4. Užsieniečio atstovas prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsienietis neketina bėgti, slėptis, jo tikslas buvo Lietuva, jis palaikė ryšį su pareigūnais, todėl nėra pagrindo taikyti sulaikymą. Užsieniečio atstovas nurodė, kad Užsienietis paskirtą bausmę yra atlikęs.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2024 m. sausio 9 d. sprendimu (teismo sprendime nurodyta data – 2023 m sausio 9 d. – laikytina rašymo apsirikimu) tenkino Centro teikimą, pratęsė Užsieniečio sulaikymą iki 2024 m. balandžio 11 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. lapkričio 12 d. per tarptautinį Rygos oro uostą, turėdamas galiojantį pasą ir Lietuvos Respublikos „D“ tipo daugkartinę vizą, galiojančią nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d.
6.2. Migracijos departamentas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu išdavė Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. birželio 20 d., o 2023 m. liepos 10 d. sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nes Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, 2023 m. liepos 24 d. sprendimu uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2028 m. kovo 21 d. tuo pagrindu, kad Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl Užsieniečio neįsileidimo, paskelbusi šalis Lietuva, terminas – iki 2026 m. liepos 23 d. Tokie sprendimai priimti remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2023 m. gegužės 30 d. ir VSAT 2023 m. gegužės 31 d. pateiktomis išvadomis apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
6.3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pripažino Užsienietį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną) ir nuteisė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė įvykdyta.
6.4. Užsienietis, gavęs Migracijos departamento sprendimus, kuriais atsisakyta išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m., slėpėsi nuo kompetentingų valdžios institucijų, kurios vykdo nelegalios migracijos funkcijas, nesiekė susisiekti dėl savo tolimesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
6.5. Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai 2023 m. spalio 12 d. pagal VSAT Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų pateiktą informaciją, Vilniaus m. restorane „Dušanbe“ sulaikė ne ilgiau kaip 48 val. (duomenys neskelbtini) pilietį, kadangi jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.
6.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. spalio 13 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2023 m. lapkričio 11 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT 2023 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Būdamas sulaikytas, Užsienietis pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą, kurį Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. priėmė nagrinėti skubos tvarka, kadangi asmuo pateikė prašymą tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti jį į užsienio valstybę. Užsienietis įgijo prieglobsčio prašytojo statusą.
6.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymas Centre iki 2024 m. sausio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, jis yra nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, padarymo, ir nors paskirta bausmė yra atlikta, tačiau Užsienietis turi teistumą, taigi Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Teismas vertino, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, juolab, kad institucijų pareigūnai negalėjo su Užsieniečiu susisiekti, buvo priversti pasitelkti kriminalinę žvalgybą. Todėl, nors Užsieniečio tapatybė ir nustatyta, jis pateikė savo dokumentą, teigė, kad bendradarbiaus su pareigūnais ir niekur nebėgs, tačiau teismas nusprendė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, todėl pratęsė Užsieniečio sulaikymą vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, esant šio straipsnio 5 dalies 1, 10, 11 punktuose nurodytoms aplinkybėms.
III.
9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimą, t. y. Centro teikimą tenkinti iš dalies ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Užsienietis, akcentuodamas asmens sulaikymą kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) bei prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, teigia, kad:
10.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies nuostatas, nes neegzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintos abi kumuliatyvios sąlygos: nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta Užsieniečio nesulaikius, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis pateikė prieglobsčio prašymą, o tai rodo, kad Užsienietis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymui dėl prieglobsčio išnagrinėti; teismas padarė išvadą, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 292 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką. Bausmė yra atlikta, todėl ši aplinkybė neturėtų būti vertinama svarstant dėl tolimesnio Užsieniečio sulaikymo.
10.2. Byloje nustatyta Užsieniečio tapatybė, institucijos turi jo kontaktinius duomenis, Užsienietis neketina pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, kadangi jam yra žinomos tokio veiksmo neigiamos pasekmės, t. y. Užsienietis prarastų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o tai jam nenaudinga. Teismo išvada, jog Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, yra grįsta tik prielaidomis, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis siektų išvykti iš Lietuvos Respublikos, jo tikslas – prieglobstis Lietuvoje, todėl teismas negalėjo skirti sulaikymo pagal Įstatymo 113 straipsnį.
10.3. Sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, todėl, Užsieniečio vertinimu, Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina taikyti griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo priemonės, jam gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Atsiliepimas
11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimą.
12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, teikimo argumentus, sutinka su teismo priimtu sprendimu ir akcentuoja, kad:
12.1. Dėl Užsieniečio yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kuris, Užsieniečiui pateikus prieglobsčio prašymą, yra laikinai nevykdomas. Faktas, jog Užsienietis nesikreipė su prieglobsčio prašymu į Lietuvos Respublikos kompetentingas valdžios institucijas po atvykimo, o prašymą pateikė tik tada, kai jau buvo sulaikytas ir priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, leidžia daryti prielaidą, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymo pateikimo tikslas yra sutrukdyti jo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos, todėl suteikus Užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę, yra didelė tikimybė, kad jis imsis aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir tokiais savo veiksmais ne tik sukels nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir sutrukdys Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijai įvykdyti priimtus sprendimus.
12.2. Užsieniečiui negali būti taikoma švelnesnė priemonė, kuri jam suteiktų teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi jis yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, taip pat Užsieniečio ankstesnis elgesys nepaneigia pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizikos. Užsienietis turi teisę ginti savo interesus ir įgyvendinti procedūrines teises, tačiau jo teisės negali būti priešinamos su valstybės interesais. Būtina užtikrinti teisingą valstybės, visuomenės ir Užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, kurią suponuoja proporcingumo principas, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje laisvai gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
13. Užsienietis 2024 m. vasario 7 d. pateikė teismui papildomus dokumentus: uždarosios akcinės bendrovės „Dushanbe“ 2024 m. vasario 6 d. garantinį raštą ir 2023 m. kovo 20 d. nuomos sutartį.
14. Užsieniečio atstovas teismo posėdžio metu prašė paskirti kuo mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę ribojančią priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta Užsieniečiui pratęsti sulaikymą Centre iki 2024 m. balandžio 11 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad dar nėra nustatyti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai, Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis valstybės institucijomis, yra nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymo, sprendė, jog nustatytas pagrindas sulaikyti Užsienietį (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p. pagrindas, esant 5 d., 1, 10 ir 11 p. nurodytoms aplinkybėms).
17. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo atveju sulaikymas nėra pagrįsta ir proporcinga priemonė, todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ir jam turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
20. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).
21. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
22. Teisėjų kolegija iš Užsieniečio asmens bylos nustatė, kad:
22.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. lapkričio 12 d. per tarptautinį Rygos oro uostą, turėdamas galiojantį pasą ir Lietuvos Respublikos „D“ tipo daugkartinę vizą, galiojančią nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d.
22.2. Migracijos departamentas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu išdavė Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. birželio 20 d.
22.3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pripažino Užsienietį kaltu pagal BK 292 straipsnio 2 dalį (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną) ir nuteisė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė įvykdyta.
22.4. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 23S104187 nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, 2023 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 23S115442 uždraudė Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2028 m. kovo 21 d. tuo pagrindu, kad Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl Užsieniečio neįsileidimo, paskelbusi šalis Lietuva, terminas – iki 2026 m. liepos 23 d. Tokie sprendimai priimti remiantis Policijos departamento 2023 m. gegužės 30 d. ir VSAT 2023 m. gegužės 31 d. pateiktomis išvadomis apie Užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
22.5. Užsienietis, gavęs Migracijos departamento 2023 m. liepos 10 d. ir 2023 m. liepos 24 d. sprendimus, slėpėsi nuo kompetentingų valdžios institucijų, kurios vykdo nelegalios migracijos kontrolės funkcijas, nesiekė susisiekti dėl savo tolimesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai 2023 m. spalio 12 d. pagal VSAT Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų pateiktą informaciją, Vilniaus m. restorane „Dušanbe“ sulaikė ne ilgiau kaip 48 val. (duomenys neskelbtini) pilietį, kadangi jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.
22.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. spalio 13 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2023 m. lapkričio 11 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
22.7. VSAT 2023 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
22.8. Būdamas sulaikytas, Užsienietis pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą, kurį Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. priėmė nagrinėti skubos tvarka, kadangi asmuo pateikė prašymą tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti jį į užsienio valstybę. Užsienietis įgijo prieglobsčio prašytojo statusą.
22.9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymas Centre iki 2024 m. sausio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šioje byloje yra nustatytas pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Kaip minėta, Užsienietis, būdamas sulaikytas iki bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. priėmė nagrinėti skubos tvarka, kadangi asmuo pateikė prašymą tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti jį į užsienio valstybę. Prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išaiškinti, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Užsienietis nelinkęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, gali pasislėpti. Užsieniečio pasirinktas elgesio modelis sudaro pagrindą manyti, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, vengdamas sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo ir pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali vėl pasislėpti.
24. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui visada turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme. Teismas, turėtų atsižvelgti į bylos aplinkybių visumą ir skirti asmeniui, kiek įmanoma švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę.
25. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2023 ir joje nurodytą praktiką).
26. Šiuo individualiu atveju įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. tai, kad byloje nekyla ginčas dėl Užsieniečio tapatybės, bausmę pagal BK 292 straipsnio 2 dalį Užsienietis jau yra atlikęs, Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau sprendimas dėl jo prašymo dar nėra priimtas, nenustatyta, kad šiuo metu Užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, byloje nėra duomenų, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip sulaikymas – teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė. Įvertinusi individualią Užsieniečio situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2427 redakcija) ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2427 redakcija), – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte iki 2024 m. balandžio 11 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
(duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. balandžio 11 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.