- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- A-3265-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00303-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medininkų Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Ilona Ivašauskaitė
- Kategorijos
- 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietės S. H. R. R. atstovei advokatei Ilonai Ivašauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. H. R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. H. R. R. skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė S. H. R. R. (toliau – ir Užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 13KMURC-1759 (toliau – ir Sprendimas) bei skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – Lietuvos Respublikos pilietės R. A. priežiūrą.
2. Skunde nurodyta, kad Užsienietę prižiūrėti, taip pat ir užtikrinti jei gyvenamąją vietą bei ja rūpintis ir išlaikyti įsipareigoja R. A., viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (šeimyninio modelio vaikų namų) direktorė, turinti daugiau nei 20 metų socialinio darbo, savanoriavimo ir visuomeninės veiklos patirtį. Užsienietės laisvė apribota daugiau nei 6 mėnesius be teismo sprendimo. Ji negali net trumpam palikti Centro teritorijos, nuvykti įsigyti būtinų prekių už Centro ribų, susitikti su artimaisiais, be papildomų apribojimų bendrauti su atstovais ir/ar organizacijomis besirūpinančiomis užsieniečiais, atsidūrusiais svetimoje aplinkoje. Užsienietės apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui. Užsienietės apgyvendinimo režimas Centre yra griežčiausia įmanoma sulaikymo/apgyvendinimo priemonė. Užsienietė valstybės tarnautojams pateikė galiojantį pasą, byloje nėra duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką ji nebandė pasislėpti ar pabėgti iš Lietuvos Respublikos, Užsienietė geranoriškai bendradarbiauja su valstybės institucijomis, kai ji buvo sulaikyta, pateikė visus prašomus paaiškinimus. Įsigaliojus sprendimui Užsienietei nesuteikti prieglobsčio bei išsiųsti ją į kilmės šalį, ji, tikėtina, bus sulaikyta tokiomis sąlygomis 5 metus, kaip tai nurodo Įstatymo 140²² straipsnis. Kadangi sugrąžinti (duomenys neskelbtini) piliečius į jų kilmės šalį beveik neįmanoma, jei jie patys nesutinka, Užsienietė sulaikymo sąlygomis privalėtų išbūti 5 metus, kol jai būtų suteiktas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje VSAT atstovė su skunde išdėstytais motyvais nesutiko ir prašė jį atmesti, pažymėdama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 20 d. priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą Užsienietės prieglobsčio byloje. Taigi, ji nebėra prieglobsčio prašytoja, o neteisėtai Lietuvos Respublikoje esanti užsienietė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje Užsienietė paaiškino, kad nenori grįžti į (duomenys neskelbtini), nori būti Lietuvos Respublikoje. Nors galimybė ir buvo, ji nepasišalino iš Lietuvos Respublikos. Visi jos giminės – broliai, seserys gyvena (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką, nes neturėjo galimybės vykti į (duomenys neskelbtini). Užsienietės atstovas teismo posėdyje parodė, kad Užsienietė bendradarbiauja, pateikė paso originalą. Lietuvos Respublikoje turi socialinius ryšius, kur apsigyventi ir iš ko gyventi. R. A. yra patikimas ir patyręs žmogus, turintis ilgametę socialinio darbo patirtį.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. birželio 1 d. sprendimu Užsienietės skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Užsienietė gyvena moduliniame namelyje, patalpos nėra rakinamos, ji turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jos interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jam šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jos teisės susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien Užsienietės skunde nurodytos aplinkybės apie nepakankamą judėjimą nepaneigia fakto, kad jos teisės nėra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo Užsienietei netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietė nebėra prieglobsčio prašytoja, jos prieglobsčio prašymas yra galutinai išspręstas, o tai taip pat sudaro prielaidą pripažinti, kad vengdama išsiuntimo į kilmės šalį, Užsienietė, neribojant jos judėjimo laisvės, gali bėgti ir slėptis, taip apsunkindama Sprendimo tolesnį vykdymą.
7. Teismas sutiko, kad Užsienietė Lietuvos Respublikoje turi finansinių lėšų pragyvenimui, turi galimybes Lietuvos Respublikoje, padedama R. A., gyventi savarankiškai, yra siejama socialiniais ryšiais. Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. A. paaiškino, kad gyvena nuosavame name, turi sąlygas apgyvendinti Užsienietę, dirba socialinės apsaugos srityje. Užsienietės šeima (duomenys neskelbtini) gavo prieglobstį ir ten gyvena. Užtikrinti, kad Užsienietė neišvyks iš Lietuvos Respublikos, negali. Vertinant bendrą kontekstą, tos aplinkybės, kad Užsienietė, kurios atžvilgiu priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo, patvirtino, jog artimi šeimos nariai gyvena (duomenys neskelbtini), bei, kaip parodė pati Užsienietė, tiesiai pas juos į (duomenys neskelbtini) ji nevažiavo tik todėl, kad neturėjo tokių galimybių. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad be taikomos griežtesnės kontrolės, gali pasunkėti galutinio sprendimo dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į kilmės šalį įvykdymas. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus Užsienietei prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima manyti, kad Užsienietė, turėdama galimybę laisvai judėti, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Užsienietei Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
III.
8. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. pakeisti Sprendimą ir skirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – Lietuvos Respublikos pilietės R. A. priežiūrą.
9. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Sprendime nurodomos konkrečios Užsienietės judėjimo ribojimą lemiančios aplinkybės (Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje; neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuva; neturi lėšų pragyventi Lietuvoje), kurias Užsienietė pilnai pašalino, pateikdama Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą R. A. sutikimą, leidžiantį skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti. VSAT nepateikė jokių realių argumentų, kodėl Užsienietė turėtų bėgti ar bandyti pasislėpti ir kodėl reikėtų riboti jos laisvę judėti. Taip pat teismas, svarstydamas apgyvendinimo klausimą, išėjo už institucijos nurodytų argumentų svarstymo ribų ir padarė išvadą, kad yra pasislėpimo grėsmė, kuri nebuvo minima Sprendime.
9.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė viešoje erdvėje paskelbė, kad siūlys nebetęsti užsieniečių, patekusių į Lietuvą iš Baltarusijos judėjimo ribojimo. Ši aplinkybė daro sprendimą dėl Užsienietės judėjimo ribojimo beprasmiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad rūpintis Užsieniete apsiima tinkamas, ir tam puikiai pasiruošęs asmuo.
9.3. Užsienietės apgyvendinimo režimas Centre yra griežčiausia įmanoma sulaikymo ar apgyvendinimo priemonė taikoma šiuo metu Lietuvoje užsieniečiams.
9.4. Nėra duomenų, kad Užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą ji nebandė pasislėpti ar pabėgti iš Lietuvos Respublikos. Todėl teismo teiginys, kad ji gali pasislėpti, tokiu atveju keliant nelegalios migracijos grėsmę šaliai, yra visiškai nepagrįstas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmenų neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką pats savaime neturėtų reikšti jų netinkamo bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos pareigūnais fakto. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Užsienietė nebendradarbiautų su pareigūnais, apgyvendinimo vietoje ji nėra charakterizuota neigiamai. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų apie Užsienietės ketinimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, keliamą tolesnės nelegalios migracijos grėsmę, be to, net ir jai išvykus iš apgyvendinimo vietos Lietuvos Respublikoje į kitą Europos Sąjungos šalį, ji bus grąžinta atgal į apgyvendinimo vietą, nes jos identifikaciniai duomenys yra išsaugoti Europos Sąjungos duomenų bazėse.
Atsiliepimas
10. VSAT atsiliepimu į apeliacinį skundą jam neprieštarauja.
11. VSAT nurodo, jog atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, faktines aplinkybes bei į tai, kad nėra duomenų, kad Užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, darytų pažeidimus, būtų bandžiusi pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, bendradarbiaudavo per atliekamas apklausos procedūras ir teikė informaciją apie savo asmens tapatybę ir pilietybę, taip pat į laikotarpį, per kurį Užsienietei buvo ribojama teisė judėti Lietuvos Respublikoje (11 mėnesių), neprieštarauja, kad Sprendimas būtų pakeistas, skiriant Užsienietei jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Apeliacijos dalykas – VSAT sprendimo, kuriuo Užsienietė apgyvendinta VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje – pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą bei išanalizavęs bylos medžiagą, konstatavo, jog vien Užsienietės skunde nurodytos aplinkybės apie nepakankamą judėjimą nepaneigia fakto, kad jos teisės nėra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo Užsienietei netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.
14. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. pakeisti Sprendimą ir skirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę.
15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2950-502/2022).
16. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas yra užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21S41382, be kita ko, nusprendė Užsienietei nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti ją į kilmės valstybę, vykdyti išsiuntimo procedūrą pavedant VSAT. Užsienietė su minėtu sprendimu nesutiko, jį skundė privaloma neteismine tvarka, tačiau skundą nagrinėjusi Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 6K-2509 jį atmetė. Užsienietė minėtus sprendimus skundė teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Užsienietės skundą tenkino iš dalies – sutrumpino uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedimo į C.SIS II terminus, kitą skundo dalį atmesdamas. Pagal Užsienietės apeliacinį skundą bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi jį atmetė. Minėta nutartis galutinė ir neskundžiama. Taigi, Departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 21S41382 yra įsigaliojęs – Užsienietė nebėra prieglobsčio prašytojai Įstatymo prasme.
17. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).
18. VSAT Sprendimą grindė Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi, nurodydama, jog Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje bei lėšų joje pragyventi.
19. Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi nustatyta, jog jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
21. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
22. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis numato šias alternatyvias sulaikymui priemones: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato šias alternatyvias sulaikymui priemones: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.). Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1107-552/2022).
23. Pasisakydama dėl Užsienietės skundo reikalavimo skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti Lietuvos Respublikos pilietės R. A. priežiūrai, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos medžiagoje esantis R. A. 2022 m. gegužės 2 d. pareiškimas patvirtina esant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas sąlygas (Lietuvos Respublikos pilietis įsipareigoja rūpintis užsieniečiu ir jį išlaikyti). Be to, teismui pateiktas R. A. gyvenimo aprašymas (patirtis dirbant socialinį, mokslinį ir pedagoginį darbą) bei pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytos aplinkybės (R. A. gyvena privačiame name, taigi, yra sąlygos apgyvendinti Užsienietę) patvirtina minėto asmens galimybes ir kompetenciją prisiimti su Užsienietės apgyvendinimu susietus įsipareigojimus.
24. Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, jog Užsienietės judėjimo laisvė yra apribota ilgiau kaip 6 mėnesius, ji kompetentingų valstybės institucijų pareigūnams yra pateikusi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nėra duomenų, jog būtų pažeidusi apgyvendinimo sąlygas, nebendradarbiavusi su pareigūnais. Taigi aptartos aplinkybės indikuoja, jog šiuo metu Užsienietei taikomas apgyvendinimo režimas nėra proporcingas, o Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymas – gali būti pasiekti ir pritaikius Užsienietės prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.
25. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, jog Užsienietės apeliacinis skundas yra tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Užsienietei skirtina prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
(duomenys neskelbtini) pilietės S. H. R. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
(duomenys neskelbtini) pilietės S. H. R. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 13KMURC.
Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei S. H. R. R. alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti prižiūrėti (duomenys neskelbtini) pilietę S. H. R. R. Lietuvos Respublikos pilietei R. A..
Sprendimas neskundžiamas.