- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-2133-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00441-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- G. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui G. Š. dėl avanso (be pagrindo įgytų lėšų) grąžinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 60 000 Eur sumokėto ir atsakovo negrąžinto avanso; teismui nepatenkinus pirmo reikalavimo visa apimtimi, sumažinti atsakovui atitenkančių netesybų dydį iki 6 000 Eur ir priteisti ieškovei iš atsakovo likusią negrąžinto avanso sumą – 54 000 Eur; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ji kaip pirkėja, ir atsakovas, kaip pardavėjas, 2022 m. balandžio 22 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei gyvenamąjį namą su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo plotas – 213,28 kv. m. (toliau – ir Ginčo turtas), o ieškovė įsipareigojo šį turtą nupirkti už 367 000 EUR kainą, sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Pagrindinė sutartis). Preliminariosios sutarties ir jos priedų pagrindu ieškovė sumokėjo atsakovui 60 000 EUR sumą, kuri laikytina avansu ir turėjo būti įskaityta į galutinę ieškovės siekiamo įsigyti turto kainą. Pagrindinės sutarties šalių suderintu terminu nesudarius, 60 000 EUR avansas ieškovei grąžintas nebuvo.
3. Ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad ji negali būti laikoma kalta dėl Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis Preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį, bet todėl, kad kredito įstaigos nesuteikė ieškovei pakankamo dydžio būsto finansavimo. Taigi, nutrūkus šalių iki sutartiniams santykiams ir nesudarius Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovei be pagrindo įgytą turtą (ieškovės sumokėtą avansą).
4. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl Ieškovės kaltės, Ieškovė prašė Teismo sumažinti bendrą netesybų sumą iki 6 000 EUR ir iš atsakovo priteisti likusią sumokėto avanso dalį, sudarančią 54 000 EUR. Ieškovė akcentavo, kad jai pritaikyta civilinė atsakomybė ikisutartiniuose santykiuose (netesybų forma), sudaranti 60 000 EUR, yra neadekvati, neproporcinga, prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai, todėl egzistuoja pagrindas netesybas sumažinti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad Preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl ieškovės kaltės, kadangi pati ieškovė, sudarydama Preliminariąją sutartį, pareiškė, kad yra finansiškai pajėgi sumokėti sutartyje numatytą turto kainą. Tai, kad ieškovė neužtikrino, jog būtų finansiškai pajėgi įsigyti turtą tokia kaina, kokia buvo sutarta Preliminariąja sutartimi, reiškia, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Be to, atsakovas, nesudarius Pagrindinės sutarties, patyrė nuostolius, kuriuos sudaro ženkliai kritusi neparduoto turto vertė ir kurie viršija ieškovės sumokėto 60 000 EUR avanso sumą, taip pat kitus nepatogumus ir išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, atsakovui G. Š. iš ieškovės R. V. priteista 5818,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad:
8.1. Ieškovė ketino įsigyti nekilnojamąjį turtą Vilniaus apylinkėse, nes pasisamdė finansų tarpininką (konsultantą) MB „Finansų brokeris“, su kuriuo sudarė 2021 m. birželio 22 d. Konsultavimo-tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. FA0009. Ieškovė 2021 metais įvertino savo galimybes skolintis iki 450 000 EUR. Taigi, ji 2022 metais neabejojo savo galimybėmis siekti gauti nurodytos paskolos sumą ir įsigyti norimą namą už 367 500 EUR kainą.
8.2. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ji kreipėsi į bankus, kredito unijas su prašymais finansuoti turto įsigijimą. Ieškovė nurodo, kad gavo galutinį UAB „Medicinos bankas“ pasiūlymą ir kad bankas galėtų suteikti jai tik iki 240 000 EUR kreditą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovė teigia, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. gavo paskutinį kreditavimo pasiūlymą iš kredito unijos „Palangos kredito unija“ iš viso 226 000 EUR paskolos sumai, tačiau apie tokio pasiūlymo gavimą įrodymų taip pat nėra.
8.3. Preliminariosios sutarties 4.5. punktu Ieškovė pareiškė, kad: ji yra finansiškai pajėgi sumokėti šioje sutartyje numatytą turto kainą. Tuo atveju, jeigu dėl šios garantijos neatitikimo nebus sudaryta pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl pirkėjos kaltės.
8.4. 2022 m. birželio 14 d. Preliminariosios sutarties priedu Nr. 2 šalys susitarė, kad Ieškovė papildomai sumokės Atsakovui 45 000 EUR, o tuo atveju, jeigu pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebus, visa pirkėjo pervesta pinigų suma (t. y. 60 000 EUR) atiteks pardavėjui kaip bauda, kuri šalių susitarimu yra laikoma protingais ir teisingais minimaliais pardavėjo nuostoliais, kurių pardavėjas neturi pareigos įrodinėti. Pasirašydamos preliminarios sutarties priedus šalys suprato šių priedų turinį, reikšmę bei iš to kylančias teisines pasekmes.
8.5. Aiškinat sutarties nuostatas ir sąlygas matyti, kad pardavėjui neturėjo kilti abejonių dėl pirkėjos ketinimų ir jos galimybės užbaigti sandorį, nes savo finansinį pajėgumą pirkėja deklaravo sutartyje ir garantavo sau neigiamomis pasekmėmis, jei nebus sudarytas sandoris dėl jos nemokumo. Todėl, neaptarus sutartyje sąlygos, kad negavus paskolos sandoris gali būti nutrauktas, negalima remtis ieškovės neįrodyta aplinkybe, kad ji negavo paskolos laiku dėl banko kaltės ir dėl to sandoris nebuvo sudarytas, kas ne eliminuoja jos kaltę, o priešingai – patvirtina kaltę dėl sandorio nesudarymo.
8.6. Ieškovė privalėjo numatyti savo finansines galimybes iki sutarties pasirašymo, o ne po to, nes priešingu atveju tai sudaro galimybes piktnaudžiauti savo pačių sudarytų sutarčių sąlygomis. Ieškovė sąmoningai, nieko neverčiama ir tikslingai pati didino avansą pagal sutartį, kurią pati pasirašė ir nurodė, kad baudos dydžio nereikės įrodinėti. Šios sąlygos ieškovė neginčija, tačiau jos paneigimą sieja ne su pačios veiksmais, o su negauta paskola.
8.7. Vertinant visą 2022 m. rugsėjo 23 d. elektroninio laiško turinį, kuriame dėstoma apie ženklų nekilnojamojo turto kainų kritimą ir to priežastis bei pateiktą pasiūlymą turtą nupirkti už 300 000 EUR, manytina, kad ieškovė pripažįsta, jog turto rinkos kaina nukrito iki 300 000 EUR. Atsakovas taip pat nurodė, kad turto kaina yra ženkliai sumažėjusi, todėl aplinkybę, kad turto kaina nukrito bent iki 300 000 Eur, galima laikyti šalių pripažįstama ir ši aplinkybė įrodo atsakovo nuostolius dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo. Be to, remiantis GPMĮ 6 straipsnio 1 dalimi, atsakovas nuo gautos 60 000 EUR sumos privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį – 9 000 Eur.
8.8. Atsakovas ne tik buvo lankstus pirkėjos atžvilgiu, bet ir parodė, kad pirkėja net neketino sudaryti pagrindinės sutarties, nes 10 000 EUR neturėjimas buvo pardavėjo išspręstas, o teiginys dėl 10 000 EUR trūkumo melagingas, tai ieškovė paneigė savo elektroniniame laiške 2022 m. liepos 28 d. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neketino užbaigti sandorio už sutartą kainą.
8.9. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai – atsakovas visais įmanomais būdais siekė, kad pagrindinis sandoris būtų sudarytas. Turto kainų kritimas, kaip ir augimas vėlesniu laiku, nėra pagrindas nesilaikyti Preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovės, kaip pirkėjos atsisakymas sudaryti Pagrindinę sutartį buvo nepagrįstas, ir atsakomybė už tai turi kilti pačiai Ieškovei, nes ji atsakinga už savo pačios atsisakymą sudaryti Pagrindinę sutartį sudaryti. Pagal pasirašytą Preliminarią sutartį numatytas avanso negražinimas yra nulemtas jos pačios veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė (apeliantė)apeliaciniu skundu prašė: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai arba Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Nurodė, kad:
10.1. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė iki sutartinių santykių metu nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Priešingai – ieškovės aktyvios pastangos sudaryti Pagrindinę sutartį sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantė ikisutartinių santykių metu ir net ikisutartiniams santykiams pasibaigus buvo suinteresuota ir stengėsi, atsižvelgdama į savo finansines galimybes, įsigyti Ginčo turtą.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo sumažinti netesybas, kurios nagrinėjamu atveju yra neadekvačios ir neatitinkančios protingumo bei sąžiningumo kriterijų.
10.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo patirtų nuostolių, kurie nebuvo nei įrodyti, nei susiję su apeliantės veiksmų rezultatu. Formaliai konstatavęs atsakovo patirtų nuostolių faktą, pirmosios instancijos teismas atsakovo įrodinėjamų nuostolių teisiškai nekvalifikavo.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė: jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus įrodymus; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodė, kad ieškovė buvo nesąžininga ikisutartinių santykių metu, atsakovui nuolatos deklaravo bei garantavo gerą finansinę padėtį. Ieškovė sudarė įspūdį, jog siekia gauti geriausią kreditavimo pasiūlymą, tačiau nuolat prašė atidėti pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo datą, kol galiausiai nesudarė pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties. Byloje liko neįrodyta, jog pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl to, jog buvo suteiktas nepakankamo dydžio kreditas ar nesuteiktas Ieškovės norimo dydžio kreditas. Preliminariojoje sutartyje apskritai nėra jokios nuostatos apie tai, jog Ieškovė pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį sudarys tik jeigu gaus kažkokio konkretaus dydžio kredito įstaigos finansavimą, priešingai, Preliminariosios sutarties 4.5. p. yra deklaruota, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi sumokėti šioje sutartyje numatytą Turto kainą bei nurodytos pasekmės, kas bus, jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl Ieškovės pateiktos garantijos neteisingumo. Taigi, ieškovė yra kalta dėl pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
14. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus ir prašo teismo juos priimti. Teismas įvertinęs, tai, kad naujų įrodymų apimtis nėra didelė ir susipažinti su jų turiniu neužims daug laiko, taip pat siekdamas visapusiškai atskleisti bylos aplinkybes, ieškovės pateikiamus įrodymus priima ir jais vadovaujasi (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamo sprendimo
15. Ieškovė ieškinyje (taip pat ir apeliaciniame skunde) kelia du alternatyvius reikalavimus: įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovės sumokėtą 60 000 Eur dydžio avansą; arba sumažinti atsakovui atitenkančių netesybų dydį iki 6 000 Eur ir priteisti ieškovei iš atsakovo likusią negrąžinto avanso sumą – 54 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš šių alternatyvių reikalavimų.
Dėl viso avanso grąžinimo
16. Ieškovė savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jos kaltės, o dėl to, kad nei vienas bankas, į kurį ieškovė kreipėsi, jai nesuteikė reikiamo dydžio kredito, todėl nutrūkus šalių ikisutartiniams santykiams ir nesudarius Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovei be pagrindo įgytą turtą – sumokėtą avansą.
17. Taigi, šiuo atveju yra būtina išsiaiškinti dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). <...>Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
20. Preliminariosios sutarties 4.5. p. šalys susitarė, jog: Ieškovė pareiškia, kad ji yra finansiškai pajėgi sumokėti šioje sutartyje numatytą Turto kainą. Tuo atveju, jeigu dėl šios garantijos neatitikimo nebus sudaryta pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl Ieškovės kaltės.
21. Šio Preliminariosios sutarties punkto ieškovė ieškiniu neginčijo, t. y. jis yra galiojantis, todėl šalims sukelia teisines pasekmes.
22. Iš šio Preliminariosios sutarties punkto seka, kad ieškovė šios sutarties sudarymo metu jau turėjo būti užsitikrinus tinkamą finansavimą, įskaitant susitarimus su kredito įstaigomis, kad jai bus suteikta reikiamo dydžio paskola. Šiame sutarties punkte taip pat labai aiškiai nurodyta, kad jeigu ieškovė nėra užsitikrinusi finansavimo būtent ji bus atsakinga (kalta) dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo.
23. Ieškovė teigia, jog jos konkliudentiniai veiksmai leidžia daryti išvadą apie tvirtą jos siekį ir pastangas įsigyti ginčo namą: 1) ieškovė dar prieš sukurdama ikisutartinius santykius kreipėsi į profesionalų finansų tarpininką ir įvertino savo skolinimosi galimybes; 2) įvertinusi jas, ji papildomai pasitelkė nekilnojamojo turto brokerį E. C., kuris tarpininkavo ieškovės komunikacijoje su kredito įstaigomis ir atsakovu; 3) ieškovė sumokėjo atsakovui 15 000 Eur pagal Preliminariąją sutartį; 4) užsitęsus ieškovės komunikacijai su kredito įstaigomis, ji prašė pratęsti terminą pagrindinei Turto pirkimo – pardavimo sutartį sutarčiai sudaryti; 5) už termino pagrindinei Turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pratęsimą ieškovė pagal atsakovo reikalavimą papildomai sumokėjo net 45 000 Eur; 6) ieškovė ieškojo papildomų finansavimo šaltinių.
24. Tai, kad ieškovė 2021 m. birželio mėnesį kreipėsi į profesionalų finansų tarpininką bei vėliau ir į nekilnojamojo turto brokerį E. C., nepagrindžia ieškovės siekio įsigyti būtent ginčo Turtą. Ši aplinkybė įrodo tik tai, jog ieškovė ketino įsigyti kokį nors turtą ir dėl to planavo įsivertinti savo finansines galimybes 2021 m. birželio mėnesio duomenimis.
25. Pažymėtina, kad MB „Finansų brokeris“ yra nepriklausomas kredito tarpininkas, veikiantis pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą. Vadovaujantis šio įstatymo 36 str. 4 d., kredito tarpininkas, teikdamas konsultacines paslaugas: turi surinkti reikiamą informaciją apie kredito gavėjo asmeninę ir finansinę padėtį; turi išanalizuoti pakankamai rinkoje siūlomų kredito sutarčių ir rekomenduoti tinkamą vieną arba kelias kredito sutartis pagal kredito gavėjo asmeninę ir finansinę padėtį, pageidavimus ir tikslus; kredito tarpininkas asmeninę rekomendaciją kredito gavėjui turi pateikti raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad išvardinti veiksmai būtų atlikti, todėl tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta.
26. Ieškovė nurodo, kad užsitęsus komunikacijai su kredito įstaigomis, ji prašė pratęsti terminą pagrindinei Turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti bei sumokėjo Atsakovo reikalautą papildomą sumą 45 000 Eur.
27. CPK 178 str. įtvirtinta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
28. Kadangi ieškovė teigia, jog ji visą laiką buvo sąžininga ir pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties terminą reikėjo atidėti dėl užtrukusios komunikacijos su kredito įstaigomis, remiantis CPK 178 str., būtent ji privalėjo įrodyti šią aplinkybę, tačiau į bylą nebuvo pateiktas nei vienas kredito įstaigos dokumentas, iš kurio būtų galima daryti išvadą, jog apeliantė komunikavo su kredito įstaigomis, kredito įstaigos vertino galimybę suteikti ieškovei kreditą, kad kredito įstaigos pateikė atsakymą kokio dydžio kreditą galėtų suteikti arba atsisakymą suteikti kreditą. Pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateiktas nei joks dokumentas, nei joks elektroninis laiškas, rašytas ir/ar gautas iš kredito įstaigų dėl prašomo suteikti kredito ir jo dydžio.
29. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. gegužės 10 d. el. laišką, gautą iš el. pašto: (duomenys neskelbtini), tačiau šis laiškas neįrodo, kad ieškovė atliko visus reikiamus veiksmus paraiškai kreditui gauti pateikti, taip pat kad aktyviai komunikavo ir atliko visus veiksmus, jog būtų įvertintas jos kreditingumas, svarstyta jos paraiška kreditui gauti, kredito įstaigų jai pateiktas konkretus pasiūlymas ar pateiktas atsisakymas suteikti kreditą.
30. Iš šio 2022 m. gegužės 10 d. el. laiško matyti, jog informacija dėl kredito suteikimo yra pirminė, dar negavus reikiamų dokumentų kredito paraiškai vertinti, kredito įstaigai dar neturint duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas. Ieškovė nepateikė daugiau jokio kito susirašinėjimo bei kredito įstaigos atsakymo dėl kredito suteikimo sąlygų ar kredito nesuteikimo.
31. Mažai tikėtina, kad bankas ieškovės paraišką svarstė iki 2022 m. liepos 8 d. numatytos sandorio dienos ir tik sandorio dieną žodžiu pateikė neigiamą atsakymą. Be to, pateiktas el. laiškas nepatvirtina ieškovės pozicijos, kad ji negavo nei nepakankamos, nei apskritai paskolos, reikalingos ginčo turtui įsigyti.
32. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovės teiginius, kad ji neturi galimybės pateikti dokumentų, patvirtinančių komunikavimą su kredito įstaigomis, nes juos turi jos atstovai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į savo atstovus dėl tokių dokumentų pateikimo, bet jai buvo atsisakyta tokius dokumentus pateikti. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė prašymo išreikalauti šiuos įrodymus iš asmenų, pas kuriuos jie yra.
33. Pažymėtina, kad paraiškas dėl kredito svarsto vidiniai specialiai tam sudaryti kreditų komitetai, kurių sprendimai yra protokoluojami ir t. t. Taigi, jeigu tokie sprendimai realiai egzistuoja, jie privalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui arba bent jau kartu su apeliaciniu skundu, tačiau to padaryta nebuvo.
34. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji atliko visus būtinus veiksmus kreditui gauti, nėra įrodymų apie ieškovės nurodomą užtrukusią komunikaciją su kredito įstaigomis.
35. Ieškovė nurodė, kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu jai objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, dėl kurių jai negalėtų būti suteiktas 300 000 Eur kreditas. Ieškovė teigia, kad 2021 m. birželio mėnesį jai nebuvo žinomos aplinkybės, dėl kurių, praėjus daugiau nei metams, jos finansavimo galimybės galėtų būti vertinamos gerokai konservatyviau ir nulemti reikiamo dydžio finansavimo negavimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka.
36. Ieškovė patvirtino, kad savo galimybes skolintis planavo įsivertinti tik 2021 metų birželio mėnesį. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta praėjus beveik metams – 2022 m. balandžio 22 d. Pažymėtina, kad net esant stabiliai ekonominei ir politinei padėčiai, vieneri metai yra didelis laiko tarpas, bet kurį gali atsirasti įvairūs asmens galimybes gauti tam tikro dydžio paskolą keičiantys veiksniai. Šiuo atveju visuotinai yra žinoma, karas Ukrainoje prasidėjo 2022 m. vasario 24 d., t. y. likus dviem mėnesiams iki Preliminariosios sutarties sudarymo. Tokia pasikeitusi geopolitinė situacija įtakojo bendrą ekonominę situaciją, bankų paskolų suteikimą, sąlygų pasikeitimą. T. y. dar iki sudarant Preliminarią sutartį, pasaulio politinė ir ekonominė padėtis buvo pasikeitusi ir buvo sugriežtėjusi kredito įstaigų vykdoma kreditavimo politika.
37. Ieškovė, kaip ir bet kuris kitas protingas žmogus, žinojo apie prasidėjusį karą Ukrainoje ir galimus jo padarinius ekonominei situacijai, todėl privalėjo įsivertinti savo finansines galimybes tiek pasikeitusios ekonominės situacijos kontekste, tiek ir tikimybę, jog keisis kreditavimo sąlygos, tuo labiau, jog ji turėjo galiojančią sutartį su finansiniu patarėju MB „Finansų brokeris“, kuris galėjo atlikti jos kreditingumo vertinimą. Be to, ieškovė bendradarbiavo su nekilnojamojo turto brokeriu E. C., kuris taip pat buvo informuotas apie tai, kas vyksta nekilnojamojo turto rinkoje.
38. Pažymėtina, kad Preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo sutarę, jog jeigu ieškovė negaus finansavimo iš kredito įstaigų ir todėl nebus sudaryta pagrindinė sutartis, bus laikoma, jog ieškovė yra nekalta dėl sutarties nesudarymo. Priešingai – kaip jau minėta, ieškovė Preliminariosios sutarties 4.5 p. atsakovui buvo labai aiškiai pareiškusi, jog ji turi visas finansines galimybes sumokėti Turto kainą, nedetalizuojant, ar bus panaudotos asmeninės ar skolintos lėšos.
39. Taigi, kaip minėta, ieškovė dar iki Preliminariosios sutarties sudarymo momento turėjo būti užsitikrinusi reikiamą finansavimą Turtui iš atsakovo įsigyti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buvo tai padariusi, todėl darytina priešinga išvada: kad iki Preliminariosios sutarties sudarymo ieškovė nebuvo dėjusi pakankamai pastangų, jog susitartų su kredito įstaigomis dėl reikiamo dydžio paskolos jai suteikimo.
40. Šalys 2022 m. birželio 1 d. pasirašė Preliminariosios sutarties priedą Nr. 1, o 2022 m. birželio 14d. ir 2022 m. birželio 27 d. priedus Nr. 2 ir 3, kuriais buvo pratęsinėjamas pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas, kuris galiausiai buvo nustatytas 2022 m. liepos 8 d.
41. Preliminariosios sutarties prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 yra nurodyta, kad Pirkėjos (ieškovės) prašymu (kadangi pirkėja pageidauja papildomo laiko banko finansavimui pasitvirtinti), pakartotinai koreguojamas sutarties 2.1. punktas, kuriame numatyta, kad notarinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta 2022 m. birželio mėn. 1 d.
42. Kaip matyti iš bylos medžiagos, net ir per papildomai pratęstą laiką kreditas ieškovei nebuvo suteiktas ir nėra įrodymų, kad šiuo laikotarpiu ieškovė taip pat būtų vedusi intensyvias derybas su keliomis kredito įstaigomis dėl paskolos jai suteikimo.
43. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė iki Preliminariosios sutarties sudarymo momento ir vėliau (Preliminariosios sutarties 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 27 d. priedais Nr. 2 ir 3 pratęstus pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2022 m. liepos 8 d.), neužsitikrinusi reikalingo finansavimo, nesilaikė Preliminariosios sutarties 4.5 punkte prisiimto įsipareigojimo (duotos garantijos), todėl tokie ieškovės veiksmai laikomi nesąžiningais ir remiantis nurodytu Preliminariosios sutarties 4.5 punktu ieškovė pripažįstama atsakinga (kalta) už pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą.
44. Preliminariosios sutarties 6.1 punkte šalys sutarė, kad tuo atveju, jei Pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis per pagrindinės sutarties sudarymo terminą nebus pasirašyta dėl pirkėjo (ieškovės) kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pirkėjo sumokėta pardavėjui sumokėta suma pagal sutarties 5.1 punktą atliks nuostolių užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui kaip šalių aptartas pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas.
45. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu neprašė panaikinti Preliminariosios sutarties 6.1 punkto, taigi jis yra galiojantis ir turi būti vykdomas.
46. Preliminariosios sutarties 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 27 d. prieduose Nr. 2 ir 3 yra nurodyta, kad tuo atveju, jei Pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis iki 2022 m. birželio 30d. (Priedas Nr. 2) ar iki 2022 m. liepos 8 d. (Priedas Nr. 3) nebus pasirašyta dėl Pirkėjo (ieškovės) kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį) visa pervesta pinigų suma, t.y. 60 000 Eur (šešiasdešimt tūkstančių Eur, 00 ct.) suma atiteks Pardavėjui (atsakovui) kaip bauda, kuri Šalių susitarimu yra laikoma protingais ir teisingais minimaliais Pardavėjo nuostoliais, kurių Pardavėjas neturi pareigos įrodinėti.
47. Pažymėtina, kad ir šių Preliminariosios sutarties Priedų Nr. 2 ir Nr. 3 ieškovė ieškiniu neginčijo, taigi ir jie yra galiojantys, todėl privalo būti vykdomi. Nors ieškovė nurodė, kad būtent atsakovas rengė šiuos priedus, pačiuose prieduose yra nurodoma, kad jie buvo sudaryti pačios ieškovės prašymu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų verčiama pasirašyti Priedus Nr. 2 ir 3, ar, kad jie neatitiko jos valios. Atkreiptinas dėmesys, kad priedo Nr. 3 tekstas iš esmės yra analogiškas priedo Nr. 2 tekstui, skiriasi tik galutinė pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad ieškovė buvo susipažinusi su Priedų Nr. 2 ir 3, turiniu, jis atitiko jos valią. Kitokiu atveju, t. y. jeigu neatitiktų asmens valios, joks protingas ir atsakingai besielgiantis asmuo tokio paties turinio priedo nepasirašytų antrą kartą, o jį ginčytų.
48. Taigi, pripažinus, kad būtent ieškovė yra kalta dėl pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo nesudarymo ir galiojant Preliminariosios sutarties bei jos priedų nuostatoms, kad tokiu atveju atsakovui lieka visas sumokėtas ieškovės 60 000 Eur dydžio avansas, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo šio avanso iš atsakovo priteisti ieškovei.
49. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovės reikalavimą.
Dėl netesybų sumažinimo ir dalies avanso grąžinimo
50. Apeliaciniame skunde yra ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti netesybas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka.
51. CK 1.2 str. 1 yra nurodyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kita ko, ir sutarties laisvės bei nesikišimo į privačius santykius principais.
52. CK 6.156 str. 1 d. yra nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šio straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.
53. Kaip jau buvo minėta, šalys laisva valia Preliminariosios sutarties 6.1 punkte ir Preliminariosios sutarties prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 sutarė, kad jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl ieškovės kaltės, visas avansas liks atsakovui kaip bauda, kuri šalių laikoma protingais ir teisingais minimaliais atsakovo nuostoliais, kurių atsakovas neturi pareigos įrodinėti. Jeigu šios nuostatos neatitiko ieškovės valios, ji turėjo tokios sutarties ir jos priedų nepasirašyti arba bandyti derėtis su atsakovu dėl kitokio atsakovo minimalių nuostolių dydžio.
54. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad Preliminariosios sutarties ar jos priedų Nr. 2 ir Nr. 3 nuostatos prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms.
55. Kaip matyti iš Preliminariosios sutarties, taip pat ir kitų byloje esančių įrodymų, atsakovas pardavinėjo savo gyvenamąjį būstą, t. y. ginčo turtas yra namas, esantis (duomenys neskelbtini), lygiai toks pats ((duomenys neskelbtini), ) nurodytas ir atsakovo gyvenamosios vietos adresas. Be to, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sudarius pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį ir ieškovei laiku sumokėjus visą Turto kainą, jam nebūtų reikėję imti net 318 450 Eur paskolos, kadangi didžiąją dalį sumos už įsigyjamą būstą, adresu (duomenys neskelbtini), būtų padengęs už Turtą gautomis lėšomis. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas nėra verslininkas, kurio veikla nekilnojamojo turto pardavimas, nes parduodamas vieną namą, jis savo reikmėms ketino įsigyti kitą būstą, todėl ir ieškovės negalima laikyti vartotoja.
56. Kadangi šalių nesieja vartojimo teisiniai santykiai, o Preliminarios sutarties ir jos priedų nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, teismas neturėjo būti aktyvus ir neturėjo teisės savo iniciatyva keisti ar naikinti Preliminariosios sutarties bei jos priedų nuostatų, reglamentuojančių šalių sutartų netesybų dydį. Taigi, dėl šios priežasties nebuvo pagrindo sumažinti atsakovui atitenkančių netesybų dydį iki 6 000 Eur.
57. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo patirtų nuostolių, kurie nebuvo nei įrodyti, nei susiję su apeliantės veiksmų rezultatu. Ieškovės teigimu, formaliai konstatavęs atsakovo patirtų nuostolių faktą, pirmosios instancijos teismas atsakovo įrodinėjamų nuostolių teisiškai nekvalifikavo.
58. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas to neprivalėjo padaryti.
59. CK 6.258 str. 1 d. yra nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Žemesnės instancijos teismas
60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).
61. Šiuo atveju yra būtina atsižvelgti ne tik į ieškovės, bet ir atsakovo teisėtus lūkesčius. Pasirašydamas Preliminariąją sutartį ir jos priedus, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad Preliminarioji sutartis bus vykdoma tinkamai ir bus sudaryta pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis, o jos nesudarius dėl ieškovės kaltės, visas sumokėtas avansas liks jam. Atsakovas taip pat pagrįstai tikėjosi, kad ginčui persikėlus į teismą, jam nereikės papildomai įrodinėti (t. y. rinkti jokių įrodymų) jo patirtų minimalių nuostolių dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.
62. Galiojant tokioms Preliminariosios sutarties ir jos priedų nuostatoms (kaip minėta ieškovė jų panaikinti neprašė, o teismas savo iniciatyva jų naikinti ar keisti taip pat nenustatė pagrindo), atsakovas neturėjo pareigos pateikti teismui jo nuostolius pagrindžiančių įrodymų, o atsakovui juos visgi pateikus, teismas neturėjo pareigos gilintis į jų turinį ir spręsti dėl kiekvienos atsakovo nurodomų nuostolių sumos pagrįstumą.
63. Taigi, atmetami apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas neįrodė, o teismas nevertino visų atsakovui kilusių nuostolių pagrįstumo.
64. Darytina išvada, kad ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl netesybų sumažinimo iki 6000 Eur.
Dėl bylos baigties
65. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
66. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
67. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, išsprendžiamas atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, teismas ją pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovės priteisia atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.