Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-154-309/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-18
Bylos Nr.: 1A-154-309/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-05-6-00010-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas, Virginija Žindulienė
Nuteistasis: J. J.
Kaltinamasis: J. J.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-309/2020Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00010-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.6.1.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Astai Mickevičiūtei,nuteistojo J. J. gynėjai advokatei Inetai Kačenauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 65 MGL dydžio bauda,

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė J. J. paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Bankrutuojančios UAB „E.“ civilinis ieškinys dėl 5 966,17 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo J. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. J. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku, 2014 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą UAB „E.“ turtą – pinigines lėšas 20 600 Lt (arba 5 966,17 Eur), suklastojo tikrus ir pagamino netikrus apskaitos dokumentus, t. y. dėl įsigyto bendrovės vardu iš A. I. pakavimo įrenginio už 300 Lt (arba 86,89 Eur) surašė 2014 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), juose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie pakavimo įrenginio įsigijimo operacijos piniginę išraišką, t. y. padidindamas kainą 7 700 Lt (arba 2 230,07 Eur); be to, surašė 2014 m. gruodžio 23 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), juose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad bendrovė įsigijo iš S. V. dulkių nutraukimo įrengimą už 8 000 Lt (arba 2 316,96 Eur) ir išmokėjo jam grynus pinigus, bei 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), juose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad bendrovė įsigijo iš R. P. galandimo stakles už 4 900 Lt (arba 1 419,14 Eur) ir išmokėjo jai grynus pinigus, šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo parašais ir, turėdamas asmeninį pasitikėjimą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė juos pasirašyti apie jo nusikalstamos veikos pobūdį nežinantiems A. I., S. V. ir R. P. bei šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdamas UAB „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai, nesuvokiančiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio vyr. finansininkei Z. B. įtraukti į bendrovės apskaitą.

2. Be to, J. J. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir kasininku, 2014 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „E.“ turtą, o būtent: panaudodamas jo paties suklastotus tikrus ir pagamintus netikrus apskaitos dokumentus, t. y. dėl įsigyto bendrovės vardu iš A. I. pakavimo įrenginio už 300 Lt (arba 86,89 Eur) surašė 2014 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), juose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie pakavimo įrenginio įsigijimo operacijos piniginę išraišką, t. y. padidindamas kainą 7 700 Lt (arba 2 230,07 Eur); be to, surašė 2014 m. gruodžio 23 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), juose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad bendrovė įsigijo iš S. V. dulkių nutraukimo įrengimą už 8 000 Lt (arba 2 316,96 Eur) ir išmokėjo jam grynus pinigus bei 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), juose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad bendrovė įsigijo iš R. P. galandimo stakles už 4 900 Lt (arba 1 419,14 Eur) ir išmokėjo jai grynus pinigus, šiuos suklastotus dokumentus pateikdamas UAB „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai, nesuvokiančiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio vyr. finansininkei Z. B. įtraukti į bendrovės apskaitą, tokiu būdu jis iš UAB „E.“ kasos pasisavino UAB „E.“ priklausančias pinigines lėšas – 20 600 Lt (arba 5 966, 17 Eur).

3. Be to, J. J. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, vykdydamas kasininko pareigas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), 2014 m. gruodžio mėnesį apgaulingai tvarkė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, nes įsigijęs bendrovės vardu iš A. I. pakavimo įrenginį už 300 Lt (arba 86,89 Eur) surašė 2014 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas juose tikrovės neatitinkančius duomenis apie pakavimo įrenginio įsigijimo operacijos piniginę išraišką, t. y. padidindamas kainą 7 700 Lt (arba 2 230,07 Eur), bei juos pateikė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai, nesuvokiančiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio vyr. finansininkei Z. B. įtraukti į bendrovės apskaitą; be to, surašęs 2014 m. gruodžio 23 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), juose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad bendrovė įsigijo iš S. V. dulkių nutraukimo įrengimą už 8 000 Lt (arba 2 316,96 Eur) ir išmokėjo jam grynus pinigus, bei 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), juose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad bendrovė įsigijo iš R. P. galandimo stakles už 4 900 Lt (arba 1 419,14 Eur) ir išmokėjo jai grynus pinigus, šiuos suklastotus dokumentus pateikė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai, nesuvokiančiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio vyr. finansininkei Z. B. įtraukti į bendrovės apskaitą, taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodama, kad „į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, todėl negalima iš dalies nustatyti bendrovės „E.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. gruodžio mėnesį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį, nes byloje neįrodyta, jos jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje; civilinį ieškinį atmesti.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir sąlygine specialisto išvada, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes ir nepavykus pašalinti abejonių, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, o teismas padarė priešingai – rėmėsi trijų liudytojų, t. y. jo sesers R. P. bei liudytojų A. I. ir S. V. prieštaringais parodymais, juos vertino jo (J. J.) nenaudai, taip pat rėmėsi sąlygine specialisto išvada. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. birželio 19 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)pateikusi vyriausioji specialistė N. B. patvirtino, kad visi be išimties specialisto išvadoje, kurioje įvertinti trijų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pateikti atsakymai į klausimus paremti prielaida: „jeigu taip, tai taip“. Pažymi, kad sąlyginė specialisto išvada negali būti laikoma neginčijamu jam (J. J.) inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo įrodymu, prieštaringi liudytojų parodymai jo kaltės taip pat neįrodo.

4.2. Nuteistojo teigimu, teismas neturėjo pagrindo remtis liudytojo, buvusio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „E.“ direktoriaus. A. D. parodymais, kad jam tapus bankrutavusios UAB „E.“ direktoriumi, nebuvo galima atlikti tikslios inventorizacijos, nes nebuvo rasti kai kurie įrengimai, nes tai nepatvirtina, kad jie nebuvo nupirkti. Be to, liudytoja, buvusi bendrovės buhalterė Z. B., teisme parodė, kad A. D., pradėjęs eiti bankrutavusios UAB „E.“ direktoriaus pareigas, pageidavo turėti savo buhalterę, todėl ją atleido, pretenzijų dėl inventorizacijos ir įrengimų nereiškė. Atkreipia dėmesį, kad ir jis (J. J.), ir liudytojai R. G., J. G., R. P., tuo metų dirbę BUAB „E.“, teisme parodė, kad A. D. dalį įrengimų, tapęs BUAB „E.“ direktoriumi, išsivežė. Būtent dėl tos priežasties jis (J. J.) ir A. D. susipyko ir bylinėjosi teisme. Pažymi, kad jų santykiai yra blogi, todėl teismas negalėjo A. D. parodymų vertinti kaip objektyvių ir patikimų, be to, teismas nuosprendyje nepagrįstai pažymėjo, kad nėra duomenų, jog liudytojai galėtų jį (J. J.) apkalbėti. Kartu atkreipia dėmesį, kad jis dėl A. D. veiksmų, išsivežant BUAB „E.“ įrengimus iš įmonės teritorijos, buvo kreipęsis į (duomenys neskelbtini) AVPK dėl galimos turto vagystės, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas, A. D. pateikus paaiškinimą ir įrodymus, kad jis yra BUAB „E.“ direktorius.

4.3. Pasak apelianto, iš bankroto administratoriaus pateikto civilinio ieškinio neaišku, iš ko susideda turtinė žala, kas sudaro būtent tokią žalą. Pažymi, kad 2019 m. lapkričio 4 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį pripažinti BUAB „E.“ bankrutavusia ir likviduoti šią įmonę dėl bankroto. Akcentuoja, kad priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis).

4.4. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad liudytoja Z. B. parodė, jog paskutinį ilgalaikio turto žiniaraštį sudarė 2016 metais ir viską perdavė A. D.. Nei jis, nei naujoji buhalterė jokių pretenzijų nereiškė. Be to, liudytoja Z. B. patvirtino, kad iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neginčijamai nustatytina, jog J. J. įrengimus pirko, sutartys sandorio šalių pasirašytos, kasos išlaidų orderiai taip pat, įrengimai įtraukti į ilgalaikio turto apskaitą (duomenys neskelbtini) formą (duomenys neskelbtini), už 2014 metus pateikta. Teigia, kad liudytoja, jo sesuo R. P. galėjo supainioti įrengimo (galandimo staklių) pavadinimą, neprisiminti tikslios sandorio datos, ji netgi nurodė gautą didesnę pinigų sumą, nei jai buvo sumokėta už įrengimą, taigi teismas rėmėsi netiksliais, jo kaltės nepatvirtinančiais liudytojos R. P. parodymais.

4.5. Dėl liudytojo S. V. parodymų atkreipia dėmesį, kad šis liudytojas iki jo apklausos ikiteisminiame tyrime sandorio ir savo parašų ant dokumentų neginčijo, taigi nepagrįsta teismo išvada, kad nuo nuteistojo visiškai nepriklausomas asmuo pasirašytų įrengimo pardavimo sutartį, savo parašu patvirtintų pinigų gavimo faktą, nors tokiame sandoryje nedalyvavo, „pasirašė ant balto popieriaus“, prieštarauja ne tik rašytiniams bylos įrodymams, bet ir elementariai logikai. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. V. parodė: „dokumentų turinio nepamenu, galėjo būti, kad tas pats dokumentas, o 2014 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) iš rašto ir parašo tvirtinu pasirašytas mano“, o bylos nagrinėjimo metu duodamas parodymus jau neigė savo raštą ir parašą ant dokumentų. Akcentuoja, kad konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

4.6. Pasak apelianto, liudytojos A. I. parodymai, kad ji pardavė jam (J. J.) pakavimo įrenginį ne brangiau kaip už 300 Lt, negali būti vertinami kaip patikimi, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, VSDFV duomenimis, ji yra nedirbanti, nors pati liudytoja A. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dirba, gauna pajamas parduodama ir patarnaudama bažnyčioje. Sodros duomenimis nei individualios veikos, nei patento liudytoja A. I. neturi, patarnauti bažnyčiai galėtų tik neatlygintinai, pajamos turėtų būti apskaitomos. Tai rodo, kad liudytoja savo pajamas slepia ir yra nesąžininga.

4.7. Nuteistasis pažymi, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju jo kaltė grindžiama anoniminiu pranešimu ir liudytojų, iš kurių vienas teigė pardavęs jam įrengimą, tačiau už mažesnę kainą, nei pasirašė pirkimo-pardavimo sutartyje bei kasos išlaidų orderyje, kitas – nepardavęs jam įrengimo, bet pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį ir kasos išlaidų orderį, trečias (jo sesuo) – pardavęs įrengimą, tačiau ne tuo metu ir už didesnę kainą negu nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje ir kasos išlaidų orderyje, parodymais. Nurodo, kad jokie objektyvūs byloje teismo ištirti įrodymai nepagrindė nei anoniminio pranešimo, nei liudytojų, neigusių sudarytų sandorių teisėtumą, parodymų, nei jo (J. J.) kaltės. Priešingai, dalis bylos įrodymų paneigė jį kaltinančius liudytojų R. P., A. I., S. V. parodymus. Pažymi, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog buhalterinės apskaitos dokumentų neatitikimų, klaidų nenustatyta, pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderius neatitikimų nebuvo, viskas atsispindi tomis pačiomis datomis ir, kad mokėta grynais pinigais.

4.8. J. J. teigimu, dokumentų jis neklastojo, apskritai jų nerašė. Pirkimo-pardavimo sutartys, kasos išlaidų orderiai išrašyti buhalterės, pasirašyti jo ir įrenginius pardavusių asmenų. Jokių sandorių BUAB „E.“ ir MB „M.“ niekada nebuvo sudariusi ir jokie įrengimai MB „M.“ perduoti nebuvo, todėl padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir jos nepagrįstos jokiais duomenimis. Vien tas faktas, kad jis (J. J.), buvęs BUAB „E.“ direktoriumi, įmonei bankrutavus įkūrė mažąją bendriją „M.“, nieko neįrodo.

4.9. Pasak nuteistojo, jo kaltė padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neįrodyta. Teigia, kad jis gyvena pagal pajamas, nėra įsigijęs jokio nekilnojamojo ir (ar) vertingo kilnojamojo turto, nebuvo vykęs į jokias keliones ir pan., jie abu su žmona gyvena dukrai nuosavybės teise priklausančiame būste, byloje nebuvo nustatinėjama ir nustatyta, kokiam tikslui jis būtų pasisavinęs svetimas lėšas ir kokį sumanymą galėjo turėti.

4.10. Apelianto įsitikinimu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jis taip pat nuteistas nepagrįstai, nes dokumentų jis neklastojo, apskritai jų nerašė, tiek pirkimo-pardavimo sutartys, tiek kasos išlaidų orderiai išrašyti buhalterės, pasirašyti jo ir įrengimus pardavusių asmenų, o nuteisti asmenį remiantis sąlygine specialisto išvada, kurioje visi be išimties atsakymai į klausimus paremti prielaida: „jeigu taip, tai taip“ negalima, nes tai prieštarauja įstatymui. Pažymi, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai ištirtais įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šių taisyklių nesilaikymas, vertinant įrodymus, pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus.

5. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo J. J. gynėja advokatė I. Kačenauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Skundžiamu teismo nuosprendžiu J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Skunde apeliantas teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, byloje neįrodyta, jog jis padarė šias nusikalstamas veikas.

8. BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai tokie veiksmai, kuriais kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Kaltininko veiksmai su pasisavintu turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

9. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai atsiranda BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Dėl buhalterinės apskaitos specifikos, esant specialių žinių poreikiui, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo proceso veiksmai ir dėl to kylantys padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388-507/2015, 2K-288-696/2016, 2K-290-699/2016).

10. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2014). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-139-507/2016). Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento. Kaltininkas neteisėtai dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisto tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino J. J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

12. Nuteistojo J. J. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina liudytojų A. I., R. J., S. V., R. P., Z. B., A. D. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai.

13. Liudytoja A. I. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pakavimo prietaisą, kurį (duomenys neskelbtini) turguje pirko kartu su kunigu R. J., ir už kurį iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 200 ar 300 Lt, ji pardavė J. J. už tokią sumą, už kurią šį įrenginį pirko, t. y. už 200 ar 300 Lt. J. J. su ja atsiskaitė grynais pinigais ir įrenginį išsivežė. Po kurio laiko J. J. pasakė, kad jam reikia sutarties, kad galėtų įforminti įrenginio pirkimą. Pirkimo-pardavimo sutartį jie pasirašė pavasarį, galėjo būti kovo mėnuo. Ji pasirašė du skirtingus dokumentus, J. J. parodė, kur jai pasirašyti, ji dokumentus pasirašė jų net neskaičiusi, nematė, kokia pinigų suma įrašyta. 8 000 Lt iš J. J. ji negavo, apie pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą papasakojo R. J. (3 t., b. l. 127–128). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. I. taip pat nurodė, kad ji pakavimo įrenginį J. J. pardavė už 200 ar 300 Lt, pirkimo-pardavimo sutartį ir kasos išlaidų orderį pasirašė jų neskaičiusi, nepasidomėjusi šių dokumentų turiniu. Pažymėjo labai besigailinti, kad pasitikėjo mažai pažįstamu žmogumi ir dokumentus pasirašė jų neskaičiusi (1 t., b. l. 118–119, 121–125). Liudytojos A. I. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Liudytojas R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pakavimo įrenginį su A. I. jie pirko (duomenys neskelbtini) turguje 2014 m. žiemą, nes planavo pakuoti kalėdaičius, A. I. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo apie 300 Lt. Po to įrenginį pardavė J. J., jam pasakė tokią sumą, už kurią įrenginys buvo pirktas. A. I. pirkimo-pardavimo dokumentus pasirašė 2015 metais, apie pavasarį, jam (R. J.) sakė, kad nekreipė dėmesio, kur pasirašo. Žino, kad A. I. už parduotą įrenginį „atsiėmė tuos pačius 300 litų“ (1 t., b. l. 128–131; 3 t., b. l. 126–127). Pastebėtina, kad ir pats J. J., teisiamajame posėdyje atsakydamas į teisėjo klausimus, nurodė, kad buvo pokalbis dėl 300 Lt, tačiau jis sumokėjo daugiau (3 t., b. l. 127). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai A. I. ir R. J. nuosekliai tvirtino, jog pakavimo įrenginys buvo pirktas už 200 ar 300 Lt ir jie už tokią pat kainą šį įrenginį pardavė J. J., nelogiška būtų tikėti pastarojo teiginiu, kad, nors buvo pokalbis apie 300 Lt, vadinasi, J. J. buvo pasakyta, kad įrenginys kainavo apie 300 Lt, tačiau jis sumokėjo net 8 000 Lt. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad VSDFV duomenimis A. I. yra nedirbanti (3 t., b. l. 139), nėra pagrindas netikėti jos nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojo R. J. parodymai, iš dalies – ir paties apelianto parodymai, kad buvo kalbama apie 300 Lt sumą, kas rodo, kad J. J. buvo nurodyta suma, už kurią pakavimo įrenginys buvo pirktas, neturint tikslo nuslėpti tikrosios kainos ir prašyti už daiktą, kuris kainavo 300 Lt, sumokėti 8 000 Lt. Duomenų, kad liudytoja A. I. slėptų savo pajamas, byloje nėra, todėl šis skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad J. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis su A. I. ir R. J. nebuvo susipykęs nei iki 2014 m., nei po 2014 m., duomenų, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, dėl kažkokių priežasčių turėtų tikslą pakenkti J. J., byloje taip pat nėra, taigi jokie duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad minėti liudytojai galėjo apkalbėti J. J..

14. Iš liudytojo S. V. parodymų matyti, kad jis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nuosekliai nurodė, kad jo ir J. J. niekada nesiejo jokie turtiniai reikalai, jie buvo pažįstami kaip medžiotojai, niekada nesipyko, jis žinojo tik tiek, kad J. J. turi įmonę. Paaiškino, kad jis J. J. niekada nieko nepardavė ir nieko iš jo nepirko, dulkių nutraukimo įrengimo jis (S. V.) niekada neturėjo ir net nežino kaip jis atrodo. Kartą J. J. jo paprašė pasirašyti ant lapo, nieko apie dokumentą jam nepasakojo, sakė, kad tai nereikšminga. Kadangi jis pasitikėjo J. J., todėl pasirašė. Nepamena, ar lapas, kurį pasirašė, buvo su tekstu, 8 000 Lt negavo. Pasirašydamas jis nesuprato, kad tai įmonės dokumentai, J. J. sakė, kad jie bereikšmiai, apie jokius pirkimus nebuvo net kalbos. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui J. J. prašė jo pasakyti, kad pardavė jam dulkių nutraukimo įrangą. Ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad ant sutarties yra jo parašas (1 t., b. l. 134–135; 3 t., b. l. 100–101). Akivaizdu, kad liudytojo S. V. parodymai dėl esminių aplinkybių yra analogiški, jis nuosekliai tvirtino, kad niekada nieko J. J. nepardavė, net nežino, kaip dulkių nutraukimo įrengimas atrodo, ant dokumentų pasirašė paprašytas J. J. ir pastarojo patikintas, kad jie visiškai nereikšmingi, pasitikėdamas pastaruoju, todėl netikėti S. V. parodymais nėra pagrindo. Be to, kaip minėta, S. V. nurodė, kad su J. J. niekada nesipyko, duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad šis liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti J. J., taip pat nėra. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad liudytojo S. V. parodymai prieštaringi, nenuoseklūs ir pirmosios instancijos teismas be pagrindo jais rėmėsi priimdamas apeliantui apkaltinamąjį nuosprendį.

15. Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta nuteistojo J. J. sesuo R. P. nurodė, kad tokių staklių ir už tokią sumą, kurios nurodytos jai apklausos metu parodytoje pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje 2014 m. gruodžio 29 d., pagal kurią ji UAB „E.“ už 4 900 Lt pardavė galandimo stakles, ji nepardavė nei UAB „E.“, nei pačiam J. J.. Paaiškino, kad sutartį galėjo pasirašyti suklaidinta, net neskaitydama, arba kartu su kitais dokumentais (1 t., b. l. 148–151, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 153)). Papildomos apklausos metu liudytoja R. P. parodymus duoti atsisakė, patvirtino, kad jai, kaip liudytojai, jos teisės, pareigos ir atsakomybė buvo išaiškintos, ir šį kartą ji pasinaudos teise neduoti parodymų apie savo šeimos narį. Pirmosios apklausos metu ji apie tai nepagalvojo, nors jai buvo išaiškintos liudytojo teisės, pareigos bei atsakomybė (1 t., b. l. 158–160). Tai, kad liudytojai R. P. buvo išaiškintos jos teisės, taip pat ir numatytos ir BPK 82 straipsnyje, patvirtina teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolai (1 t., b. l. 146, 156) bei jos apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys – tai, kad apklausa atlikta vadovaujantis BPK 78–83 straipsniais, protokolas liudytojos pasirašytas. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo skundo argumentą, kad jo sesers R. P. parodymai yra netikslūs, ji galėjo supainioti galandimo staklių pavadinimą, neprisiminti tikslios sandorio datos ir pinigų sumos, byloje nėra, be to, teisiamajame posėdyje R. P. pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise atsisakyti duoti parodymus, tačiau nenurodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai klaidingi (3 t., b. l. 101).

16. Liudytoja Z. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio dirbo buhaltere UAB „E.“. Ji tvarkė įmonės buhalterinius dokumentus, darydavo bankinius pavedimus, pinigus išgryninti galėjo tik direktorius. Žino, kad įmonė pirko įrenginius iš fizinių asmenų, jai direktorius pateikdavo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias ji išrašydavo kasos pajamų orderius. Išrašytų kasos išlaidų orderių ji į apskaitą iš karto neįtraukdavo, tik tuomet, kai direktorius paimdavo pardavėjų parašus ir jai dokumentus grąžindavo, ji įtraukdavo juos į apskaitą. Metams pasibaigus visus šiuos duomenis ji deklaruodavo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Įrenginiai buvo inventorizuojami komisijos, ji nebuvo šios komisijos narė, jai pateiktus inventorizacijos aktus sutikrindavo su apskaitos duomenimis. Paskutinį ilgalaikio turto žiniaraštį ji sudarė už 2016 metus, viską perdavė A. D., nei pastarasis, nei jo naujoji buhalterė jokių pretenzijų nepareiškė (3 t., b. l. 151–152). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. B. nurodė, kad įmonės direktorius J. J. pateikdavo pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios ji matydavo, kad UAB „E.“ iš nepažįstamo jai pardavėjo nusipirko įrenginį ar stakles. Kas surašydavo pirkimo-pardavimo sutartį, ji nežino, sutartyje būdavo J. J. ir pardavėjo parašai. Šios sutarties pagrindu ji išrašydavo kasos išlaidų orderį nurodytai sumai, pasirašydavo ir pateikdavo J. J., o pastarasis, šį kasos orderį pasirašius jam ir pardavėjui, jai grąžindavo, ir ji įtraukdavo šį kasos orderį į bendrovės apskaitą. Ji pati tų įrenginių, staklių nematė (1 t., b. l. 164–165, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme).

17. Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam laikinai, J. J. ligos laikotarpiu, būnant UAB „E.“ vadovu, atliekant įmonėje inventorizaciją, nebuvo įmanoma rasti daugelio įrengimų, nesutapo inventorizacijos duomenys, visi įrengimai buvo sužymėti tais pačiais inventoriniais numeriais. Į prokurorės klausimus atsakė, kad kai kurie įrengimai buvo nurodyti inventorizacijos sąraše, tačiau jis fiziškai šių įrengimų nerado, po ligos grįžus J. J., keli įrengimai buvo rasti (3 t., b. l. 130–131). Apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu A. D. taip pat nurodė, kad jis bandė pagal inventorizacijos duomenis sutikrinti UAB „E.“ ilgalaikį turtą, tačiau inventorizacinių numerių ant turto arba nebuvo, arba jie neatitiko pagal dokumentus. Inventorizaciją pasidaryti jis paliko pačiam J. J., nes žinojo, kad UAB „E.“ direktoriumi jis paskirtas laikinai, kol pasveiks J. J.. Kadangi J. J. buvo žadėjęs paskirti jį nuolatiniu bendrovės direktoriumi, jis į UAB „E.“ veiklą investavo dalį pinigų iš savo vadovaujamos bendrovės „D.“ bei savo asmeninių lėšų. Kadangi šių investicijų J. J. nenorėjo jam grąžinti, jie susipyko ir bylinėjosi teisme (1 t., b. l. 174–177, parodymai ištirti teisiamajame posėdyje).

18. Liudytojo A. D. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti šio liudytojo parodymų teisingumu taip pat nėra pagrindo. Tai, kad buvusi UAB „E.“ buhalterė Z. B. nurodė, jog ją atleisdamas iš darbo A. D. pretenzijų dėl inventorizacijos ir įrengimų nereiškė, sutartys sandorio šalių pasirašytos, kasos išlaidų orderiai taip pat, įrengimai įtraukti į ilgalaikio turto apskaitą nepatvirtina, kad visi apskaitos dokumentuose nurodyti įrengimai tikrai buvo nupirkti, nes visuma byloje surinktų įrodymų nustatyta priešingai. Be to, liudytoja Z. B. be kita ko nurodė, kad ji pati UAB „E.“ direktoriaus J. J. pirktų įrengimų nematė, inventorizacijos komisijos nare nebuvo, į apskaitą įtraukdavo tokius duomenis, kokius jai pateikdavo direktorius. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, J. J. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepaneigia ir liudytojų R. G., J. G., R. P. parodymai, o taip pat ir tai, kad A. D. bei J. J. santykiai nėra geri, jų turtiniai nesutarimai buvo sprendžiami teisme. Duomenų, kad A. D. būtų neteisėtai pasisavinęs UAB „E.“ turtą, byloje nėra.

19. Byloje esančios pirkimo pardavimo sutartys ir kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 22 d. buvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad UAB „E.“, atstovaujama direktoriaus J. J., iš A. I. įsigijo pakavimo įrenginį už 8 000 Lt (1 t., b. l. 65–67, 68); 2014 m. gruodžio 23 d. surašyta pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad UAB „E.“, atstovaujama direktoriaus J. J., įsigijo iš S. V. dulkių nutraukimo įrengimą už 8 000 Lt ir išmokėjo jam grynus pinigus (1 t., b. l. 69–71, 72); 2014 m. gruodžio 29 d. surašyta pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad UAB „E.“, atstovaujama direktoriaus J. J., įsigijo iš R. P. galandimo stakles už 4 900 Lt ir išmokėjo jai grynus pinigus (1 t., b. l. 73–75; 2 t., b. l. 57).

20. 2019 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal Juridinių asmenų duomenų bazės duomenis bendrovės „E.“ direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. vykdė J. J., pagal įrašus bendrovės „E.“ kasos pajamų orderiuose ir kasos išlaidų orderiuose kasininko pareigas šiuo laikotarpiu bendrovėje vykdė direktorius J. J.. Jeigu S. V. ir R. P. įrengimų bendrovei „E.“ nepardavė, tai dėl bendrovės „E.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų tikrovės neatitinkančių duomenų apie įrengimų, surašytų 1 lentelės 2, 3 eilutėse (dulkių nutraukimo įrenginio ir galandimo staklių) iš fizinių asmenų įsigijimą iš viso už 12 900 Lt arba 3 736,10 Eur ir grynų pinigų išmokėjimą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6 straipsnio 2 dalies, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „E.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. gruodžio mėnesį. Jeigu bendrovei „E.“ iš A. I. pakavimo įrenginį įsigijo daugiausia už 300 Lt arba 86,89 Eur, tai dėl bendrovės „E.“ buhalterinėje apskaitoje įrašytų dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pakavimo įrenginio įsigijimo operacijos piniginę išraišką, vertę (kaina padidinta 7 700,00 Lt (arba 2 230,07 Eur), nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies negalima iš dalies nustatyti bendrovės „E.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. gruodžio mėnesį. Jeigu 2014 m. gruodžio mėnesį bendrovė „E.“ 20 600,00 Lt (arba 5 966, 17 Eur) neišmokėjo S. V., R. P. ir A. I. pagal bendrovės įformintus kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir piniginę išraišką, tai iš bendrovės kasios išmokėti grynieji pinigai iš viso 20 600,00 Lt arba 5 966 17 Eur priskiriami bendrovės direktoriaus, vykdžiusio kasininko pareigas, J. J. gautoms pajamoms. Bendrovės „E.“ direktoriaus J. J. papildomai gautos 20 600 Lt arba 5 966, 17 Eur pajamos neatitinka 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio 31 dalyje įvardintų pajamų, susijusių su darbo santykiais, sąvokos, todėl apmokestinamos anksčiau minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytu 15 procentų tarifu. Papildomai apskaičiuota 895,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Jeigu S. V. ir R. P. įrengimų bendrovei „E.“ nepardavė, o iš A. I. pakavimo įrenginį įsigijo daugiausia už 300 Lt arba 86,89 Eur, tai bendrovė „E.“ VĮ registrų centras pateiktoje metinėje finansinėje ataskaitoje „Balansas“ už 2014 metus: eilutėje 1 „Ilgalaikis turtas“ padidino ilgalaikio turto vertę 20 600,00 Lt arba 5 966, 17 Eur, eilutėje 10 „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ sumažino piniginius ekvivalentus 20 600,00 Lt arba 5 966, 17 Eur. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „E.“ pirminius apskaitos dokumentus, nenustatyta neatitikimų bendrovės valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 metus. Kadangi nusidėvėjimas pradėtas skaičiuoti nuo 2015 metų, tai turto ir kainos neatitikimas neturėjo įtakos 2014 metų pelno mokesčio dydžiui (2 t., b. l. 46–52).

21. 2019 m. rugsėjo 23 d. specialisto paaiškinimo protokole nurodyta, kad pagal bendrovės „E.“ ilgalaikio turto žiniaraštį, įvardintą „S.“, bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo įrengimus, įsigytus iki 2014 m. sausio 1 d.: galandimo stakles (šmirgelis), 3 vnt., ir pakavimo įrenginį (1 priedas). Pagal įrašus ilgalaikio turto žiniaraštyje 2 vnt. galandimo staklių buvo įsigyti 2017 m. sausio 1 d., jiems suteikti inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (priedo eil. Nr. 118), galandimo staklės (šmirgelis) buvo įsigytas 2005 m. sausio 1 d., joms suteiktas inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 priedo eil. Nr. 90). Pakavimo įrengimas buvo įsigytas 2017 m. sausio 1 d., jam suteiktas inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 priedo eil. Nr. 128). Šiame ilgalaikio turto žiniaraštyje (1 priedas) įrašytos galandimo staklės ir pakavimo įrengimas nusidėvėję, kiekvieno iš įrengimų likutinė vertė – 1 Lt. Tyrimui nepateiktos šio ilgalaikio turto apskaitos kortelės, todėl negalima nustatyti, iš ko šie įrengimai įsigyti. Tarp bendrovės „E.“ ilgalaikio turto žiniaraštyje „S.“ įrašytų nusidėvėjusių įrengimų neįrašytas įrenginys pavadinimu „Dulkių nutraukimo įrenginys“, įrenginio analogišku pavadinimu „Dulkių nutraukimo įrengimas“, išskyrus pagal 2014 m. gruodžio 23 d. surašytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad įrengimas įsigytas iš S. V., bendrovė „E.“ neturėjo. Pagal bendrovės „E.“ ilgalaikio turto žiniaraštį, įvardintą „Įvairus ilgalaikis turtas“ 2014 m. gruodžio 31 d. (2 priedas), analogišku pavadinimu „Pakavimo įrenginys“ buvo įsigyti 2 vnt. įrengimų – tai įtarime nurodytas pakavimo įrengimas (inventorinis Nr. 161), 2014 m. gruodžio 22 d. įsigytas iš A. I. (2 priedo eil. Nr. 161) ir pakavimo įrenginys (duomenys neskelbtini) (2 priedo eil. Nr. 157), kuris pagal ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. 26 (3 priedas) ir 2014 m. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 priedas), 2014 m. gruodžio 1 d. buvo įsigytas iš R. P. (2 t., b. l. 64–65). Taigi specialisto paaiškinimų protokole nurodyti duomenys patvirtina liudytojų S. V. ir R. P. parodymus, kad jie nepardavė kaltinime J. J. nurodytų dulkių nutraukimo įrenginio ir galandimo staklių, taip pat liudytojo A. D. parodymus, kad atliekant įmonėje inventorizaciją, kai kurie įrengimai nebuvo rasti, kiti įrengimai buvo sužymėti tais pačiais inventoriniais numeriais, inventorizacijos duomenys nesutapo.

22. Nors specialistė N. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos pateikta išvada yra sąlyginė, nes daryta remiantis dokumentais ir liudytojų parodymais, tačiau pažymėtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, J. J. kaltę grindė ne vien specialisto išvada, o byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Ištyrus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, t. y. pirmiau minėtų liudytojų parodymus įvertinus kartu su specialisto išvada ir specialistės paaiškinimais, neginčijamai nustatyta, kad J. J., būdamas UAB „E.“ direktoriumi ir kasininku, 2014 m. gruodžio mėnesį, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą UAB „E.“ turtą – pinigines lėšas 20 600 Lt (arba 5 966,17 Eur), suklastojo tikrus ir pagamino netikrus apskaitos dokumentus, panaudodamas šiuos dokumentus iš UAB „E.“ kasos pasisavino UAB „E.“ priklausančias pinigines lėšas – 20 600 Lt (arba 5 966, 17 Eur) bei apgaulingai tvarkė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės „E.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. gruodžio mėnesį. Tokiais veiksmais J. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad specialisto išvadoje be kita ko nurodyta, jog pagal tyrimui pateiktus bendrovės „E.“ pirminius apskaitos dokumentus, nenustatyta neatitikimų bendrovės valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 metus, J. J. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus nepaneigia. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad byloje nebuvo nustatinėjama ir nustatyta, kokiam tikslui jis būtų pasisavinęs svetimas lėšas ir kokį sumanymą galėjo turėti, pažymima, kad motyvas bei tikslas nėra būtini BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, o ne vien remiantis anoniminiu pranešimu, trijų liudytojų parodymais ir sąlygine specialisto išvada, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 301 straipsnio bei 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas.

24. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

25. Bankrutuojanti UAB „E.“ pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad UAB „E.“ direktoriaus J. J. veiksmais bendrovei buvo padaryta 5 966,17 Eur (20 600 Lt) žala: J. J. 2014 m. įsigijo UAB „E.“ vardu iš fizinio asmens pakavimo įrenginį už 300 Lt (86,89 Eur), tačiau į pirkimo-pardavimo sutartį bei kasos išlaidų orderį įrašė pakavimo įrenginio laiką 8 000 Lt (2 316,96 Eur), taip pasisavindamas 7 700 Lt (2 230,07 Eur), bei į UAB „E.“ buhalterinius dokumentus įtraukė įrengimų įsigijimą iš fizinių asmenų už 2 316,98 Eur ir už 1 419,14 Eur, nors šie fiziniai asmenys jokių įrengimų UAB „E.“ nepardavė, taip pasisavino 3 736,12 Eur. Taigi, civiliniame ieškinyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aiškiai nurodyta, iš ko susideda bendrovės patirta turtinė žala.

26. Kadangi byloje įrodyta, jog būtent dėl neteisėtų J. J. veiksmų UAB „E.“ patyrė 5 966,17 Eur žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė iš J. J. bankrutavusiai (3 t., b. l. 94–95) UAB „E.“ 5 966,17 Eur turtinei žalai atlyginti.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį nuteistojo J. J. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasNijolė MatuzevičienėVirginija Žindulienė