Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. J. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino bei parodė, kad įmonę UAB (duomenys neskelbtini) įkūrė 1990 m. Buvo vienintelis tos įmonės akcininku, direktoriumi. Įmonės veiklos sritis: metalo apdirbimas, plastmasės gamyba – gamyba ir pardavimas. Įmonėje buvo 12 darbuotojų, kitais sezonais daugiau. Įmonė turėjo buhalterę Z. B., kuri dirbo ir 2014 m. UAB (duomenys neskelbtini) pinigus laikė banko sąskaitoje, ten pervesdavo visas gautas lėšas. Pavedimus iš įmonės banko sąskaitos atlikdavo buhalterė. Pas pastarąją būdavo PIN generatorius ir visi prisijungimai prie internetinės bankininkystės. A. I. jam pažįstama. Pastaroji dirbo klebonijoje šeimininke. Pažįsta kunigą R. J., kartu medžiodavo. Kartą, įėjęs į klebonijos garažą, pamatė pakavimo stakles. Šis įrenginys jų įmonei buvo reikalingas, nes plėtė įmonės veiklą, todėl paprašė šį įrenginį parduoti. Tokių įrenginių rinkos kainos buvo labai didelės ir sunku buvo juos įsigyti. Sutarė dėl šio įrenginio įsigijimo su R. J.. Už stakles sumokėjo 7000-8000 litų, negali tiksliai pasakyti kiek. Už kiek pats R. J. buvo įsigijęs įrenginį, jis nežino. A. I. derybose nedalyvavo. Už įrenginį minėtą pinigų sumą sumokėjo A. I.. Pinigus nuėmė nuo įmonės sąskaitos. Įsigyjant šį įrenginį, tą pačią dieną buvo išrašytas kasos orderis. Orderį užpildė buhalterė Z. B.. Į kasos išlaidų orderį įrašė 8000 litų sumą. Pirkimo-pardavimo sutartis taip pat buvo išrašyta. Pagal sutartį įrenginį pirko iš A. I.. A. I. pasirašė ant dokumentų. Be kasos išlaidų orderio ir pirkimo–pardavimo sutarties jokių kitų dokumentų nepasirašinėjo. Vieną pirkimo - pardavimo sutartį paliko A. I., vieną atidavė buhalterijai. Kasos orderius taip pat, t.y. vieną atidavė A. I., vieną buhalterijai. Dokumentus pasirašinėjo Šakynoje. Pirkimo–pardavimo sutartis A. I. buvo paduota, todėl pastaroji turėjo ją perskaityti. Pirkimo–pardavimo sutartį perdavė buhalterijai įtraukti į apskaitą. S. V. pažįsta senai, kartu medžioja. Vieną dieną pamatė pas pastarąjį kieme, Šakynos rajone, dulkių nutraukimo siurblį. Paklausė, ar pastarasis parduoda tą siurblį. Suderino kainą, išsigrynino iš įmonės banko sąskaitos 8000 litų ir sumokėjo juos S. V.. Pirkimo–pardavimo sutartį, kasos išlaidų orderį išrašė buhalterė, kai S. V. pasirašė ir jis sumokėjo pinigus. Dokumentus parvežė buhalterijai įtraukti į apskaitą. Dokumentų buvo po 2 egz. vienas į buhalteriją, kitas jiems. Pirkimo–pardavimo sutartyje ir kasos pajamų orderyje buvo įrašyta ta pati suma, kurią susiderėjo – 8000 litų. R. P. yra jo sesuo. Iš jos pirko galandimo - šlifavimo įrangą. Žinojo, kad jos vyras turi tas stakles, jis mechanikas. Įrenginys stovėjo kieme, paprašė, kad parduotų. Kainą derino su seserimi R. P.. Įrangą pirko įmonei. Sutarė kainą - 4900 litų. Buvo išrašyta pirkimo–pardavimo sutartis, kasos orderis, juos išrašė buhalterė Z. B.. Sumokėjo 4900 litų, pinigus paėmė iš įmonės banko kortelės. Dokumentus pasirašė Gruzdžių apylinkėje, (duomenys neskelbtini). Viskas vyko tą pačią dieną. Dokumentų buvo po 2 egz. vienas buhalterijai, kad įtrauktų į buhalterinę apskaitą, kitas R. P.. Dokumentus pasirašė R. P.. Iš banko sąskaitos išimamų pinigų limitas būdavo iki 10 000 litų. Mokėjo grynais pinigais, nes pardavėjai pageidavo. Jei būtų paprašę, būtų padarę bankinį pavedimą. Pats siūlydavo kainas už įrangas. A. I., S. V. ir R. P. kainas pasiūlė jis. Daiktus pirko pigiau nei norėjo skirti įrangai įsigyti. Dulkių nutraukimo įrengimui planavo išleisti daugiau nei 10 000 litų, nes jie kainuodavo apie 20 000 litų. Tie įrengimai buvo reikalingi įmonei, nes to reikalavo darbo sauga. Pinigus ėmė iš įmonės banko kortelės, grynų pinigų iš kasos neėmė. Jei anksčiau nurodė kitaip, tada suklydo. Įmonės seifas buvo pas jį. Pardavimo – pirkimo sutartį, kasos išlaidų orderį rengė buhalterė Z. B.. Jis finansinės apskaitos dokumentų neišrašinėjo. Visus nupirktus daiktus laikė įmonės patalpose, su jais dirbo. Įmonei reikėjo įrenginių užsakymų vykdymui, užsakymus vykdė tokioms įmonėms kaip „IKEA“, „Arteliuks“, „Decor“ ir t.t. Užsakymus vykdė iki pat bankroto. Pakavimo įrenginys veikė nuo pat pirkimo. Daugiau pakavimo įrenginių, dulkių nutraukimo siurblių, galandimo – šlifavimo įrenginių iš niekur nepirko. Visi įrenginiai turėjo inventorinius numerius, buhalteriškai įtraukti į ilgalaikį turtą. Ant pačių įrenginių taip pat buvo užrašyti inventoriniai numeriai. Su civiliniu ieškiniu UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu visiškai nesutinka. Kai UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, įtarimai jam dar nebuvo pareikšti. Be jo įmonėje buvo dar vienas vadovas, kai jis rimtai susirgo, vadovu buvo paskirtas A. D.. Kiek darbuotojai minėjo, jis darė inventorizaciją pagal save. Ką jis ten tiksliai darė, negali pasakyti. Negali pasakyti ar įmonė turėjo įsiskolinimų 2014 m. ar 2015 m. buhalterinių duomenų reikia klausti buhalterės Z. B.. Gal kažkiek ir buvo skolos valstybei, bet nežino. 2019-08-09 įmonėje apžiūrėtas įrenginys – oranžinis, bet buvo du tokie įrenginiai. Oranžinis įrenginys yra UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė. UAB (duomenys neskelbtini) įrenginys, pilkos spalvos, kaip buvo taip ir stovi ceche G. g.. Bankroto administratoriui tas įrenginys buvo perduotas kaip ir visi įrenginiai.

Liudytojas S. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. J. J. nieko nepardavė ir nieko iš jo nepirko. Dulkių nutraukimo įrangos niekada neturėjo ir net nežino kaip ji atrodo. Pasirašė ant balto lapo, kurį davė J. J., nepamena ar tekstas buvo ar ne. Viskas vyko prie namų Šakynoje, (duomenys neskelbtini) kieme, prie automobilio. Kaltinamasis tiesiog paprašė pasirašyti. Sakė, kad tai nereikšminga. Jis pasitikėjo ir pasirašė. Patvirtina, kad (1 t. 71) bylos lape ant lapo esantis parašas, vardas bei pavardė yra jo rašyti. 72-ame bylos lape esančiame kasos išlaidų orderyje gavėjo parašą, vardą ir pavardę parašė ne jis. 8000 litų jis negavo. Su kaltinamuoju apie jokius pirkimus nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad nieko neatsimena ir nieko negali paaiškinti - kalbėjo apie tai, kad neatsimena datų, laiko. Nežino iš kur J. J. gavo jo asmens kodą, nes savo asmens dokumentų pastarajam nedavė. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, J. J. jo prašė pasakyti pareigūnams, kad pastarasis pardavė jam dulkių nutraukimo įrangą.

Liudytoja R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsisako duoti parodymus.

Liudytojas R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį daug metų. 2014 m. dirbo Š. klebonu. Turėjo pakavimo aparatą, kuris buvo reikalingas Kalėdoms, kalėdaičiams pakuoti. Jį pirko Pabalių turguje kartu su A. I.. Jis buvo naudotas, bet labai gerame stovyje. Nupirko maždaug už 300 litų. A. sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Parsivežė į klebonijos garažą. Galėjo praeiti kažkur mėnuo po nupirkimo, kai J. pamatė įrenginį. Paklausė ar jis jiems reikalingas, atsakė, kad ne, gali vežtis. Nepamena tiksliai ar jis pastarajam pasiūlė ar J. pats jo paprašė. Susitarė taip, kad jeigu jam įrenginys tiks tada ir atsiskaitys. Pasakė kaltinamajam sumą kurią sumokėjo. J. suma tiko. J. pasakė, kad atsiskaitytų su A.. Pastarasis pasiėmė įrenginį, bet nepamena ar tą pačią dieną ar ne. Tikriausiai su A. atsiskaitė, tačiau nežino kada. Apie tai A. I. nieko nepasakojo. J.vėliau jo klausė dėl čekio ir prietaiso dokumentų, bet turguje niekas neduoda nei čekių nei dokumentų. A. ir J. gal ir pasirašė kažkokius dokumentus, nepamena. J. padavė dokumentus, kad iš tikro pirko tą prietaisą. A. sakė, kad dėmesio nekreipė ką pasirašinėja. Įrenginį pardavė 2014 m. žiemą, o pasirašė dokumentus pavasarį. To įrenginio labai įdėmiai neapžiūrinėjo, jis kaip metalinis ar iš kietosios plastmasės, nepatogus nešti, tokia nemaža dėžė. Spalvos gerai nepamena, juodos, pilkos spalvos. Gal ant prietaiso ir buvo kažkokie numeriai užrašyti. Neatkreipė dėmesio į smulkmenas. Jo vertinimu A. I. negalėjo sumokėti 8000 litų. Žino, kad ji atsiėmė tuos pačius – 300.

Liudytoja A. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Prietaisą nusipirko iš Pabalių turgaus, galvodama, kad pakuos kalėdaičius, pirkdama buvo su R. J.. Mokėjo 200-300 litų. Prietaisas pirktas iš jos asmeninių lėšų. Jokių dokumentų negavo. Pakavimo įrenginį nuvežė į (duomenys neskelbtini) į klebonijos garažą. Įsigijo prieš Kalėdas, kadangi nepasiteisino, įrenginys tiesiog stovėjo garaže. Atvažiavo J. J.. Nepamena ar ji pasiūlė jam ar jis paklausė dėl prietaiso, pasiūlė nupirkti. Jis kalbėjo tik su ja. Kainos paprašė tokios už kiek pirko, tiksliai nepamena 200 ar 300 litų. Jis sumokėjo grynais pinigais vietoje ir išvažiavo. Neklausė apie jokius įrenginio dokumentus. Kai išsivežė prietaisą, pasakė, kad jam reikia sutarties, kad galėtų įforminti įrenginio pirkimą. Sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Tada jis pasiėmė visus jos asmens duomenis, kad galėtų sudaryti sutartį. Dokumentus pasirašė pavasarį, apie kovo mėn. Net nepažiūrėjo ant ko pasirašinėja. Parašus padėjo ant dviejų skirtingų dokumentų, neskaitė, nematė kokia pirkimo suma parašyta. Dokumentuose nurodyta 8000 litų, ji tų pinigų negavo. R. J. pasakojo apie tai, kad pasirašė pardavimo-pirkimo sutartį. Tuo metu kai ji pasirašinėjo dokumentus, R. J. buvo automobilyje, tai vyko Šiauliuose. Antro dokumento egzemplioriaus negavo. Nebegali tiksliai apibūdinti prietaiso, pamena, kad buvo juodos ir pilkos spalvų derinys, buvo metalo ir plastiko.

Liudytojas D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jos sesers vyras. Nuo 2006 m. buvo darbininkė jo įmonėje, dirbo iki 2015 m. Turėjo šlifavimo stakles nuo kooperatyvo laikų. Pati jau senai jam siūlė tas stakles, kai J. J. jų prireikė, jis jos paprašė. Pardavė 2014 m. gruodį už 8000 litų. Jis atvažiavo su darbuotoju, pasiėmė ir su autobusiuku išsivežė į darbovietę UAB (duomenys neskelbtini) Pasirašėme pirkimo-pardavimo sutartį. Ten nurodyta 8000 litų suma. Pirkime dalyvavo J. J. ir ji, dėl buhalterės negali pasakyti ar dalyvavo ar ne, nepamena. Tas aparatas tokius vamzdelius šlifuodavo. Ji pati su tuo aparatu nedirbo. Galandimo ir šlifavimo įrenginiai yra skirtingi.

Liudytojas J. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta senai. Dirbo UAB (duomenys neskelbtini) koordinatininku ištekintoju, frezuotoju ir t. t. Dirbo su visais įrenginiais. Dabar dirba UAB (duomenys neskelbtini) J. pirko iš jo stakles, kurias jis gavo iš (duomenys neskelbtini) kaip atsiskaitymą, nes nebeturėjo iš ko mokėti. Stakles paėmė, nes žinojo, kad jos geros ir gerai veikia. Nusivežė ir laikė pas save sode, garaže. Buvo etatų mažinimas, iš (duomenys neskelbtini) gamyklos atleido, J. J. pasiūlė dirbti pas jį. Pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) Tuo metu įmonė gavo didelį užsakymą iš „A.“ kompanijos gamybai. Tada pasiūlė savo stakles parduoti J. J.. Pasakė, kad turi tas stakles, pabandė, staklės tiko. Suderino kainą, kalbėjo apie 7000-8000 litų sumą, kainos paprašė jis. Pinigus sumokėjo grynais. Dokumentai, kuriuos pasirašė buvo parengti buhalterės. Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė ant 2 egzempliorių tikriausiai. Įrašyta suma buvo 7000 ar 8000 litų. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki bankroto paskelbimo. Šlifavimo staklės įmonėje liko iki pat bankroto. Įmonėje buvo daug įrangos, ji laikoma visose įmonės patalpose. Buvo pakavimo įrenginių, kada jie įgyti negali pasakyti. Įmonėje buvo dvejos šlifavimo staklės. Galandimo staklės buvo, dulkių nutraukimo įrenginiai du, kada įsigyta negali pasakyti. Įsigyjant kai kuriuos įrenginius jis dalyvavo ir padėjo apžiūrėti. Kai pirko tekinimo stakles dalyvavo, kai pirko pakavimo įrangą nedalyvavo, tai ne jo sritis. Tekinimo stakles pirko už 5000 litų. Koordinatinės ištekinimo staklės yra brangiausias pirkinys, kainos negali pasakyti, jas pirko iš (duomenys neskelbtini) gamyklos. D. D. nepažįsta. Nežino iš kur J. J. pirko kitas šlifavimo stakles. Vairuotojo, kuris parvežė tas nupirktas stakles taip pat nepažįsta. Apie kunigą pažįstamą kaltinamasis nieko neminėjo.

Liudytojas R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta 20 metų ar daugiau, jis jo darbdavys, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2003 iki 2018 metų, štampuotoju prie presavimo įrenginio. Stakles pirko beveik veltui. Kaimynui mirus, jo žmona tvarkė garažą ir pasiūlė jam pastarąsias pasiimti jei reikia. Jis jas pasiėmė, laikė pas save garaže daug metų, paskui sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) reikalingos staklės. Išgirdo iš darbuotojų. Pats pasiūlė stakles direktoriui ir pats asmeniškai paprašė 8000 litų. Pokalbis buvo 2014 m., gerai nepamena. Susitarė, kad įmonė pirks, atvežė stakles į įmonę, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė kasos orderį. Jam sumokėjo grynais 8000 litų. Sutartis buvo 2 egz., iš kurių vieną pasiėmė sau. Ant kasos išlaidų orderio parašyta suma buvo 8000 litų.

Liudytojas R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta senai. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo liejimo mašinų operatoriumi iki pat bankroto. Turėjo pakavimo mašiną. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) gamykloje, nebeturėjo kaip atsiskaityti, pradėjo atsiskaitinėti daiktais, pasiėmė pakavimo mašiną. Ją laikė savo garaže. Įrenginys atrodo taip - du stalai, volas, eina plėvelė, kaitina ir pakuoja. Jis buvo pilkos spalvos, sunkokas, vienas žmogus nepakeltų. Direktorius J. J. paminėjo, kad reikia pakavimo įrangos, pasiūlė jam savo ir pastarasis nutarė pirkti. Kainą siūlė jis, nusiderėjo 8000 litų. Derybose dalyvavo jis ir direktorius. J. J. sumokėjo per du kartus, nes iškarto tiek pinigų neturėjo. Mokėjo grynais. Kažkokius dokumentus pasirašė, jie turėjo liudyti, kad pardavė tą įrangą. Įrašyta suma buvo 8000 litų, tiek ir gavo. Atrodo, kad daugiau tokio įrenginio įmonėje nebuvo. Pats su tuo parduotu įrenginiu nedirbo, toje patalpoje taip pat nedirbo. Kai gavo iš (duomenys neskelbtini) nematė ar ten buvo kažkoks inventorinis numeris.

Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta senai. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti vadybininku, paskui dirbo vadovu. Buvo įdarbintas neterminuotai darbo sutarčiai. Buhalterės įmonėje buvo B., o paskui B.. Su B. jam neteko ilgai dirbti, nes kai J. J. apsirgo, pasakė, kad ji taip pat nebenori dirbti. Įmonės veiklos sritis - metalo, plastiko apdirbimas. Jis iš įmonės išėjo kai sužinojo, kad J. įsteigė kitą įmonę. Tarp jų buvo konfliktų, jis buvo nemažai investavęs į UAB (duomenys neskelbtini)“, paskui atliekant inventorizaciją nesutapo daug įrengimų, nebuvo įmanoma jų rasti. Konfliktai prasidėjo kai jis tapo vadovu. Auditą bandė atlikti kai buvo vadovas, bet buvo neįmanoma surasti visų įrenginių, nes jie buvo per kelias vietas. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Dabar negali išvardinti kokių įrenginių neatitikimai buvo. Buvo, kad įrenginiai dubliavosi. Pasiėmęs sąrašą bandė pats surasti kur stovi įrengimai, komisijoje buvo kažkas iš darbuotojų, bet norėjo pats susižiūrėti. Kaltinamasis sakė, kad išspręs tą problemą, kad tie įrenginiai yra pastatyti kažkur kitur. Buvo sudarytas sąrašas įrenginių, kurių nerado. Daiktai, kurie įvardinti dokumentuose, bet jų nerado: automobilis „NISSAN“, galingas presas. Įmonėje buvo dulkių nutraukimo įranga, galandimo įranga, pakavimo įranga. Galandimo įranga tikrai buvo, nes vieną perpirko iš įmonės ir pasiėmė sau. Iš kur jie pirkti nežino. Dėl jo investicijų vyko konfliktas, ėjo į teismą. Jis buvo investavęs apie 12000 litų į tą įmonę. Paskui pasirašė taikos sutartį ir iškėlė bankrotą. Apie įrenginių įsigijimą nieko nežino, prie jo buvo pirktos tik smulkmenos. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė visus dokumentus kokius turėjo. Su Z. B. apie įrenginių tikrinimą nekalbėjo.

Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, jis ten dirba. Anksčiau įmonė vadinosi UAB (duomenys neskelbtini) Dirba nuo 2014 m. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) atleido už šiurkštų darbo pažeidimą, atsiskaitė pinigais. Pas J. J. įsidarbino šaltkalviu-remontininku, šias pareigas užima ir dabar. Prieš dirbdamas pas J. J., turėjo nusipirkęs pjovimo frezavimo stakles. Su jomis galėjo atlikti įvairiausius darbus susijusius su metalo apdirbimu. Stakles pirko vien dėl to, nes galvojo su jomis dirbti. Pirko naujas, 6000-7000 litų sumokėjo. J. J. pardavė stakles, kurias turėjo. Reikėjo kažkokį darbą atlikti, pasakė, kad turi tokį įrenginį, pasiūlė nupirkti. J. J. stakles pirko įmonei. Už stakles norėjo ir gavo 8000 litų. Buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, į kurią buvo įrašyta 8000 litų suma. Sutartį pasirašė darbe. Su juo direktorius atsiskaitė grynaisiais pinigais. Pinigų nedeklaravo. Stakles prieš pardavimą laikė pas draugą garaže. Pardavus įrenginį nuvežė adresu (duomenys neskelbtini), į darbą UAB (duomenys neskelbtini) Jos buvo laikomos ceche, tačiau 2019 m. pradžioje jų jau nebebuvo. Nežino kur jos dingo. Įmonėje keitėsi direktorius, po jo pasikeitimo staklių ceche ir nebeliko. Žino, kad iš kitų darbuotojų buvo perkami įrenginiai, bet konkrečiai pavardžių negali įvardinti. Iš J. G. pirko. Nežino ar pirko iš kitų asmenų, nedirbančių įmonėje.

Liudytoja Z. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kaimynas. Nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio dirbo buhaltere UAB (duomenys neskelbtini) Tvarkė įmonės buhalterinius dokumentus. įmonei dirbo iš namų, nuotoliniu būdu. Grynuosius pinigus tvarkė direktorius, pas jį buvo ofisas, seifas, ten juos ir laikė, ji tik juos apskaitė. Įmonė turėjo banko sąskaitą, todėl ji darydavo bankinius pavedimus, o pinigus išgryninti galėjo tik direktorius. Pinigų gryninimo operacijas matė iš banko išrašų. Jai būdavo pateikti dokumentai dėl išleistų pinigų. Jei dokumentai pateikti ne visai sumai, ji juos perkeldavo į kasą ir tie pinigai buvo apskaitomi nebe avansinėje apyskaitoje, o kasoje. Kai pinigai išimami iš sąskaitos, jie yra apskaitomi avansinėje apyskaitoje, kiek jais yra atsiskaitoma, pinigai nurašomi iš avansinės apyskaitos, o kiek lieka, jie yra perkeliami į kasą. Įmonė pirko įrenginius iš fizinių asmenų ir iš įmonės darbuotojų. Jai pateikdavo pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurias išrašydavo kasos išlaidų orderius. Išrašytų kasos išlaidų orderių į apskaitą iš karto netraukdavo, kai direktorius paimdavo iš pardavėjų parašus ir grąžindavo, tik tada, su parašais juos įtraukdavo į apskaitą. Su fiziniais asmenimis direktorius atsiskaitydavo kasos išlaidų orderiais. Kai buvo įgyjami įrenginiai, ji nematė kaip jie yra atvežami į įmonę, nes dirbo iš namų. Su direktoriumi kalbėjo tik apie tai, kad jis turi pinigų, ruošiasi didinti gamybą ir pirks naujus įrenginius. Įrenginių kaina būdavo nustatoma derybomis. Už kokią sumą jis susitardavo, už tokią ir pirkdavo. Metams pasibaigus, visus tuos duomenis, kaip ir priklauso, deklaruodavo VMI. Įrenginiai buvo inventorizuojami komisijos, ji sutikrindavo su apskaitos duomenimis ir išrašydavo inventorizacijos aktą. Komisijoje nebuvo, atsisakė, nes ji ne specialistė ir tų įrenginių nepažinojo, nesupranta apie tai. Įmonėje paskyrė kitą direktorių. Tada paklausė gal naujas direktorius pageidaus turėti savo buhalterę, jis pasakė, kad turi savo buhalterę, todėl ji per porą mėnesių sutvarkė dokumentus, surašė perdavimo aktą ir išėjo iš darbo. Jai dirbant jokių pretenzijų dėl įrenginių nebuvo. Negali pasakyti ar naujasis direktorius atliko inventorizaciją ar ne, nes metai dar nebuvo pasibaigę ir inventorizacija neprivalėjo būti atlikta. 2014 m.-2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių apribojimų dėl disponavimo grynais pinigais. Paskutinį ilgalaikio turto žiniaraštį sudarė už 2016 metus, viską perdavė A. D.. Nei jis nei jo naujoji buhalterė nereiškė jokių pretenzijų. Kai įmonė pirko įrenginius, UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių inkasinių nebuvo įstatyta ir valstybei skoloje nebuvo, kadangi vyko mokestinai ginčai. Skola nebuvo pripažinta. Negali pasakyti ar padidėjo apyvarta po įrenginių pirkimo, nepamena. Kad buvo padidėjusios užsakymų apimtys atsimena, o kokios apyvartos buvo sumine išraiška nepasakys. Man įtarimo įrenginių pirkimas tikrai nekėlė. Naujos sutartys su klientais visada būdavo, tačiau įvardyti jų negali, neatsimena.

Specialistė N. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad išvadą dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) ūkinės, finansinės veiklos tyrimo šiandien dienai tvirtina. Išvadą, kad yra buhalteriniai pažeidimai dėl galimai bendrovės neįsigytų įrengimų, arba įsigytų už mažesnę kainą nei nurodyta apskaitoje rengė pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus – pirkimo pardavimo sutartis, kasos išlaidų orderius, kasos knygą, ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius. Buhalterinių apskaitų duomenis lygino su liudytojų apklausose duotais parodymais. Sulyginusi duomenis, kadangi du liudytojai teigė, kad įrengimų visiškai nepardavė ir grynais pinigais negavo atsiskaitymo, o viena liudytoja teigė, kad įrengimą pardavė daugiausia už 300 litų. Šių parodymų pagrindu buvo pateiktos išvados. Išvadoje nurodė atitinkamus buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus ir padarė išvadą, kad iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto įsipareigojimų, dydžio ir struktūros. Išvadoje nurodė, kad pakavimo įrenginio, dulkių nutraukimo siurblio ir galandimo staklių įrenginiams suteikti inventoriniai numeriai, tuos duomenis rado ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose. Juose registruoti inventoriniai numeriai, pavadinimai, įsigijimo data, įsigijimo vertė, likutinė vertė ir nusidėvėjimas. Čia būtent tie įrenginiai, kurie įsigyti iš A. I., S. V. ir R. P.. Šiame tyrime ne tik rengė išvadas, bet buvo ir apklausta dėl bendrovės turto įsigijimo prieš tuos įrenginius. Išvadoje buvo pažymėjusi, kad yra dar ir kitų įrenginių, įsigytų iki 2017 m. sausio 1d., nors byloje aktualu tai, kad įsigyta iki 2014 m. Apklausoje paaiškino, kad čia buvo padaryta techninė klaida ir vietoje 2017 m. sausio 1 d. turėjo būti iki 2007 m. sausio 1 d. Bendrovė iki 2014 m. turėjo įsigijusi galandimo stakles ir pakavimo įrenginį. Dulkių nutraukimo įrenginio iki 2014 m. įmonė neturėjo. Su daiktų pardavėjais buvo pasirašytos pirkimo – pardavimo sutartys ir kasos išlaidų orderiai. Ji kaip specialistė gali pakomentuoti, kad sutartys nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, o kasos išlaidų orderis yra buhalterinės apskaitos dokumentas, liudijantis grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos. Pagal pirkimo – pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderius neatitikimų nebuvo. Viskas atsispindi tomis pačiomis datomis ir, kad mokėta grynaisiais pinigais. Ilgalaikio turto žiniaraščiuose, įvairus ilgalaikis turtas rodo įsigijimo datą 2014 m. gruodžio 22 d., 2014 m. gruodžio 23 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. (5 priedas prie išvados). Išvadoje parašė, kad buvo apklausti 8 asmenys ir iš jų 5 teigė, kad nieko kaltinamajam nepardavė. Todėl padarė išvadą, kad jei nepardavė, įmonė padarė pažeidimus. Buhalterinės apskaitos dokumentų neatitikimų, klaidų nenustatyta. Ši išvada yra daryta remiantis dokumentais ir liudytojų parodymais, todėl ji yra sąlyginė. Dėl inventorizacijos atlikimo negali atsakyti, nes dokumentų apie tai nebuvo gavusi. Jai buvo pateikta tik kasos dokumentai, sąskaitų banke išrašai, ilgalaikio turto žiniaraščiai ir suvestiniai registrai.

Kaltinamojo J. J. kaltė taip pat įrodyta baudžiamojoje byloje esančia rašytine medžiaga:

liudytojos R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie teismo posėdžio metu pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2008 metų, tikslios datos nepamena, su tarpais, iki 2014 m. spalio mėn. Ši bendrovė buvo (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Bendrovės direktorius J. J., bendrovės buhalterę ji žino tik iš matymo. Bendrovė užsiimdavo gaminiais iš plastmasės, metalo bei bituminiais gaminiais. 2015 metais rudenį nusprendė parduoti poliravimo stakles, nes jos buvo nereikalingos, ilgus metus stovėjo jos sodyboje be reikalo. Pasiūlė jas pirkti buvusiam direktoriui J. J.. Šis sutiko, nes sakė, kad jam jų reikia. Sutarė kainą- 2150 Eur. J. J. vieną dieną atvažiavo iki jos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) Gruzdžių sen. Šiaulių r., su vienu darbuotoju, pasikrovė tas poliravimo stakles į autobusiuką ir išsivežė. Kažkurią dieną bendrovės buveinėje ji su J. J. pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios vieną egzempliorių ji turi. Kiek pamena, už poliravimo stakles 2150 eurų gavo iš J. J. grynais į rankas. Daugiau jokio dokumento, sumokėjęs pinigus, jis nedavė ir neišrašė. Nuo 2014 metų spalio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirba ir jokių reikalų su bendrove nebeturi. Parodžius pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 10, sudarytą 2014-12-29, pagal kurią ji UAB (duomenys neskelbtini) pardavė už 4900 Lt galandymo stakles, paaiškino, kad tokių staklių ir už tokią sumą nei bendrovei (duomenys neskelbtini) nei pačiam J. J. nėra pardavusi. Šią sutartį ji mato pirmą kartą. Sutartyje prie vardo ir pavardės yra jos parašas. Ji mano, kad galėjo netyčia, suklaidinta kada nors ir pasirašyti, net neskaitydama, arba pasirašyti su kokiais nors kitais dokumentais, nepastebėjusi. J. J. yra jos brolis (1 t., b. l. 148-151, 158-160);

2019-06-19 Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. 04/13-2-9-6679, kurioje nurodyta, kad pagal Juridinių asmenų duomenų bazės duomenis bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. vykdė J. J.. Pagal įrašus bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos dokumentuose bendrovės buhalterinę apskaitą tiriamuoju laikotarpio tvarkė vyr. finansininkė Z. B.. Pagal įrašus bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiuose ir kasos išlaidų orderiuose kasininko pareigas tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje vykdė direktorius J. J.. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnį - už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 10 straipsnio (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 1 dalį - ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo ir 11 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalį - už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tyrimo metu buvo apklausti 8 liudytojai, kurie pateikė parodymus pagal jiems parodytas bendrovės (duomenys neskelbtini) ir jų, kaip pardavėjų, vardu sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis dėl įrengimų pardavimo bendrovei (duomenys neskelbtini)“. Penki liudytojai - V. K., D. D., R. G., J. G. ir R. P. 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. birželio 3 ir 5 d. liudytojo apklausos protokoluose patvirtino įrenginių pardavimo sandorius su bendrove (duomenys neskelbtini) pagal kuriuos: V. K. 2014 m. gruodžio 8 d. bendrovei (duomenys neskelbtini) pardavė pjovimo, frezavimo stakles „Einhil“ ir iš J. J. gavo 8 000,00 Lt atsiskaitymą grynais pinigais, D. D. 2014 metų gale bendrovei (duomenys neskelbtini) pardavė šlifavimo stakles ir iš J. J. gavo 8 000,00 Lt atsiskaitymą grynais pinigais, R. G. 2014 m. lapkričio 27 d. bendrovei (duomenys neskelbtini) pardavė poliravimo (šlifavimo) stakles ir iš J. J. gavo 8 000,00 Lt atsiskaitymą grynais, J. G. 2014 m. lapkričio 18 d. bendrovei (duomenys neskelbtini) pardavė šlifavimo stakles ir iš J. J. gavo 7 950,00 Lt atsiskaitymą grynais, R. P. 2014 m. gruodžio 1 d. bendrovei (duomenys neskelbtini) pardavė pakavimo įrenginį ir iš J. J. gavo 8 000,00 Lt atsiskaitymą grynais. Taip pat pateikti 2 liudytojų parodymai (S. V. ir R. P.), kuriuose jie nurodė pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytų įrengimų bendrovei (duomenys neskelbtini) nepardavę ir vienos liudytojos parodymai (A. I.), kuri nurodė įrenginį pardavusi už mažesnę kainą, nei įrašyta sutartyje. Jeigu S. V. ir R. P. įrengimų bendrovei (duomenys neskelbtini) nepardavė, tai dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų tikrovės neatitinkančių duomenų apie įrengimų (dulkių nutraukimo įrenginio ir galandymo staklių) iš fizinių asmenų įsigijimą iš viso už 12 900,00 Lt arba 3 736,10 Eur ir grynų pinigų išmokėjimą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6 straipsnio 2 dalies, negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. gruodžio mėn. Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) iš A. I. pakavimo įrenginį įsigijo daugiausia už 300,00 Lt arba 86,89 Eur, tai dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje įrašytų dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pakavimo įrenginio įsigijimo operacijos piniginę išraišką vertę (kaina padidinta 7 700,00 Lt arba 2 230,07 Eur), nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies, negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. gruodžio mėn. Jeigu 2014 m. gruodžio mėn. bendrovė (duomenys neskelbtini) 20 600,00 Lt arba 5 966,17 Eur neišmokėjo S. V., R. P. ir A. I. pagal bendrovės įformintus kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir piniginę išraišką, tai iš bendrovės kasos išmokėti grynieji pinigai iš viso 20 600,00 Lt arba 5 966,17 Eur priskiriami bendrovės direktoriaus, vykdžiusio kasininko pareigas, J. J. gautoms pajamoms. Bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. J. papildomai gautos 20 600,00 Lt arba 5 966,17 EUR pajamos neatitinka 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio 31 dalyje įvardintų pajamų, susijusių su darbo santykiais, sąvokos, todėl apmokestinamos aukščiau minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytu 15 procentų tarifu. Papildomai apskaičiuota 895,00 Eur (5 966,17 *15/100) gyventojų pajamų mokesčio. Jeigu S. V. ir R. P. įrengimų bendrovei (duomenys neskelbtini) nepardavė, o iš A. I. pakavimo įrenginį bendrovė įsigijo daugiausia už 300,00 Lt arba 86,89 EUR, tai bendrovė (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ pateiktoje metinėje finansinėje ataskaitoje „Balansas“ už 2014 metus: eilutėje 1 „Ilgalaikis turtas“ padidino ilgalaikio turto vertę 20 600,00 Lt arba 5 966,17 Eur, eilutėje 10 „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ sumažino piniginius ekvivalentus 20 600,00 Lt arba 5 966,17 Eur. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės (duomenys neskelbtini) pirminius apskaitos dokumentus, nenustatyta neatitikimų bendrovės valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 metus. Kadangi nusidėvėjimas pradėtas skaičiuoti nuo 2015 metų, tai turto ir kainos neatitikimas neturėjo įtakos 2014 metų pelno mokesčio dydžiui (2 t., b. l. 46-60);

2019-09-23 Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistė N. B. paaiškino, kad pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto žiniaraštį, įvardintą „Staklynas“, bendrovė 2014-12-31 dienai turėjo įrengimus, įtarime nurodytais analogiškais pavadinimais, kurie buvo įsigyti iki bendrovės (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio pradžios – iki 2014-01-01, tai yra: 1. Galandimo stakles (šmirgelis) - 3 vnt. 2. Pakavimo įrenginį (1 priedas). Pagal įrašus ilgalaikio turto žiniaraštyje, 2 vnt. galandimo staklių (šmirgeliai) buvo įsigyti 2017-01-01, jiems suteikti inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (priedo eil. Nr. 118), galandimo staklės (šmirgelis) buvo įsigytas 2005-01-01, joms suteiktas inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) IT020 (1 priedo eil. Nr. 90), ir pakavimo įrengimas buvo įsigytas 2017-01-01, jam suteiktas inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 priedo eil. Nr. 128). Šiame ilgalaikio turto žiniaraštyje (1 priedas) įrašytos galandimo staklės ir pakavimo įrengimas nusidėvėję ir kiekvieno iš įrengimų likutinė vertė - 1,00 Lt. Tyrimui nepateiktos šio ilgalaikio turto apskaitos kortelės, todėl negalima nustatyti, iš ko aukščiau nurodyti įrengimai įsigyti. Tarp bendrovės (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto žiniaraštyje „Staklynas“ įrašytų nusidėvėjusių įrengimų neįrašytas įrenginys pavadinimu - dulkių nutraukimo įrenginys. Pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto žiniaraštį, įvardintą „Įvairus ilgalaikis turtas“ 2014-12-31 dienai (2 priedas), analogišku pavadinimu „Pakavimo įrenginys“ buvo įsigyti 2 vnt. įrengimų, tai įtarime nurodytas pakavimo įrengimas (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014-12-22 įsigytas iš A. I. (2 priedo eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pakavimo įrenginys (duomenys neskelbtini) (2 priedo eil.Nr.157), kuris pagal ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 priedas) ir 2014-12-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5 (4 priedas), 2014-12-01 buvo įsigytas iš R. P. (1957-09-15). Įrenginio analogišku pavadinimu „Dulkių nutraukimo įrengimas“, išskyrus pagal 2014-12-23 surašytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.8, kurioje nurodyta, kad įrengimas įsigytas iš S. V., bendrovė (duomenys neskelbtini) neturėjo (2 t., b. l. Nr. 64-74);

2019-06-26 dokumentų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtos šios dokumentų kopijos: pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. I., S. V. bei R. P. bei kasos išlaidų orderiai (1 t., b. l. 178-191);

2019-08-12/2019-08-13 apžiūros protokolu apžiūrėti liudytojo A. D. savanoriškai pateiktų dokumentų - UAB (duomenys neskelbtini) turto inventorizacijos apyrašų bei žiniaraščių - kopijos, pagal kurias nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-2018 metais turėjo pakavimo įrengimų, dulkių nutraukimo įrengimų, galandymo staklių (šmirgelių) (2 t., b. l. 30-33);

2019-08-09 apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta MB „Metalplasta“, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, gamybinės patalpos bei teritorija aplink jas. Gamybinėse patalpose rastas ir apžiūrėtas pakavimo įrengimas, ant kurio užrašyti inventoriniai numeriai: (duomenys neskelbtini) ir nubrauktas (duomenys neskelbtini). Ant pakavimo įrenginio užrašytas pavadinimas "MAGIC (duomenys neskelbtini) BLISTER" bei pritvirtinta lentelė, kurioje užrašytas įrenginio modelis, pagaminimo metai, galingumas: "(duomenys neskelbtini) AU, 1442/2003 v220,kw 3,3". Teritorijoje lauke prie pastato sienos rastas dulkių nutraukimo įrengimas, nudažytas žalia spalva. Ant įrenginio juodos spalvos dažais užrašytas numeris (duomenys neskelbtini) bei įspaustas Nr. (duomenys neskelbtini). Prie įrenginio matosi pritvirtinta lentelė, bet joje įrašų, įspaudų nėra, ji uždažyta žalios spalvos dažais. Teritorijoje lauke rastos galandimo staklės, nudažytos žalsva spalva, natūraliai nusidėvėjusios, aprūdijusios. Ant staklių užrašytas juodos spalvos dažais Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje staklių pusėje Nr. (duomenys neskelbtini). Ant staklių pritvirtintos dvi lentelės. Vienoje iš jų yra nusidėvėjęs užrašas rusų kalba, užrašytas modelis 3 642, Nr. (duomenys neskelbtini) (arba skaičius 8). Kitoje lentelėje įspaustas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 104-107);

Prie 2019-08-09 apžiūros protokolo padaryta 2019-08-27 spalvota fotolentele, kurioje matosi įrengimas su inventoriniais Nr.: (duomenys neskelbtini) ir nubrauktas (duomenys neskelbtini), oranžinės spalvos (2 t., b. l. 114-117).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šios normos apsaugos objektu yra valstybės finansiniai interesai, tačiau to negalima suprasti taip, kad atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą būtinai sietina su mokestinės prievolės valstybės biudžetui nevykdymu. Valstybės finansiniai interesai, be kita ko, suponuoja ir tai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, laiku pateikiama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2014).

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sąvokas, yra numatyta, kad: 1) apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas; 2) pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui; 3) ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Taigi, tiek BK 222 straipsnio dispozicijoje nusikalstamos veikos dalyku, tiek ir Buhalterinės apskaitos įstatyme buhalterinės apskaitos elementu yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas, pagal kurį galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o pinigų apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos.

Iš tikrųjų teismų praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2006, 2K-428/2014).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma bent viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.

Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Pagal galiojančią teismų praktiką BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltinamasis turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskiriami įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos kaltinamasis J. J. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose savo kaltės nepripažino. Nepripažino, kad padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad pažįsta A. I.. Klebonijos garaže pamatė pakavimo stakles, kadangi jos jam buvo reikalingos, paprašė parduoti. Dėl staklių derėjosi su R. J.. Už stakles sumokėjo 7000-8000 litų. A. I. derybose nedalyvavo. Įsigyjant šį įrenginį buvo išrašytas kasos orderis, jei gerai pamena tą pačią dieną. Vieną pirkimo-pardavimo sutartį ir kasos orderį paliko A. I., kitą buhalterei. Dokumentus pasirašinėjo Šakynoje. Pas S. V. namo kieme pamatė dulkių nutraukimo siurblį, paklausė ar parduoda. Susitarė kainą, nusiėmė pinigus iš įmonės banko kortelės, sumokėjo S. V. 8000 litų. Pirkimo-pardavimo sutartį, kasos išlaidų orderį išrašė buhalterė, kai S. V. pasirašė, jis sumokėjo pinigus, dokumentus nuvežė buhalterei. Dokumentų buvo du egzemplioriai, vienas liko S. V., kitas buhalterijai. Iš R. P. pirko galandimo-šlifavimo įrangą. Sutarė kainą 4900 litų. Buvo išrašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kasos orderis, juos išrašė buhalterė. Sumokėjo 4900 litų, pinigus paėmė iš įmonės sąskaitos.

Aukščiau nustatytos ir išnagrinėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad J. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. t. y. jis veikdamas tyčia ir norėdamas iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pasisavinti svetimas - įmonei priklausančias lėšas, suklastojo tikrus ir pagamino netikrus apskaitos dokumentus: surašė 2014-12-22 su A. I. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9 ir kasos išlaidų orderį Nr. 10, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie pakavimo įrenginio įsigijimą; surašė 2014-12-23 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. Nr. 8 ir Nr. 10 bei kasos išlaidų orderius Nr. 11 ir Nr. 12, nurodydamas juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad bendrovė iš S. V. ir R. P. įsigijo dulkių nutraukimo įrengimą ir galandimo stakles po 8000 Lt. Panaudodamas suklastotus tikrus ir pagamintus netikrus apskaitos dokumentus, pasisavino jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, vykdydamas kasininko pareigas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 14 str. 2 d. būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), 2014 metais gruodžio mėn. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. suklastotus tikrus ir pagamintus netikrus apskaitos dokumentus pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai, nesuvokiančiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio vyr. finansininkei Z. B. įtraukti į bendrovės apskaitą, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodama, kad „į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, todėl negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. gruodžio mėn.