Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. D. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. G. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1504-225/2019 analogiškas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1187-796/2019, minėta nutartis palikta nepakeista, skundžiama nutartimi teismas pasisakė tik dėl pareiškėjo argumentų dėl antstolės veiksmų po Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties įsiteisėjimo (2019 m. rugsėjo 12 d.).

16. Teismas nustatė, kad antstolės I. G. kontoroje vykdoma 12 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš skolininko Ž. D., o nutarimai dėl Ž. D. skirtų nuobaudų vykdomi antstolės suformuotoje pagrindinėje vykdomojoje byloje Nr. 0051/09/01440. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju vykdymo laikotarpiu nėra praėjęs dvejų metų laikotarpis, per kurį antstolė dėl savo aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko priverstinio išieškojimo veiksmų. Vykdymo proceso metu antstolės atlikti veiksmai buvo sistemingi ir reguliarūs, todėl vykdomųjų bylų vykdymo senaties terminai nėra suėję ir jų nutraukti nėra teisinio pagrindo.

17. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar nurodytose vykdomosiose bylose yra suėjęs vykdymo senaties terminas ir ar yra pagrindas šias vykdomąsias bylas nutraukti.

18. CPK 584 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas, vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Šios administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino nenumatė ir vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojusios Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos. Dėl to būtina atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino, būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes būtent šis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką.

19. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Kasacinis teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

20. Pažymėtina, jog apeliantui ginčijamos baudos yra paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., todėl jų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka.

21. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

22. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-182/2010).

23. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašomose nutraukti vykdomosiose bylose nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas. Susipažinus su vykdomosiomis bylomis, jose atliekamais veiksmais, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laikotarpio, kai veiksmai vykdomosiose bylose nebuvo atliekami ilgiau nei dvejus metus, nenustatyta. Kaip minėta, nutarimai dėl Ž. D. skirtų nuobaudų vykdomi antstolės suformuotoje pagrindinėje vykdomojoje byloje Nr. 0051/09/01440. Šios vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog byloje reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai – antstolė nuolatos tikrino pareiškėjo finansinės būklės pokyčius, buvo siunčiamos užklausos bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, įvairiems registrams ir kt. Be to, buvo priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas. Pažymėtina, jog apeliantas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomosiose bylose nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai.

24. Teismas atkreipia dėmesį į apelianto nurodytas aplinkybes, jog jis neturi turto ir pajamų, todėl dėl objektyvių priežasčių negali susimokėti baudų, tačiau tai nereiškia, kad jis vengia įvykdyti pinigines prievoles. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Konkrečiu atveju svarbu ir tai, jog pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas ir faktą, jog jis nėra baudų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtas baudas. Skolininko pareigų nevykdymas taip pat rodo pareiškėjo vengimą įvykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas. Tai, kad skolininkas neturi ar neturėjo pakankamai pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu skolininkas nedisponuoja turtu, iš kurio būtų galima atlikti išieškojimą vykdomosiose bylose, savaime nesuponuoja, jog skolininkas vėliau tokio turto neįgis ar skola nebus sumokėta trečiojo asmens.

25. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį ir vykdomąsias bylas nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas nutaria netenkinti pateikto atskirojo skundo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.