- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-79-318/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43123-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Kęstutis Jucys, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- V. G., ir R
- Advokatai
- Aidas Mažeika
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 (nuo 2012-07-01) redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. G. tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. D., R. T., O. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. 16.45 val., neturėdamas leidimo, neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Raudondvario sen., Kauno r. sav., palėpėje, svetainėje, balkone laikė didelį kiekį šaudmenų ir šaunamųjų ginklų, o būtent: 45 vnt. 5,6 mm kalibro, pramoninės gamybos, B kategorijos, tinkamų šaudymui sportinių šovinių; 1 vnt. 5,6 mm kalibro, pramoninės gamybos, C kategorijos, tinkamą šaudymui dujinį–garsinį šovinį; 1 vnt. 9 mm kalibro, C kategorijos tinkamą šaudymui dujinį – garsinį šovinį; 23 vnt. 7,62x39 mm kalibro, pramoninės gamybos, tinkamų šaudymui imitacinių šovinių, skirtų įvairiems A, B, C kategorijos graižtviniams šautuvams, automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiams; 3 vnt. 5,45x39 mm kalibro, pramoninės gamybos, tinkamų šaudymui imitacinių šovinių, skirtų įvairiems A, B, C kategorijos graižtviniams šautuvams, automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiams; 23 vnt. 7,62x51 mm kalibro, pramoninės gamybos, tinkamų šaudymui, imitacinių šovinių, skirtų įvairiems A, B, C kategorijos graižtviniams šautuvams, automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiams; 9 vnt. 7,62x39 mm kalibro, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui šovinių, skirtų A, B, C kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 2 vnt. 5,6 mm kalibro, pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo, tinkamų šaudymui, sportinių–medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems B, C kategorijos, graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams; 1 vnt. 9x53 mm kalibro, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamą šaudymui šovinį, skirtą įvairiems B, C kategorijų graižtviniams medžiokliniams šaunamiesiems ginklams; 1 vnt. A kategorijai priskirtiną šaudmenį – 9 mm kalibro, pramoninės gamybos, tinkamą šaudymui, trasuojantį „M939“ tipo šovinį, skirtą šaudyti iš prieštankinio „M287“ tipo ginklo; pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – C kategorijos, pramoninės gamybos, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo Iž-12 Nr. M00357 atramą; pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – nenustatyto modelio C kategorijos revolverio būgnelį; A kategorijos ginklą – pramoninės gamybos, 30 mm kalibro paleidimo įtaisą – granatsvaidį, sprogstančių šaudmenų paleidimui, kol 2015 m. rugpjūčio 26 d. 16.45 val. kratos metu šiuos neteisėtai laikomus šaudmenis ir šaunamuosius ginklus rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Nuteistojo V. G. gynėjas advokatas A. Mažeika apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį pakeisti: V. G. nusikalstamus veiksmus iš BK 253 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, baudžiamąją bylą nutraukti. V. G. grąžinti akmeninį kirvelį, geležinį pentinį plačiaašmenį kirvį, geležinį įmovinį ietigalį karklo lapo formos plunksna.
2.1. Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. G. neteisėtai disponavo trimis šaunamaisiais ginklais. Pasak apelianto, byloje pasitvirtino tik tai, jog V. G. disponavo vienu šaunamuoju ginklu – A kategorijos pramoninės gamybos, 30 mm kalibro paleidimo įtaisu – granatsvaidžiu. Kitų dviejų šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys (C kategorijos, pramoninės gamybos, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo – Iž-12 Nr. M00357 atrama ir nenustatyto modelio C kategorijos revolverio būgnelis), pasak apelianto, negalėjo būti nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, dalyku, nes yra netinkami naudoti šaunamieji ginklai. Teismas nepagrįstai nesivadovavo gynybos pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (konkrečiai kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2014) ir nustatė, kad ji savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių. Gynėjo teigimu, tam, kad šaunamasis ginklas būtų tinkamas šaudyti, reikalingos ne tik pagrindinės, bet ir kitos nepagrindinės dalys (rėmai, vamzdžiai ir pan.). Teismo nuosprendyje nurodyti argumentai dėl gynybos pateiktų teismų praktikos pavyzdžių yra nepagrįsti. Gynybos cituojami teismų sprendimai yra siejami ne su nusikaltimo faktinėmis aplinkybėmis, bet seniai susiformavusia teismų praktika, pagal kurią netinkamas šaudyti ginklas nėra BK 253 straipsnio dalykas. Apelianto nuomone, nors nėra duomenų, kad pas V. G. rastos šaunamojo ginklo pagrindinės dalys būtų netinkamos, taip pat nėra ir duomenų, jog jos būtų tinkamos. 2016-01-13 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktos ginklų dalys nebuvo sudėtos su kitomis ginklų dalimis, nebuvo atlikti eksperimentiniai šūviai, specialistas net negalėjo pasakyti kokiam šaunamajam ginklui tinka revolverio būgnelis. Specialistas taip pat nedavė tokios išvados, kad revolverio būgnelis yra tinkamas.
2.2. Apeliantas, remdamasis kitų teismų sprendimais (Klaipėdos apygardos teismo sprendimai baudžiamosiose byloje 1A-113-557/2017, 1-139-382/2015) ir kasacine teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-400/2012, 2K-P-178/2012) taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog V. G. disponavo 109 vnt. šaudmenimis (58 vnt. koviniais, 2 vnt. dujiniais–garsiniais, 49 vnt. imitaciniais). Pasak apelianto, 49 vnt. iš 109 vnt. turėtų būti arba pašalinti iš kaltinimo, arba laikytini mažiau pavojingais, nes yra imitaciniai, ir į tai atsižvelgta, vertinant pas nuteistąjį rastų šaudmenų kiekį. Apelianto nuomone, sprendžiant, ar šovinių kiekis yra didelis, teismas, turėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Taip pat orientyras, aiškinantis didelio kiekio požymį, pasak apelianto, galėtų būti kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2011, kuri yra panašiausia pagal faktines aplinkybes kasacinėje praktikoje po 2000 m. BK įsigaliojimo. 1961 m. BK, kurio BK 324 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog daugiau kaip 50 šaudmenų laikoma dideliu šaudmenų kiekiu, negali būti laikoma reikšmingu šaltiniu, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal dabar galiojantį BK 253 straipsnį. Atsižvelgiant į pirmiau minėto įstatymo nuostatas, remiantis teismų praktika, V. G. laikomas šaudmenų kiekis negalėjo būti vertinamas kaip didelis. Teismas motyvų dėl gynybos argumentų, išsakytų baigiamųjų kalbų metu, apie imitacinius šovinius, šaudmenų kiekį nuosprendyje neišdėstė, nors kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad baigiamoji kalba – svarbi kaltinamo asmens gynybos priemonė, kuri yra garantuojama baudžiamojo proceso įstatymo ir kurią privalo užtikrinti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2009).
2.3. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. neteisėtai disponavo vienu šaunamuoju ginklu bei nedideliu kiekiu šaudmenų, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
2.4. Taip pat apeliantas prašo, perkvalifikavus V. G. nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, apsvarstyti klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo, nes tam yra visos būtinos sąlygos.
2.5. Nuteistojo V. G. žmona V. G. prašė perduoti vyrą jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. V. G. neteista, nebausta administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, gyvena kartu su vyru, kartu augina du nepilnamečius vaikus, todėl yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį V. G.. Duomenų, kad ji yra netinkama laiduotoja, negauta. V. G. padarė vieną nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, gailisi, žala nepadaryta, anksčiau neteistas, baustas tik už smulkius KET pažeidimus, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, aktyviai užsiima visuomenine veikla, papildomai mokosi paramediko profesijos, todėl yra pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.
2.6. Be to, apeliantas prašo grąžinti V. G. kratos metu paimtus daiktus: akmeninį kirvelį, geležinį pentinį plačiaašmenį kirvį, geležinį įmovinį ietigalį karklo lapo formos plunksna, nes kirvukus ir antgalį V. G. pirko kaip dekoro elementus. Jis šių daiktų atsitiktinai nerado, todėl neprivalėjo pateikti Kultūros paveldo departamentui. Kultūros paveldo departamento direktorė 2016-10-20 rašte Nr. TS-120-(11.48) nenurodė, kad šie daiktai turėtų būti perduoti valstybės nuosavybėn. Apeliantas mano, kad šie daiktai galėjo būti pateikti Kultūros paveldo departamentui jų įvertinimui, o ne nuosavybėn.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Teismo posėdyje nuteistasis V. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
4. Nuteistojo V. G. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir teisingai nuteistojo V. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį dėl didelio kiekio 109 vnt. šaudmenų ir pagrindinės šaunamojo ginklo dalies – C kategorijos, pramoninės gamybos, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo Iž-12 Nr. M00357 atramos; pagrindinės šaunamojo ginklo dalies – nenustatyto modelio C kategorijos revolverio būgnelio; A kategorijos ginklo – pramoninės gamybos, 30 mm kalibro paleidimo įtaiso – granatsvaidžio, skirto sprogstančių šaudmenų paleidimui, neteisėto laikymo. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo švelninti nuteistajam V. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, nes ji paskirta, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų.
Dėl V. G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį
6. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento arba daugiau, negu trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.
6.1. 2000 m. BK XXXVI skyriuje nepateiktas šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų didelio kiekio sąvokos išaiškinimas. Kvalifikuojant veikas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiama į šių bylų nagrinėjimo praktiką, įvertinant ne tik kiekybinį dydį, bet ir kokybines charakteristikas (šaudmenų paskirtį, kalibrą, griaunamąją galią ir pan.), bylos aplinkybių visumą.
6.2. Apeliantas nesutinka su tuo, kad V. G. nuteistas už didelio kiekio šaudmenų ir ne mažiau kaip trijų ginklų laikymą ir tai argumentuoja tuo, kad pagrindinės ginklo dalys nėra BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. G. kaltu dėl trijų ginklų ir 109 vnt. šaudmenų laikymo, neatsižvelgė į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas ir vadovavosi netinkamais teismų praktikos pavydžiais, kurie sutrukdė priimti teisingą sprendimą.
6.3. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
6.4. Didelę dalį apeliacinio skundo argumentų gynėjas skyrė, norėdamas paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. G. laikė tris ginklus. Gynėjo teigimu, tik A kategorijos šaunamasis ginklas – 30 mm kalibro paleidimo įtaisas – granatsvaidis yra tinkamas naudoti šaunamasis ginklas ir gali būti pripažįstamas šios nusikalstamos veikos dalyku. Tuo tarpu kitų dviejų šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys – C kategorijos pramoninės gamybos lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo Iž-12 Nr. M00357 atrama ir nenustatyto modelio C kategorijos revolverio būgnelis, gynėjo teigimu, nepagrįstai priskirti tinkamiems naudoti šaunamiesiems ginklams, nes tam, kad šaunamieji ginklai būtų tinkami šaudyti, reikalingos ne tik pagrindinės, bet ir kitos ginklo dalys. Byloje nenustatyta, kad surastos šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys būtų tinkamos šaudyti.
6.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. G. disponavo trimis šaunamaisiais ginklais. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
6.6. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistui atlikus balistinį objektų tyrimą, 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. kratos metu iš V. G. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno r., paimtas tirti šautuvo vamzdžio antgalis – granatsvaidis yra A kategorijos ginklams priskirtinas įtaisas – pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, tikimiausia II Pasaulinio karo laikotarpis, kilmės šalis – Vokietija) sprogstančių šaudmenų (šautuvinių granatų) 30 mm kalibro paleidimo įtaisas – granatsvaidis, skirtas iššauti minėto kalibro šautuvines granatas, panaudojant įvairių modifikacijų „Mauser“ karabinus ir šautuvus. Tirti pateiktas šautuvinių granatų paleidimo įtaisas naudojimui tinkamas (t. 3, b. l. 165–170).
6.7. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistui atlikus kitą objektų balistinį tyrimą, 2016 m. sausio 13 d. buvo surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tirti pateikta atrama yra pramoninės gamybos, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo Iž-12 Nr. M00357 pagrindinė šaunamojo ginklo sudėtinė dalis ir todėl priskiriama prie C kategorijos šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas revolverio būgnelis yra nenustatyto modelio C kategorijos revolverio pagrindinė šaunamojo ginklo dalis. Pateiktos dalys yra ginklų sudėtinės, pagrindinės ginklų dalys priskiriamos šaunamiesiems ginklams (t. 3, b. l. 88–123).
6.8. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad pagrindinės šaunamojo ginklo dalys prilyginamos šaunamiesiems ginklams ir už jų laikymą jų turėtojams gresia baudžiamoji atsakomybė.
6.9. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustato tinkamų naudoti šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones. Šio įstatymo 50 straipsnyje pateiktas šaunamojo ginklo apibrėžimas. Tuo pačiu nurodoma, jog šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Šio įstatymo 51 straipsnyje pateiktas šaunamojo ginklo dalies apibrėžimas, kuriame nurodoma, jog šaunamojo ginklo dalis – tai bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas) , spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims.
Žemesnės instancijos teismas
6.10. Apeliacinės instancijos teisme balistinį tyrimą atlikęs specialistas V. Kazlaukas taip pat paaiškino, kad teikdamas išvadą vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, kurios numato, kad visos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys priskiriamos prie šaunamųjų ginklų, t. y. pagal įstatymą ginklo pagrindinė dalis prilyginama ginklui. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad savo gyvenamojoje vietoje V. G. laikė tris šaunamuosius ginklus, yra pagrįsta.
6.11. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nenustatyta, jog kaltinime nurodyti ginklas ir pagrindinės ginklų dalys yra tinkamos šaudyti, o tai yra svarbu, sprendžiant klausimą dėl V. G. baudžiamosios atsakomybės. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
6.12. BK 253 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys ar sprogstamosios medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2011).
6.13. Jau minėtoje 2016 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje nurodyta, kuris iš ginklų visiškai netinkamas naudoti. Specialistui aptariant kaltinime nurodytų ginklo ir pagrindinių ginklų dalių specifikaciją nenurodyta, jog jie yra netinkami naudoti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, posėdyje apklaustas specialistas paaiškino, kad visos išvadoje nurodytos pagrindinės dalys yra tinkamos montavimui ginkle pagrindinės dalys, pagal Lietuvos Ginklų kontrolės įstatymą prilygintos šaunamiesiems ginklams. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinime nurodyti kratos metu paimti ginklas ir dvi pagrindinės ginklų dalys yra tinkami naudoti ir pripažintini BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku.
6.14. Pažymėtina tai, kad pagal BK 253 straipsnio 2 dalį asmuo atsako ne tik už disponavimą ne mažiau kaip trim šaunamaisiais ginklais, bet ir disponavimą dideliu kiekiu šaudmenų. BPK 253 straipsnyje nurodyti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog baudžiamajai atsakomybei pagal šį įstatymą kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš straipsnyje nurodytų veikų.
6.15. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu V. G. nuteistas ir už tai, kad, neturėdamas leidimo savo gyvenamojoje vietoje laikė didelį kiekį šaudmenų – 109 vnt. šovinius.
6.16. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad 49 vnt. imitacinių šovinių nėra BK 253 straipsnio dalykas, todėl jų laikymas V. G. inkriminuotas nepagrįstai.
6.17. Iš tiesų, byloje esančioje 2016 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 23 vnt. 7,62x39 mm kalibro, pramoninės gamybos, skirti įvairiems A, B, C kategorijos graižtviniams šautuvams, automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiams tinkami šaudymui šoviniai yra imitaciniai, 3 vnt. 5,45x39 mm kalibro, pramoninės gamybos, skirti įvairiems A, B, C kategorijos graižtviniams šautuvams, automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiams, tinkami šaudymui šoviniai yra imitaciniai, 23 vnt. 7,62x51 mm kalibro, pramoninės gamybos, skirti įvairiems A, B, C kategorijos graižtviniams šautuvams, automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiais šaudyti, tinkami šaudymui šoviniai yra imitaciniai. Taigi iš viso 49 vnt. šovinių yra imitaciniai.
6.18. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 53 punktą, imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio ar be kamščio) skirtas šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas paaiškino, kad jie imituoja šūvio garsą ir priskiriami prie šaudmenų, nors jie yra žymiai mažiau pavojingi už neimitacinius šovinius. Disponavimas jais kontroliuojamas minėtu įstatymu, nes tokių šovinių pavojingumas pasireiškia ir tuo, kad į juos galima lengvai įmontuoti ne tik sviedinį ir taip sukelti sunkias pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie imitaciniai šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme yra pavojingi visuomenės saugumui, todėl apygardos teismas juos pagrįstai pripažino BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Mažesnis šių šaudmenų pavojingumas šiuo atveju neturi esminės įtakos V. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. G. be imitacinių neteisėtai laikė dar 60 vnt. įvairaus kalibro tinkamų šaudyti šaudmenų. Specialisto išvada tvirtina, kad iš nuteistojo laikytų šaudmenų 45 vnt. šovinių priskirti B kategorijai, 9 vnt. 7,62x39 mm kalibro, skirti A, B, C kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 2 vnt. 5,6 mm kalibro, skirti įvairiems B, C kategorijos, graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams; 1 vnt. 9x53 mm kalibro, skirtas įvairiems B, C kategorijų graižtviniams medžiokliniams šaunamiesiems ginklams; 1 vnt. A kategorijai priskirtas šaudmuo – 9 mm kalibro, trasuojantis „M939“ tipo šovinys, skirtas šaudyti iš prieštankinio „M287“ tipo ginklo. Taigi, vertinant nuteistojo V. G. neteisėtai laikytų šovinių kiekį ir jų pavojingumą, griaunamąją galią, tai, kad jis laikė ir A kategorijai priskiriamus šaudmenis, kurių laikymui leidimus gali gauti tik specialūs subjektai, kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo V. G. laikyti šoviniai – šaudmenys sudaro didelį kiekį.
6.19. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Dėl bausmės paskyrimo
7. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų. Teismas paskyrė V. G. laisvės atėmimo bausmę, lygią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytai minimaliai šios bausmės ribai. Be to, pirmosios instancijos teismas V. G. taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Tokiu būdu V. G. galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Nustatydamas bausmės trukmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (vedęs, dirba), byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino, kad nuteistasis kaltę pripažino visiškai ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, neteistas, administracine tvarka baustas tik už KET pažeidimus, darbovietėje charakterizuojamas itin teigiamai, aktyviai užsiima visuomenine veikla.
7.1. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog bausmė paskirta nepažeidžiant BK 41, 54 straipsnių reikalavimų.
7.2. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, taip pat pagrįstai taikė BK 75 nuostatas ir atidėjo nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes V. G. asmenybės pavojingumas nėra toks, kad jis turėtų būti izoliuotas nuo visuomenės ir šeimos, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.
7.4. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai V. G. pritaikydamas BK 75 straipsnio nuostatas (galiojusias nusikalstamos veikos padarymo metu), numatančias galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už sunkų nusikaltimą, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neteisingai nuosprendyje nurodė V. G. taikytiną šio baudžiamojo įstatymo redakciją. Vietoj nuosprendyje nurodyto 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1861 (redakcija galiojo nuo 2012 07 01 iki 2015 03 23), priimto BK 75 straipsnio pakeitimo, pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakciją, įsigaliojusią nuo 2015 03 24. Todėl ši klaida ištaisoma patikslinant Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį – neteisingą įstatymo redakciją pakeičiant tinkama, paliekant galioti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
8. Nuteistojo V. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašo atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo žmonos – V. G. atsakomybėn.
8.1. Nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio taikymas negalimas, todėl toks prašymas atmetamas.
8.2. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos ir kaltininko padaryta veika turi atitikti BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytą pavojingumą (įstatymas aiškiai apibrėžia, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik padarius baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą).
8.3. Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.
8.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį, šis nusikaltimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams, todėl nuteistajam taikyti BK 40 straipsnio nuostatos nėra įstatyminio pagrindo.
Dėl daiktų grąžinimo
9. Apeliantas skunde prašo grąžinti V. G. gyvenamosios vietos kratos metu paimtus daiktus: akmeninį kirvelį, geležinį pentinį plačiaašmenį kirvį, geležinį įmovinį ietigalį karklo lapo formos plunksna, nes kirvukus ir antgalį pastarasis pirko kaip dekoro elementus. V. G. šių daiktų nerado, todėl neprivalėjo pateikti Kultūros paveldo deparatmentui. Tokį savo prašymą apeliantas motyvuoja ir tuo, kad minėtos institucijos rašte nenurodoma, jog šie daiktai turėtų būti perduoti valstybės nuosavybėn.
9.1. Toks prašymas nepagrįstas.
9.2. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – akmeninis kirvelis, geležinis pentinis plačiaašmenis kirvis, geležinis įmovinis ietigalis karklo lapo formos plunksna, kurie saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (pagal B kvitą Serija ŠAP Nr. 0003080), perduoti Kultūros paveldo departamentui.
9.3. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
9.4. Taigi minėto įstatymo nuostatoje numatytas atvejis, kada paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodyti prašomi grąžinti daiktai paimti iš V. G. ir kaip jų savininkui gali būti jam sugrąžinti, o tai ir yra nurodyta skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.
9.5. Tuo pačiu atkreipiamas gynėjo dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti motyvai, kodėl šie daiktai, apkaltinamajam nuosprendžiui įsiteisėjus, iškart nebus grąžinti V. G.. Teismas nurodė, kad Šiaulių „Aušros“ muziejuje buvo apžiūrėti pas V. G. rasti kirveliai ir ietgalis, kurie buvo pripažinti skirtingų laikotarpių archeologiniais radiniais (t. 4, b. l. 10). Dėl to asmenys, atsitiktinai radę Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nurodytus kultūrinę vertę turinčius daiktus, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui (t. 5, b. l. 16). Esant šiam teisiniam reglamentui, minėti daiktai įvertinimui perduotini Kultūros paveldo departamentui. Taigi, po minėto įvertinimo, atsižvelgiant į jo išvadą, apeliaciniame skunde nurodyti daiktai gali būti grąžinti jų savininkui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. G. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį patikslinti, nurodant, kad V. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktų pagrindais, vadovaujantis ne 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija, įsigaliojusia nuo 2012-07-01, o 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusia nuo 2015-03-24.