Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-113-557/2017

Teisėja V. Rimkienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32524-2015-7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2017 m. balandžio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. (V. N.) nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programose, pagal BK 302 str. 1 d. paskirta 40 MGL (1506 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programose, ir 40 MGL (1506 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. N. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: jis nuo 2014-07-02 neturėdamas leidimo neteisėtai laikė C kategorijos šaunamuosius ginklus – pistoletą „Walther P88 Compact“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais, ir pistoletą „Reck Protector-Automatic Mod. G5“, skirtą šaudyti 8 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais; C kategorijos šaudmenis – devynis 9 mm kalibro dujinius šovinius, keturis 8 mm kalibro dujinius šovinius, vieną 8 mm kalibro garsinį šovinį, skirtus šaudyti įvairių modelių dujiniais pistoletais; taip pat nenustatytu laiku neturėdamas leidimo įgijo ir laikė A ir B kategorijos šaudmenį – vieną 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo imitacinį šovinį (7,62x51 mm NATO), skirtą 7,62 kalibro įvairių modelių šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams, savo namuose (duomenys neskelbtini), iki kol 2014-12-11 kratos nuo 15.30 val. iki 20.30 val. metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.1. Be to, V. N. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinių asmenų dokumentus, o būtent: jis nenustatytu laiku neturėdamas teisėto pagrindo įgijo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. Č., Lietuvos studento pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. K., valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. M., mokinio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. T., ne vėliau kaip iki 2013-07-16 įgijo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. T., ne vėliau kaip iki 2014-12-05 įgijo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. J., ir neturėdamas teisėto pagrindo šiuos dokumentus laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), iki kol 2014-12-11 kratos nuo 15.30 val. iki 20.30 val. metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.2. BK 37 str. nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Apelianto manymu, šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis, laikydamas dujinį pistoletą savo gyvenamoje vietoje, kėlė tokį rimtą pavojų visuomenės saugumui, kokį pagrįstai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Teismas, įvertinęs nusikaltimų dalykus bei kitus nusikaltimų požymių ypatumus, nusprendė nelaikyti veikos mažareikšme. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl veikos priskyrimo prie apysunkių nusikaltimų. Tik tas faktas, kad savo laiku teisėtai įsigytas ginklas buvo rastas namuose, negali būti traktuojamas kaip apysunkis nusikaltimas, kuris sukelia pavojų visuomenei, jos saugumui ir padaro V. N. nusikaltėliu. Mano, kad ta nuosprendžio dalis, kur nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d., yra naikintina, nes vadovaujantis konstitucinio teisingumo ir protingumo vykdymo principais negalima pripažinti žmogaus nusikaltėliu ir paskirti jam bausmę dėl to, kad neatsirado pavojaus ir grėsmės, niekam nepadaryta nei turtinė, nei neturtinė žala.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

3.1. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

4. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis neneigia padaręs veiką, atitinkančią BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau nesutinka, jog jo veika buvo pakankamai pavojinga, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, jis taip pat teigia, kad jo veikoje nebuvo BK 302 str. 1 d. dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos dalyko, nes jo laikyti dokumentai buvo negaliojantys, be to, nurodė, kad tokių dokumentų laikymas nebuvo pakankamai pavojingas, todėl mano, kad jis turėtų būti išteisintas pagal BK 302 str. 1 d. jo veikoje nesant nusikaltimo sudėties, arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo, ir taip pat atleistas dėl veikos, numatytos BK 253 str. 1 d. mažareikšmiškumo. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pagal BK 302 str. 1 d. paskirtos bausmės dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos ir jos pavojingumo

5. BK 253 str. 1 d. yra įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą, t. y. neturint leidimo, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

5.1. V. N. pagal BK 253 str. 1 d. nuteistas už tai, kad neteisėtai iki 2014-12-11 laikė: 1) C kategorijos pistoletą „Walther P88 Compact“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais; 2) C kategorijos pistoletą „Reck Protector-Automatic Mod. G5“, skirtą šaudyti 8 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais; 3) C kategorijos šaudmenis – devynis 9 mm kalibro dujinius šovinius; 4) C kategorijos šaudmenis – keturis 8 mm kalibro dujinius šovinius; 5) C kategorijos šaudmenį – vieną 8 mm kalibro garsinį šovinį, skirtus šaudyti įvairių modelių dujiniais pistoletais; 6) A ir B kategorijos šaudmenį – vieną 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo imitacinį šovinį (7,62x51 mm NATO), skirtą 7,62 kalibro įvairių modelių šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams.

5.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. N. nusikalstama veika nebuvo pakankamai pavojinga, todėl jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo numato BK 37 str. Šiame BK straipsnyje nurodoma, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

5.3. Pagal BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nori taip veikti. Nors BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių.

5.4. Dėl BK 37 str. taikymo bylose, kuriose asmuo kaltinamas būtent pagal BK 253 str. 1 d., pasisakyta ir išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-109/2013. Šioje nutartyje nurodyta, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–387/2008, 2K–427/2010, 2K–500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

5.5. Iš bylos duomenų matyti, jog 2014-12-11 kratos metu pas V. N. rasti ir paimti ginklai ir šaudmenys (t. 1, b. l. 14–22). Specialisto 2015-03-23 išvada Nr. 30-(U-246)-ISI-247 konstatuota, kad 2014-12-11 kratos metu paimti ir tirti pateikti pistoletai - „Walther P88 Compact“ Nr. (duomenys neskelbtini) (skirtas šaudyti 9 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais, šaudyti tinkamas) ir „Reck Protector-Automatic Mod. G5“ (skirtas šaudyti 8 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais, šaudyti tinkamas atskirais pavieniais šūviais) - yra pramoninės gamybos šaunamieji C kategorijos ginklai. Pagal specialisto išvadą nustatyta, jog bute rasti šaudmenys: 9 šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai šoviniai, 1 šovinys yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro garsinis šovinys, 4 šoviniai yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujiniai šoviniai, skirti atitinkamai 9 mm ir 8 mm kalibro C kategorijos šaunamiesiems ginklams, įvairių modelių dujiniams pistoletams, šaudyti tinkami, 1 šovinys yra 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo imitacinis šovinys (7,62x51 mm NATO), skirtas 7,62 kalibro A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams, įvairių modelių šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams (t. 1, b. l. 98-103). Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 str. 6 p. įtvirtinta, jog dujiniai pistoletai yra priskiriami C kategorijos ginklams. To paties įstatymo 32 str. 1 d. inter alia numato, jog ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti, tik D kategorijos ginklai laikomi ir nešiojami be leidimų. Šio įstatymo 13 str. 4 d. numato, jog savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Taigi tiek V. N. laikyti C kategorijos pistoletai, tiek ir šaudmenys, tinkantys naudoti šiuose ginkluose, gali būti laikomi tik gavus tokią teisę suteikiančius leidimus. V. N. šiuos ginklus ir šaudmenis laikė neturėdamas leidimo.

5.6. Nors dujiniai pistoletai C kategorijos ginklams priskirti 2010 metais, bet terminas nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą toliau laikyti iki to laiko be leidimo teisėtai įsigytus ginklus arba leidimą nešiotis ginklus nustatytas buvo iki 2014-01-01 ir vėliau pratęstas iki 2014-07-01 (2010-11-18 įstatymas Nr. XI-1146; Žin., 2010, Nr. 142-7261; 2012, Nr. 81-4222; 2013, Nr. 140-7088). Krata pas V. N. atlikta 2014-12-11, t. y. praėjus vos 5 mėnesiams po termino, per kurį asmenys galėjo pateikti prašymą ir gauti leidimą ginklui, pabaigos. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad ginklus laikė savigynai, Pistoletą „Walther P88 Compact“ įsigijo 2009–2011 m. Vokietijoje, jis buvo beveik naujas, įsigijimo dokumentų neturi. Kada ir kur įsigijo pistoletą „Reck Protector-Automatic“, nepamena, gal rado, pistoletas buvo nenaudojamas ir jam nereikalingas, nes buvo sulūžęs – buvo iššokusi spyruoklė. 9 mm ir 8 mm kalibro šoviniai buvo įsigyti kartu su pistoletais. Ginklus įsigijo Vokietijoje teisėtai – tada, kai jiems įsigyti nereikėjo jokio leidimo. Praleido terminą dujiniams pistoletams įregistruoti dėl įvairių rūpesčių ir pamiršęs (t. 2, b. l. 166–174). Iš to, kas išvardyta, matyti, jog egzistuoja prielaidos V. N. veiką pripažinti mažareikšme – jis laikė du dujinius pistoletus (vieną funkcionuojantį ir vieną aplūžusį) ir 14 jiems skirtų šovinių, kuriems jų įsigijimo metu nebuvo reikalingas leidimas, nes jie buvo priskiriami D kategorijai, ir tik prieš 5 mėnesius iki jų radimo baigėsi teisės aktuose numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu už šių ginklų laikymą jokia atsakomybė negrėsė. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltininkas būtų panaudojęs šiuos ginklus neteisėtai veiklai ar dėl V. N. veiksmų būtų kilęs realus pavojus visuomenės saugumui.

5.7. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančia 2015 m. kovo 23 d. specialisto išvada Nr. 30-(U-246)-ISI-247 taip pat nustatyta, jog pas nuteistąjį rastas 1 šovinys yra pramoninės gamybos 7.62 mm kalibro centrinio įskėlimo imitacinis šovinys (7,62x51mm NATO). Pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2014-10-04 - 2016-08-31, t. y. V. N. nusikalstamos veikos padarymo metu) 2 str. 52 p. šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio. To paties straipsnio 24 p. numato, kad imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio ar be kamščio) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti. Taigi imitaciniai šaudmenys neturi kaunamosios galios, nes jie, skirtingai nei įprasti šoviniai, neturi sviedinio, t. y. šaudmens dalies (kulkos, šratų, artilerijos sviedinio ar kt.), strėlės, kuriais paveikiamas taikinys, todėl šie šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme, laikytini mažiau pavojingais visuomenės saugumui (kasacinė nutartis Nr. 2K-400/2012) nei tikri šaudmenys. Ši aplinkybė taip pat atskleidžia, kad V. N. veika laikant ginklus ir šaudmenis buvo mažiau pavojinga už įprastinę baudžiamajame įstatyme įtvirtintą veiką.

5.8. Apeliaciniame skunde nuteistasis kaip precedentą, kuriuo reikia vadovautis nagrinėjamoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., padarymo ir BK 37 str. nuostatų taikymo, nurodo kasacinės instancijos teismo nutartį Nr. 2K-153-942/2016. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma, nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-76/2012).

5.9. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ir apeliaciniame skunde nurodytoje kasacinėje nutartyje susiklostė panašios faktinės aplinkybės. Kasacinėje byloje V. D. teisėtai įsigijo mažo kalibro (6 mm) graižtvinį revolverį „Alfa 640“ ir 97 vienetus pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius „Flobert“, kurie buvo priskiriami mažiausio pavojingumo kategorijai (kategorijai D), ir juos laikė iki kratos jo namuose atlikimo. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, šis ginklas buvo priskirtas C kategorijos ginklams. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, jog V. D. ginklą neteisėtai laikė vos daugiau nei du mėnesius, ginklas ir šaudmenys rasti spintoje su visais įsigijimo dokumentais atliekant kratą dėl visai kitų su ginklo neteisėtu turėjimu ar jo panaudojimu nesusijusių finansinių nusikalstamų veikų (BK 222, 182, 300 str.), nenustatyta, kad V. D. ginklo disponavimo laikotarpiu būtų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas ginklo naudojimo ar laikymo taisykles ar naudodamas ginklą padaręs nusikalstamas veikas, pagal jo parodymus, jis po ginklo įsigijimo jį naudojo keletą kartų, o vėliau ginklą padėjęs į spintelę ir nebenaudojęs, niekada jo neslėpęs. Išvardytų aplinkybių pagrindu kasacinis teismas pripažino, jog V. D. veiksmai atitinka BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Itin panaši faktinė situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje – V. N. laikė du dujinius pistoletus ir jiems skirtus šovinius, kurie buvo priskiriami mažiausio pavojingumo kategorijai (kategorijai D), ir juos laikė iki kratos jo namuose atlikimo. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, šie ginklai buvo priskirti C kategorijos ginklams, todėl V. N. šiuos ginklus ir šaudmenis neteisėtai laikė tik kiek ilgiau nei 5 mėnesius. Ginklas ir šaudmenys rasti miegamajame atliekant kratą dėl visai kitos, su ginklo neteisėtu turėjimu ar jo panaudojimu nesusijusios finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos (BK 202 str.), nenustatyta, kad V. N. ginklų disponavimo laikotarpiu būtų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas ginklo naudojimo ar laikymo taisykles ar naudodamas ginklą padaręs nusikalstamas veikas, pagal jo parodymus, jis ginklus įsigijo seniai, kai jų įsigijimas buvo teisėtas, jis jais nesinaudojo.

5.10. Nagrinėjamos bylos situacija nuo aptartoje kasacinėje nutartyje susiklosčiusios situacijos skiriasi tik tuo, kad V. N. laikė ne vieną, bet du ginklus, kurie pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui buvo priskirti C kategorijai, kita vertus, analizuotoje LAT byloje asmuo laikė ne tik ginklą, bet ir nemažą kiekį šovinių – 97 vienetus, tuo tarpu pas V. N. rasta tik 14 C kategorijos ginklams skirtų šovinių: 9 pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai šoviniai, 1 pramoninės gamybos 8 mm kalibro garsinis šovinys, 4 pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujiniai šoviniai, ir 1 A ir B kategorijos ginklams skirtas pramoninės gamybos 7.62 mm imitacinis šovinys. Sprendžiant dėl veikos pavojingumo, svarbu įvertinti ir subjektyviuosius veikos požymius, todėl pažymėtina ir tai, jog vienas iš minėtų pas V. N. rastų dujinių pistoletų, jo paties įsitikinimu, buvo net netinkamas naudoti – iš jo buvo iššokusi spyruoklė. Aplinkybę, kad spyruoklė buvo iššokusi ir ginklas atrodė sugedęs, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai. Liudytojas Ž. K. parodė, kad atkreipė dėmesį, jog vieno ginklo spyruoklė buvo išsikišusi, jam buvo keista, kad ta spyruoklė išlindusi iš galinės dalies, gyvenime pirmą kartą tai matė (t. 3, b. l. 83-84). Liudytojas G. G. parodė, kad dalyvavo atliekant kratą Ketvergiuose, jis paėmė ginklą iš seifo su iš galo iššokusia spyruokle (t. 3, b. l. 82-83). Teismo posėdžio metu apklausiamas specialistas L. B. nurodė, kad jam pateiktame tirti ginkle nebuvo fiksatoriaus, spyruoklė, kaip matyti iš vaizdo įrašo, yra iššokusi, todėl jis buvo tinkamas šaudyti tik pavieniais šūviais, dėl saugumo prilaikant užraktą (t. 3, b. l. 81-82). Analogiška aplinkybė, jog pistoletas „Reck Protector-Automatic Mod. G5“ yra šaudyti tinkamas atskirais pavieniais šūviais, nurodyta ir 2015-03-23 specialisto išvadoje Nr. 30-(U-246)-ISI-247 bei 2016-11-22 specialisto išvadoje Nr. 30-(G1-597) ISI-1020. Akivaizdu, jog nors specialistas nustatė, kad ginklas šaudyti tinkamas (pavieniais šūviais), egzistuojant aptartoms aplinkybėms ir išoriniams ginklo sulūžimo požymiams (ginklas be fiksatoriaus, spyruoklė iššokusi ginklo gale), šio ginklo pavojingumas, atsižvelgiant į apsunkintas jo panaudojimo aplinkybes, taip pat vertintinas kaip ženkliai mažesnis, nei techniškai tvarkingo ginklo.

5.11. Vertinant veika padarytos žalos dydį, pažymėtina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra besąlygiškai draudžiamas, o tik ribojamas, todėl disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika (kasacinė nutartis Nr. 2K-153-942/2016).

5.12. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgdama į formuojamą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju V. N. veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nors V. N. veiksmai atitinka BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl šioje dalyje jo apeliacinis skundas tenkintinas, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.).

Dėl BK 302 str. 1 d. numatytos veikos dalyko ir pavojingumo

6. Apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl jo nuteisimo pagal BK 302 str. 1 d. apeliantas nurodo, jog jo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos sudėties, nes jis disponavo nebegaliojančiais asmens dokumentais, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pas V. N. rasti dokumentai buvo kur nors panaudoti, be to, dėl negaliojančių dokumentų visuomenei nekilo realus pavojus, dėl tokios jo veikos niekas nepatyrė turtinės ar neturtinės žalos ir niekas nepareiškė nuteistajam pretenzijų.

6.1. BK 302 str. numatyto nusikaltimo dalyku gali būti dokumentai, kurie yra tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Pagal teismų praktiką šio nusikaltimo dalyku, be kita ko, pripažįstamos asmens tapatybės kortelės (kasacinės nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013), vairuotojo pažymėjimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013), mokinio (moksleivio) pažymėjimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-592-222/2015, 2K-95/2010), studento pažymėjimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-591-303-/2015, 2K-255/2006), valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-39-696/2015, 2K-476/2007, 2K–165/2007). Iš bylos duomenų matyti, jog V. N. nuteistas dėl to, kad įgijo ir laikė šešis fizinių asmenų dokumentus neturėdamas tam teisėto pagrindo: 1) V. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuoto galiojimo; 2) G. K. Lietuvos studento pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2016-07-01; 3) A. M. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuoto galiojimo; 4) M. T. mokinio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2015-08-31; 5) D. T. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2014-03-04; 6) K. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2014-12-06.

6.2. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, V. N. nurodė, kad nė vieno asmens dokumento, kuris buvo rastas jo namuose, nepagrobė, nė vienas asmuo dėl dingusių dokumentų nesikreipė į teisėsaugos institucijas ir jam jokių pretenzijų nereiškė, apskritai dauguma asmenų jo net nepažinojo. Jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1994 m. prekiauja automobiliais, nuo 2005 m. dirbo pagal sutartį su Klaipėdos rajono policija – išveždavo automobilius po avarijos, sulaikytus automobilius. Automobiliuose būdavo dokumentų, žmonės dažnai net neatvykdavo jų pasiimti. Jokio tikslo jais pasinaudoti neturėjo. D. T. pats jam davė savo asmens tapatybės kortelę, nes turėjo įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau persigalvojo ir neįsidarbino, o dėl dokumento grąžinimo į jį nesikreipė. Jis pats jo ieškojo per buvusią žmoną ir mamą. A. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius S. J. buvo paieškomas ir buvo jam skolingas didelę sumą. Jis buvo paskirtas jo turto saugotoju. Kaip turto saugotojas saugojo visą aikštelėse buvusį turtą iki 2009–2010 m., kol turtas buvo parduotas iš varžytynių. Antstolė ir buhalterė atsisakė perimti dokumentus, likusius po varžytynių, todėl A. M. socialinio draudimo pažymėjimas atsirado pas jį. V. Č. vairuotojo pažymėjimas buvo viename iš pagal sutartį su policija aikštelėje saugotame automobilyje, bet jis nepamena, kada ir kokiame. Nepamena, kur rado ir kaip pas jį atsirado G. K. studento pažymėjimas, dėl jo du kartus dėjo skelbimą į laikraštį, tačiau niekas neatsiliepė, studento pažymėjimas niekam nereikalingas. Apie K. J. asmens tapatybės kortelę ir M. T. mokinio pažymėjimą nieko negali pasakyti, tų asmenų visiškai neatsimena. Visus dokumentus laikė turėdamas vienintelį tikslą – atiduoti žmonėms, jų nepagrobė ir nenaudojo (t. 2, b. l. 166–174).

6.3. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad visi V. N. laikyti dokumentai buvo negaliojantys, ir būtent dėl to jo veikoje nėra visų nusikalstamos veikos sudėties požymių (dalyko), o jo veika nebuvo pavojinga, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto teiginiais:

1) V. Č. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 1998-12-10, jame galiojimo data nenurodyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 102 „Dėl vairuotojo pažymėjimų galiojimo“ (Valstybės žinios, 2012-02-02, Nr. 15-657) 1.1. p. p. numatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl transporto priemonių valstybinio numerio ženklų išdavimo, rinkliavos už kelių eismo policijos teikiamas paslaugas ir vairuotojų pažymėjimų pavyzdžių patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-939; 1993, Nr. 8-185) patvirtinto pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai galioja iki juose nurodytos datos, o jeigu data nenurodyta, jie galioja 5 metus nuo šio nutarimo įsigaliojimo. Iš to, kas išvardyta, matyti, jog V. Č. išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo iki 2017-02-03 (jei V. Č. nebūtų išsiėmusi naujo dokumento), todėl juo disponuojant V. N., vairuotojo pažymėjimas galėjo būti galiojantis iki pat šio dokumento paėmimo 2014-12-11 kratos metu;

2) G. K. išduotas Lietuvos studento pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad šis pažymėjimas galioja iki 2016-07-01, todėl jį laikant V. N. iki šio dokumento paėmimo 2014-12-11 kratos metu, jis buvo galiojantis;

3) M. T. 2013-11-06 išduotas mokinio pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad šis pažymėjimas galioja iki 2015-08-31, todėl jį laikant V. N. iki šio dokumento paėmimo 2014-12-11 kratos metu, jis buvo galiojantis;

4) K. J. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota 2004-12-06. Nors šio dokumento galiojimas jo paėmimo kratos 2014-12-11 metu buvo pasibaigęs, tačiau šio dokumento galiojimas baigėsi 2014-12-06, t. y. likus vos 5 dienoms iki kratos. Liudytoja K. R. (buvusi pavardė – J.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, asmens tapatybės kortelę prarado 2010 m., pasigedusi išsiėmė naują (t. 1, b. l. 95-96), analogiškus parodymus davė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Iš asmens dokumentų išrašo matyti, jog K. J. asmens tapatybės kortelės praradimo data policijos duomenų bazėje užfiksuota 2010-08-05, trejus metus buvo vykdoma šio dokumento paieška (t. 1, b. l. 44–45). Nuteistasis V. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 151–154), tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 166–174) nurodė negalįs atsiminti, kada ir kokiomis aplinkybėmis įgijo šį dokumentą. Nėra abejonės, jog tuo atveju, jei K. J. asmens tapatybės kortelę V. N. būtų įgijęs likus mažiau nei savaitei iki kratos (t. y. dokumentui jau nebegaliojant), jis būtų atsiminęs ir apie tai nurodęs apklausų metu, tačiau jis nuosekliai teigė, jog nepamena, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis įgijo minėtą dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kas išvardyta, akivaizdu, jog 2010 metais dingusią K. J. asmens tapatybės kortelę V. N. pradėjo laikyti ne vėliau kaip iki 2014-12-05, t. y. jai dar galiojant;

5) D. T. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota 2004-03-04, ji galiojo iki 2014-03-04, t. y. šio dokumento galiojimas jo paėmimo kratos 2014-12-11 metu buvo pasibaigęs, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, jog V. N. šią kortelę laikė ir jos galiojimo metu. D. T. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad 2013 m. birželio mėnesį jis per darbo biržą darbinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės direktoriui Vasilijui davė savo asmens tapatybės kortelę įdarbinimo formalumams sutvarkyti, dirbo tik kelias dienas, skambino įmonės direktoriui ir prašė grąžinti asmens tapatybės kortelę, tačiau direktorius jam kortelės negrąžino, priežasčių nenurodė (t. 1, b. l. 92–93). Tai, kad V. N. paėmė jo asmens tapatybės kortelę jam atėjus įsidarbinti, D. T. nurodė ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 2, b. l. 33-35). Iš byloje esančių „Sodros“ duomenų matyti, jog D. T. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-06-13 iki 2013-07-15 (proceso dalyvių duomenys, b. l. 14-15), taigi V. N. D. T. asmens tapatybės kortelę pradėjo laikyti ne vėliau kaip iki 2013-07-16, t. y. jai dar galiojant.

6.4. Iš to, kas išvardyta, matyti, jog V. N. laikyti asmens dokumentai – studento pažymėjimas, mokinio pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas ir dvi asmens tapatybės kortelės, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl fizinio asmens dokumento laikymo neturint teisėto pagrindo, yra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 302 str. 1 d., dalykas, nustatyta, jog šie dokumentai jų laikymo V. N. žinioje metu galiojo, be to, kratos darymo metu tokio pavyzdžio dokumentai buvo naudojami apyvartoje ir buvo tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas.

6.5. Teisėjų kolegija pažymi, jog vienintelis dokumentas, kuris kratos metu buvo nebeišduodamas ir nebenaudojamas apyvartoje, dėl to, kolegijos vertinimu, negali būti laikomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d., dalyku, yra A. M. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1998-04-14. Iš byloje esančio minėto socialinio draudimo pažymėjimo matyti, kad tai senos formos draudimo pažymėjimas (išduotas iki 2004 m. gruodžio 31 d.), kurio pildymas, vadovaujantis LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. Nutarimu Nr. 1409 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. Nutarimo Nr. 782 „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių patvirtinimo pakeitimo“, buvo nutrauktas nuo 2005 m. sausio 1 dienos. Nuo to laiko buvo išduodami naujos formos pažymėjimai, tačiau, vadovaujantis minėto nutarimo 2.2 p. Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai, išduoti iki 2004 m. gruodžio 31 d., galiojo iki bus pakeisti į naujos formos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus. Tuo pačiu pastebėtina, jog apskritai, nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojus 2014-03-24 VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymui Nr. V-182, „Dėl VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymo Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai nėra išduodami, priimant darbuotoją į darbą ar jį atleidžiant, asmens valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas nebėra būtinas. Nustačius, kad pas V. N. 2014-12-11 kratos metu rastas A. M. seno pavyzdžio valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, jog nuo 2005-01-01 tokios formos pažymėjimai nebebuvo išduodami, o nuo 2014-05-01 jokie valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai apskritai nebeišduodami, ir jie nebėra reikalingi nei priimant darbuotoją į darbą, nei jį atleidžiant, t. y. jie nebenaudojami teisinėje apyvartoje, darytina išvada, jog šis dokumentas nuo 2014-05-01 nebegali būti laikomas BK 302 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos dalyku.

6.6. Iš V. N. parodymų matyti, kad A. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios turto saugotoju buvo paskirtas V. N., jam buvo perduoti ir dokumentai, tarp kurių buvo ir A. M. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pardavus iš varžytynių, antstolė ir buhalterė atsisakė perimti dokumentus, likusius po varžytynių, todėl A. M. socialinio draudimo pažymėjimas atsirado pas V. N.. Pačiame pažymėjime nurodyta, kad A. M. įsidarbino 2000-04-07 ir pateikė savo pažymėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi byloje nėra duomenų, kurie paneigtų V. N. versiją, kad A. M. socialinio draudimo pažymėjimą jis perėmė kartu su kitais darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, kuomet jis buvo paskirtas turto saugotoju. Akivaizdu, jog tokiu būdu V. N. gauti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, tarp kurių buvo ir A. M. socialinio draudimo pažymėjimas, kurį laiką pas V. N. buvę laikomi turint teisėtą pagrindą, ir tik vėliau, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo parduotas, o antstolė ir buhalterė neperėmė šių dokumentų, V. N. savavališkai pasiliko minėtą dokumentą ir pradėjo jį neteisėtai laikyti, užuot gražinęs jį savininkui. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų V. N. versiją, jog jis A. M. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą perėmė kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais jį paskyrus turto saugotoju, t. y. jį gavo ir kurį laiką laikė teisėtai, be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie atskleistų, kada tiksliai iki kratos atlikimo V. N. prarado teisę laikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, dėl to laikytina nustatytu, jog jis šios teisės neturėjo kratos atlikimo metu – 2014-12-11.

6.7. Nustačius, kad A. M. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas nuo 2014-05-01 nebegali būti laikomas BK 302 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos dalyku, ir byloje nesant duomenų, kad V. N. pas jį 2014-12-11 kratos metu rastą A. M. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą būtų neteisėtai laikęs iki 2014-05-01, iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina nuoroda, jog V. N. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. M..

6.8. BK 302 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už juridinio ar fizinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimą ar neturint tam teisėto pagrindo įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. BK 302 str. 1 d. dispozicijoje numatyti alternatyvūs neteisėti veiksmai – įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas. Bet kurio iš šių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-12/2013). Pažymėtina, kad alternatyvios BK 302 str. 1 d. numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena šių veikų, ją padarius, gali būti savarankiškas asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Kiekvienos iš jų padarymas turi būti ne preziumuojamas, bet pagrindžiamas teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Iš kaltinimo konstrukcijos matyti, jog V. N. inkriminuotas alternatyvus objektyvusis su disponavimu fizinių asmenų dokumentais susijęs požymis – neteisėtas fizinio asmens dokumento įgijimas, kurio aplinkybių nustatyta nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. Č. vairuotojo pažymėjimą, G. K. Lietuvos studento pažymėjimą, M. T. mokinio pažymėjimą ir K. J. asmens tapatybės kortelę V. N. rado skirtingomis (ardydamas automobilius ir gatvėje) aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2K-12/2013) įtvirtinta, jog svetimo dokumento radimas savaime nėra neteisėtas, todėl nėra pagrindo nustatyti, jog V. N. šiuos dokumentus įgijo neteisėtai. V. N. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo D. T. asmens tapatybės kortelę. Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 7 str. 3 d. paimti iš piliečio asmens tapatybės kortelę draudžiama, išskyrus šio ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog darbo sutarties sudarymas nėra teisėtas pagrindas laikyti asmens dokumentą, tokios galimybės nenumato ir darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Vis dėlto darbdavys turi teisę paprašyti pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą norinčio įsidarbinti asmens tapatybės nustatymui (Darbo kodekso 104 str.), reikalingų kopijų padarymui, ir nors tai nesuteikia jam teisės sulaikyti įsidarbinančio asmens dokumentą tiek asmens darbo laikotarpiu, tiek ir vėliau (kaip buvo šiuo atveju), tačiau pats darbuotojo kortelės įgijimas negali būti laikomas neteisėtu.

6.9. Byloje nenustačius, kad V. N. jo namuose laikytus ir kratos metu rastus fizinių asmenų dokumentus būtų neteisėtai įgijęs, laikytina, jog šis alternatyvus objektyvusis BK 302 str. 1 d. požymis nagrinėjamoje byloje yra neįrodytas ir iš kaltinimo šalinamas. Byloje neginčijamai nustatyta tik tai, jog V. N. neteisėtai laikė fizinių asmenų dokumentus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija pripažįsta įrodytu, kad nuteistasis V. N., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinių asmenų dokumentus, o būtent: jis, neturėdamas teisėto pagrindo, savo namuose (duomenys neskelbtini), laikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. Č., Lietuvos studento pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. K., mokinio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. T., ne vėliau kaip nuo 2013-07-16 laikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. T., ne vėliau kaip nuo 2014-12-05 laikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. J., iki kol 2014-12-11 kratos nuo 15.30 val. iki 20.30 val. metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

6.10. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog V. N. dėl pas jį rastų dokumentų dėdavo skelbimus už savo lėšas į laikraštį ieškodamas savininkų, o tai neva paneigia jo veiksmuose buvus tyčią be teisėto pagrindo laikyti svetimus dokumentus. Visų pirma pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų išimtinai deklaratyvius apelianto teiginius, neva jis kreipėsi į spaudą norėdamas rastus dokumentus grąžinti nukentėjusiesiems. Būtų nelogiška manyti, jog siekdamas apeliaciniame skunde deklaruojamo tikslo – grąžinti dokumentus savininkams, užuot pasirinkęs efektyviausią būdą – nemokamai pristatyti dokumentus į policiją ar dokumentą išdavusią instituciją, V. N. būtų ėmęsis savo lėšomis apie rastus dokumentus skelbti spaudoje. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti (iš paties V. N. parodymų, liudytojų parodymų, užfiksuotų pranešimų apie dingusius dokumentus), jog daugumą dokumentų V. N. laikė pakankamai ilgą laiką ir turėjo pakankamai galimybių išbandyti visas įmanomas priemones, norėdamas grąžinti dokumentus jų savininkams, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė parodo, kad nuteistasis per tikrai netrumpą laiką nesiėmė jokių realių efektyvių priemonių ar aktyvių veiksmų, siekdamas grąžinti ar pranešti dokumentų savininkams apie jų radimą arba pranešti apie rastus dokumentus atitinkamoms institucijoms. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 str. 12 p. asmuo, radęs kito piliečio asmens tapatybės kortelę, ją turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai. Nors šiame straipsnyje nenurodytas tikslus terminas, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką asmuo privalo perduoti rastą dokumentą policijai ar kitai įgaliotai institucijai arba pranešti minėtų įstaigų pareigūnams nedelsiant arba kuo skubiau pagal esamą situaciją ir objektyvias galimybes tai atlikti (kasacinė nutartis 2K-12/2013). Akivaizdu, jog analogiškų veiksmų asmuo privalo imtis ir radęs vairuotojo, mokinio ar studento pažymėjimą. Nors, kaip jau minėta, svetimo dokumento radimas savaime nėra neteisėtas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skirtingu metu radęs įvairius asmens dokumentus, V. N. juos laikė ilgą laiką, apie rastus dokumentus nepranešdamas dokumento savininkams ar policijai arba kitai įgaliotai institucijai, daroma išvada, kad V. N., ilgą laiką dirbdamas įmonės vadovu bei turėdamas didelę gyvenimišką patirtį suvokė, jog be teisėto pagrindo laiko svetimus fizinių asmenų dokumentus ir norėjo taip veikti, nes nesiėmė veiksmų šių dokumentų laiku grąžinti tikrajam savininkui ar perduoti policijai. Taigi nuteistasis V. N. suprato, kad jo laikomi asmens dokumentai jam nepriklauso, ši jo nusikalstama veika buvo pakankamai pavojinga, ir ji teisingai kvalifikuota pagal BK 302 str. 1 d.

6.11. Kolegija pažymi, kad klausimą, ar yra pagrindas asmeniui taikyti BK 37 str. nuostatas, teismas sprendžia tik visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes, ir tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog formali veikos atitiktis baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymiams reiškia, kad kaltininko veikoje yra visi tam tikrame BK ypatingosios dalies straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau dėl kai kurių iš jų konkretaus turinio veika (dėl mažareikšmiškumo) yra nepavojinga, ir dėl to tokia veika nėra nusikaltimas. BK 37 str. nuostatų prasme veika nelaikoma pavojinga, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti, t. y. nors joje yra pavojingos veikos požymių, tačiau veikos pavojingumas nesiekia to laipsnio, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d., sudėtis yra formali, t. y. padariniai nėra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Kriminalizuodamas neteisėtą, neturint teisėto pagrindo, svetimo dokumento laikymą, įstatymų leidėjas siekė apsaugoti valstybės valdymo tvarką, užkirsti kelią siekiui pasinaudoti svetimu, neturint teisėto pagrindo, laikomu dokumentu. Nagrinėjamu atveju nusikaltimo objektas yra ne šiaip svetimi dokumentai, o asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai – asmens tapatybės kortelės, vairuotojo, studento ir mokinio pažymėjimai, šiuose dokumentuose nurodyti asmeniniai duomenys (nuotraukos, asmens duomenys), šie dokumentai gali būti panaudojami identifikuojant asmenį (asmens tapatybės kortelė), patvirtinant asmeniui suteiktą specialiąją teisę (vairuotojo pažymėjimas) ar specialų asmens statusą (studento ir moksleivio pažymėjimai), kuris suteikia viešojo transporto nuolaidas ar kitas privilegijas.

6.12. Nors nuteistasis akcentuoja, jog nė vienas iš išvardytų žmonių nepareiškė jam pretenzijų, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog šie asmenys kreipėsi į policiją ar kitas įgaliotas institucijas, kurioms pranešė apie dingusius dokumentus (t. 1, b. l. 44, 66). Iš bylos duomenų matyti, jog institucijos ieškojo dingusių dokumentų, o asmenims buvo išduoti nauji. Atkreiptinas dėmesys, jog vienintelis D. T. žinojo, kad jo dokumentas yra pas V. N., tačiau kiti asmenys nežinojo, jog jų dokumentus savo namuose laiko nuteistasis, todėl jie neturėjo jokios galimybės kreiptis į jį ir pareikšti pretenzijas dėl neteisėtai laikomo jų dokumento. Kita vertus, liudytojas D. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ir kreipimasis į V. N., kad šis grąžintų asmens tapatybės kortelę, nebuvo pakankamas ją atgauti, nes nuteistasis atsisakė ją grąžinti (t. 1, b. l. 92–93). Savo parodymus, jog buvo kreipiamasi į V. N. dėl dokumento grąžinimo, D. T. patvirtino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 3, b. l. 34). Pažymėtina ir tai, jog V. N. laiku grąžinus asmens dokumentus institucijoms, į jas besikreipę dokumentų netekę asmenys būtų atgavę savo dokumentus, tačiau V. N. to nepadarius, šie asmenys turėjo patirti išlaidas ir gaišti laiką naujų dokumentų gavimui, o valstybės institucijos naudoti savo ribotus išteklius prarastų dokumentų paieškai (t. 1, b. l. 44, 66). Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsižvelgiant į V. N. veiksmų kryptingumą bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į neteisėtai laikytų dokumentų skaičių, į tai, jog dokumentai pakankamai ilgą laiką buvo kaupiami nuteistojo namuose, dėl jų nebuvo kreiptasi į atsakingas institucijas, į paties nuteistojo išsakytą savo veiksmų įvertinimą, nėra pagrindo pripažinti jo padarytą veiką mažareikšme. Apelianto padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą yra pakankamai pavojinga, todėl atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo.

6.13. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo V. N. veikoje buvus nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d., požymius, nepripažindamas šios jo veikos mažareikšme ir netaikydamas BK 37 str. straipsnio nuostatų, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, ir V. N. veiką kvalifikavo tinkamai, pagal baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Šioje dalyje naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo, tam pagrindo neduoda ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

Dėl bausmės, paskirtos pagal BK 302 str. 1 d., dydžio

7. V. N. taip pat nesutinka su jam dėl nusikalstamos veikos, numatytos pagal BK 302 str. 1 d., padarymo paskirta bausme.

7.1. BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

7.2. Pagal BK 302 str. 1 d. tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinio asmens dokumentą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 47 str. 3 d. 3 p. numato, jog už apysunkį nusikaltimą nustatoma iki 1 000 MGL dydžio bauda. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, jog minimali bauda yra 1 MGL dydžio. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą V. N. skyrė švelniausią savo rūšimi ir ženkliai mažesnę, nei už apysunkį nusikaltimą skiriamos baudos bausmės vidurkis, 40 MGL (1506 Eur) dydžio baudą.

7.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir sumažėjus nustatytų V. N. nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 str. 1 d., apimčiai - iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinus vieną neteisėtai laikytą dokumentą (A. M. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą), taip pat nustačius, jog V. N. veiksmuose buvo tik vienas BK 302 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos alternatyvus objektyvusis požymis – fizinių asmenų dokumentų laikymas neturint teisėto pagrindo, švelninti ir taip pakankamai švelnią pirmosios instancijos teismo už BK 302 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

7.3. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis anksčiau neteistas, tačiau labai daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus transporto, kelių ūkio srityse (KET pažeidimai) bei darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityse, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, ne kartą nusižengė ir po veikų padarymo, kas neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Dalis administracinių nuobaudų nėra sumokėta, paties kaltinamojo paaiškinimais, jos yra antstolių išieškomos priverstinai. Kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina ir dėl savo elgesio nesigaili. Yra brandaus amžiaus, dirba. Turi sveikatos problemų, susijusių su širdies veikla bei kraujospūdžiu. Teismas konstatavo, kad visa šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam turi būti paskirta bauda.

7.4. Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam V. N. bausmę, atsižvelgė į bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, jog V. N. savo atsakomybės dėl neteisėto dokumentų laikymo nepripažino, viso proceso metu nuosekliai neigė tokios savo veikos pavojingumą, šią aplinkybę akcentuoja ir apeliaciniame skunde, tai rodo, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesį, pasimokyti iš klaidų ir jų nebekartoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog V. N. nuteistas už neteisėtą penkių dokumentų laikymą, kas tai taip pat didina jo veikos pavojingumą. Nors, kaip minėta, V. N. anksčiau neteistas, tačiau jis daug kartų baustas administracine tvarka, tai atskleidžia, jog šis asmuo yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų ir teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, jo veiksmai ir prieš nusikaltimų padarymą ir po to dažnai būdavo neteisėti, baudžiami ATPK numatytomis piniginėmis baudomis (2013-02-12 skirta 144 Eur (500 Lt) bauda, 2014-01-14 skirta 724 Eur (2500 Lt) bauda, 2014-01-31 skirta 724 Eur (2500 Lt) bauda, 2013-11-22 skirta 2027 Eur (7000 Lt) bauda, 2013-11-02 skirta 144 Eur (500 Lt) bauda, 2014-06-13 skirta 188 Eur (650 Lt) bauda, 2015-01-09 skirta 150 Eur bauda, 2015-04-13 skirta 200 Eur bauda, 2015-05-18 skirta 250 Eur bauda), tačiau šios pakankamai didelės baudos jo nuo tolimesnio teisei priešingo elgesio nesulaikė. Akivaizdu, jog už BK 302 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką V. N. paskirta 40 MGL (1506 Eur) bauda, kuri savo dydžiu yra atima baudos bausmės minimumui, ir yra net mažesnė už šiam asmeniui praeityje skirtas baudas už kai kuriuos ATPK pažeidimus, nelaikytina per didele ir neproporcinga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pats nuteistasis apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, jog jam paskirta per griežta bausmė, tačiau tokio savo teiginio jokiais argumentais nepagrindžia ir nenurodo, kokios aplinkybės atskleidžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo jam paskirtą bausmę.

7.5. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam V. N. bausmės rūšį ir dydį už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Byloje sukaupti duomenys apie nuteistojo turtinę padėtį, tame tarpe ir nuteistojo apeliacinės instancijos teismui pateikta pažyma dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo neduoda pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistojo materialinė padėtis būtų tokia sunki, jog jis neišgalėtų sumokėti paskirtos baudos (šis klausimas prireikus baudos vykdymo procese gali būti sprendžiamas BK 47 str. 6 d. nustatyta tvarka). Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 328 str. 3 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį dėl V. N. nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d. Vadovaujantis BK 37 str., V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 253 str. 1 d., atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje V. N. nutraukti.

Kitoje dalyje Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo nuteistajam V. N..

Pašalinti iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodą, jog V. N. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. M., taip pat neturėdamas teisėto pagrindo įgijo kitus nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus fizinių asmenų dokumentus.

Likusią Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.