- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-124-407/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00697-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, viešajai įstaigai Šeškinės
- Kategorijos
- 3.4.3.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, ir viešajai įstaigai Šeškinės poliklinikai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys civilinėje byloje – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Šeškinės poliklinikos 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į individualią įmonę „Lazerinių ir bangų mokslinė klinika“ dėl įtartino apgamo ant kojos. Jį apžiūrėjusi gydytoja iš karto liepė kreiptis į Nacionalinį vėžio institutą (toliau – NVI) dėl apgamo ištyrimo. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į VšĮ Šeškinės poliklinikos gydytoją D. S. (D. S.) prašydama išrašyti siuntimą, nes buvo užsiregistravusi į NVI dėl apgamo ištyrimo, tačiau gydytojas siuntimo neišdavė motyvuodamas, kad „nieko nėra“, todėl ieškovė nenuvyko į NVI. Ieškovė pastebėjo, kad pakito apgamo dydis ir spalva, todėl 2021 m. balandžio 16 d. vėl kreipėsi į tą patį gydytoją prašydama išduoti siuntimą. Gydytojas siuntimo duoti nenorėjo, tačiau po įkalbinėjimų sutiko. NVI ieškovei buvo atliktas papildomas instrumentinis ištyrimas dėl apgamo išplitimo ir nustatyta melanoma, II vėžio stadija, 2021 m. gegužės 11 d. pritarta operaciniam gydymui stacionare, 2021 m. birželio 8 d. taikyta hospitalizacija, atliktas diagnostinis tyrimas, 2021 m. birželio 9 d. atlikta odos naviko ekscizija ir defekto plastika, drenažas, ieškovės laukia ilgas gydymas.
3. Ieškovės teigimu, jeigu poliklinikos gydytojas dar 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos metu būtų išdavęs siuntimą į NVI pasitikrinti, kai dar apgamas nebuvo juodos spalvos, ji būtų laiku nuvykusi ir nebūtų buvusi vėliau nustatyta II vėžio stadija, tačiau laiku nesikreipus ir neišsityrus liga progresavo. Dėl laiku nesuteiktų ir nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė susirgo, atsirado rimtos sveikatos problemos ir nėra aišku, kaip toliau liga progresuos ir vystysis, koks gydymas laukia ateityje.
4. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą ir pareikštą netinkamam atsakovui.
5. Atsakovė VšĮ Šeškinės poliklinika su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra duomenų, jog 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos metu pacientė kreipėsi būtent jos nurodomu pagrindu, t. y. jai kilus įtarimui dėl apgamo ištyrimo arba kito gydytojo siuntimu, siekiant patikslinti diagnozę ar gauti siuntimą. Poliklinikos gydytojo paslaugos atitiko tuometinę pacientės sveikatos būklę bei nustatytus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra jokių įrodymų, išskyrus subjektyvius pačios ieškovės paaiškinimus apie tai, jog 2018 m. rugsėjo 12 d. jos konsultavimo ir apžiūros VšĮ Šeškinės poliklinikoje metu jai pagal tuometinę jos sveikatos būklę, atitinkamus išorinius požymius, apžiūros ir kitų mediko atliktų veiksmų rezultatus būtų gydytojo nustatyta netinkama ir neteisinga diagnozė. Vien ta aplinkybė, kad po 2,5 metų nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusios konsultacijos poliklinikoje jai galiausiai buvo diagnozuotas vėžinis susirgimas savaime, nesant byloje jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, nereiškia, jog jau 2018 m. rugsėjo mėnesį egzistavo ir turėjo būti poliklinikos mediko nustatyta būtent tokia diagnozė arba turėjo būti įžvelgtos vėžinio susirgimo užuomazgos, rizika ir grėsmė.
8. Pati ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad po 2018 m. rugsėjo mėnesį vykusios konsultacijos poliklinikoje ilgą laiką jokių neigiamų sveikatos požymių, skausmų nejautė, ir tik po daugiau nei 2 metų staigiai ant kojos pradėjo augti įtartinas apgamas, pasikeitė jo dydis ir spalva, dėl to ji ir kreipėsi 2021 m. balandžio 16 d. konsultacijos į polikliniką. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kurie leistų nustatyti, kada prasidėjo vėžinis susirgimas, kada atsirado pirmieji jo požymiai, o svarbiausia, kad jie jau egzistavo 2018 m. rugsėjo mėnesį konsultuojant ieškovę poliklinikoje. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu VšĮ Šeškinės poliklinikos atstovai, esant tokiai diagnozei, kokia buvo nustatyta poliklinikos gydytojo 2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovės konsultacijos metu, pagal gydymo standartus nėra numatyta nukreipti pacientą tolimesnėms konsultacijoms, diagnozės patikslinimui ir (ar) gydymui į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigas, joks gydymas nėra reikalingas, ir teismas neturi jokių šias aplinkybes galinčių paneigti įrodymų.
9. Nors ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos poliklinikoje metu informavo gydytoją apie prieš tai buvusią konsultaciją privačioje medicinos įstaigoje ir jos rezultatus, jog prašė poliklinikos gydytojo siuntimo tolimesniam ištyrimui ir gydymui į NVI, kad gydytojas tokį siuntimą išduoti atsisakė, tačiau byloje nėra jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų. 2018 m. rugsėjo 12 d. dermatovenerologo konsultavimo įraše nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė iki tol buvo konsultuota kitoje medicinos įstaigoje, jog ieškovė būtų prašiusi poliklinikos gydytojo siuntimo į specializuotą sveikatos priežiūros įstaigą (NVI), nėra įrašų ir apie tai, kad tokį siuntimą medikas pagal pacientės prašymą neišdavė ir pan. Šiame įraše yra ieškovės parašas apie tai, kad ji yra susipažinusi ir sutinka su paskirtu gydymu.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė teismui jokių pirminių, t. y. 2018 m. rugsėjo 6 d. konsultacijos metu privačios medicinos įstaigos medikės atliktos apžiūros, galimai atliktų tyrimų ir pačios konsultacijos aprašo – įrašo, o pateiktas tik 2022 m. gegužės 3 d. medicinos dokumentų išrašas apie kažkada vykusią konsultaciją. Iš šio išrašo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. konsultacijos metu gydytojos buvo tik įtariama, tačiau tiksliai nenustatyta vėžinio susirgimo diagnozė, ir patarta pacientei dėl tikslios diagnozės nustatymo kreiptis į kitą sveikatos priežiūros įstaigą.
11. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad ieškovė nei procesiniuose dokumentuose nenurodė, nei teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl pačios privačios medicinos įstaigos, kurioje ji konsultavosi 2018 m. rugsėjo 6 d., jai nebuvo ir (ar) negalėjo būti išduotas siuntimas tolimesniam ištyrimui ar diagnozės nustatymui (patikslinimui) į NVI, taip pat, kodėl, net ir neturėdama tokio siuntimo, ji galiausiai pati nenuvyko į NVI, į kurį buvo užsiregistravusi dar 2018 m. rugsėjo mėnesį. Duomenų ir įrodymų apie tai, kad po šių konsultacijų ieškovė būtų papildomai kreipusis į kitą valstybinę ar (ir) privačią medicinos įstaigą dėl poliklinikos mediko nustatytos diagnozės patikslinimo, taip pat, jog pati, net ir neturėdama siuntimo, būtų bandžiusi užsiregistruoti ir užsiregistravusi į NVI tolimesniam darinių kojoje ištyrimui ir galimam gydymui, kaip jai buvo rekomenduota 2018 m. rugsėjo 6 d. konsultacijos privačioje medicinos įstaigoje metu ir pan., byloje nėra.
12. Teismas pažymėjo, kad visos anksčiau aptartos aplinkybės nagrinėjamu atveju rodo, jog pačios ieškovės elgesys faktiškai susiklosčiusių aplinkybių kontekste negalėtų būti vertinamas kaip atidaus ir savimi besirūpinančio protingo asmens elgesys, kadangi, esant kelių medikų, iš esmės tuo pat metu ištyrusių ieškovės būklę bei ją konsultavusių tuo pačiu klausimu, skirtingoms išvadoms ir rekomendacijoms, kiekvienas vidutiniškai atidus ir protingas asmuo tokioje situacijoje turėtų kreiptis į kitą (kitas, specializuotas, aukštesnio lygio) sveikatos priežiūros įstaigas dėl diagnozių prieštaravimų pašalinimo.
13. Teismas akcentavo, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų, įskaitant pačią ieškovę, kuri pirmiausia ir turi medikų neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareigą, neteikė teismui nei žodinio, nei rašytinio prašymo dėl teismo medicinos ekspertizės nagrinėjamoje byloje paskyrimo. Pačiam teismui 2022 m. rugsėjo 13 d. vykusio posėdžio parengiamojoje stadijoje metu iškėlus klausimą dėl teismo medicinos ekspertizės paskyrimo tikslingumo, ieškovė nurodė, kad skirti teismo ekspertizės neprašo, jog yra pateikusi į bylą visus norimus įrodymus. Ieškovė nėra pateikusi jokių nepriklausomų medicinos įstaigų ir (ar) atitinkamos srities specialistų paaiškinimų, išvadų ar kitų panašaus pobūdžio dokumentų, kuriuose būtų nurodyta dėl kitokios, nei konstatuota poliklinikos gydytojo 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos metu, buvusios ieškovės diagnozės, dėl netinkamai suteiktų 2018 metais sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.
14. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, sprendė, kad neturi pagrindo išvadai, jog ieškovei 2018 m. rugsėjo mėnesį vykusios konsultacijos poliklinikoje metu pagal tuometinę ieškovės sveikatos būklę būtų nustatyta netinkama diagnozė, suteiktos nepakankamos, netinkamos, nekokybiškos ir medicinos standartų neatitinkančios sveikatos priežiūros paslaugos, kas, atitinkamai, lėmė pavėluotą vėžinio susirgimo diagnozavimą 2021 metais, neleido užkirsti šiam susirgimui ir kitiems neigiamiems ieškovei atsiradusiems sveikatos padariniams kelio.
15. Teismas atsižvelgė ir į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – komisija), į kurios sudėtį įeina atitinkamos srities medicinos specialistai ir kuri atliko aukščiau teismo nurodytos medicininės dokumentacijos, taip pat papildomai surinktos medžiagos (pvz., Poliklinikos atstovų paaiškinimų ir kt.) kompleksinį tyrimą, kuriame konstatuota, kad nėra nustatytą kaltų, neatidžių ar aplaidžių medicinos personalo veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas poliklinikoje, kadangi nėra jokių įrodymų, jog, konsultuojant pacientę 2018 m. rugsėjo 12 d., ji sirgo melanoma; apžiūrėjęs pacientę gydytojas neaprašė tai nurodančių patologinių pokyčių, nestebėjo jų ir dermatoskokuojant darinį, o peržiūrėti atliktų dermatoskopijų vaizdus ir juos įvertinti nėra galimybės, kadangi gydymo įstaigą tokių vaizdų nesaugo; tai, kad, pacientei kreipusis 2021 m. balandžio mėnesį, apgamas pakito ir buvo stebėti nauji dermatoskopijos pokyčiai ir pan., negali patvirtinti, jog darinys prieš 2,5 metų buvo piktybinis; pakartotinis pacientės kreipimasis įvyko tik ėmus kisti dariniui, t. y. 2021 m. balandžio mėnesį; dermatologo konsultacijai siuntimas nereikalingas, todėl pacientė galėjo bet kuriuo metu, pastebėjusi darinio kitimą ar pajutusi kitus simptomus, kreiptis konsultacijos.
16. Teismas pritarė atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, argumentams, kad atsakovei Lietuvos valstybei, net ir nustačius neteisėtus medikų veiksmus, nagrinėjamu atveju negalėtų kilti solidari civilinė atsakomybė, kadangi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) pakeitimai, pagal kuriuos atsakovu bylose dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, įsigaliojo tik nuo 2020 m. sausio 1 d., tuo tarpu pagal iki tol buvusį, ginčo įvykio metu buvusį teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose sprendžiamas ginčas tarp pareiškimą pateikusio asmens ir pačios pačios sveikatos priežiūros įstaigos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Ieškovė A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė pareigos tinkamai organizuoti įrodinėjimo procesą, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neatskleidė jos esmės, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, o tai sutrukdė teismui priimti byloje teisingą ir pagrįstą sprendimą. Be to, teismas sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.
17.2. D. S. yra specializuotas medikas – gydytojas dermatovenerologas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kuo siauresnė ir labiau specializuota yra profesionalo veiklos sritis, tuo aukštesni jam keliami reikalavimai. Iš bylos duomenų matyti, kad prieš kreipdamasi į gydytoją D. S., ieškovė lankėsi pas gydytoją onkologę L. B-P. privačioje klinikoje IĮ „Lazerių ir bangų medicinos mokslinė klinika“. Iš šios gydytojos pateiktos ieškovės sveikatos istorijos 2022 m. gegužės 3 d. išrašo matyti, kad minėta gydytoja 2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūrėdama ieškovę nustatė „intensyviai pigmentuotą darinį, padengtą nekrotinėmis masėmis kairės šlaunies zonoje, 67 mm. Kliniškai – pakitęs apgamas, negalima atmesti melanomos“. Taigi, gydytoja pakankamai išsamiai aprašė odos darinį (jo dydį, išvaizdą, pigmentaciją) ir tokie duomenys suteikia gana detalią informaciją apie pas ieškovę 2018 m. rugsėjo 6 d. buvusį darinį ant kairės kojos ir jo klinikinius požymius. Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. atvykusi į VšĮ Šeškinės polikliniką, ieškovė ant kairės kojos, šlaunies zonoje, turėjo nemažo dydžio odos darinį, kuris buvo intensyviai pigmentuotas ir pasidengęs nekrotine mase, t. y. reikalaujantis detalaus ištyrimo ir diagnozės nustatymo. Jeigu gydytojas D. S. būtų veikęs kaip atidus ir rūpestingas specialistas, jis privalėjo išsamiai apžiūrėti ir detaliai ištirti tokių klinikinių požymių darinį ant ieškovės kairės kojos, tačiau to nepadarė, apgamo net netyrė ir siuntimo tolimesniam jo ištyrimui, kaip prašė ieškovė, neišdavė.
17.3. 2018 m. rugsėjo 12 d. gydytojo dermatovenerologo D. S. konsultacijos įraše nėra aprašyta ieškovės apgamo ant kairės kojos struktūra, dydis, spalva, ribos. Įraše apskritai nėra jokių duomenų, kad gydytojas D. S. būtų tą apgamą apžiūrėjęs, aprašęs jo požymius ir įvertinęs jo klinikinę būklę, tai ne tik patvirtina gydytojo kaltę, bet ir patvirtina ieškovės paaiškinimus, jog gydytojas D. S. jai susirūpinimą sukėlusio apgamo net neapžiūrėjo ir siuntimo į NVI neišrašė.
17.4. Atsakovė VšĮ Šeškinės poliklinika laikėsi pozicijos, kad apeliantė 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos metu gydytojo D. S. buvo dermatoskopuojama, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ligos istorijoje – nei 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos išraše, nei kituose medicininiuose dokumentuose nėra aprašyta jokių apeliantės apgamo ant kairės šlaunies dermatoskopinio tyrimo rezultatų. Atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ Šeškinės poliklinika atsisakė pateikti komisijai dermatoskopinio tyrimo vaizdus. Šių vaizdų nebuvo pateikta ir bylą nagrinėjančiam teismui. Nors atsakovė motyvavo, kad šių vaizdų jų turimas dermatoskopas neišsaugo, tačiau nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų.
17.5. Teismas sprendime nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. dermatovenerologo konsultavimo įraše nėra duomenų apie tai, jog ieškovė iki tol buvo konsultuota kitoje medicinos įstaigoje, kad ieškovė būtų prašiusi poliklinikos gydytojo siuntimo į NVI, nėra įrašų apie tai, jog tokį siuntimą medikas pagal pacientės prašymą neišdavė. Pažymėtina, kad tokios teismo išvados nepagrįstos jau vien dėl to, jog tokių ieškovės paaiškinimų nepaneigia jokie bylos duomenys. Vien tai, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. dermatovenerologo konsultacijos įraše nėra duomenų apie tai, jog ieškovė prašė gydytojo siuntimo į NVI, savaime nereiškia, kad tokio fakto nebuvo. Trečia, įrašai apie lankymąsi kitose gydymo įstaigose, pacientų prašymai, konsultacijos įraše ir nėra daromi. Ketvirta, teismas neįvertino ir neatkreipė dėmesio, kad ieškovės paaiškinimus šioje dalyje patvirtina visuma duomenų, rodančių, jog į VšĮ Šeškinės polikliniką ieškovė kreipėsi būtent dėl siuntimo išdavimo į NVI, kad būtų ištirtas galimai piktybinis darinys ant jos kairės kojos.
17.6. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė elgėsi atidžiai ir rūpestingai – patarta gydytojos L. B-P., nedelsiant užsiregistravo į NVI, skubiai nuvyko į VšĮ Šeškinės polikliniką konsultacijos ir siuntimo į NVI išdavimui. Taigi iki pat gydytojo D. S. konsultacijos ieškovė elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas asmuo ir nedelsdama ėmėsi veiksmų savo sveikatos būklės įvertinimui, ir, tik įtikinta gydytojo, jog ji yra sveika ir jai nieko nėra, atšaukė registraciją NVI.
Žemesnės instancijos teismas
17.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu ir jame išdėstytomis išvadomis. Komisija sprendimą priėmė neapklausus gydytojo D. S. ir neišklausius jo paaiškinimų, komisijai nebuvo pateikta ir jokių rašytinių šio gydytojo paaiškinimų. Teismas neatkreipė dėmesio, kad komisija sprendimą priėmė neturėdama duomenų apie tai, jog dar iki konsultacijos VšĮ Šeškinės poliklinikoje ieškovei buvo suteikta konsultacija onkologės L. B-P. konsultacija, kai jai buvo įtarta melanoma. Komisija tarp vertinamų duomenų neturėjo 2022 m. gegužės 3 d. gydytojos onkologės L. B-P. medicininių dokumentų išrašo, iš kurio matyti ieškovės ligos anamnezė ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. ieškovei buvo nustatytas pakitęs apgamas ir būtinybė jį ištirti NVI. Taigi, komisijos išvados parengtos neįvertinus esminio bylos įrodymo, o tai daro komisijos sprendimą nevisapusišką ir neišsamų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti komisijos sprendimą, kaip patvirtinantį reikšmingas bylai aplinkybes.
17.8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato ar advokato padėjėjo. Ieškovė teisinio išsilavinimo neturi, yra įgijusi tik vidurinį išsilavinimą, dirba kirpėja. Specialių teisinių ir (ar) medicininių žinių neturi. Ieškovei dėl onkologinės ligos yra nustatytas 65 proc. darbingumas. Tuo tarpu atsakovams byloje, trečiajam asmeniui atstovavo teisinį išsilavinimą turintys atstovai. Teismas, nagrinėdamas specialių – ne tik teisinių, bet ir medicinos žinių reikalaujančią bylą, aiškiai suprato, kad ieškovė negeba tinkamai ir efektyviai pasinaudoti jai suteiktomis teisėmis. Nepaisant to, nepasiūlė, kaip yra numatyta CPK 161 straipsnyje, ieškovei pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama procese, ir taip pažeidė proceso teisės normas, užtikrinančias ieškovei teisę į teisingą bylos procesą, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
17.9. Teismas ieškinį atmetė nusprendęs, kad byloje nėra nustatyta, kada ieškovei prasidėjo vėžinis procesas, kada atsirado pirmieji jo požymiai ir kad jie jau egzistavo 2018 m. rugsėjį konsultuojant ieškovę poliklinikoje. Taip pat teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog jau 2018 m. rugsėjo mėnesio pagal tuometinę ieškovės sveikatos būklę egzistavo ir turėjo būti poliklinikos mediko nustatyta melanomos diagnozė arba turėjo būti įžvelgtos vėžinio susirgimo užuomazgos, rizika ir grėsmė. Taigi teismas pats pripažino, kad byloje turimi medicininiai duomenys nepakankami, jog būtų galima spręsti apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
Atsiliepimas
18. Atsakovė VšĮ Šeškinės poliklinika atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
18.1. Ieškovę 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultavęs gydytojas D. S. neturėjo duomenų apie pacientės apžiūrą privačioje klinikoje. Ieškovės pateiktas 2022 m. gegužės 3 d. išrašas apie 2018 m. rugsėjo 6 d. buvusią konsultaciją negali būti laikomas tinkamu konsultacijos įrodymu, kadangi į bylą nėra pateiktas pirminis dokumentas – pacientės ligos istorijos privačioje klinikoje ar kitas dokumentas, kuris būtų datuotas tuomet, kai faktiškai įvyko konsultacija. Nėra aišku, kodėl gydytoja L. B-P. neinformavo pacientės apie galimybę tiesiogiai kreiptis į NVI dermatovenerologo konsultacijai arba pati neišdavė siuntimo, jeigu manė esant tai reikalinga.
18.2. Gydytojas D. S. pacientę konsultavo dėl „odos darinių galūnių plote“ daug metų. Pacientei suteiktos paslaugos atitiko tuometinę pacientės sveikatos būklę bei nustatytus reikalavimus.
19. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo A. P. apeliacinį skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įtraukimo atsakove atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį dėl ginčo nagrinėjimo, vadovaujantis PTŽSAĮ redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto trečiojo asmens – gydytojo D. S. – teisių ir pareigų, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, taigi priimtas sprendimas nesukuria jokių teisinių pasekmių ir nedaro įtakos gydytojo D. S. teisėms ir pareigoms (nesudaro prielaidų regresiniam reikalavimui pareikšti). Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
23. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės A. P. ieškinys atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir VšĮ Šeškinės poliklinikai dėl žalos, padarytos asmens sveikatai, atlyginimo.
Dėl ieškinio, pareikšto atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atžvilgiu
24. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė, vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, į civilinės bylos nagrinėjimą atsakove įtraukė Lietuvos Respublikos valstybę. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas iš esmės dviem pagrindais: 1) atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atžvilgiu sprendimas atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui (ginčijamo sprendimo 24 punktas); ir 2) ieškovei neįrodžius ieškinio. Dėl šio sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, kuriame prašoma Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir VšĮ Šeškinės poliklinikos 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
25. Iš ieškovės procesinių dokumentų nustatyta, kad faktinį bylos nagrinėjimo pagrindą sudaro gydytojo D. S. 2018 m. rugsėjo mėnesį (ne)tinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – gydytojas aplaidžiai neatkreipė dėmesio į įtartiną ieškovės apgamą (neįžvelgė galimos melanomos, kuri, ieškovės teigimu, jau buvo akivaizdi) ir nepagrįstai neišdavė ieškovei siuntimo į NVI.
26. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę, nagrinėjamoje byloje taikytinas ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ieškovei metu (2018 m. rugsėjo mėnesį) galiojęs teisinis reglamentavimas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 27 punktą).
27. Remiantis ginčui aktualia PTŽSAĮ redakcija, pacientas, nesutinkantis su komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis). Taigi teisėjų kolegija pritaria atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad, remiantis ginčui aktualios teisės akto redakcijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atžvilgiu yra atmestas pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 (toliau – PTŽSAĮ pakeitimo įstatymas) pakeitimas, kuriame buvo nustatyta, jog civilinėse bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos (PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 6 straipsnis). To paties įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2020 m. sausio 1 d., sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos PTŽSAĮ teisės normos, galiojusios 2018 m. rugsėjo mėnesį.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
29. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas – nepatikslino ieškovei jos pareigos įrodinėti, nepasiūlė ieškovei skirti ekspertizės, nepasiūlė apklausti gydytojus, teikusius ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, nepasiūlė ieškovei pasirūpinti atstovavimu. Be to, ieškovės teigimu, šalių padėtis nagrinėjant civilinę bylą buvo nelygiavertė – atsakovus atstovavo teisinį ir specialų medicininį išsilavinimą turintys asmenys, o ieškovė civilinę bylą vedė pati. Teismas pažeidė proceso teisės normas, užtikrinančias ieškovei teisę į teisingą bylos procesą, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.
30. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Todėl visi proceso dalyviai, naudodamiesi jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, turi rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, atlikti ir jiems tenkančias procesines pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekis bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką turi koreliuoti su kitais civilinio proceso principais – šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12 ir 13 straipsniai).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014 ir kt.).
32. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228–231 straipsniai). Šioje pasirengimo ginčo nagrinėjimui iš esmės proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus jų turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). CPK 229 straipsnyje numatyta, kad bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais teismas gali skirti dar vieną parengiamąjį posėdį; parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertizės skirti neprašė. Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tai nurodė nepagrįstai. Iš parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismas uždavė ieškovei klausimą, ar ji planuoja prašyti skirti ekspertizę nagrinėjamoje civilinėje byloje, o ieškovė pateikė aiškų atsakymą, jog šiuo klausimu yra reikalinga pasitarti su advokate (2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 12 min. 45 s iki 13 min.). Taigi, priešingai nei sprendė teismas, ieškovė neatsisakė skirti ekspertizės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jai neseniai buvo nustatytas 60 proc. nedarbingumas, ji gavo reikiamus dokumentus, kurie į bylą dar nepateikti. Teismui paklausus, ar ji norės pateikti šį dokumentą teismui, ieškovė atsakė, kad jį pateiks (2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 9 min. 57 s iki 11 min.).
34. Iš parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo taip pat nustatyta, kad ieškovė turėjo advokatą, kuris atstovavo jos interesus nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau ieškovė paaiškino, jog parengiamojo teismo posėdžio dieną advokato padėjėja prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio negalėjo (2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 13 min. iki 13 min. 25 s). Pirmosios instancijos teismas nesidomėjo, dėl kokių priežasčių ieškovės atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, taip pat nesiteiravo, ar ieškovė pageidautų, kad civilinė byla būtų nagrinėjama dalyvaujant advokatui ar advokato padėjėjui, o tiesiog konstatavo, jog į bylą nėra pateikta atstovavimo sutartis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė dirba pagal specialybę kirpėja, teismas nesidomėjo, kokį išsilavinimą turi ieškovė, nesiūlė pasirūpinti atstovavimu, nors atsakovė sunkiai formulavo mintis dėl faktinio ieškinio pagrindo ir iš esmės galėjo tik teikti paaiškinimus apie susiklosčiusią situaciją (papasakoti aplinkybes). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos civilinės bylos dalyką sudarė socialiai jautrūs ir sudėtingi teisiniai santykiai, reikalaujantys specialių teisės ir medicinos mokslo žinių, tačiau teismas civilinę bylą nagrinėjo formaliai, neatsižvelgė į bylos specifiškumą bei susiklosčiusias individualias aplinkybes.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė nurodė turinti pasitarti su advokate dėl ekspertizės skyrimo, jog ieškovė ketino pateikti į bylą papildomus dokumentus, jai paaiškinus, kad turi atstovą, kuris negalėjo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo spręsti, jog pasirengimas nagrinėti civilinę bylą yra baigtas ir yra pagrindas pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 161, 225 straipsnio 1 dalies, 232 straipsniuose įtvirtintas teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, neatskleista bylos esmė.
Dėl įrodymų vertinimo
36. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo spendimo turinį su šiais apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.
37. Kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakoma apie sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus ir įrodymų vertinimą tokiose bylose, yra išplėtota ir nuosekli. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, nepaisant civilinės bylos specifiškumo ir socialiai jautraus visuomenei klausimo, būtent asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 29 punktą).
38. Kasacinio teismo praktika nenumato, kad tokio pobūdžio civilinėse bylose teismas turi būti aktyvus, taip pat nenumato įrodinėjimo išimčių, todėl bendrąją pareigą įrodinėti turi tas, kas teigia (CPK 178 straipsnis). Taigi būtent ieškovei tenka įrodinėti atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodymų vertinimo specifiškumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko bylai reikšmingų įrodymų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl įrodymų vertinimo tokio pobūdžio civilinėse bylose.
39. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 63 punktą).
40. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29 punktą). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 30 punktą).
41. Vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).
42. Taip pat pažymėtina, kad, nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), spręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo CPK 212 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008, 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019 22 punktą).
43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog ieškovė informavo gydytoją D. S. apie ieškovės vizitą pas gydytoją L. B-P., kad prašė siuntimo į NVI ar kad kreipėsi būtent dėl apgamo ištyrimo, kadangi tai nėra pažymėta 2018 m. rugsėjo 12 d. dermatovenerologo konsultavimo įraše. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad įrašų ligos istorijoje nebuvimas savaime negali patvirtinti ar paneigti aplinkybės, jog ieškovė į gydytoją dermatovenerologą kreipėsi būtent dėl apgamo apžiūros ir siuntimo į NVI gavimo. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokių duomenų nėra nustatyta (2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 52 min.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, kilus ginčui, pareiga įrodyti paciento būklę ir priežiūros jam teikimo faktą tenka sveikatos priežiūros įstaigai, o ne pacientui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018 30 punktą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė apklausti gydytojo neprašė, įrodymų nei apie atliktą dermatoskopiją, nei apie vidaus tvarką, kuria remiantis tokie įrašai nėra saugojami, pateikti negalėjo, tačiau teismas šias aplinkybes galėjo aiškintis ir savo iniciatyva.
44. Teismas, atmesdamas ir nesiremdamas kaip įrodymu – šalių (šiuo konkrečiu atveju – ieškovės) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), turėjo aiškiai nurodyti, kodėl juos atmeta. Vien tai, kad paaiškinimus duoda bylos šalis, nėra pagrindo tais paaiškinimais nesiremti, kai nėra konstatuojamas šių įrodymų nepatikimumas ir (ar) nesąsajumas. Priešingai, šiuo atveju ieškovės duoti paaiškinimai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, neprieštaravo kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas ieškovės paaiškinimais nesivadovavo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pateikė duomenis, kad prieš pat jai kreipiantis į VšĮ Šeškinės polikliniką ieškovė buvo apžiūrėta privačioje įstaigoje, kurioje ieškovei buvo rekomenduota skubiai kreiptis dėl ištyrimo dėl galimo vėžinio susirgimo. Ieškovė pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus – gydytojos L. B-P. 2022 m. gegužės 3 d. pasirašytą medicinos dokumentų išrašą apie 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusią ieškovės apžiūrą (1 t., b. l. 22).
45. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė nei procesiniuose dokumentuose nenurodė, nei teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl pati privati medicinos įstaiga, kurioje ji konsultavosi 2018 m. rugsėjo 6 d., neišdavė ir (ar) negalėjo būti išduotas siuntimas tolimesniam ištyrimui ar diagnozės nustatymui (patikslinimui) į NVI. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad į šį klausimą aiškiai atsakė atsakovės atstovas, kuris paaiškino, jog privačiai konsultuojantis gydytojas neturi teisės išrašyti siuntimo. NVI dirba antro ir trečio lygio dermatovenerologai. Į antro lygio specialisto kreipimąsi siuntimo nereikia, o į trečio – reikia (2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 42 min.). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokio lygio konsultacija ieškovei buvo reikalinga. Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė galiausiai 2021 metais į NVI kreipėsi būtent gavusi gydytojo siuntimą. Ieškovė aiškiai nurodė, kad gydytoju D. S. pasitikėjo (šias aplinkybes įrodo ir tai, jog pas šį gydytoją ieškovė gydėsi ir toliau), todėl gavusi gydytojo paaiškinimą, kad ieškovės sveikata iš esmės yra gera, toliau dėl gydymo nesidomėjo ir papildomai nesityrė.
46. Byloje nebuvo analizuotos ir nustatytos reikšmingos aplinkybės, ar gydytojas D. S. turėjo ir galėjo pastebėti ginčo objektu esantį odos pakitimą, ar jis realiai jį apžiūrėjo ir ar, remiantis jam, kaip gydytojui profesionalui keliamais reikalavimais, turėjo įžvelgti rizikas dėl galimų vėžinių susirgimų.
47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog tam tikrais konkrečiais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, kad gydytojas turėjo pareigą ir galimybę atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikus pacientas būtų turėjęs galimybę išvengti visų ar bent dalies neigiamų padarinių, byloje gali būti sprendžiama dėl priežastinio ryšio tarp gydytojo veiksmų ir prarastos galimybės (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018 33 punktą).
48. Pirmosios instancijos teismas L. B-P. 2022 m. gegužės 3 d. pasirašytą medicinos dokumentų išrašą apie 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusią ieškovės apžiūrą laikė nepakankamu įrodymu konstatavęs, kad ieškovė nepateikė teismui jokių pirminių 2018 m. rugsėjo 6 d. konsultacijos metu privačios medicinos įstaigos medikės atliktos apžiūros dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė šių įrodymų išreikalavimo galimybės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė ir šalys neteikė duomenų, jog toks išrašas apskritai negali būti teikiamas, t. y. kad įrodymas neatitinka leistinumo reikalavimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo keliamas ginčas dėl šio įrodymo nepatikimumo ar galimo suklastojimo, t. y. atsakovai neįrodinėjo, kad ieškovė iš tiesų nebuvo privačioje apžiūroje, o tik paaiškino, jog bendroje informacinėje sistemoje įrašų apie ieškovės sveikatos patikrinimą 2018 m. rugsėjo 6 d. nėra. Kilus ginčui dėl pateiktų duomenų patikimumo, civilinėje byloje turėtų būti sprendžiamas papildomų įrodymų pateikimo klausimas.
49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad, nors įrodymų rinkimas ir teikimas teismui yra šalių pareigos dalykas, tačiau tai nereiškia, jog teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Būtent teismas yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, kad įrodinėjimo procesas vyktų taip, jog būtų tinkamai išspręsti bylai reikšmingi klausimai. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019 20 punktą). Teismas šios pareigos tinkamai neatliko, todėl bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai.
Dėl procesinės bylos baigties
50. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos Respublikos valstybė nėra tinkama atsakovė nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl ieškinys šios atsakovės atžvilgiu yra atmestas pagrįstai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Tačiau pirmosios instancijos teismas neužtikrino ieškovės teisės į teisminę gynybą, nesudarė galimybės ieškovei pasitarti dėl ekspertizės skyrimo būtinumo ir kitų įrodymų pateikimo, bylos nagrinėjimo iš esmės metu neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino šalių pareigos įrodinėti ir nepasiūlė joms pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą, pagrįsti (CPK 178, 212, 225 straipsniai). Pirmosios instancijos teismui neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, nebuvo atskleista bylos esmė, kitaip tariant, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų įrodymų verinimo kriterijų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys, pareikštas atsakovės VšĮ Šeškinės poliklinikos atžvilgiu, panaikinti, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo dalyką sudaro tai, ar gydytojas D. S. 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos metu kaip specialistas turėjo ir objektyviai galėjo pastebėti ieškovės odoje atsiradusius pakitimus ir ar tie odos pakitimai buvo tokio lygio, kad sudarytų pagrindą spręsti dėl tolimesnių tyrimų būtinybės ir kitokios diagnozės. Civilinėje byloje reikšminga yra tai, ar buvo tiriamas ieškovės apgamas, esantis ant kairės kojos, ar gydytojas buvo informuotas apie ieškovės ankstesnę konsultaciją pas gydytoją L. B-P.. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje reikšminga nustatyti, kada prasidėjo ieškovės onkologinis susirgimas, per kokį laiko tarpą tokio dydžio navikas užauga ir ar 2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovės darinys galėjo būti piktybinis. Net jeigu byloje paaiškėtų, kad 2018 metais piktybinis procesas dar nebuvo prasidėjęs, tai teisingam bylos išnagrinėjimui ir atsakovės atsakomybės ribų nustatymui galėtų būti svarbu ir tai, ar tuo metu ieškovės apgame jau buvo (galėjo būti) pokyčių ir galimą darinio supiktybėjimą rodančių požymių, kuriuos gydytojas D. S. 2018 m. rugsėjo 12 d. konsultacijos metu privalėjo pastebėti.
53. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojus ir skirti byloje komisijinę deontologinę teismo medicinos ekspertizę. Kadangi teisėjų kolegija bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šie prašymai turės būti sprendžiami bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
54. Grąžindama dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atžvilgiu, palikti nepakeistą.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.