- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-152-1121/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13469-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- V. J.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl telefono vagystės bendrininkų grupėje), laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl piniginės vagystės), laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir V. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.
Nuspręsta nepriteisti iš V. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2025 m. balandžio 11 d., apie 02:00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. Ž. (R. Ž.), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas lauke, šalia Z. B. (Z. B.) namų, adresu, (duomenys neskelbtini), laukė, kol jo bendrininkas R. Ž. pagrobė Z. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A16“, 4G 128 GB, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kurio vertė: 150 Eur, kuriame buvo „Tele2 pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė: 5 Eur, kurį išnešęs R. Ž. perdavė V. J., kurį pastarasis įsidėjo į striukės kišenę.
2. Taip pat, V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. sausio 27 d., apie 00:02 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjęs į neužrakintus Z. B. namus, svetainę, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė Z. B. priklausantį televizorių „Samsung 32 HD Smart TV“, kurio vertė: 222.32 Eur, taip Z. B. padarydamas 222.32 Eur turtinę žalą.
3. Taip pat, V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad viešoje vietoje iš asmens drabužių pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. birželio 11 d. apie 18:40 val., būdamas viešoje vietoje, prie parduotuvės „Aibė“, adresu, Gamyklos g. 2, Rudaminos sen. Rudaminos k., Vilniaus raj. sav., kaire ranka pagrobė iš V. S. (V. S.) galinės dešinės kelnių kišenės piniginę, kurioje buvo asmens dokumentai bei grynaisiais pinigais 200 Eur, taip V. S. padarydamas 200 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausias prokuroras Jonas Selilionis (toliau – prokuroras) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu t. y. prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir V. J. paskirti subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
5. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas V. J. skirtas bausmes, turėjo prie paskirtos griežtesnės – t. y. 5 (penkių) mėnesių laisves atėmimo bausmės pridėti ne mažesnę kaip minimalią tos bausmės rūšies dalį t. y. ne mažiau nei tris mėnesius laisvės atėmimo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (telefono vagystė bendrininkų grupe) padarymą. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, V. J. už apysunkius nusikaltimus skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu t. y. prie griežčiausios bausmės – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina ne mažesnė nei minimali dalis švelnesnės bausmės – atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus – pridėtina minimalų bausmės dydį atitinkanti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o po to bendrintina apėmimo būdu su už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausme. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. J. skirtina subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
7. Teismo posėdžio metu prokurorė palaikė skundą pilna apimtimi, o nuteistojo V. J. gynėjas advokatas Eugenijus Šuliokas prašė įvertinti situaciją, kad jo ginamasis iš dalies atliko bausmę ir yra lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos 2026 m. sausio 16 d. Nurodo, kad jeigu būtų tenkintas apeliacinis skundas, klausimas dėl paties vykdymo, kai žmogus yra lygtinai paleistas – ar turėtų būti kalėjimo viršininko tinkamas įsakymas tikslinimas dėl lygtinio paleidimo, ar suimant iš naujo, taip neproporcingai naudojant valstybės išteklius.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinis skundas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
9. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo, teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.
10. Akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies penktoje pastraipoje, nors pasirinkti pagrįsti bausmių bendrinimo būdai (past. – dalinis sudėjimas bei apėmimas), tačiau netinkamai pritaikyta BK 63 straipsnio 4 dalis.
11. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
12. BK 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Taigi, remiantis nurodytu straipsniu, minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 (trys) mėnesiai.
13. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo normą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas V. J. skirtas bausmes, turėjo prie paskirtos griežtesnės – t. y. 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti ne mažesnę kaip minimalią tos bausmės rūšies dalį t. y. ne mažiau nei 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (telefono vagystė bendrininkų grupe) padarymą. Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, V. J. už apysunkius nusikaltimus skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu t. y. prie griežčiausios bausmės – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina ne mažesnė nei minimali dalis švelnesnės bausmės – atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus – pridėtina minimalų bausmės dydį atitinkanti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tuomet apėmimo būdu bendrintina su už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausme. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. J. skirtina galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
14. Vilniaus apygardos teismui 2026 m. vasario 3 d. buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 2 d. pirminė pažyma Nr. APD-2026-01312 dėl 191,67 Eur išieškojimo iš nuteistojo V. J. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą antrinę teisinę pagalbą pagal 2026 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. KTS-2026-00703.
15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacijoje, t. y. siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis) bei tai, kad apeliacinį skundą pateikė prokuroras, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. J. nepriteistinos.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip –
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir V. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.