Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl V. M. turto vagystės ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. L. turto vagystės ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė R. N. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos 2 (dvi) dienos R. N. laikinojo sulaikymo nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista iš R. N. 200 Eur turtinės žalos atlyginimo, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistų sumų sumokėjimo.

Iš R. N. priteista 486,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, turėtų atstovaujant nukentėjusiojo V. M. interesus.

Iš R. N. priteista 150 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. N. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą:

1.1. R. N. 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 11.40 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti jam svetimą turtą – auksinį žiedą, nukentėjusiajam V. M. nusimovus nuo piršto auksinį žiedą ir jį įdavus R. N. į rankas, veikdamas atvirai bei nukentėjusiajam matant, R. N. su rankoje turimu žiedu pabėgo, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam priklausantį auksinį žiedą, kurio vertė 200 Eur.

1.2. Be to, R. N. 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 12 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti jam svetimą turtą – pinigus iš piniginės, sėdėdamas prie stalo, iš nukentėjusiojo V. L. rankų paėmė piniginę ir, V. L. matant, iš jos pagrobė V. L. priklausančius 22 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiojo turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. L. 22 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 328 straipsnio 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliami įrodymų vertinimo, R. N. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės klausimai, todėl jie ir nebus aptariami šiame teismo procesiniame sprendime. Apeliaciniame skunde yra keliamas R. N. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimas, t. y. tvirtinama, kad R. N. buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė ir ji turėtų būti švelninama. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje aptaria ir analizuoja būtent šį klausimą, t. y., ar R. N. bausmės už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų buvo paskirtos teisingai, ar jos yra pagrįstos ir ar neturėtų būti švelninamos. Taip pat sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai iš R. N. buvo priteista valstybei 150 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Dėl nuteistajam R. N. paskirtos bausmės proporcingumo

7. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas R. N. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

8. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog nepagrįstas tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino R. N. asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai ir pagrįstai įvertinta, jog nuteistasis R. N. praeityje yra daug kartų teistas už BK XXVIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 133-145), paskutinį kartą 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 29 d., pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, t. y. už nusikaltimą nuosavybei – už tai, kad apiplėšė žmogų, įsibrovęs į patalpą ir panaudodamas peilį (t. 1, b. l. 141-142), pagal šį nuosprendį bausmę R. N. atliko ir iš (duomenys neskelbtini) buvo paleistas 2020 m. liepos 31 d., o praėjus metams padarė nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Anksčiau paskirtos bausmės nesustabdė R. N. nuo naujų ir net analogiškų nusikalstamų veikų darymo, o šią išvadą patvirtina ir faktas, jog du nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. N. padarė per vieno mėnesio laikotarpį. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmę, į ankstesnius teistumus neturėtų atsižvelgti, nes ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes R. N. jau yra atlikęs, su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Visų pirma, pažymėtina, jog R. N. teistumas nėra išnykęs, o nusikalstamos veikos padarymas, esant recidyvistu, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Antra, ankstesni teistumai ir baustumai, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, ypač, kai visos veikos būna nukreiptos į tą patį ar susijusį objektą, apibūdina kaltininko asmenybę, jo negebėjimą keisti nusikalstamą gyvenimo būdą ir susiformavusį teisinį nihilizmą, o tuo pačiu didėjantį asmenybės pavojingumą, todėl teismas, vadovaudamasis tiek susiformavusia praktika, tiek įstatymu, negali minėtų aplinkybių nepaisyti. Papildomai pažymėtina, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimas yra kaltininko pareiga, o ne savanoriškas pasirinkimas, t. y. bausmės atlikimas savaime nemažina nei asmenybės, nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir vien dėl šios aplinkybės neturėtų būti švelninama baudžiamoji atsakomybė, nes taip būtų pažeidžiamas jos neišvengiamumo principas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. N. turi galiojančių nuobaudų už smulkias vagystes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį, t. y. už administracinius nusižengimus, susijusius su nuosavybe (t. 1, b. l. 146-148). Taigi aptartos aplinkybės, susijusios su R. N. ankstesniu teistumu ir baustumu, įrodo, kad nuteistasis nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nuolat jas pažeidinėja.

9. Taip pat anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be laisvės suvaržymo nebus itin efektyvus ir kad jo savarankiškai dedamų pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, nukreiptų į kitų asmenų nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, nepakaks. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, kad R. N. išlaikytų asmenis, sergančius sunkia liga, ir nebūtų kam jų prižiūrėti, taip pat nėra duomenų, kad jis turėtų išlaikyti mažamečius vaikus, kurių dėl nuteistajam paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. R. N. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus. Pažymėtina, kad teisės pažeidėjo interesai negali būti keliami aukščiau visuomenės intereso, taip pat kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018).

10.1. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi R. N. pats savo noru neatvyko ir / ar nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką, o 2 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik viena, o ne kelios R. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymėtina, jog to paties straipsnio 4 dalis tuo labiau negali būti taikoma, nes R. N. nuteistas ne už nužudymą, bendrininkaujant organizuota grupe ar esant nusikalstamam susivienijimui. Nesant pagrindo paskirtą bausmę švelninti pagal BK 62 straipsnį, spręstinas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

10.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Laisvės atėmimo bausmė skiriama ir tam tikra jos trukmė parenkama tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir kai tai yra tikrai būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

10.3. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog R. N. yra teistas ir nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, t. y. būdamas recidyvistas, nusikalstamų veikų padarymo metu jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą ir ne visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs.

10.4. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pastarosios nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o greičiau R. N. pasirinkto gyvenimo būdo nuosekli pasekmė. Nuteistajam yra būdingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti priešingus teisei veiksmus, kadangi tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus R. N. daro sistemingai. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai, atsižvelgė į pagrobto turto nedidelę vertę, į tai, kad dalis pinigų nukentėjusiajam V. L. grąžinti, R. N. su juo susitaikė, taip pat atsižvelgė į nukentėjusiojo V. M. neatsargų elgesį – alkoholio vartojimą su nepažįstamais asmenimis bei žiedo jiems demonstravimą, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimą, o bausmės dydžius parinko mažesnius už vidurkį.

11. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir / ar neteisingą bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti, paskyrus švelnesnę bausmę. Taigi, R. N. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus, nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo

12. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu iš nuteistojo R. N. buvo priteista valstybei 150 Eur proceso išlaidų atlyginimas, su kuo nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

12.1. Nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, R. N. buvo paskirtas gynėjas (duomenys neskelbtini) A. R. (t. 2, b. l. 81), nes R. N. buvo suimtas kitoje byloje ir negalėjo pats pasinaudoti savo teise į gynybą. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui 2022 m. balandžio 14 d. pateikus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 92-94) ir paprašius valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 150 Eur, už teiktą antrinę teisinę pagalbą R. N., pirmosios instancijos teismas šį prašymą, vadovaudamasis eksplicitiniu Baudžiamojo proceso įstatymo aiškinimu, tenkino.

12.2. Vis dėlto kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais (duomenys neskelbtini) tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir atsižvelgdamas į tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, R. N. buvo suimtas kitoje byloje, nusprendžia panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 150 Eur – pagal (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktą pažymą buvo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš R. N.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. balandžio 27 nuosprendį pakeisti:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 150 Eur – pagal (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš R. N.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.