Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 16 d. nutarties, kuria netenkintas R. P. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. P. 2024 m. gruodžio 4 d. Institucijos nutarimu buvo nubaustas galutine 1 500 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams 8 mėnesiams bei transporto priemonės konfiskavimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, 2024 m. spalio 16 d. 20.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, taip pat vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,32 promilės (po paklaidos – 1,29 promilės) neblaivumas, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį, įvykdymo.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, bauda ir turto konfiskavimu, R. P. šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas pakeisti Institucijos nutarimą neskiriant daikto konfiskavimo, t. y. transporto priemonės „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) o vietoje to paskirti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taip pat prašė įvertinti, ar pagrįstai paskirta tokia didelė bauda ir tokie ilgi teisės vairuoti atėmimo terminai, ar proporcingai Institucija įvertino aplinkybes parinkdama terminus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinių nusižengimų fakto nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. neginčija savo kaltės dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad R. P. yra pagrįstai ir teisėtai pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo ir baudos dydžio klausimas, prašoma neskirti transporto priemonės konfiskavimo, o skirti jos vertės konfiskavimą, bei patikrinti ar tinkamai buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir ar buvo paskirta tinkamo dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, t. y. teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų duomenų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei jų šaltinių patikimumas. Teismas privalo imtis įstatyme numatytų veiksmų, kurie sudarytų sąlygas nustatyti objektyvią tiesą byloje.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. 2024 m. spalio 16 d. 20.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, taip pat vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,32 promilės (po paklaidos – 1,29 promilės) neblaivumas, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį, įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kaip numatyta ANK 427 straipsnio 3 dalyje, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė dėl šios transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausymo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P.. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs R. P. apeliacinio skundo argumentais ir byloje esančiais duomenimis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, taikant administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Pirmosios instancijos teismas paminėtą administracinio poveikio priemonę pritaikė formaliai, šioje dalyje procesinis sprendimas priimtas skubotai, todėl jis negali būti vertinamas nei kaip pagrįstas, nei kaip teisingas.

10. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis). ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę tik tuomet, kai šis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai, ANK 29 straipsnio 5 dalis, tai yra, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

11. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kaip minėta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, tačiau tai padarė pažeisdamas transporto priemonės savininkės procesines teises ir nepagrįstai konstatuodamas pirkimo pardavimo sutarties negaliojimą. Apylinkės teismas savo nutartyje remiasi VĮ „Regitra“ duomenimis apie minėto automobilio priklausymą R. P. nuosavybės teise bei nurodo, jog automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi susitartos sąlygos nebuvo įvykdytos, todėl ši sutartis negaliojanti, o minėtas automobilis pagal VĮ Regitros duomenis administracinio nusižengimo padarymo metu priklausė apeliantui, o ne trečiajam asmeniui. Apygardos teismas su šiais apylinkės teismo argumentais nesutinka dėl sekančių motyvų.

12. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje. Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymuose neįtvirtinta atskirų nuostatų dėl transporto priemonės nuosavybės teisės įgijimo momento. Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317 straipsnis). Perleidus nuosavybę pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-54/2011, e3K-3-197-943/2023 ir kt.). Spręsdamas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties ir nuosavybės perleidimo fakto teisinės registracijos, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo; registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi ir pirkimo-pardavimo sutartis; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoj senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis; registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis); automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-13/2015; 3K-3-157-421/2018, e3K-3-197-943/2023). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant ginčus tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo registre. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, kartu ir savininko pasikeitimas yra įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2010, Nr. 3K-3-280/2013, e3K-3-197-943/2023 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. P., tačiau iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog pirkimo pardavimo sutarties šalys: R. P. (pardavėjas) parduoda ir V. A. (pirkėjas) perka automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 500 Eur (1 t., b. l. 47-48). Sutartyje pažymėta, kad automobilio trūkumai nurodyti žodžiu, o atsiskaityta bus po galutinio transporto priemonės suremontavimo, transporto priemonės perdavimo data – (duomenys neskelbtini)

14. Byloje nėra duomenų apie galutinį pirkėjos V. A. atsiskaitymą pagal minėtą automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Kita vertus, įvykdyti minėtos sutarties sąlygas dėl galutinio atsiskaitymo, automobilio perdavimo objektyviai tapo apsunkinta dėl minėto automobilio transportavimo į automobilių saugojimo aikštelę. Byloje nėra duomenų, ar apeliantas ar į bylą neįtrauktas trečiasis asmuo V. A. būtų kreipęsi dėl minėto automobilio grąžinimo, perdavimo saugoti iki bylos išnagrinėjimo. Bet kokiu atveju, nesant byloje duomenų apie minėtos automobilio pirkimo pardavimo sutarties pripažinimą negaliojančia, niekine, akivaizdu, kad šalis, sudariusias minėtą sutartį, toks transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties tekstas, numatant šios sutarties įvykdymo nuostatas, pilnai tenkino. Vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys yra laisvos sudaryti bet kokią imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštaraujančią sutartį. Vadovaujantis CK 6.319, 6.314, 6.344 straipsnių nuostatomis, šalys gali susitarti dėl daikto perdavimo termino, dėl daikto perdavimo numatytam terminui pasibaigus, dėl kainos sumokėjimo sąlygų. Pastebėtina, kad pagal CK 6.319 straipsnį, pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui pirkimo-pardavimo sutartyje numatytu laiku, tačiau net ir esant pirkimo-pardavimo sutartyje sąlygai dėl jos įvykdymo tiksliai nustatytu laiku, pardavėjas turi teisę įvykdyti sutartį ir pasibaigus terminui, kai pirkėjas sutinka. Šiuo atveju minėta automobilio pirkimo pardavimo sutartimi šalys ir susitarė dėl daikto perdavimo termino, dėl kainos sumokėjimo. Iš minėtos automobilio pirkimo pardavimo sutarties turinio ir iš R. P., kaip vienos iš šios sutarties šalių, pozicijos išklausymu, neįtraukus į bylą trečiojo asmens – pirkėjos V. A., neišklausius jos paaiškinimų, negalima vienareikšmiška išvada, kad minėtos sutarties įvykdymas po nustatyto sutartyje termino pirkėjai yra neaktualus ir ji sutarties atsisakė vien dėl to, kad transporto priemonė nebuvo jai perduota sutartyje nustatytu terminu, o buvo nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę. Be to, byloje nėra ir duomenų, jog pardavėjas R. P. būtų atsisakęs toliau vykdyti minėtą sutartį ir perduoti automobilį pirkėjai.

15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens – pirkėjos V. A., neišklausęs jos paaiškinimų, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta, dėl ko minėtas automobilis priklauso R. P., o ne trečiajam asmeniui V. A.. Pažymėtina, kad nepaisant fakto ar minėta automobilio pirkimo pardavimo sutartis buvo įvykdyta pagal joje numatytas sąlygas, ar šalys sutiko toliau vykdyti minėtos sutarties nuostatas, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis būtų buvusi pripažinta negaliojančia ar niekine.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant ginčus tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo registre (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-3-280/2013; Nr. e3K-3-197-943/2023 ir kt.). Šiuo atveju, R. P., kurio vardu įregistruotas automobilis, pateikė į bylą minėtos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kuri pagal bylos duomenis nėra pripažinta negaliojančia ar niekine, todėl laikytina, kad apeliantas įrodė, jog automobilio savininkas yra ne jis, o automobilį nupirkęs asmuo – V. A..

17. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai. Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta apylinkės teismo išvada skundžiamoje nutartyje, kad vien todėl, jog sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos, transporto priemonės pirkimo pardavimo sandoris laikomas negaliojančiu.

18. ANK (575-588 straipsniai, 621 straipsnis, 626 straipsnis, 644 straipsnis, 650 straipsnis) nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio nusižengimo byloje. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo bylos teisenoje, taikant turto konfiskavimą, yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Taigi administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kuri gali būti konfiskuota, savininko teisėms. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-2013, 2AT-34-2013 ir kt.). Tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-82-303/2016).

19. Kaip jau ankščiau minėta, byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis galiojanti, jog šalys net ir pasibaigus sutartyje numatytiems terminams neatsisakė jos toliau vykdyti. Taigi pirmosios instancijos teismas taikydamas administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, sprendė klausimą dėl V. A., kaip transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės pagal pirkimo pardavimo sutartį, teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkė V. A. buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, bei buvo informuota apie posėdžio vietą ir laiką, nors akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kokiam asmeniui nuosavybės teisės priklauso minėtas automobilis (1 t., b. l. 47-48). Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo paskyrimui svarbių aplinkybių, nutartyje tik formaliai konstatavo, kad transporto priemonė turi būti konfiskuojama, nes transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis pasak pirmos instancijos teismo neįvykdyta, nors pats R. P. tokią aplinkybę neigia, V. A. nebuvo įtraukta į procesą ir nebuvo išklausyta, o kaip aukščiau minėta sutarties sudarymas ir vykdymas yra dvi skirtingos įrodinėtinos aplinkybės, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai nustatytos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad nebūtų nepagrįstai pritaikyta atsakomybė už administracinį nusižengimą visiškai neatsakingam asmeniui, teismas privalėjo neaiškumus pašalinti, apklausiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, bet ir transporto priemonės savininkę V. A., siekiant išsiaiškinti, ar egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies punktuose nurodytas kuris nors vienas iš pagrindų, kuriuo remiantis galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę. Nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalies punktuose nurodyto pagrindo konfiskuoti ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę, spręstinas klausimas dėl ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.

20. Atsižvelgus į visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina, kad procesiniu sprendimu, kuriame pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies esminių aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam bylos išsprendimui, ar kuriame šias aplinkybes nustatė remdamasis prielaidomis, neatlikęs išsamios analizės, nėra vykdomas teisingumas. Darytina išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi konfiskuotos transporto priemonės savininko teisių gynyba, suteikiant transporto priemonės savininkei galimybę pateikti savo argumentus bei įrodymus dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis proceso teisės pažeidimas yra esminis. Taigi, esant paminėtoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis yra naikintina, priimtina nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje – byla grąžintina iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

21. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo, jos dydžio nustatymo, R. P. paskirtos baudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino klausimų, kadangi šie klausimai turės būti įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo ir sprendžiant dėl administracinių poveikio priemonių ir baudos individualizavimo apelianto atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.