- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-18-357/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03640-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- O. I.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. I. ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl šios institucijos sprendimo dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pradinio įvertinimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. I. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. priimtą sprendimą dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pradinio įvertinimo, kuriuo ieškovė buvo pripažinta netinkama būti vaiko globėju, todėl ir nebuvo paskirta globėja. Nurodė, kad jos anūkė A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra likusi be tėvų globos, jai buvo nustatyta laikinoji globa ir paskirtas globėjas. Ieškovė norėjo, kad anūkės globėja būtų paskirta ji, todėl teikė prašymą dėl jos vertinimo bei skyrimo vaiko globėju, tačiau Vaiko teisių apsaugos institucija, atlikusi vertinimą, ieškovę pripažino netinkamu asmeniu būti paskirta anūkės globėja dėl ieškovės sveikatos būklės. Ieškovė nurodė, kad nors jai ir yra nustatyti kai kurie sveikatos sutrikimai, tarp jų ir onkologinė liga bei psichikos sveikatos sutrikimas, šie sveikatos sutrikimai netrukdytų jai atlikti globėjos funkcijų, ligos neprogresuoja, joks gydymas šiuo metu nėra taikomas.
2. Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sprendimas dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pradinio įvertinimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jo keisti ar naikinti. Atsakovė pažymėjo, kad asmuo siekiantis būti globėju turi atitikti eilę nustatytų kriterijų, tame tarpe ir sveikatos kriterijus, ieškovė tokių kriterijų neatitiko, todėl jos atžvilgiu ir buvo priimtas skundžiamas sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovės O. I. ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pagal byloje teikiamus duomenų bazės išrašus ieškovei yra nustatytas sutrikimas pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių, žymimas kodu (duomenys neskelbtini), ieškovei taip pat nustatytas ir (duomenys neskelbtini) sutrikimas - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), kuris yra pagrindas asmens neskirti vaiko globėju pagal minėto įsakymo 17 punktą „Piktybiniai navikai“. Teismas, įvertinęs, jog ieškovės (duomenys neskelbtini) liga per dešimt metų neprogresavo, darė išvadą, kad ši liga nėra kliūtis ieškovei tapti globėja. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nustatytas psichikos sutrikimas, žymimas kodu (duomenys neskelbtini), nors patvirtintas pažymėjimas patvirtina, kad ieškovei gydymas šiuo metu nėra taikomas, teismas vertino, kad asmens tinkamumas būti/ nebūti globėju nėra siejamas su gydymo ar terapijos taikymu. Teismas darė išvadą, jog ieškovei vienas iš nurodytų susirgimų yra nustatytas, todėl atsakovė pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą. Teismas pažymėjo, ieškovę pripažinti tinkamu asmeniu būti vaiko globėju teismui turėtų būti pateikti aiškūs duomenys ne tik apie tai, kad ieškovei nėra taikomas gydymas nuo psichikos sutrikimo, tačiau ir duomenys, kad sutrikimas yra išgydytas. Teismas reikšmingu įrodymu byloje laikė Psichologo veiklos išrašą ir išvadą dėl A. S., iš kurios matyti, kad vaiko nuostatos senelės atžvilgiu nėra pozityvios. Teismas sprendė, jog nors ieškovė ir yra vaiko artima giminaitė, tačiau globos nustatymas su ieškove prieštarautų geriausiems vaiko interesams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė O. I. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti į teismo posėdį A. S. ir ją apklausti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Teismas sprendimu konstatavo neegzistuojančias aplinkybes, neva ieškovė serga (duomenys neskelbtini) ligomis, nurodytomis Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) sąrašo patvirtinimo“ Tarptautiniame ligų klasifiksatoriųje žymimomis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) žymėjimais, o būtent (duomenys neskelbtini), nors (duomenys neskelbtini) medicininiame pažymėjime, išduotame 2021-05-07, pažymima, kad ieškovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris klasifikatoriuje žymimas skaičiais (duomenys neskelbtini) ir niekaip neįeina į teismo nurodomų psichikos sveikatos sutrikimų ribas.
5.2. Medicininiame pažymėjime konstatuota aplinkybė, kad O. I. globėja būti gali.
5.3. Anksčiau buvo rašytas (duomenys neskelbtini) šeimos namų pareiškimas dėl administracinės teisenos pradėjimo O. I., kuri buvo nutraukta. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) šeimos namai sistemingai veikia prieš vaiko interesus, siekdami kad laikinieji globėjai gautų didžiules pinigines sumas už vaiko globą, užuot vaiko interesais, kad vaikas augtų artimoje močiutės aplinkoje.
Atsiliepimas
6. Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų 2021-05-26 sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą ar prieštaravimą teisės normoms, o, vadovaudamasi visuma byloje esančių įrodymų, atsakovė įrodė, kad jos surašytas administracinis aktas – 2021-05-26 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) – yra teisiškai pagrįstas.
6.2. Apeliantė, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, privalėjo nurodyti, kokias konkrečiai materialinės teisės normas teismas pažeidė, o taip pat nurodyti kokiomis teisės normomis teismas turėjo vadovautis, sprendžiant šalių ginčą, tačiau to nepadarė.
6.3. Skyrius, įvertinęs surinktus duomenis bei (duomenys neskelbtini) poliklinikos atsakymą, vadovaudamasis LR Sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 Įsakymo Nr. 386 „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) sąrašo patvirtinimo“ 4 dalimi, 2021 m. gegužes 26 d. priėmė neigiamą sprendimą dėl O. I., norinčios tapti savo vaikaitės A. S. globėja, pradinio įvertinimo. Vadovaujantis NDNT informacinės sistemos duomenų bazės išrašu, O. I. nenustatytas susirgimas (duomenys neskelbtini), todėl ji nepagrįstai klaidina teismą, nurodydama savo ligos diagnozę. Asmuo, sergantis (duomenys neskelbtini) ligos kodu, taip pat negalėtų būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju).
Šalies argumentai
6.4. Apeliantė, nurodydama, jog (duomenys neskelbtini) šeimos namai sistemingai veikia prieš vaiko interesus, neįvardijo nei kokiais veiksmais, nei kokiomis priemonėmis (duomenys neskelbtini) šeimos namai pažeidžia nepilnametės A. S. interesus, o tuo labiau nepateikė jokių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų.
6.5. Nesutinka su bylos nagrinėjimu žodinio proceso tvarka, nes į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, leidžiantys apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pažymi, kad šioje civilinėje byloje nesprendžiamas klausimas dėl globėjo skyrimo ar neskyrimo nepilnametei A. S..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
8. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti į teismo posėdį A. S. ir ją apklausti.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad būtina teismo posėdyje apklausti A. S.. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. jaučia didelę įtampą prieš bendravimą su močiute, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai yra pakankamai išsamūs, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl žodinio apeliacijos nagrinėjimo ir A. S. išklausymo teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašymas, įvertinus byloje esančius duomenis, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Taip pat pažymėtina, jog esant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10027-776/2021 A. S. jau yra nustatyta nuolatinė globa, paskirta nuolatinė globėja ir turto administratorė, nustatyta A. S. gyvenamoji vieta kartu su nuolatine globėja. Šioje byloje negali būti kvestionuojamas minėtas teismo sprendimas.
Dėl faktinių aplinkybių
12. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes. Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pradinio įvertinimo (toliau – Sprendimas), kuriuo ieškovė O. I. buvo pripažinta negalinti būti skiriama vaiko globėja. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra S. D., vaiko tėvystė nėra nustatyta. S. D. motina yra ieškovė O. I., ieškovė yra A. S. senelė. S. D. dukterį pagimdė būdama 15 metų, todėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2014 m. birželio 5 d. iki (duomenys neskelbtini) (iki vaiko motinos pilnametystės), globėja paskirta ieškovė O. I.. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. pratęsta laikinoji globa nuo 2017 m. kovo 4 d., globėja paskiriant O. I.. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. D. šeima buvo įrašyta į (duomenys neskelbtini) rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-336-899/2020 S. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, jai paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę S. D. atlieka (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.
13. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6854-776/2021, kuris įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 17 d., neterminuotai apribota motinos valdžia atsakovei S. D. nepilnamečio vaiko A. S. atžvilgiu. Civilinėje byloje Nr. 2YT-10027-776/2021 2021 m. rugsėjo 29 d. priimta nutartimi A. S. yra nustatyta nuolatinė globa.
Dėl skundo argumentų
14. Ieškovė teigia, kad teismas sprendimu konstatavo neegzistuojančias aplinkybes, neva ieškovė serga (duomenys neskelbtini) ligomis, nurodytomis Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) sąrašo patvirtinimo“ Tarptautiniame ligų klasifikatoriųje žymimomis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) žymėjimais, o būtent (duomenys neskelbtini) „Pasikartojantis depresinis sutrikimas“, nors (duomenys neskelbtini) medicininiame pažymėjime, išduotame 2021-05-07, pažymima, kad ieškovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris klasifikatoriuje žymimas skaičiais (duomenys neskelbtini) ir niekaip neįeina į teismo nurodomų psichikos sveikatos sutrikimų ribas.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai taikė CK 3.269 straipsnį, nurodantį, kokie asmenys negali būti skiriami vaiko globėjais. Šio straipsnio pirmos dalies 8 punktas nurodo, kad globėjais negali būti skiriami asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Teismas rėmėsi Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas). Pagal byloje teikiamus duomenų bazės išrašus (33 b. l.), pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovei yra nustatytas sutrikimas pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių, žymimas kodu (duomenys neskelbtini).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-27 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2020-01-01)(toliau - ir Nutarimas) 14 straipsnis numato, kad Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs Nuostatų 10, 11 ar 12 punktuose nurodytų dokumentų kopijas, privalo surinkti detaliai nurodytus duomenis. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis minėta teisės norma, surinko duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos - Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS). Nustatyta, kad NDNT (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) informacinės sistemos - duomenų bazės išraše nurodyta, kad apeliantei O. I. laikotarpiu nuo 2017-04-19 iki 2043-06-22 yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, įtakojančios diagnozės - (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Sisteminiu ligų sąrašu TLK-10-AM (Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija) kodų iššifravimas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
17. Ieškovė akcentuoja, jog (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) sveikatos centro 2021-05-07 medicininiame pažymėjime, pateikta mediko išvada, kad O. I. nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, pas priklausomybės ligų (duomenys neskelbtini) įskaitoje nėra, globėja būti gali; 2021-05-07 (duomenys neskelbtini) poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos išduotame medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta mediko išvada, kad O. I. pagal TLK-AM-10 sveikata patikrinta, konsultuota psichiatro, globėja būti gali. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) poliklinika, atsakydama į atsakovo 2021-05-18 rašytinį paklausimą, 2021-05-24 rašte nurodė, kad spręsti ar asmuo gali/negali būti globėju, nėra pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistų kompetencija, kad išduodamą medicininę pažymą traktuoja kaip rekomendaciją, kuria iš turimų duomenų, įvertinus pretendento į globėjus psichikos sveikatos būseną, išreiškiama specialisto nuomonė; kad dėl E-sveikatos sistemos ypatumų neturėjo duomenų, kad psichikos sveikatos paslaugos O. I. buvo teiktos bei diagnozės nustatytos kitoje gydymo įstaigoje, kad NDNT duomenų bazė gydymo įstaigai neprieinama. Taigi, aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) poliklinika neturi NDNT informacinės sistemos – duomenų, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog minėti duomenys būtų buvę pakeisti, todėl teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo jais nesivadovauti.
18. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog ieškovei, vadovaujantis NDNT informacinės sistemos duomenų bazės išrašu, nenustatytas susirgimas (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodo atsakovas, LR Sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 Įsakymo Nr. 386 „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) sąrašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2015-07-02) 4 dalis numato, kad asmenys, sergantys manija ar kitais nepatikslintais, nuolatiniais ar pasikartojančiais, fobiniais ar seksualiniais sutrikimais bei ligomis šiais kodais: (duomenys neskelbtini) F30, F30.8, F30.9, F31.0-F31.9, F33.0-F33.9, F34.0-F34.8, F38.0, F38.1, F39, F40-F48, F52.7, F52.8, F52.9, negali būti skiriami vaiko globėju (rūpintoju). Esant aptartoms aplinkybėms, asmuo, sergantis (duomenys neskelbtini) ligos kodu, taip pat negalėtų būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu nepilnametė A. S. gyvena nuolatinės globėjos šeimoje, o ne (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centre, todėl apeliantės argumentai, kad (duomenys neskelbtini) šeimos namai sistemingai veikia prieš vaiko interesus, yra nesusiję su nagrinėjama byla, taip pat jie nėra įrodyti jokiais leistinais įrodymais. Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 18 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, įvertinę nepilnametės A. S. vykdomą globą (duomenys neskelbtini) šeimos namuose, nurodė, kad globėjas (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centras savo pareigas vykdo tinkamai. Priešingų duomenų byloje nėra.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.