Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-10-05 · Civilinė byla Nr. 2-8877-1031/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-05Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-05
Bylos Nr.
2-8877-1031/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03640-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
O. I.
Atsakovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai
Civilinė byla Nr. e2-8877-1031/2021Proceso Nr. 2-70-3-03640-2021-0
Procesinio dokumento kategorijos:(S)2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1.ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

dalyvaujant ieškovei O. I. ir atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. R.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. I. ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl šios institucijos sprendimo dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pradinio įvertinimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė O. I. patikslinusi savo ieškinio reikalavimą teismo prašė panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities Vaiko teisių skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. priimtą sprendimą dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pradinio įvertinimo, kuriuo ieškovė buvo pripažinta netinkama būti vaiko globėju, todėl ir nebuvo paskirta globėja.

Ieškovė savo ieškinyje nurodė, taip pat teismo posėdyje paaiškino, kad jos anūkė A. S., gim. 2014 m. birželio 4 d., yra likusi be tėvų globos, jai buvo nustatyta laikinoji globa ir paskirtas globėjas. Ieškovė taip pat norėjo, kad anūkės globėja būtų paskirta ji, todėl teikė prašymą dėl jos vertinimo bei skyrimo vaiko globėju. Vaiko teisių apsaugos institucija atlikusi vertinimą ieškovę pripažino netinkamu asmeniu būti paskirta anūkės globėja dėl ieškovės sveikatos būklės.

Ieškovė akcentavo, kad jai nors ir yra nustatyti kai kurie sveikatos sutrikimai, tarp jų ir onkologinė liga bei psichikos sveikatos sutrikimas, šie sveikatos sutrikimai tikrai netrukdytų jai atlikti globėjos funkcijų, ligos neprogresuoja, joks gydymas šiuo metu nėra taikomas. Ieškovė taip pat akcentavo, kad anksčiau, t.y. nuo anūkės gimimo (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo paskirta anūkės globėja ir jos globa truko trejus metus, todėl ieškovei niekaip nėra aišku, kaip dabar ji yra pripažinta netinkamu asmeniu būti anūkės globėja.

Ieškovė laiko, kad minėtas sprendimas yra ir neteisėtas, ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o vaiko teisių apsaugos institucija turi priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovė būtų pripažinta tinkamu asmeniu būti savo anūkės globėja.

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pažymėjo, kad sprendimas dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pradinio įvertinimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jo keisti ar naikinti. Atsakovė pažymėjo, kad asmuo siekiantis būti globėju turi atitikti eilę nustatytų kriterijų, tame tarpe ir sveikatos kriterijus, ieškovė tokių kriterijų neatitiko, todėl jos atžvilgiu ir buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Atsakovė akcentavo, kad ankstesnių institucijų priimtiems sprendimams nebuvo teisinio pagrindo, todėl šiuo faktu šioje byloje remtis nereikia.

Atsakovė taip pat akcentavo, kad vėliau, t.y. po skundžiamo sprendimo priėmimo, paaiškėjo ir kita informacija apie ieškovės moralines savybes, kurios jai taip pat neleidžia būti paskirta vaiko globėja. Atsakovės vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamai bylai, nes apibūdina ieškovę ir jos santykį su anūke.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atmestinas.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis kitose Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtose bylose (civilinėse bylose Nr. eS2-1016-776/2021 ir e2-6854-776/2021) nustatytomis aplinkybėmis, nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (šios tarnybos Šiaulių apskrities Vaiko teisių skyrius) 2021 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pradinio įvertinimo, kuriuo ieškovė buvo pripažinta negalinti būti skiriama vaiko globėja (toliau tekste Sprendimas arba Skundžiamas sprendimas) (11 b.l.).

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra S. D., vaiko tėvystė nėra nustatyta. S. D. motina yra ieškovė O. I., t.y. ieškovė yra A. S. senelė, o A. S. yra ieškovės vaikaitė.

S. D. dukterį pagimdė būdama (duomenys neskelbtini) metų, todėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. A-653 A. S. buvo nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki vaiko motinos pilnametystės, globėja paskirta ieškovė O. I.. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A-264 A. S. pratęsta laikinoji globa nuo 2017 m. kovo 4 d., globėja paskiriant O. I.. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. A-328 S. D. šeima buvo įrašyta į Šiaulių rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-336-899/2020 S. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, jai paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę S. D. atlieka Panevėžio pataisos namuose.

Civilinėje byloje Nr. e2-6854-776/2021 2021 m. rugpjūčio 17 d. priimtu sprendimu (teismo sprendimas yra įsiteisėjęs) yra nuspręsta neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei S. D. nepilnamečio vaiko A. S. atžvilgiu. Civilinėje byloje Nr. 2YT-10027-776/2021 2021 m. rugsėjo 29 d. priimta nutartimi A. S. yra nustatyta nuolatinė globa. Šio sprendimo priėmimo ir skelbimo metu nutartis nėra įsiteisėjusi.

Bendrosios kompetencijos teismas - Šiaulių apylinkės teismas – ieškovės ieškinį priėmė, vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumo klausimams spręsti nutartimi Nr. T-60(2016), kurioje kolegija išaiškino globos institutą esant civilinio teisinio santykio dalimi, todėl ir ginčai sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme.

Taigi šios bylos esminis klausimas yra, ar atsakovė pagrįstai priėmė sprendimą, kad ieškovė negali būti skiriama vaiko globėja. Teismas, vertindamas šios bylos akivaizdų viešojo intereso pobūdį, vertindamas tai, kad byla yra kildinama iš šeimos teisinių santykių, priimdamas šį sprendimą vertina ne tik aplinkybes, buvusias priimant skundžiamą 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 6SPĮ-59, tačiau ir aplinkybes, dėl kurių įrodymai į bylą buvo pateikti vėliau. Taigi teismas vertina ne tik aplinkybes, susijusias su ieškovės sveikata kaip pagrindu minėtam sprendimui priimti, tačiau vertina ir aplinkybes, susijusias su ieškovės ir anūkės tarpusavio santykiais.

CK 3.248 straipsnis reglamentuoja, kad vaiko globos tikslas yra užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, o vaiko globos uždaviniai: 1) paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus; 2) sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą; 3) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. CK 3.249 straipsnis nurodo, kad pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Taigi ieškovei esant minėto vaiko senelei vertintini tiek objektyvūs ieškovę apibūdinantys kriterijai, tiek jų tarpusavio santykis bei vaiko interesai. Vertinant tai, kad A. S. motina yra įkalinimo įstaigoje, o vaiko tėvystė nėra nustatyta, laikytina, jog A. S. yra vaikas, netekęs tėvų globos, todėl buvo pagrindas jai nustatyti laikinąją globą (CK 3.253 ir 3.254 straipsniai).

CK 3.269 straipsnis nurodo kokie asmenys negali būti skiriami vaiko globėjais. Šio straipsnio pirmos dalies 8 punktas nurodo, kad globėjais negali būti skiriami asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimą ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tokia minėtos normos konstrukcija yra nukreipiančiosios normos konstrukcija, kuri nukreipia į kitą norminį aktą, šiuo atveju į Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašo patvirtinimo“ (toliau tekste Įsakymas). Minėtas įsakymas, kurio suvestinė redakcija galioja nuo 2015 m. liepos 2 d., nurodo ir psichinės sveikatos sutrikimus (4 punktas) maniją ar kitus nepatikslintus nuolatinius ar pasikartojančius, fobinius ar seksualinius sutrikimus, tame tarpe ir visus sutrikimus pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių nuo F33.0 kodo iki F33.9. kodo.

Pagal byloje teikiamus duomenų bazės išrašus (33 b.l.) ieškovei yra nustatytas sutrikimas pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių, žymimas kodu (duomenys neskelbtini). Ieškovei taip pat nustatytas ir onkologinis sutrikimas - (duomenys neskelbtini), kuris yra pagrindas asmens neskirti vaiko globėju pagal minėto įsakymo 17 punktą „Piktybiniai navikai“.

Ieškovė pagrįsti savo reikalavimus ir atsikirsti į atsakovės poziciją byloje teikė duomenis iš gydymo įstaigų: pažymas iš VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos ir VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro. Iš VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad ieškovei nuo 2011 metų nustatytas smegenų auglys, tačiau liga neprogresuoja. Minėto įsakymo 17.4. punktas nurodo, kad globėjais neskiriami asmenys, sergantys ligomis, žymimomis kodais C00–C75 II stadija, išskyrus, kai praėjus 10 metų po baigto aktyvaus gydymo gydantis gydytojas pateikia išvadą, kad nenustatytas ligos progresavimas. Vertinant tai, kad liga ieškovei nustatyta prieš dešimt metų ir nėra progresuojanti, teismas daro išvadą, kad šiuo pagrindu ieškovė galėtų būti pripažinta asmeniu, tinkamu būti globėju. Teismas pažymi, kad skundžiamame sprendime įsakymo 17 punktas nėra nurodytas, todėl ir atsakovas šio susirgimo nevertino kaip kliūties ieškovei tapti globėja.

Kaip minėta, ieškovei nustatytas psichikos sutrikimas, žymimas kodu (duomenys neskelbtini)., nors patvirtintas pažymėjimas patvirtina, kad ieškovei gydymas šiuo metu nėra taikomas, teismas pažymi, kad asmens tinkamumas būti/ nebūti globėju nėra siejamas su gydymo ar terapijos taikymu. Skirtingai nei aptarto įsakymo 17 punkte numatytas reguliavimas, kuris numato ligos progresavimo, jos sunkumo ir kitus kriterijus, įsakymo 4 punktas asmens netinkamumą sieja su pačių susirgimų faktu, nekeliant daugiau papildomų kriterijų. Taigi ieškovei vienas iš nurodytų susirgimų yra nustatytas, todėl atsakovė pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą. Teismas pažymi, kad teismo vertinimu, bendrąja prasme tiek somatinės, tiek psichikos ligos yra žmogaus sveikatos sutrikimai, kurie gali būti išgydyti. Ieškovę pripažinti tinkamu asmeniu būti vaiko globėju teismui turėtų būti pateikti aiškūs duomenys ne tik apie tai, kad ieškovei nėra taikomas gydymas nuo psichikos sutrikimo, tačiau ir duomenys, kad sutrikimas yra išgydytas.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovei nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas nepatenka į minėto įsakymo 5 punkto reguliavimo sritį, pagal kurį gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija gali pateikti išvadą, kad nuo gydymo medikamentais pabaigos praėjus 3 metams nenustatytas ligos progresavimas.

Atsakovė ieškovės netinkamumą būti vaiko globėja sieja ir su aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos skundžiamo sprendimo priėmimo metu, tačiau joms paaiškėjus vėliau jos taip pat yra reikšmingos vertinant ieškovę ir esant tokioms aplinkybėms ieškovė negalėtų būti pripažinta tinkamu asmeniu būti vaiko globėju.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu yra pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu (69 b.l.) pagal Kuršėnų šeimos namų pranešimą (53 b.l.) dėl ieškovės elgesio su anūke, kuriame nurodoma apie fizinio skausmo A. S. sukėlimą ir tablečių kitam kartu gyvenančiam globotiniui apnuodyti perdavimą. Teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, todėl teismas nesivadovauja dar neištirtomis ir nenustatytomis aplinkybėmis. Tačiau teismas reikšmingu įrodymu byloje laiko Psichologo veiklos išrašą ir išvadą dėl A. S. (72 b.l.). Iš išvados matyti, kad vaiko nuostatos senelės atžvilgiu nėra pozityvios. Psichologas daro išvadą, kad vaikas bijo ieškovės, bendravimas su ja vaikui kelia įtampą. Teismas pažymi, kad šie duomenys, atspindintys vaiko nuomonę ir vaiko emocinę laikyseną senelės atžvilgiu, yra pagrindas ieškovės nelaikyti tinkama būti vaiko globėja. Nors ieškovė ir yra vaiko artimasis giminaitis, tačiau globos nustatymas su ieškove, teismo vertinimu, prieštarautų geriausiems vaiko interesams.

Ieškovės samprotavimus apie tai, kad ji negalinti anūkės globoti pati todėl, kad ją globoja vaiko teisių tarnybos darbuotojų artimieji, kurie iš to turi finansinės naudos, teismo vertinimu, nėra nei teisiškai, nei faktiškai pagrįsta.

Teismas pažymi, kad iš tiesų ankstesniais viešojo administravimo subjekto – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus – įsakymais ieškovė buvo skirta savo anūkės globėja esant tiems patiems nustatytiems sveikatos sutrikimams. Teismas, atlikęs detalų faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo vertinimą, daro išvadą, kad ieškovei nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas neleidžia jai būti paskirta vaiko globėju. Teismas pažymi, kad pagal gerąją viešojo administravimo praktiką, asmuo tapačiomis aplinkybėmis besikreipiantis į tokį subjektą pagrįstai tikisi, kad subjektas tapačiomis aplinkybėmis elgsis vienodai, tačiau šios bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad anksčiau padarytos subjekto klaidos (dėl atidumo stokos ar kitų aplinkybių) negali būti pagrindu tokius netikslumus ar klaidas kartoti.

Teismas, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu laiko, kad atsakovė tinkamai įvertino reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems būti vaiko globėju, todėl priėmė tinkamą ir teisėtą sprendimą, todėl jo naikinti ar jį keisti nėra teisinio pagrindo. Teismas sprendžia ieškovės ieškinį atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės O. I. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Ernestas Šukys