Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-08-17 · Civilinė byla Nr. e2-6854-776/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-17
Bylos Nr.
e2-6854-776/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02794-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo
Kuršėnų
Atsakovas
S. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6854-776/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02794-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Rudzinskaitei,

dalyvaujant trečiojo asmens Kuršėnų šeimos namų atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. D., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Kuršėnų šeimos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei S. D. nepilnamečio vaiko A. S. atžvilgiu, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą Kuršėnų šeimos namuose iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui 150,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, daro žalingą įtaką dukrai savo amoraliu elgesiu dėl savo kaltės, t. y. dėl girtavimo, nesirūpina savo dukra, neužtikrina jai saugių gyvenimo sąlygų, dukters priežiūrą pavedusi savo mamai O. I., t. y. atsakovė yra nusišalinusi nuo savo dukters auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo teikimo, neįgyvendina motinos valdžios savo dukters A. S. interesais, o nuo 2021 m. balandžio 6 d. atsakovė atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose. Ieškovas pažymėjo, kad iš atsakovės nepilnametis vaikas buvo paimtas keturis kartus, atsakovė buvo nuolat motyvuojama keisti žalingą gyvenimo būdą, nepiktnaudžiauti alkoholiu, lankyti priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas, gydytis nuo šios priklausomybės, lankyti pozityvios tėvystės mokymus, psichologo konsultacijas, dirbti, užtikrinti vaikui saugią aplinką, užtikrinti, kad namuose nesilankytų pašaliniai asmenys, rodyti tinkamą pavyzdį vaikui, rūpintis ir pačiai auginti dukrą ir nors buvo teikiamos socialinės paslaugos (socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas namuose), nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo taikoma atvejo vadyba, tačiau, nežiūrint į tai, situacija šeimoje negerėjo, buvo nustatomi vis nauji vaiko teisių pažeidimai. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra sveika ir darbinga, todėl gali teikti prašomą priteisti išlaikymą. Ieškovas taip pat nurodė, kad nepilnamečiam vaikui nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju bei turto administratoriumi paskirti Kuršėnų šeimos namai.

Atsiliepimas

2. Atsakovė S. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad būdama įkalinimo įstaigoje neturi galimybės mokėti išlaikymo, tačiau pabaigusi bausmės atlikimą, ketina pakeisti gyvenimo būdą, susirasti darbą, pati auginti dukrą. Atsakovė vėliau pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kuriame nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka.

3. Trečiasis asmuo Kuršėnų šeimos namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Trečiasis asmuo nurodė, kad stebint šeimos situaciją, susidaro įspūdis, kad atsakovė išlaiko minimalius ryšius su dukra tik įtakojama savo mamos O. I., tačiau jos pačios vidinė motyvacija keisti gyvenimo būdą, rūpintis vaiku yra abejotina. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad padėtis atsakovės šeimoje nesikeičia, ji yra visiškai nusišalinusi nuo dukters priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, dėl savo nerūpestingo elgesio, neatsakingumo vaiko atžvilgiu, pareigos nevykdymo auklėti ir rūpintis savo vaiku, pažeidė A. S. teises ir interesus turėti pastovų ir saugų gyvenimą bei jausmus jos atžvilgiu, ne vieną kartą sukėlė emocinius pergyvenimus ir palikimo nerimą vaikui, nedėjo jokių pastangų, kad susigrąžintų vaiką į šeimą. Trečiojo asmens nuomone, gyvendama šeimoje, A. S. buvo priversta dalyvauti ją traumuojančiose situacijose, kai mergaitė matė ir girdėjo artimųjų tarpusavio nesutarimus, mamos ir jos draugų netinkamą elgesį, nustačius vaikui laikinąją globą, artimieji ir toliau darė itin neigiamą įtaką vaiko emocinei sveikatai ir toks vaiką žalojantis elgesys sukelia plataus spektro pasekmes vaiko kasdieniam funkcionavimui ir pilnavertei raidai, yra jos teisių pažeidimas.

4. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rūta Rudzinskaitė teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atstovė nurodė, kad padėtis nuo tada, kai buvo kreiptasi su ieškiniu į teismą, nepasikeitusi, atsakovė daro ypatingą žalą savo dukrai bei yra nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auginimo, vaikas iš motinos buvo paimtas keturis kartus, situaciją bandydavo pakeisti tik norėdama susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau susigrąžinusi, perduodavo vaiką auginti savo motinai, gyvenimo būdo nepakeitė. Atstovė nurodė, kad atsakovė yra sveika ir darbinga, sveikatos sutrikimų neturi, todėl gali teikti prašomą priteisti išlaikymą.

Šalies argumentai

5. Trečiojo asmens Kuršėnų šeimos namų atstovė J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu, ir prašė jį tenkinti. Atstovė paaiškino, kad atsakovės ir jos motinos šeima žinoma jau seniai, atsakovė turėjo problemų dėl mokyklos nelankymo, dukros susilaukė būdama nepilnametė. Atstovė pabrėžė, kad atsakovė tikėtina dėl jauno amžiaus ir socialinių įgūdžių stokos nesugebėjo rūpintis savo dukra, vartodavo alkoholį ir vesdavo netinkamą gyvenimo būdą, bendrauti su dukra atsakovę skatindavo atsakovės motina. Atstovė pabrėžė, kad atsakovė vaiku domėtis pradėjo ir skambinti dukrai pradėjo gavusi procesinius dokumentus iš teismo, nes iki tol aktyvaus domėjimosi nebuvo, t. y. bendravimas visada būdavo epizodinis, skatinamas atsakovės motinos. Atstovės nuomone, vaikas yra ypatingai sužalotas ir sutraumuotas vaikystės patirčių, vaikas ypač bijo močiutės, netiki, kad mamos elgesys gali pasikeisti ir mano, kad net grąžinus ją mamai, ji po kurio laiko vėl bus paimta iš šeimos. Atstovė nurodė, kad buvo bandoma organizuoti pokalbius su atsakove, tačiau pokalbiuose dalyvaudamas psichologas pateikė išvadas, kad nerekomenduojami susitikimai ir pokalbiai su mama ir močiute, nes vaikas jaučia baimės ir nesaugumo jausmą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl motinos valdžios apribojimo

6. Atsakovei pripažinus ieškinį, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė S. D. būdama nepilnametė ((duomenys neskelbtini)) susilaukė dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu tėvystė nenustatyta. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. A-653 A. S. nustatyta laikinoji globa nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2017 m. kovo 3 d., t. y. iki atsakovės pilnametystės, globėja paskiriant atsakovės motiną O. I.. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A-264 A. S. pratęsta laikinoji globa nuo 2017 m. kovo 4 d., globėja paskiriant atsakovės motiną O. I.. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. A-328 atsakovės šeima buvo įrašyta į Šiaulių rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pirmą kartą vaikas paimtas iš šeimos 2017 m. rugpjūčio 3 d., nes globėja buvo ligoninėje, o atsakovė nesugebėjo pasirūpinti dukra, palikdama nepažįstamų asmenų priežiūrai. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. A-1129 A. S. laikinuoju globėju paskirti Kuršėnų vaikų globos namai, o vaikas į šeimą grąžintas nuo 2017 m. gruodžio 7 d. Antrą kartą vaiką leista paimti iš jos motinos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12741-650/2018 ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. A-1193 A. S. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti Kuršėnų vaikų globos namai. 2018 m. lapkričio 9 d. vaiko grąžinimo vaiko tėvams aktu Nr. 6V6-173 nepilnametis vaikas grąžintas motinai. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo sulaikyta, todėl 2019 m. rugsėjo 10 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 6VLA-86 A. S. buvo apgyvendinta Kuršėnų vaikų globos namuose, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12127-1119/2019 vaiką trečią kartą leista paimti iš motinos. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A-253 nepilnametis vaikas grąžintas motinai, tačiau situacija atsakovės šeimoje iš esmės nepasikeitė, teikta pagalba nepadėjo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1016-776/2021 nepilnametį vaiką ketvirtą kartą leista paimti iš motinos. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A-103 A. S. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti Kuršėnų šeimos namai. Šaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-336-899/2020 S. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, jai paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę S. D. atlieka Panevėžio pataisos namuose, bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 28 d.

9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl motinos teisių neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu ir tinkamai vaiku nesirūpina, yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo, auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo, bendravimas tik epizodinis, ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovė galėtų auginti vaiką pati.

10. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

11. Aplinkybės, kad atsakovė nesirūpino vaiku iš karto po gimimo ir jam buvo nustatyta laikinoji globa, kad ieškovo duomenimis atsakovės gyvenimo būdas yra netinkamas, atsakovė dukra domėtis ir jai skambinti pradėjo gavusi procesinius dokumentus iš teismo, nes iki tol aktyvaus domėjimosi nebuvo, t. y. bendravimas visada būdavo epizodinis, skatinamas atsakovės motinos, tai, kad ji neteikia savo vaikui išlaikymo, nesudaro galimybių teikti jai socialinę pagalbą, leidžia manyti, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime bei daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu. Nenustatyta, kad atsakovė galės sudaryti tinkamas sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, augti, ugdytis, taip pat nenustatyta, ar atsakovė keičia gyvenimo būdą, požiūrį į jos kaip motinos pareigas, atsakomybę vaiko atžvilgiu. Toks atsakovės elgesys rodo, kad padėtis šiuo metu negali pasikeisti. Atsakovė šiuo metu nepripažįsta savo šeimos problemų, todėl manytina, kad atsakovė nepakeis savo gyvenimo būdo ir nepradės rūpintis savo vaiku. Kuršėnų šeimos namų 2021 m. liepos 8 d. susitikimo-konsultavimo protokolas Nr. 68, 2021 m. liepos 15 d. susitikimo-konsultavimo protokolas Nr. 70, 2021 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. liepos 16 d. psichologo veiklos išrašas ir išvados patvirtina, kad vaikas yra ypatingai sužalotas ir sutraumuotas vaikystės patirčių, vaikas ypač bijo močiutės, nenori bendrauti su mama, pokalbių metu su atsakove jaučia įtampą ir nuolat verkia, su mama nekalba.

12. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais (epizodiniu bendravimu su vaiku, abejingumu vaikui, amoraliu elgesiu) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti ir kad atsakovė nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvi ir abejinga. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas vaikui susigrąžinti.

13. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko A. S. atžvilgiu. Apribojus atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje.

15. Kadangi nepilnamečio vaiko A. S. atžvilgiu neterminuotai apribota atsakovės motinos valdžia, o Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A-103 A. S. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti Kuršėnų šeimos namai, todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su Kuršėnų šeimos namuose. Kuršėnų šeimos namuose nepilnamečiam vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

16. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numato teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

17. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

18. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 150,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas, prašydamas iš atsakovės priteisti minėto dydžio išlaikymą vaikui, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Trečiasis asmuo sutiko su tokiu prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą.

19. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir tėvų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

20. Panevėžio pataisos namų pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė šiuo metu nedirba ir darbo užmokesčio negauna. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė neturi nekilnojamojo turto, yra sudariusi nuomos sutartį su Šiaulių rajono savivaldybe dėl buto, esančio V. Kudirkos g. 34-20, Kuršėnai, Šiaulių r. sav., nuomos, o Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys patvirtina, kad atsakovė transporto priemonių neturi.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

22. Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų ji ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jos nepilnamečio vaiko poreikius.

23. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 27 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. S. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtini Kuršėnų šeimos namai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).

24. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 116,00 Eur (100,00 Eur + 150,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai x 75 procentai) žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

28. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo iniciatyva pradėtinas globos nustatymo nepilnamečiam vaikui A. S. ir globėjo paskyrimo procesas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 406 ir 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečio vaiko globą įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Kuršėnų šeimos namuose.

Priteisti iš atsakovės S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Kuršėnų šeimos namus, kodas 190087696, paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 116,00 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti nutartį ir pradėti globos nustatymo ir globėjo paskyrimo procesą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Erminijus Baziulis