Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. R., gim. (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės laiko įskaitymo į teismo paskirtą bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį bei skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 bei skirta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3030 (trijų tūkstančių trijų šimtų) eurų, t. y. automobilio vertės, konfiskavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisių vairuoti transporto priemonės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nutartimi pašalintas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje esantis neaiškumas dėl R. R. taikyto laikino sulaikymo termino įskaitymo į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini)

Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nutartimi patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, (duomenys neskelbtini)Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu R. R. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini)Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi R. R. paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu bei R. R. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas - 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nutarties priėmimo – (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti pagal (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, (duomenys neskelbtini)Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį ir (duomenys neskelbtini)Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį įskaityti R. R. sulaikymo ir suėmimo laikai, atliktos bausmės laikas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nutartimi patenkintas (duomenys neskelbtini) nuteistojo R. R. prašymas dėl neaiškumo pašalinimo (duomenys neskelbtini)Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartyje dėl sulaikymo bei atliktos bausmės įskaitymo į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį. Nurodyta, kad R. R. į (duomenys neskelbtini)Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirtos bausmės laiką įskaitytinas atliktas laisvės atėmimo bausmės laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini)

Prokuroras siūlo prašymo netenkinti, nes nuteistajam buvo taikomas terminuotos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas ir šis atidėjimo terminas į bausmės laiką neįskaitomas. Bendrinant paskirtą realiai atlikti laisvės atėmimo bausme su kitu nuosprendžiu paskirtą bei atidėtą laisvės atėmimo bausme, teismas neįpareigotas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atidėjimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Gynėjas prašo tenkinti prašymą bei įskaityti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį į paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini)nutartis, kuria buvo subendrintos bausmės paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams 5 mėnesiams, įsiteisėjo – (duomenys neskelbtini)

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nutartimi R. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrintos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nuosprendį (paskirta reali 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė) bei pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini)nutartį (paskirta reali 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas) ir skirta – 1 metų 8 mėnesių reali laisvės atėmimo bausmė.

Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad jeigu asmuo yra padaręs kelias nusikalstamas veikas už kurias yra paskirtos bausmės ir šios bausmės nėra subendrintos, jas galima subendrinti tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 ir 64 straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Todėl R. R. paskirtas bausmes bendrinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį, teismas neturi jokio teisinio pagrindo ir galimybės, kadangi ši teisės norma nurodo, kad „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą“. Kaip matyti iš pateikto straipsnio reglamentavimo, jis visiškai nenumato asmeniui paskirtų bausmių bendrinimo klausimo, tik aplinkybes, kada paskirta laisvės atėmimo bausmė gali būti atidėta.

Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis bausmių bendrinimą reglamentuojančiomis normomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 ir 64 straipsniuose, gali būti subendrintos tik asmeniui paskirtos bausmės, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui padariusiam nusikaltimą gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai; bauda; laisvės apribojimas; areštas; terminuotas laisvės atėmimas; laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šis bausmių sąrašas yra baigtinis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam jo prašyme nurodytais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, t.y. (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto apylinkės teismo, (duomenys neskelbtini)Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ir (duomenys neskelbtini)Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų, buvo paskirta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurį numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. R. būtų buvusi skirta kita bausmės rūšis, kurią numato jau minėtas straipsnis, t.y. laisvės apribojimas, kurį asmuo ir prašo įskaityti į jam paskirtos bausmės laiką, nes nuo (duomenys neskelbtini)jam buvo apribota laisvė.

Todėl teismas taip pat neturi jokio teisinio pagrindo R. R. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti šio laikotarpio, kai asmeniui buvo apribota laisvė, kadangi šiuo laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), jis neatlikinėjo jokios jam teismo paskirtos bausmės, tuo labiau laisvės apribojimo bausmės, kurią numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio normos, o kaip matyti iš bylos duomenų, asmeniui tuo metu buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, kurį numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio normos, nes teismas priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. suteikiant asmeniui dar vieną galimybę pasitaisyti, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas, o ne pasiunčiant jį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Teismui atsižvelgus į pirmiau paminėtas ir nustatytas aplinkybes, į tai, kad R. R. jokia laisvės apribojimo bausmė teismo nuosprendžiais paskirta nebuvo, buvo skirtas tik laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas su įpareigojimais, todėl šis laikotarpis, kol asmeniui buvo atidėta laisvės atėmimo bausmė, į teismo jam paskirtą bausmę įskaitytas negali būti, nes to nenumato ir nereglamentuoja jokios teisės normos. Pažymėtina ir tai, kad asmeniui pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikui, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė nebeatliekama.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismai pasitikėdami R. R. jam vis atidėdavo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Sutiktina su nuteistojo prašyme nurodyta aplinkybe, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam panaikintas nebuvo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga nebūtinai turi būti siejama su jos vykdymo panaikinimu.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nutartis) spręsdamas R. R. paskirtų bausmių bendrinimo klausimą (kaip matyti asmeniui buvo paskirtos tik laisvės atėmimo bausmės) ir tuo pačiu jos vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis per nepilnai trijų mėnesių laikotarpį buvo nuteistas tris kartus apkaltinamaisiais nuosprendžiais laisvės atėmimo bausmėmis, už keturias veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kurios taip pat buvo padarytos per ga trumpą laikotarpį. Asmuo teistas jau penkiolika kartų, nedirbantis, jokių išvadų dėl savo veiksmų nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, tačiau tik toliau daro nusikalstamas veikas net ir per teismo jam parodyto pasitikėjimo laikotarpį, todėl teismas atsižvelgdamas į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę, daromų veikų pobūdį, jų pavojingumą, padarė išvadą, kad bausmės tikslai nebegali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes teismų jam paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemones nepadarė jokios teigiamos įtakos jo elgesiui, todėl paskyrė jam realią subendrintą – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo nebeatidedant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo R. R. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.