Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. nuosprendžio, pakeisto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartimi, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3030 eurų, t. y. automobilio „Chevrolet Captiva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

1. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

2. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

2.1. BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys).

2.2. Iš bylos duomenų matyti, kad R. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo nuteistajam R. R. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2.3. Nuteistasis apeliaciniame skunde savo prašymą jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą grindžia tuo, jog jis visiškai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Pažymėtina, kad apylinkės teismas įvertino šią aplinkybę, tai pripažino nuteistojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į ją atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Kartu pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir pripažino R. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. R. nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas net (duomenys neskelbtini) kartų, teistumui neišnykus, buvo teistas už įvairius nusikaltimus, (duomenys neskelbtini) kartą teisiamas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (2001 m. liepos 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis, 2019 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamasis įsakymas ir skundžiamas nuosprendis). Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistajam nustatytas 2,48 prom. girtumas (1 t., b. l. 96). Praeityje nuteistajam (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, kuris 2006 m. lapkričio 14 d. apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas (1 t., b. l. 135), nuteistajam (duomenys neskelbtini) buvo taikyta amnestija, (duomenys neskelbtini) kartus taikytas lygtinis paleidimas ((duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 18 d. apylinkės teismo nutartimi panaikintas nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas) (1 t., b. l. 133-147). Nuteistasis šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė po nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo (už jas nuteistas 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)), be to, R. R. 2021 m. lapkričio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)), nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO – (toliau – LITEKO) duomenys). (duomenys neskelbtini) tyrėjos nutarimu buvo paskelbta R. R. (tuo metu įtariamojo) paieška (1 t., b. l. 183). Pažymėtina ir tai, kad R. R. yra baustas administracine tvarka, iš jų net (duomenys neskelbtini) kartus už vairavimą transporto priemonės neturint teisės vairuoti ((duomenys neskelbtini) administraciniai nusižengimai), taip pat už tai, kad 2021 m. birželio 17 d., 2.33 val. (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį, neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti atimta, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio atsitrenkė į (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir padarė eismo įvykį, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje (1 t., b. l. 123-131). Visos šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. R., priešingai nei jis nurodo apeliaciniame skunde, nekeičia savo elgesio, išvadų po jam anksčiau paskirtų realių laisvės atėmimo bausmių, kitų rūšių bausmių bei taikyto bausmės vykdymo atidėjimo nepadarė, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2.4. Nuteistasis R. R. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę skunde iš esmės motyvuoja tuo, kad jis yra dirbantis (susirado patinkantį darbą), iš jo yra priteisti alimentai (duomenys neskelbtini) A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui (susidariusi skola, kurią išieško antstolis), gyvena su šeima, t. y. su (duomenys neskelbtini) A. R. kartu augina (duomenys neskelbtini) vaikus ((duomenys neskelbtini)), nebevartoja alkoholio, būdamas laisvėje galės atlyginti 3030 eurų. Nuteistojo teigimu, jį pasiuntus atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis praras darbą, negalės mokėti alimentų (duomenys neskelbtini) išlaikymui bei nukentės jo šeimos gerovė, be to, pasižada tęsti darbą, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti.

2.5. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiuos apelianto pažadus laiko deklaratyviais, o apelianto skunde bei jo (duomenys neskelbtini) A. R. prašyme nurodytos aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nesudaro pagrindo švelninti jo teisinės padėties. Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės, susijusiosios su neigiamu poveikiu jo darbui, socialiniams ryšiams, šeimos išlaikymui dėl gręsiančios realios laisvės atėmimo bausmės, niekaip nesutrukdė jam vėl nusikalsti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti R. R. realiai neatliekant bausmės. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad savo pasikartojančiu elgesiu R. R. kelia pavojų kitiems, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti apelianto R. R. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų.

3. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu.

4. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini) matyti, kad R. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 104,50 Eur (2 t., b. l. 59-61). Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajam R. R. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 104,50 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad R. R. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba, į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, valstybės išlaidos už R. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo R. R. valstybės naudai 104,50 (vieną šimtą keturis eurus ir 50 ct) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.