Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-01-01 bausmę atliko Pravieniškių PN-AK: 1-ame sektoriuje nuo 2020-01-01 iki 2021-04-01, 3-ame sektoriuje nuo 2021-04-01 iki 2022-01-01 (b. l. 6, 14).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I1-8778-644/2022 pagal pareiškėjo Ž. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos. Šioje byloje paduotu skundu pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai nuo 2021-04-01 iki 2022-08-08, atlyginti. Pareiškėjas iš atsakovės reikalavo neturtinės žalos atlyginimo, kuri jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje netinkamomis sąlygomis, t. y. neužtikrinus jam privatumo dušo patalpose, dušinėje nebuvo muilo ir šampūno.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022-11-22 sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies. Priteista pareiškėjui Ž. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodytas sprendimas ABTĮ nustatytu terminu ir tvarka nebuvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui ir yra įsiteisėjęs.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos, kilusios dėl neužtikrinto privatumo dušo patalpose, dėl to, kad dušinėje nebuvo muilo ir šampūno, laikotarpiu nuo 2021-04-01 iki 2022-08-08, patenka į administracinėje byloje Nr. I1-2769-402/2023 nagrinėjimo ginčo apimtį ir šie reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodytoje dalyje jau įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje nuo 2020-01-01 iki 2021-04-01 (b. l. 14-15).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančiose Dušų įrengimą reglamentuojančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Normos), be kita ko, reglamentuojama, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui (Normų 13.1 p.). Detalesnio reglamentavimo (pvz., sienelių tarp dušų čiaupų privalomo įrengimo) pataisos įstaigose įrengtoms dušų patalpoms nei Normos, nei ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), nei kiti nacionaliniai teisės aktai nepateikia. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, ne kartą konstatuota, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis dušais (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).

LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nagrinėjant nuteistųjų (suimtųjų) bylas dėl žalos atlyginimo būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygas tenka atsakovui (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; 2014 m. balandžio 10 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-114/2014). Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1237-756/2019, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog 1-ojo sektoriaus bendrose dušinėse laikotarpiu, kai šiame sektoriuje bausmę atliko pareiškėjas (nuo 2020-01-01 iki 2021-04-01), bendrose dušinėse dušų vietos nebuvo atskirtos sienelėmis. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų paneigti šiuos argumentus, tik atsiliepime ir pažymoje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-01-01 1-ajame sektoriuje dušinėje tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos.

Į bylą pateiktas Pravieniškių PN-AK 2022-09-06 atsakymas Nr. 7-5085 į pareiškėjo 2022-08-03 skundą Nr. 18-7791 (b. l. 28), kuriame informuojama, kad 1-ojo sektoriaus bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros tuo metu kaip pareiškėjas gyveno buvo neįrengtos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 1-ame sektoriuje bausmę atliko nuo 2020-01-01 iki 2021-04-01. Pareiškėjui nuosekliai tvirtinant, kad 1-ojo sektoriaus dušinėse, jo kalinimo šiame sektoriuje laikotarpiu, sienelių tarp dušų čiaupų nebuvo, laikytina, kad atsakovas šių konkrečių aplinkybių nepaneigė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas nuo 2020-01-01 iki 2021-04-01 ir pareiškėjas galėjo patirti perteklinių nepatogumų naudojantis dušu.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013-04-25 sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-04-01 pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-04-01 kartą per savaitę (iš viso 64 kartai) pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu 1- o sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių trūkumo, kad į dušo patalpas reikėdavo eiti per lauką. Iš esmės, pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl minėtų pažeidimų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie dušo patalpų neaprūpinimą higienos priemonėmis, kad į dušo patalpą reikia eiti per lauką. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo skundų dėl dozatorių ir jų užpildymo, dėl to, kad reikia eiti į dušą per lauką nebuvo. Pažymėtina, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl dušo patalpų neaprūpinimo higienos priemonėmis, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuojama, kokiose pataisos įstaigos patalpose ir kokiu atstumu nuo miegamųjų patalpų turi būti įrengta dušinė, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl nepatogumų, kilusių einant į dušą per lauką laikytini jo paties subjektyviu situacijos vertinimu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, psichologinius išgyvenimus, kančias, pažeminimą ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių (privatumo neužtikrinimo), taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2021-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 50 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 104 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui Ž. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo Ž. S. skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl privatumo dušo patalpose neužtikrinimo, dušinėje šampūno, muilo dozatorių ir jų užpildymo neužtikrinimo, laikotarpiu nuo 2021-04-01 iki 2022-01-01, atlyginimą nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.