Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekre­to­riau­jant G. N., dalyvaujant prokurorui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistosios D. M. (toliau – D. M.) prašymą dėl paskirtos bausmės sušvelninimo taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 75 str. nuostatas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu D. M. buvo pripažinta kalta pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p., paskiriant jai 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2014 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., nuteistajai D. M. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės tesimo 2002 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1500 litų bauda, kuri 2014 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista 6 (šešių) parų areštu, D. M. paskiriant galutinę subendrintą 4 (ketverių) matų 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmę.

2015 m. kovo 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi D. M. skundas dėl 2014 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nutarties atmestas, paliekant galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį.

2015 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistosios D. M. prašymas sušvelninti 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jai paskirtą laivės atėmimo bausmę, jos atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

Prašyme nurodoma, kad, atsižvelgiant į nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pastarosios asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, D. M. vertinimu, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jos atžvilgu bus pasiekti pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Nuteistosios teigimu, jai inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas spontaniškai, po nusikaltimo ji su nukentėjusiuoju susitaikė, toliau gyvena kaip šeima, jis visapusiškai ją remia, lanko pasimatymų metu.

Akcentuojama, kad, atlikdama bausmę laisvės atėmimo vietoje, D. M. nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, dirba įstaigos siūlomus darbus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra atlikusi pakankamai didelę jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismo posėdyje prokuroras siūlė prašymą atmesti, kadangi nuteistajai paskirta ir taip švelni bausmė.

Nuteistosios D. M. prašymas atmetamas.

2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja LR BK 75 str. 1 d. redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Ankščiau galiojusi aptariamo straipsnio redakcija numatė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau nei šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tokiu būdu, įsigaliojus naujai LR BK 75 str. redakcijai, įstatymų leidėjas įgalino Lietuvos Respublikos teismus taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir tiems asmenims, kurie pripažįstami kaltais už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą.

Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai neesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t.y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik LR BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (LR BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Tokiu būdu, pripažįstant LR BK 75 str. nuostatų grįžtamąją galią, būtų įtvirtinta Lietuvos Respublikos teismų pareiga pagal nuteistųjų prašymus, esant tam tikriems bausmės vykdymo atidėjimo pagrindams, sušvelninti jau įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, neretai jau atliekamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietose, vertinant ne tik LR BK 75 str. nuostatų taikymo formaliuosius ir materialiuosius pagrindus, bet ir nuosprendžio priėmimo metu egzistavusias ir jau įvertintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, tokias kaip kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, charakterizuojančius duomenis, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, tikslus bei motyvus ir pan.. Įvertinus įstatymo leidėjo aiškinamajame rašte išdėstytą poziciją, bausmės vykdymo instituto paskirtį, BK 75 str. nuostatų kaip turinčių grįžtamąją galią aiškinimas, teismo vertinimu, ne tik neatitinka įstatymo leidėjo valios, bet ir prieštarauja bendriesiems teisingumo bei protingumo principams, dėl ko spręstina, kad 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusių LR BK 75 str. pakeitimų taikymas galimas tik tuo pačiu nuosprendžiu, sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės klausimą.

Tokia pozicija neabejotinai atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad teisės aktai paprastai netaikomai tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Taikant LR BK 75 str. atgal toje pačioje baudžiamojoje byloje turėtų būti priimamas naujas teismo baigiamasis aktas. Pažymėtina ir tai, kad remiantis konstitucine jurisprudencija darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Tačiau, dėl LR BK 75 str. taikymo tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, patvirtindamas naują LR BK 75 str. redakciją, nenumatė jo atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai, teismo vertinimu, iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, praplėsdamas LR BK 75 str. taikymo galimybes, ir išreikšdamas savo intenciją įpareigoti Lietuvos Respublikos teismus šio straipsnio nuostatas taikyti atgal, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant LR BK 75 str. nuostatas atgal šalies teismai turėtų iš naujo spręsti bausmių skyrimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 įsigaliojimo.

Analogiškos pozicijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi ir dėl 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusio LR BK 64¹ str., įtvirtinusio galimybę sumažinti asmeniui paskirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą jo atžvilgiu išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar tais atvejais, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jei asmuo prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas LR BK 64¹ str. nuostatų taikymą, pabrėžė, jog LR BK 64¹ str. pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, LR BK 64¹ str. 1 d. nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę, kas suponuoja išvadą, kad šis įstatymas lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014). Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, akivaizdu, kad LR BK 64¹ str. nuostatos gali būti taikomos tik nuosprendžio (ar teismo baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu skiriant asmeniui bausmę ir neturi grįžtamosios galios. Teismo vertinimu, analogiškais motyvais grįstinas ir LR BK 75 str. nuostatų atgalinio veikimo negalimumas.

Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki naujosios LR BK 75 str. redakcijos įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos teismams visgi buvo suteikta teisė esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms net ir asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės ir paskirti teisingą bausmę, atitinkančią konstitucinius protingumo ir proporcingumo reikalavimus. Remiantis LR BK 54 str. 3 d., esant išimtinėms aplinkybėms net ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims gali būti motyvuotai paskirta švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, jeigu teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, nustato, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, net jei straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, teismas įvertinęs visas aplinkybes gali motyvuotai paskirti švelnesnės rūšies bausmę, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atitinka tiek LR BK 75 str. paskirtį, tiek naująja komentuojamo straipsnio redakcija įstatymo leidėjo siekiamų tikslų - patikslinti LR BK numatytas bausmės skyrimo taisykles, lemiančias nepagrįstą laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir taip subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką, tuo pačiu sumažinant šia bausme nubaustų asmenų skaičių Lietuvoje.

Be to, iš baudžiamosios bylos Nr. 1-395-114/2013 medžiagos matyti, kad D. M. buvo pripažinta kalta pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.. Šis nusikaltimas, remiantis LR BK 11 str. nuostatomis, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kadangi už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gresia laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Tuo tarpu pagal naujai įsigaliojusią LR BK 75 str. redakciją, bausmės vykdymo atidėjimas šios kategorijos byloms (labai sunkus nusikaltimas) nėra numatytas, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad net ir pripažįstant LR BK 75 str. kaip atgalinio veikimo galią turintį ir bausmę švelninantį baudžiamąjį įstatymą šių nuostatų taikymas D. M. atžvilgiu nagrinėjamu atveju yra negalimas.

Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, daroma išvada, kad nuteistosios D. M. prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo jai taikymo yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5, 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.