Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai - 2) pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio bauda. Baudą sumokėjo 2013 m. sausio 28 d.

2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio bauda. Baudą sumokėjo 2013 m. spalio 1 d.

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta galutine 30 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs 2017 m. gegužės 16 d.

4) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2024 m. gegužės 12 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. išbūtas laikas – 1 (viena) para, ją prilyginant 2 MGL baudos ir nustatyta V. S. galutinė bausmė – 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi V. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - iš V. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Opel Vectra Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkanti pinigų suma – 1550 Eur. 2024 m. liepos 2 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, 1600 Eur baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikų padarymo aplinkybės

1. V. S. 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 19:12 val., gatvėje ties namu adresu (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę – triratį su elektros varikliu „Progress Electric Scooter“, kurios didžiausias projektinis greitis virš 25 km/h ir kuri pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33 dalį priskiriama mopedų (triračių) kategorijai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. spalio 29 d. nustatytas 3,65 % (promilės) etilo alkoholio (neblaivumas), tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2025 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia 2024 m. birželio 29 d.), 2024 m. liepos 4 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.12 val. gatvėje ties namu adresu (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę – triratį su elektros varikliu „Progress Electric Scooter“, būdamas neblaivus, būtent apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. spalio 29 d. nustatytas 3,65 % (promilės) neblaivumas, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

4. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 243 straipsnis) padarymo, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

9. 2025 m. rugpjūčio 22 d. pateikta sąskaita faktūra iš kurios matyti, kad V. S. triratį pirko už 1600 Eur (b. l. 27).

10. 2024 m. birželio 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu V. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta V. S. 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2024 m. gegužės 12 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. išbūtas laikas – 1 (viena) para ją prilyginant 2 MGL baudos ir nustatyta V. S. galutinė bausmė – 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi paskirta V. S. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir apie tai informuoti valstybės įmonę „Regitra“. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš V. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Opel Vectra Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkanti pinigų suma – 1550 Eur. 2024 m. liepos 2 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (b. l. 67-71).

11. 2025 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus rašte nurodyta, kad V. S. 2024 m. liepos 2 d. įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą. V. S. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos – nuo 2024 m. birželio 29 d. V. S. 2024 m. liepos 4 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 74).

12. 2025 m. liepos 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. kaip probuojamasis 2024 m. liepos 4 d. supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis (b. l. 7-80).

13. 2025 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.12 val. gatvėje ties namu adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (3,65 prom.) V. S., vairuodamas elektrinį triratį „Progress Electric Scooter“, šio dėl neblaivumo nesuvaldė ir nugriuvo. Vyriškis po med. apžiūros VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl kairiojo raktikaulio bei galvos žaizdos išleistas gydytis ambulatoriškai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas patikslinus įvykio aplinkybes. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (b. l. 5-7).

14. 2025 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. S., Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 29. V. S. 2024 m. liepos 4 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, tačiau vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.12 val. gatvėje ties namu adresu (duomenys neskelbtini), vairavo triratį „Progress Electric Scooter“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 3,65 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal BK 243 straipsnį (b. l. 8-10).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

16. Vairavęs triratį su elektros varikliu „Progress Electric Scooter“, kurios didžiausias projektinis greitis virš 25 km/h ir kuri pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33 dalį priskiriama mopedų (triračių) kategorijai, būdamas neblaiviu nagrinėjamu atveju patvirtino pats kaltinamasis V. S., šią aplinkybę taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

17. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

18. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi, vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, o vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

19. Aukščiau išvardinti įrodymai rodo, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, jog, būdamas nuteistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, žinojo, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos – nuo 2024 m. birželio 29 d. ir tai, jog V. S., būdamas 2024 m. liepos 4 d. pasirašytinai supažindintas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pareigūnų su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, nes piktybiškai nevykdė šios priemonės, ją ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimas

20. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

21. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas – nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikalstamas veikas kaltinamasis V. S. įvykdė būdamas teistas už analogiškos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą, teistumui neišnykus, ankstesniu teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos baudos nesumokėjęs. Kaltinamasis V. S. administracine tvarka baustas, paskirtos piniginės baudos sumokėtos ne visos (b. l. 56-61). Įvertinęs šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies, įvykdymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą skirtina arešto bausmė, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, trukmės nustatytinos artimos bausmių vidurkiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, prieš tai arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis). Kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė kaltinamajam V. S. sumažintina vienu trečdaliu.

22. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Tuo pagrindu prie šiuo teismo nusprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės visiško sudėjimo būdu pridedama Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 32 MGL (1600 Eur).

23. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

24. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

25. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam suteiktinas teismo pasitikėjimas atidedant jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant pareigas. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart pasiektinas neizoliavus jo nuo visuomenės, o atidėtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojant paskyrus pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę, padėsiančias keisti kaltinamojo elgesį.

26. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

27. BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, nuo 2025-02-01) numato, kad jeigu asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis teismo gali būti pripažintas recidyvistu. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu V. S. teistumas už ankstesnį tyčinį analogišką nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už kurį jis buvo nuteistas, nebuvo išnykęs. Taigi, naujo nusikaltimo padarymo metu (2025 m. rugpjūčio 9 d.) nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnyje numatytas teistumo terminas, todėl yra pagrindas pripažinti kaltinamąjį V. S. recidyvistu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

28. Nors V. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju V. S. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas sunkaus girtumo laipsnio, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl V. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi V. S. teisės vairuoti neturi.

29. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalis turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas, darant nusikalstamas veikas kaip įrankis ar priemonė. Kaltinamasis V. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kelių transporto priemone – triračiu su elektros varikliu „Progress Electric Scooter“, kurios didžiausias projektinis greitis virš 25 km/h ir kuri pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33 dalį priskiriama mopedų (triračių) kategorijai, taigi, minėtas triratis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, be kurios V. S. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtą triratį kaltinamasis įsigijo 2024 m. spalio 5 d., todėl nustačius, kad triratis „Progress Electric Scooter“, buvo V. S. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

30. Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

- triratis „Progress Electic Scooter“, VIN (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perduotinas triračio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- viena kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, paliktina baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

V. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir V. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurus) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 6 dalies 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti V. S. recidyvistu (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 4 (ketverius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant triratį „Progress Electic Scooter“, VIN (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

- triratį „Progress Electic Scooter“, VIN (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, (duomenys neskelbtini), perduoti triračio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančią voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, palikti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.