Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Trinytis“ atstovams S. S., advokatui Giedriui Gvildžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Trinytis“ ieškinį atsakovei V. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė administruoja daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 12 d. įvyko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu nuspręsta atnaujinti (modernizuoti) namą (duomenys neskelbtini), sudarant sutartį dėl kredito atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo su AB Šiaulių bankas. 2018 m. balandžio 19 d. ieškovė ir AB „Šiaulių bankas“ sudarė daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2018-7626-05, kurios pagrindu ieškovei suteiktas 475582,69 Eur kreditas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui finansuoti. 2019 m. gruodžio 30 d. tarp ieškovės ir AB „Šiaulių bankas“ pasirašytas susitarimas Nr. 1 dėl 2018 m. balandžio 19 d. daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. EIBV-2018-7626-05 (specialiųjų sąlygų) pakeitimo, kuriuo pratęstas kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis ir pakeistas kredito grąžinimo grafikas. Atsakovė nemokėjo jai tenkančio grąžintino kredito dalies, atidėtų palūkanų, fiksuotų 3 proc. metinių palūkanų. Atsakovė už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. nesumokėjo 393,12 Eur grąžintino kredito dalies, 217,86 Eur fiksuotų 3 proc. metinių palūkanų, 17,82 Eur atidėtų palūkanų. Iš viso už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. susidarė 628,80 Eur įsiskolinimas.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės butui paskaičiuotos namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų kainos dalies pagrįstumo. Atsakovė teigia, kad balkonų šiltinimas negali būti priskirtas prie individualių priemonių, be to, atsakovei nėra pateikti visi prašomi išreikalauti dokumentai, todėl atsakovė abejoja apskaičiuotos skolos teisingumu. Ieškovė nurodo, kad atsakovei paskaičiuota atnaujinimo (modernizavimo) darbų kainos dalis yra teisinga, taip pat nurodo, kad visi atsakovės prašomi dokumentai jai pateikti, be to, atsakovės keliami klausimai išnagrinėti kitose civilinėse bylose.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.). Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus kaip ir proceso atnaujinimo institutui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

Ieškovė – daugiabučio namo savininkų bendrija – yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Namo patalpų savininkai (ar jų naudotojai) proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Taigi šiuo atveju ieškovės (bendrijos) funkcija yra namo modernizavimui skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais, bankais ir kt.). Ji privalo reikalauti iš savininkų mokėti įmokas nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku, grąžinant kredito dalį ir, mokant palūkanas, teikti bankui informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne)grąžinimą. Už namo atnaujinimui ir modernizavimui gauto kredito grąžinimą atsakingi yra butų ir kitų patalpų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013). Pažymėtina, kad CK numato, kad bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnis), todėl priimti daugumos savininkų sprendimai privalo būti įgyvendinti ir vykdomi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai, tarp jų atsakovė, priėmė sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo), o šio sprendimo pagrindu ieškovė sudarė kreditavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš savininkų, tarp jų, atsakovės, mokėti kredito grąžinimo ir susijusias įmokas nustatytais terminais.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyt, kad ieškovės ir atsakovės ginčas dėl skolos už daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kreditą jau buvo nagrinėtas teisme (civilinės bylos Nr. 2-2211-1067/2021 ir Nr. e2-5679-1030/2022). Minėtose bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp ieškovės ir UAB „Genra“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 18/03/30 dėl darbų, susijusių su daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimu (modernizavimu). Šios sutarties 1 priede numatyta, kad bus atlikti šie darbai – 1) stogo šiltinimas; 2) išorinių sienų ir cokolio šiltinimas bei nuogrindos sutvarkymas; 3) langų ir balkonų durų keitimas butuose, įskaitant susijusius apdailos darbus; 4) langų keitimas laiptinėse ir rūsyje, įskaitant susijusius apdailos darbus; 5) balkonų įstiklinimas pagal vieną projektą, laikančios konstrukcijos stiprinimas; 6) lauko durų keitimas, įėjimo laiptų remontas; 7) vėdinimo sistemos sutvarkymas, mechaninio vėdinimo sistemų su rekuperacijos funkcijos įrengimas butuose; 8) buitinių nuotekų šalinimo sistemų atnaujinimas, įskaitant susijusius apdailos darbus; 9) drenažo sistemos atnaujinimas. Bendra darbų kaina – 475 582,69 Eur.

Iš į bylą pateiktos namo atnaujinimo atliktų darbų išklotinės nustatyta, kad atsakovės butui tenkanti atliktų darbų bendra kaina (su PVM) yra 6647,51 Eur, o, atskaičius valstybės paramą, – 4781,45 Eur. Iš byloje pateiktos atsakovės skolos detalizacijos matyti, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. nesumokėjo 393,12 Eur grąžintino kredito dalies, 217,86 Eur fiksuotų 3 proc. metinių palūkanų, 17,82 Eur atidėtų palūkanų. Iš viso už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. susidarė 628,80 Eur įsiskolinimas.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detalesnis pastato bendro naudojimo objektų apibūdinimas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 15 dalyje, pagal kurios 1 punktą bendraisiais pastato naudojimo objektais yra laikomos bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-5679-1030/2022 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo pasisakė ir sprendė, kad bendrojo naudojimo objektais laikomos balkonų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, o toks teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų teigti, kad atsakovės buto balkono šiltinimo darbai, dėl kurių priskyrimo individualioms priemonėms abejoja atsakovė, yra gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų, t. y. bendrojo naudojimo objektų, atnaujinimo darbai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos negalėjo būti priskirtos prie individualių konkretiems butams taikomų priemonių. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-308-538/2023 sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie darbai pagrįstai priskirti prie individualių konkretiems butams taikomų priemonių ir pagrįstai už šiuos darbus mokestis atsakovei paskaičiuotas individualiai.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmiau minėtoje namo atnaujinimo atliktų darbų išklotinėje, paskaičiuotoje atsakovės butui, yra nurodyta ir visam namui tekusi atitinkamų darbų kaina. Teismų sprendimais nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-2211-1067/2021 buvo pateikti kiekvienam butui tekusios kredito sumos ir jo ploto duomenys. Civilinėje byloje Nr. e2-5679-1030/2022 teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės už ankstesnį laikotarpį. Civilinėje byloje Nr. 2-254-971/2023 teismas tenkino V. T. ieškinį DNSB „Trinytis“ ir įpareigojo DNSB „Trinytis“ pateikti šalių suderintu būdu V. T. galutinę (bendrą) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo investicijų ir įmokų paskirstymo butams ataskaitą (išklotinę). Atsakovė šiuos duomenis yra gavusi. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovai, visi atsakovės prašomi ir ieškovės galimi pateikti dokumentai atsakovei buvo pateikti, tą patvirtina ir minėtų civilinių bylų duomenys.

Ieškovė šioje byloje pateikė paskolos grąžinimo grafiką (faktinį ir pagal sutartį), taip pat atsakovei tenkančios paskolos dalies grąžinimo grafiką. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ne tik nepateikė jokių įrodymų ar skaičiavimų, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai ar tam tikros darbų grupės, kaip individualios priemonės, yra apskaičiuotos neteisingai ir, jei taip, kaip jos turėtų būti apskaičiuotos ir kokia jai priskaičiuotos skolos dalis, jos vertinimu, yra nepagrįsta, bet ir negalėjo konkrečiai nurodyti, su kuria priskaičiuotos mokėtinos sumos dalimi ar eilute nesutinka. Atsakovė teikė byloje prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau teismas protokoline nutartimi atmetė atsakovės prašymą, nes prašymo apimtis (prašomi išreikalauti įrodymai) išeina už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi šioje byloje nėra audituojama bendrijos veikla ar pati namo renovacija, tuo tarpu atsakovė, nereikšdama jokių priešpriešinių reikalavimų ir neteikdama jokių įrodymų, kvestionuoja bendrijos (jos pirmininkės) veiklą ir atliktos renovacijos darbų pagrįstumą. Teismo vertinimu, deklaratyvūs atsakovės teiginiai, nesutinkant su ieškinio reikalavimu, nesudaro pagrindo abejoti atsakovės butui už namo atnaujinimą (modernizavimą) tenkančios sumos dydžiu ir atitinkamai už tam tikrą laikotarpį atsakovei priskaičiuotos kredito ir susijusių įmokų (palūkanų) dydžio pagrįstumu. Pažymėtina, kad dėl ieškovės apskaičiuotų atsakovės mokėtinų sumų pagrįstumo ir teisėtumo teismas jau buvo pasisakęs išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5679-1030/2022, kuri išnagrinėta apeliacine tvarka ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes nemokėjo ieškovei, įgyvendinančiai gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąsias teises ir pareigas, įmokų pagal teikiamas sąskaitas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Duomenų patvirtinančių, kad skola sumokėta ar paskaičiuota netinkamai, atsakovė į bylą nepateikė, todėl teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, neturi pagrindo abejoti ieškovės atliktų paskaičiavimų teisingumu. Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos reiškiamą reikalavimą, tuo tarpu atsakovė savo abejones dėl skaičiavimų pagrįstumo grindė tik deklaratyviais teiginiais ir nesutikimu su jau priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose bylose. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą mokėti kreditą už namo atnaujinimą (modernizavimą) (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteistina 628,80 Eur skola (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 163,35 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas ir 6,69 Eur bylinėjimosi išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo užsakymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 11 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7, 8 dalimis, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. T. 628,80 Eur (šešių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 80 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 628,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,04 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Trinytis“ naudai.

Priteisti iš atsakovės V. T. 11 Eur (vienuolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5661.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.