Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Trinytis“ ieškinį atsakovei V. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių pateiktais naujais įrodymais grindžiami apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, šių įrodymų pateikimas nėra apeliacinio skundo papildymas, jis tik patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės aplinkybės

10. Nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 12 d. namo patalpų savininkai priėmė sprendimą patvirtinti namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas, šiam sprendimui pritarė ir atsakovė. Iš pateiktos atsakovės skolos detalizacijos matyti, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. neatsiskaitė ir liko skolinga 599,32 Eur: 371,28 Eur grąžintino kredito dalies, 211,21 Eur 3 procentų dydžio metinių palūkanų, 16,83 Eur atidėtų palūkanų.

Dėl ginčo

11. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

12. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu teigia, kad renovacijos išlaidos butų savininkams turėjo būti paskirstytos pagal jų valdomų butų naudingąjį plotą bei laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau įstatymo reikalavimų nebuvo laikomasi. Įstatymas nustato, jog balkono aptvaras yra bendrojo naudojimo objektas, ir nenurodo, kad jo sudėtinės dalys - metalinės grotelės, skydai, apšiltinimo sluoksnis ir kitkas - turėtų ir/ar galėtų būti išskaidyti į bendrojo ir individualiojo naudojimo elementus. Tam, kad bendrojo naudojimo objekto elementas taptų individualiai apmokama priemone, reikalingos tam tikros sąlygos, t. y., atsakovė turėjo iš anksto žinoti, kad bendro naudojimo objektas (jo dalis) taps individualia priemone, atsakovė turėjo su tuo sutikti. Šiuo atveju balkono aptvaro šiltinimas atliktas kaip bendro naudojimo objekto atnaujinimo darbas. Apeliantės argumentai atmestini.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendraisiais pastato naudojimo objektais yra laikomos bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą bendrojo naudojimo objektais laikomos balkonų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad jos buto balkono šiltinimo darbai yra gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų, t. y. bendrojo naudojimo objektų, atnaujinimo darbai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie darbai pagrįstai priskirti prie individualių konkretiems butams taikomų priemonių ir pagrįstai už šiuos darbus mokestis atsakovei paskaičiuotas individualiai.

15. Apeliantė teigia, kad buvo nurodytos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad skaičiavimai galėjo būti neteisingi, todėl būtent ieškovė turėjo būti įpareigota tas abejones išsklaidyti ir pateikti prašomus įrodymus. Teismas, neišreikalaudamas prašomų dokumentų ir atsisakydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita byla, permetė įrodinėjimo pareigą atsakovei, tuo pažeisdamas rungimosi principą. Teismo sprendime nurodoma, kad atsakovė savo teiginiams patvirtinti nepateikė įrodymų - toks motyvavimas nekorektiškas, nes atsikirtimams reikalingų įrodymų atsakovė negauna, ir teismui tai labai gerai žinoma, nes ieškovė, kuri šiuos dokumentus turi, atsakovei jų nepateikė, o teismas jų neišreikalavo. Apeliantės argumentai nepagrįsti.

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2021 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2211-1067/2021, priėmė galutinį sprendimą, kuriame konstatavo, kad ieškovė įrodinėdama atsakovės (apeliantės) butui apskaičiuotos mokėtinos sumos už atliktą būsto renovaciją pagrįstumą į bylą pateikė įrodymus, kad iš viso už daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos (modernizavimo) darbus rangovui sumokėta suma sudaro 456 645,32 Eur. Byloje buvo pateikta namo atnaujinimo atliktų darbų išklotinė, kurioje detalizuota kokie darbai buvo atlikti, kiek už konkrečius darbus paskaičiuota visam namui ir konkrečiai atsakovės butui tenkanti dalis. Be to, atsakovės pageidavimu byloje pateikti duomenys, kaip buvo paskirstytos už renovaciją patirtos išlaidos kiekvienam butui. 2021 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-941-642/2021, priėmė nutartį, kuria nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Taigi atsakovei jau buvo pateikti duomenys, kaip buvo paskirstytos už renovaciją patirtos išlaidos kiekvienam butui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nei reikalauti tokių duomenų papildomai, nei stabdyti šios bylos kol bus išnagrinėta kita civilinė byla pagal atsakovės ieškinį dėl atsakovės DNSB „Trinytis“, atstovaujamos bendrijos pirmininkės S. S., įpareigojimo pateikti dokumentus, kurie leistų daryti išvadas apie kredito paskirstymo butams teisingumą.

17. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek (duomenys neskelbtini) straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas). Taigi būtent atsakovė teigdama, kad neteisingas kredito paskirstymas butams galėjo sąlygoti neteisingą butui priskirtos sumos dydį, tuo pačiu - ir kiekvieno mėnesio įmokos dydį, šias aplinkybes turėjo įrodyti, tačiau jokių savo paskaičiavimų, kurie paneigtų ieškovės paskaičiuotą sumą atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Atsakovė teigia, jog bendrijos pirmininkė nurodė, kad buvo skirstoma panaudota kredito dalis – 456 645,32 Eur, tačiau iš AB Šiaulių bankas 2022 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad buvo paimta visa kredito suma 475 582,69 Eur, ir kad bankas nurodė, kad taip vadinama nepanaudota kredito suma buvo padengtos kai kurios kredito grąžinimo įmokos.

19. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė duomenis, kad kreipėsi į AB Šiaulių bankas išaiškinimo, kuriame AB Šiaulių bankas nurodė, kad „banko rašte pateikta frazė ,, ... šia suma padengtos Kredito grąžinimo įmokos, kurių terminai yra vėliausi“ reiškia vėliausių Kredito grąžinimo įmokų padengimą pagal prie Kredito sutarties pridėtą Grąžinimo grafiką (kuriame nurodytos viso Daugiabučio namo kas mėnesį grąžintinos sumos), o ne kai kurių vėliausių įmokų padengimą pagal atskirus Daugiabučio namo gyventojams administratoriaus sudarytus grafikus. Kredito panaudojimo terminas pasibaigė 2020 m. vasario 10 d., todėl nepanaudota kredito dalis nebegali būti panaudota, ir šia suma padengtos Kredito grąžinimo įmokos, kurių terminai yra vėliausi.

20. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Valstybei priteisė iš atsakovės žyminį mokestį.

21. Pažymėtina, kad apeliantė netinkamai aiškina DNSBĮ nuostatas. Pagal DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra atleista būtent ieškovė, teisme pareiškusi reikalavimus, o ne atsakovas, atsiliepimu atsikertantis į jam pareikštą ieškinį. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui nusprendus ieškinį tenkinti, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovė yra atleista, skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai priteistas iš atsakovės (DGNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis, CPK 80, 82, 83, 88, 93 straipsniai). Tokia išvada atitinka ir susiformavusią teisminę praktiką analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-419-585/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2277-794/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-253/2021, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-267-440/2015 ir kt.).

22. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. spendimą palikti nepakeistą.