- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-941-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09085-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- V. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2211-1067/2021 pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei V. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės V. T. (toliau – ir atsakovės) priteisti 396,91 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovė V. T., nuosavybės teise nuo 1992 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdanti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nemokėjo jai tenkančio grąžintino kredito dalies, atidėtų palūkanų, fiksuotų 3 proc. metinių palūkanų, delspinigių ir tokiu pagrindu susidarė 396,91 Eur įsiskolinimas ieškovei. Atsakovė ieškovei už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. yra nesumokėjusi 240,24 Eur grąžintino kredito dalies, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. yra nesumokėjusi 134,43 Eur fiksuotų 3 proc. metinių palūkanų, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. yra nesumokėjusi 10,89 Eur atidėtų palūkanų, už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. yra nesumokėjusi 11,35 Eur delspinigių. Iš viso atsakovė ieškovei yra skolinga 396,91 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 30 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13460-1067/2020, ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 396,91 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 396,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2020 m. gruodžio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 163,35 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat iš atsakovės valstybei priteisė 8 Eur žyminį mokestį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo 2020 m. gruodžio 30 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 5 d. susirinkimo metu buvo pateiktas preliminarus investicijų ir įmokų paskirstymas butams, jame nurodyta, kad už atsakovei priklausančio 45,89 kv. m ploto buto renovaciją turėtų mokėti 5 911 Eur ir 187 Eur už individualias priemones. Analogiškiems (duomenys neskelbtini) butui (45,58 kv. m) priskaičiuota 5 871 Eur ir 3 743 Eur už individualias priemones, (duomenys neskelbtini) butui (46,33 kv. m) priskaičiuota 5 968 Eur ir 3 743 Eur už individualias priemones. Atmetus sumas, mokėtinas už individualias priemones, už renovaciją mokėtinos sumos vienodos, skirtumą lemia tik kadastrinių matavimų butų plote dešimtųjų dalių skirtumai. Pirmųjų mokėjimų buvo paprašyta 2019 m. gegužės mėnesį, ir paskolos administravimo informacijoje nurodyta, kad atsakovės butui priskaičiuota mokėtina suma už iki 2018 m. gruodžio 31 d. atliktus darbus yra 6 279,55 Eur. 2019 m. spalio mėn. informacijoje apie paskolos administravimą nurodoma, kad už atsakovės buto renovaciją mokėtina suma už iki 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktus darbus yra 6 372,81 Eur, t. y., padidėjo 93,26 Eur. 2019 m. gruodžio mėn. paskolos administravimo informacijoje atsakovės mokėtina suma už iki 2019 m. gruodžio 3 d. atliktus darbus nurodyta 6 647,50 Eur, t. y., nuo 2019 m. spalio mėn. perskaičiavimo padidėjo dar 274,69 Eur. (duomenys neskelbtini) butui tenkančios įmokos buvo paskirstytos tokiu būdu: už iki 2018 m. gruodžio 31 d. atliktus darbus – 5 996, 53 Eur; už iki 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktus darbus – 6 190,03 Eur (padidėjo 93,50 Eur); už iki 2019 m. gruodžio 3 d. atliktus darbus – 6 456,84 Eur (padidėjo dar 266,81 Eur). (duomenys neskelbtini) butui priskaičiuotos įmokos keitėsi taip: už iki 2018 m. gruodžio 31 d. atliktus darbus – 8 492,07 Eur; už iki 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktus darbus – 8 285,98 Eur (sumažėjo 206,09 Eur). Didžioji darbų dalis, įskaitant ir individualias priemones, buvo atlikta iki 2018 m. gruodžio 31 d. Po statybos rangos sutarties įvykdymo termino pratęsimų buvo atlikti tik bendrieji darbai, kurių vertės turėjo būti paskirstytos visiems butams proporcingai jų plotui, todėl vienam to paties ploto butui negalėjo būti priskaičiuota papildomai 93,26 Eur, kitam – 193,50 Eur, o dar kitam sumažėti 206,09 Eur. Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute nebuvo įrengiamos individualios priemonės, todėl kyla klausimas, kokiu būdu, esant apibrėžtai banko kredito sumai, preliminari 2018 m. balandžio 5 d. galiojusi 5 911 Eur suma tapo 6 647,50 Eur. Kadangi abejones kelia galutinės sumos pagrįstumas, galbūt nepagrįstas ir kasmėnesinio mokėjimo dydis, kuris yra išvestinis iš pagrindinės sumos. Neneigdama, kad apskritai turi mokėti už atliktus darbus, nurodė, jog turi žinoti tikrąją sumą. Kol ji nežinoma, negalimas ir mokėjimas dalimis.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė teismui atliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriais prašo atmesti atsakovės prieštaravimus, tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. kovo 30 d. tarp ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Šalių sudarytos Sutarties 16.1. punkte įtvirtinta sutarties kaina, kuri lygi 475 582,69 Eur. Už visus atlikus darbus rangovui buvo sumokėta 456 645,32 Eur suma, t. y. mažiau nei buvo įtvirtinta statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė neginčija fakto, kad atsakovei buvo pateikta preliminari investicijų paskirstymo išklotinė, tačiau pažymi, kad po įvykusio darbų pirkimo konkurso bei rangovo pasirinkimo daugiabučio namo gyventojai kėlė klausimą, kiek preliminariai jiems teks mokėti už renovaciją, todėl daugiabučio namo gyventojams, dalyvavusiems susirinkime, buvo pateikta preliminari investicijų paskirstymo išklotinė, pagal rangovo sąmatoje sudarytas darbų grupes, kuriose individualios priemonės nebuvo atskirtos nuo bendrastatybinių darbų. Rangovo sąmatoje visos su balkonais susijusios išlaidos buvo priskirtos kaip individualios priemonės tiems butams, kuriems buvo stiklinami balkonai. Įvykusio susirinkimo metu gyventojams buvo pasiūlyta išlaidas, susijusias su balkonų tvarkymu, prisiimti tiems butams, kurie turi balkonus, tačiau, atsakovei nesutikus, balkonų konstrukcijų remonto darbų sąnaudos buvo perkeltos prie bendrastatybinių darbų. Statybos darbų eigoje bendrastatybiniai balkonų konstrukcijų remonto darbai bei fasado apdailos elementai ir laiptinių langų apdailos darbai buvo atskirti nuo individualių investicijų ir perkelti prie bendrastatybinių darbų. 2019 m. gegužės mėnesio informaciniame lapelyje yra nurodyta, kad paskola apskaičiuota už apmokėtus darbus iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl 2019 m. gegužės mėnesio informaciniame lapelyje sumos skiriasi nuo preliminarioje investicijų paskirstymo išklotinėje esančių sumų. Ieškovė pabrėžė, kad namo gyventojams buvo paaiškinta, jog išklotinėje nurodyti skaičiavimai yra preliminarūs, negalutiniai, todėl modernizacijos eigoje skaičiavimai keisis. Preliminarios investicijų sumos informaciniuose lapeliuose nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio keitėsi dėl vykdomų mokėjimų rangovui ir butams tenkančių individualių priemonių tikslinimo, rangovui pateikus detalias individualių darbų išklotines. Bankui atsiskaitant su rangovu, pagal rangovo pateiktas sąskaitas faktūras, vadovaujantis statybos rangos sutarties 16.6.1. punkto nuostatomis, iš kiekvienos sąskaitos sumos pagal sutartį buvo sulaikoma 5 proc. lėšų. Sulaikytų lėšų suma buvo 18 869,64 Eur. Be to, dar buvo nesuaktuotų ir neapmokėtų darbų, kurie kartu su sulaikyta lėšų suma sudarė 24 410 Eur. Tarp sulaikytų lėšų buvo ir bendrųjų, ir individualiųjų priemonių apmokėjimui skirtos lėšos, kurios rangovui buvo sumokėtos 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. pavedimais. 2019 m. gegužės 2 d. įvykusio valdybos posėdžio metu valdyba peržiūrėjo ir patvirtino bendrųjų ir individualių priemonių atskyrimą darbų grupėse. 2019 m. rugsėjo–spalio mėnesiais buvo atliktas individualių priemonių tikslinimas ir paskirstymas butams, parengiant priedą prie darbų priėmimo aktų „Individualių priemonių įrengimas“ ir, remiantis šiuo dokumentu, patikslintos mokėtinos sumos spalio mėnesio informaciniuose lapeliuose pagal faktiškai rangovui iki to laiko išmokėtas sumas. Dėl šios priežasties spalio mėnesio lapeliuose vieniems butams sumos padidėjo, kitiems – sumažėjo arba liko nepakitusios. 2019 m. lapkričio 7 d. rangovui buvo sumokėta sulaikyta lėšų suma – 18 869,64 Eur, t. y. atliktas paskutinis mokėjimas, todėl gruodžio mėnesio lapeliuose buvo nurodytos galutinės sumos, tačiau be valstybės paramos. 2019 m. gruodžio 17 d. projektui buvo suteikta valstybės finansinė parama, todėl kiekvienam buto savininkui buvo parengta „Namo atnaujinimo atliktų darbų išklotinė”. Namo atnaujinimo atliktų darbų išklotinės su mokėjimų grafikais gyventojams buvo išdalytos 2020 m. sausio 7 d. ir 2020 m. sausio 8 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13460-1067/2020 paliko nepakeistą.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovės butui apskaičiuotos mokėtinos sumos už atliktą būsto renovaciją pagrįstumą, į bylą pateikė įrodymus, kad iš viso už daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos (modernizavimo) darbus rangovui sumokėta suma – 456 645,32 Eur. Byloje pateikta namo atnaujinimo atliktų darbų išklotinė, taip pat byloje pateikti duomenys, kaip buvo paskirstytos už renovaciją patirtos išlaidos kiekvienam butui. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės mokėtinos sumos už namo modernizavimą apskaičiavimo pagrįstumu. Pažymima, kad pati atsakovė nenurodė, su kokiais konkrečiais ieškovės apskaičiavimais nesutinka.
8. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė pažeidė savo prievolę, nes nemokėjo ieškovei, įgyvendinančiai gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąsias teises ir pareigas, įmokų pagal teikiamas sąskaitas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Duomenų, patvirtinančių, kad skola sumokėta ar apskaičiuota netinkamai, atsakovė į bylą nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės atliktų skaičiavimų tikslumu. Atsakovės abejonės dėl skaičiavimų pagrįstumo byloje neįrodytos, o ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos reiškiamą reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė V. T. (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 11 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2211-1067/2021 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) nutartyje pasisakyti ir tuo pradėti formuoti teismų praktiką asmens duomenų apsaugos klausimais kolektyvinių sandorių atvejais. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
9.1. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimas priimtas, neišsiaiškinus visų aplinkybių dėl mokėtinos sumos dydžio, todėl negali būti laikomas pagrįstu.
9.2. Apeliantė pažymėjo, kad jos buto balkonas nebuvo stiklinamas, o visų kitų darbų kaštai turėjo būti išdalyti visiems butams kaip bendrojo naudojimo, tačiau tai nebuvo padaryta.
9.3. Nors statybos užbaigimo akto nebuvo, rangovas darbų nevykdė, galutinės mokėtinos sumos nebuvo aiškios, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė nuo 2019 m. gegužės mėnesio siuntė informaciją dėl paskolos administravimo, ragindama mokėti iš anksto ir / ar dalimis, nurodydama vis kitas mokėtinas sumas ir kad sumos negalutinės ir bus peržiūrėtos.
9.4. Apeliantė pažymėjo, kad tiek dėl skaičiavimo tvarkos, tiek dėl paties projekto vykdymo ir įvykdymo dar projekto įgyvendinimo eigoje jai kilo daug klausimų ir abejonių, tačiau jas galėjo (ir gali) išsklaidyti tik išsamūs finansiniai dokumentai.
Atsiliepimas
9.5. Atsakovė nurodo, kad su 2019 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku kreipėsi į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę S. S., prašydama pateikti kredito sumos paskirstymo visiems butams išklotinę. Pateikti duomenis atsisakyta. Apeliantės nuomone, atsisakymas nepagrįstas, nes kreditas buvo imtas bendrijos vardu, suma bendrijos nariams žinoma, paskirstymo būdas taip pat žinomas (pagal naudingąjį buto plotą), gyventojų vardai, pavardės ir jų valdomi butai žinomi.
9.6. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad iš DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2019 m. gegužės 2 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrijos pirmininkės iniciatyva valdybai buvo pasiūlyta spręsti darbų, susijusių su balkonų stiklinimu, priskyrimo bendrosioms ar individualioms priemonėms klausimus. Atsakovė pažymi, kad bendrijos valdyba revizuoti teisės aktų negali, o priešingai, turi užtikrinti jų laikymąsi, todėl valdyba, priimdama spendimus dėl bendro naudojimo objektų, peržengė savo įgaliojimų ribas.
9.7. Apeliantės nuomone, kreditą skirstė vienintelis asmuo – bendrijos pirmininkė S. S., niekieno nekontroliuojama ir niekam neatsiskaitanti.
10. Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
10.1. Ieškovė pažymėjo, jog daugiabučio namo savininkų bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė tokiam sprendimui pritarė. Atsakovė neskundė 2017 m. balandžio 12 d. susirinkimo metu priimtų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų. Šie bendrijos susirinkimo metu priimti sprendimai yra galiojantys, todėl vykdytini.
10.2. Ieškovė pabrėžia, kad kredito suma, tenkanti butų ir kitų patalpų savininkams, apskaičiuota tokia tvarka: 1) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo išlaidos paskirstomos proporcingai butų naudingajam plotui; 2) asmeninio naudojimo objektų (butų langų keitimas, rekuperatorių įrengimas butuose, balkonų stiklinimas, balkonų šiltinimas ir kt.) atnaujinimo išlaidos paskirstomos individualiai. Iš byloje esančios buto Nr. (duomenys neskelbtini) namo atnaujinimo atliktų darbų išklotinės matyti, kad individualių priemonių atsakovei yra skirta tik viena eilutė. Už kitus atliktus darbus išlaidos buvo paskirstomos proporcingai butų naudingajam plotui.
Šalies argumentai
10.3. Ieškovė atkreipia dėmesį į atsakovės teiginius, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė nuo 2019 m. gegužės mėnesio siuntė informaciją, susijusią su paskolos administravimu, ragindama mokėti iš anksto ir (ar) dalimis, nurodydama vis kitas mokėtinas sumas, ir kad mokėtinos sumos yra negalutinės ir bus peržiūrėtos. Ieškovė pažymi, kad siunčiama informacija buvo siekiama supažindinti gyventojus su vykstančiais procesais ir suteikti galimybę gyventojams (jų pageidavimu) atlikti išankstinį paskolos grąžinimą, tuo mažinant priskaičiuojamas palūkanas.
10.4. Ieškovė nurodo, kad preliminarios investicijų sumos informaciniuose lapeliuose nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio keitėsi dėl vykdomų mokėjimų rangovui (2019 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d.) ir butams tenkančių individualių priemonių tikslinimo, rangovui pateikus detalias individualių darbų išklotines.
10.5. Ieškovė atkreipia dėmesį į atsakovė argumentus, jog ji su elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovės atstovę, t. y. pirmininkę, prašydama pateikti kredito sumos paskirstymo visiems butams išklotinę. Vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reglamento nuostatomis, valdybos posėdžio metu buvo nuspręsta paskelbti butų savininkų nuomonės apklausą raštu dėl sutikimo suteikti kitiems butų savininkams informaciją apie mokėtinas renovacijos sumas. Pagal butų savininkų apklausos duomenis buvo parengta investicijų paskirstymo suvestinė tiems butų savininkams, kurie pareiškė sutikimą teikti savo buto investicijų duomenis kitiems savininkams. Ieškovė pažymi, kad atsakovė apklausos biuletenio negrąžino, t. y. atsakovė pati nesutiko suteikti kitiems butų savininkams informacijos apie jos butui apskaičiuotas mokėtinas renovacijos sumas. Atsakovei, kaip ir kitiems butų savininkams, pateikta „Namo atnaujinimo atliktų darbų išklotinė“, kuri leidžia patikrinti kiekvieną investicijų pagal darbų grupes sumą. Kiti butų savininkai atsakovės neįgaliojo ką nors tikrinti, bet priešingai – nesutiko teikti savo buto mokėjimo duomenų kitiems, todėl atsakovės teiginys, jog ieškovė privalėjo šiuos duomenis suteikti, yra nepagrįstas.
10.6. Ieškovė pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, jog negalima laikyti, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra teisinga. Ieškovė įrodinėdama atsakovės butui apskaičiuotos mokėtinos sumos už atliktą būsto renovaciją pagrįstumą į bylą pateikė įrodymus, kad iš viso už daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos (modernizavimo) darbus rangovui sumokėta suma sudaro 456 645,32 Eur. Į bylą pateikta namo atnaujinimo atliktų darbų išklotinė, kurioje detalizuota, kokie darbai buvo atlikti, kiek už konkrečius darbus apskaičiuota visam namui ir konkrečiai atsakovės butui tenkanti dalis. Atsakovės pageidavimu byloje pateikti duomenys, kaip buvo paskirstytos už renovaciją patirtos išlaidos kiekvienam butui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
13. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
14. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikė naujus įrodymus: 2018 m. balandžio 5 d. gyventojų susirinkimo garso įrašą, 2019 m balandžio 4 d. susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, elektroninių laiškų kopijas, kreditavimo sutartis su priedais. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė administruoja daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 12 d. įvyko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, jo metu nuspręsta atnaujinti (modernizuoti) namą (duomenys neskelbtini), sudarant sutartį dėl kredito atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo su AB Šiaulių banku. 2018 m. kovo 30 d. tarp ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), šalių sudarytos sutarties 16.1. punkte įtvirtinta sutarties kaina – 475 582,69 Eur. 2018 m. balandžio 19 d. ieškovė ir AB Šiaulių bankas sudarė daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos pagrindu ieškovei suteiktas 475 582,69 Eur kreditas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui finansuoti. 2019 m. gruodžio 30 d. tarp ieškovės ir AB Šiaulių banko pasirašytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2018 m. balandžio 19 d. daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (specialiųjų sąlygų) pakeitimo, juo pratęstas kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis ir pakeistas kredito grąžinimo grafikas.
Dėl ginčo esmės
16. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, taip pat šios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
17. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė- techninė ir kitokia įranga.
18. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 3 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Namo patalpų savininkai (ar jų naudotojai) proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Tuos mokesčius ir kitas įmokas iš patalpų savininkų (naudotojų) renka bendrija.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas namo bendrijos ir namo bendraturčių veiklą bei daugiabučių namų modernizavimą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad namo atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį bei bendrijos įstatų ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo. Programos įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, t. y. bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, jog kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Tarp bendrijos, kaip projekto administratorės, funkcijų yra namo modernizavimui skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais, bankais ir kt.). Ji privalo reikalauti iš savininkų mokėti įmokas nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku, grąžinant kredito dalį ir, mokant palūkanas, teikti bankui informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne) grąžinimą. Už namo atnaujinimui ir modernizavimui gauto kredito grąžinimą atsakingi yra butų ir kitų patalpų savininkai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013).
20. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė iš atsakovės 396,91 Eur skolą už atliktus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, pažymėdamas, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą mokėti kreditą už namo modernizavimą (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas nusprendė, kad šio ginčo situacijoje atsakovės abejonės dėl pagrįstumo atliktų skaičiavimų už namo modernizavimą neatleidžia jos nuo prievolės prisidėti prie bendro turto išlaikymo.
21. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas priimtas, neišsiaiškinus visų aplinkybių dėl mokėtinos sumos dydžio. Atsakovės nuomone, šio ginčo atveju nepakako laikyti, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra teisinga, nes jos teisingumą galima patikrinti tik turint visus duomenis, t. y. kredito sumų paskirstymą visiems butams. Be to, apeliantė nurodo, jog bendrijos pirmininkė manipuliavo turimais duomenimis ir gautą banko kreditą skirstė, niekieno nekontroliuojama ir niekam neatsakinga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo namas buvo atnaujinamas (modernizuojamas) – ginčo namo patalpų savininkų susirinkimas 2017 m. balandžio 12 d. nutarė atlikti minėtus darbus, vėliau buvo pasirašyta sutartis tarp ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šių darbų atlikimo, paimtas AB (duomenys neskelbtini) kreditas šiam tikslui, darbai atlikti.
24. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių anksčiau nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių, jog ginčo namo atnaujinamo (modernizavimo) darbai nebuvo atlikti ar atlikti su trūkumais, ar buvo neteisėti (priimti patalpų savininkų sprendimai neteisėti). Pažymėtina, kad priimant sprendimą ir sudarant sutartį dėl namo atnaujinamo (modernizavimo), atsakovė nei sprendimų, nei su tuo susijusių sudaromų sutarčių neskundė, o savo deklaratyvų nesutikimą su apskaičiuota darbų kaina ėmė reikšti tik ieškovei (namo bendrijai) kreipusis į teismą dėl įsiskolinimo iš atsakovės išieškojimo.
25. Be to, teismas pažymi, kad nors apeliantė nurodo, kad bendrijos pirmininkė manipuliavo turimais duomenimis, netinkami skirstė kreditą, o valdyba, priimdama sprendimus, peržengė savo kompetencijos ribas, nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas, ar bendrijos pirmininkė, valdyba tinkamai atliko savo funkcijas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad gautas iš banko kreditas namo atnaujinimui buvo netinkamai paskirstytas. Atsakovė šių aplinkybių neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo) jokiais įrodymais / objektyviais paaiškinimais, apsiribodama tik deklaratyviais teiginiais.
26. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė teigia, kad bendrijos pirmininkė nuo 2019 m. gegužės mėnesio siuntė informaciją, susijusią su paskolos administravimu, ragindama mokėti iš anksto ir / ar dalimis, nurodydama vis kitas mokėtinas sumas ir kad mokėtinos sumos negalutinės ir bus peržiūrėtos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bendrijos pirmininkė, siųsdama informaciją, susijusią su finansiniais klausimais, siekė supažindinti gyventojus su vykstančiais procesais. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atstovų paaiškinimus, preliminarios investicijų sumos informaciniuose lapeliuose nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio keitėsi dėl vykdomų mokėjimų rangovei ir butams tenkančių individualių priemonių tikslinimo, rangovei pateikus detalias individualių darbų išklotines.
27. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems paaiškinimams, jog bendrijos pirmininkė, ragindama mokėti iš anksto ir (ar) dalimis, tik suteikė galimybę gyventojams (jų pageidavimu) atlikti išankstinį paskolos grąžinimą, tuo mažinant priskaičiuojamas palūkanas. Pažymima, jog išankstinis paskolos grąžinimas yra savanoriškas veiksmas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokia galimybė yra numatyta renovacijos darbų kreditavimo sutartyje ir buvo aptarta 2017 m. balandžio 12 d. susirinkime. Kaip matyti iš byloje pateikto 2017 m. balandžio 12 d. susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), pritarta siūlytiems sprendimams dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų. Minėto protokolo antro svarstyto klausimo ketvirtoje dalyje aptarta: „galimybė patalpų savininko naudai paimtą kreditą, patalpų savininkui pageidaujant, grąžinti jį ar jo dalį anksčiau už nustatytą terminą netaikant priešlaikinio kredito grąžinimo mokesčio“.
28. Apeliantė nurodo, kad DNSBĮ 21 straipsnyje nustatyta, kad ji, kaip bendrijos narė, turi teisę gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, taip pat gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Atsakovė pažymi, kad, įgyvendindama šią teisę, ji su 2019 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku kreipėsi į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę S. S., prašydama pateikti kredito sumos paskirstymo visiems butams išklotinę. Apeliantės nuomone, jai buvo nepagrįstai atsisakyta pateikti duomenis, remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aplinkybių dėl galbūt bendrijos pirmininkės neteisėtų veiksmų, atsisakant suteikti atsakovės prašomą informaciją, pirmosios instancijos teismas netyrė, šiuo klausimu nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo labiau, nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo prašymas nutartyje pasisakyti ir tuo pradėti formuoti teismų praktiką asmens duomenų apsaugos klausimais kolektyvinių sandorių atvejais. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl atsakovės V. T. skolos pagrįstumo DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė, manydama, jog buvo pažeistos jos teisės, numatytos DNSBĮ nuostatose, ar ieškovė atsakovės atžvilgiu netinkamai taikė Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus, turi teisę savo teises ginti įstatymo nustatyta tvarka.
29. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 17 d. posėdžio metu ieškovė buvo įpareigota į bylą pateikti viso namo butų sąrašą su konkrečiomis kredito sumomis. Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė į bylą duomenis, nurodančius namo atnaujinimo projekto įgyvendinimui panaudoto kredito paskirstymą butams.
30. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš viso už daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos (modernizavimo) darbus rangovui sumokėta suma sudaro 456 645,32 Eur. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės butui apskaičiuotos mokėtinos sumos už atliktą būsto renovaciją pagrįstumą, pateikė tiek namo atnaujinimo atliktų darbų išklotinę, kurioje detalizuota, kokie darbai buvo atlikti, kiek už konkrečius darbus apskaičiuota visam namui, taip pat, kaip jau minėta, duomenis, kaip buvo paskirstytos už renovaciją patirtos išlaidos kiekvienam butui. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės paaiškinimų, kredito suma, tenkanti butų ir kitų patalpų savininkams, apskaičiuota tokia tvarka: 1) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo išlaidos paskirstytos proporcingai butų naudingajam plotui; 2) asmeninio naudojimo objektų (butų langų keitimas, rekuperatorių įrengimas butuose, balkonų stiklinimas, balkonų šiltinimas ir kt.) atnaujinimo išlaidos paskirstytos individualiai. Byloje pateikti ieškovės duomenys nėra nuginčyti. Atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų, jog už namo atnaujinimo darbus patirtos išlaidos turėtų būti apskaičiuotos kitaip nei nurodė ieškovė, nepasinaudojo galimybe prašyti skirti ekspertizę ar pasitelkti specialiųjų žinių turinčius asmenis. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama apeliacinį skundą, atsakovė nenurodė, su kokia konkrečia ieškovės apskaičiuota mokėtina suma ji nesutinka. Deklaratyvūs atsakovės teiginiai, nesutinkant su ieškinio reikalavimu, akcentuojant galimą neteisėtą bendrijos pirmininkės elgesį, nesudaro pagrindo abejoti atsakovės įsiskolinimo dydžio už namo atnaujinimą (modernizavimą) ar jo apskaičiavimo pagrįstumu.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
35. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas atsakovei nespręstinas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.