- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- 1-374-903/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34724-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Civilinis atsakovas
- AAS „(duomenys neskelbtini)“
- Kaltinamasis
- R. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis 2021 m. rugsėjo 29 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas maršrutinį autobusą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, elgdamasis neatsargiai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiuodamas iš autobusų sustojimo, nepastebėjo iš autobuso išlipančios keleivės V. A., ko pasekoje pastaroji iškrito iš autobuso ir dėl patirtų sužalojimų jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) stotelėje autobusu Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš vietos ir tikrai nepastebėjo, kad iškrito moteris. Kai jam šūktelėjo keleivė, tik tada suprato, kad kažkas atsitiko, sustojo ir per veidrodį pamatė iškritusią nukentėjusiąją. Išlipo, kažkas iškvietė greitąją, policiją, gal juos iškvietė jis, bet dabar neprisimena. Tai jo klaida, jo kaltė ir jis to neneigia, bet kaip tai įvyko, tikrai negali paaiškinti. Su nukentėjusiąja neteko bendrauti, nes tyrėja pasakė, kad negali nukentėjusiajai skambinti, prašyti jos kontaktų ar su ja susitikti, nes nukentėjusioji pusė to nenori. Senai norėjo nukentėjusiosios atsiprašyti, labai gailisi už šitą baisų incidentą ir už suteiktą skausmą. Jam tai taip pat yra didžiulė trauma, net šiai dienai negali pamiršti, o dirbti reikia kiekvieną dieną.
Iš nukentėjusiosios V. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 29 d., apie 19.00 val., su (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje. Pamačiusi, kad netoli bus sustojimas (prie (duomenys neskelbtini)), nuėjo prie vidurinio išėjimo, paspaudė išlipimo mygtuką. Kaire ranka laikėsi už turėklo. Autobusas sustojo ne pačiame sustojime, o šalia, nes priešais kažkas stovėjo. Autobusui sustojus, ji kaire koja pradėjo lipti žemyn. Kai ji kaire koja pajautė žemę ir ruošėsi dėti dešinę koją, autobusas staiga truktelėjo į priekį. Dėl to ji prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės. Ji nukrito ant dešinio šono, o autobusas važiuodamas viduriniu ratu pervažiavo dešinę koją. Kadangi durys buvo atidarytos, ji girdėjo kaip autobuse kilo triukšmas ir autobusas sustojo. Kažkas iškvietė spec. tarnybas. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Medikai ją nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. 2021 m. spalio 4 d. buvo išleista į namus. Po eismo įvykio jai buvo suskaldytas kulnies kaulai, pėdos kaulas, lūžęs pirštas, sutraiškyti minkštieji audiniai. Jai išaiškinta, kad dėl patirto žalos turi kreiptis į draudimo bendrovę (28-31 b. l.).
Iš liudytojo D. Š. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslios datos neatsimena, jis su (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu važiavo iš darbo namo. Autobusas buvo prailgintas ir jis sėdėjo prailginto autobuso gale dešinėje. Apie 19.30 val. važiuojant prie autobusų sustojimo, esančio prie (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kad laukia išlipti pagyvenusi moteris. Berods, ji stovėjo prie antro išėjimo ir tikrai laikėsi ranka už turėklo. Kiek atsimena, sustojime jau stovėjo kitas autobusas, tai jų autobusas sustojo arčiau (duomenys neskelbtini). Atsidarius durims, moteris pradėjo lipti iš autobuso, o būtent dėjo vieną koją ant žemės. Moteriai belipant autobusas pradėjo judėti į priekį ir tuo pat metu pradėjo užsidarinėti jo durys. Pradėjus autobusui judėti, moteris prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės. Autobuse buvę keleiviai pradėjo šaukti „stok“. Pro autobuso langus jis moters nematė ir išsigando, kad ji visa palindo po autobusu. Autobusas pavažiavo nemažiau 5 metrus ir tik tada sustojo. Tada atsidarė autobuso durys ir jis išlipo pasižiūrėti į lauką, kas atsitiko. Jis pamatė, kad ant keliuko vedančio link (duomenys neskelbtini) guli minėta moteris. Jis paskambino bendru pagalbos numeriu 112. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Po apžiūros medikai išvežė moterį. Eismo įvykio metu buvo sutemę, matomumas geras, kelio danga asfaltas, sausa (72-73 b. l.).
Iš liudytojos B. M. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad prieš maždaug 2 mėnesius, 2021 metais ji su (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu iš namų važiavo į darbą. (duomenys neskelbtini) autobusų sustojime prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės autobusas sustojo. Iš autobuso lipo moteris. Jos nuomone, moteris net nespėjo padėti kojos ant šaligatvio, kai autobusas pradėjo važiuoti. Moteris iš autobuso iškrito ant delnų. Visi autobuse buvę žmonės pradėjo šaukti ir autobusas sustojo (78 b. l.).
Iš 2021 m. spalio 6 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo K. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. VPK gautas pranešimas apie kelių eismo įvykį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Eismo įvykio vietoje buvo keleivinis autobusas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. M.. Iš eismo įvykio vietos į Klaipėdos Universitetinę ligoninę buvo pristatyta minėto autobuso keleivė V. A.. Medikams V. A. nustačius dešinio padikaulio II, IV ir V pirštų atvirus lūžius, dešinio kulnakaulio lūžį, dešinio kelio sumušimą, ji buvo paguldyta į traumatologijos skyrių (1 t., 1 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 29 d. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (1 t., 14-22 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūrėtas keleivinis autobusas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išorinių sugadinimo požymių nėra (1 t., 23-26 b. l.).
Iš 2021 m. gruodžio 29 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. A. nustatyta odos nubrozdinimai dešinėje kojoje ir rankoje, dešinės pėdos II, IV, V padikaulių ir kulnikaulio atviri lūžimai. Sužalojimai patirti eismo įvykio metu suspaudžiant dešinės pėdos sritį kietais bukais daiktais, galimai, pervažiuojant autobuso ratais. Odos nubrozdinimai dešinėje rankoje ir dešinio kelio srityje susidarė sąveikaujant šioms kūno sritims su kietu šiurkščiu paviršiumi, juo praslystant. V. A. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaulų lūžimų sveikta sutrukdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu (1 t., 48-49 b. l.).
Iš 2022 m. sausio 11 d. AAS „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai V. A. atlygino 2 500 Eur neturtinę ir 836,73 Eur turtinę žalą (1 t., 59 b. l.).
Iš 2021 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas yra nespalvotas. Jame užfiksuotas keleivinio autobuso vidus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prie antrų durų prie įėjimo stovi moteris. Ji kairia ranka laikosi už turėklo, esančio prie įėjimo. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą autobusas sustoja ir atidaro duris. Moteriai dar belipant laiptais, autobusas pradeda važiuoti ir durys užsidaro. Po to autobusas dar truputį pavažiuoja ir vėl sustoja bei atsidaro durys (1 t., 63-64 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Tuo būdu kaltinamojo R. M. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamasis 2021 m. rugsėjo 29 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas maršrutinį autobusą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, elgdamasis neatsargiai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiuodamas iš autobusų sustojimo, nepastebėjo iš autobuso išlipančios keleivės V. A., ko pasekoje pastaroji iškrito iš autobuso ir dėl patirtų sužalojimų jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo R. M. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo jo dukra E. M. teismui pateikė prašymą perduoti jį jos atsakomybėn pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Teisiamojo posėdžio metu E. M. palaikė savo prašymą, nurodė, kad kaltinamasis jos tėtis ir ji, kaip supranta, bus atsakinga už tai, kad per teismo nustatytą terminą nuo 1 metų iki 3 metų tėtis nenusikalstų. Mano, kad yra tinkama laiduotoja, kadangi ji neteista, nebausta administracine tvarka, su tėčiu sutaria puikiai, ji jį visada palaiko. Apie tą įvykį jis viską papasakojo. Kartu negyvena, tačiau per savaitę susitinka apie tris kartus, mėgsta kartu išgerti kavos. Tėtis labai mėgsta grybauti ir kavą. Tėtis ją informavo, kad su nukentėjusiąja negalima susisiekti, nes nukentėjusioji pusė to nenori, todėl jie nieko nedarė, nes nežinojo, ar tai galima daryti, todėl elgėsi taip, kaip sakė žmonės, kurie žino įstatymus. Dėl administracinių teisės pažeidimų, yra sustojusi ne ten, kur galima stovėti, bet baudas sumokėjo. Tiksliai nežino, kokioje įmonėje dirba tėtis, nes seniau ten buvo „(duomenys neskelbtini)“, dabar lyg ir „(duomenys neskelbtini)“. Jos atlyginimas yra iki 1 000 Eur.
BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje išvardytų sąlygų visuma. Kaltinamasis R. M. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, dirba, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tokiu būdu kaltinamasis R. M. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, esant BK 40 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms. R. M. atiduotinas pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato dukrai E. M., kuri teismo nuomone, yra verta teismo pasitikėjimo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Siekiant, jog R. M. suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius ir ateityje nebenusikalstų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Dėl civilinio ieškinio
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. A. pateikė civilinį ieškinį su priedais dėl 15 000,00 Eur likusios neatlygintos neturtinės žalos priteisimo iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) (visa neturtinė žala įvertinta 17 500 Eur, draudimo bendrovė atlygino 2 500 Eur) (1 t., 174-181 b. l.). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).
Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 14 000,00 Eur: kasacinės bylos 2K-821/2007 (1 448,10 Eur (5 000 Lt) – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (11 584,80 Eur (40 000 Lt) - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (1 158,48 Eur (4 000 Lt) – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 2 316,96 Eur (8 000 Lt) – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 1 448,10 Eur (5 000 Lt) – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (3 396,20 Eur (11 726,40 Lt) - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (2 027,34 Eur (7 000 Lt) - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 2 027,34 Eur (7 000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (1 158,48 Eur (4 000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2 816,96 (9 726,40 Lt) - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1 158,48 Eur (4 000 Lt) - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (5 792,40 Eur (20 000 Lt) - muštinė-plėštinė žaizda apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti; 2K-200/2010 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-277/2010 (1685,59 Eur (5820 Lt) - dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) - skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (3 396,08 Eur (11 726,40 Lt) - muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-252-677/2015 (3 475,45 Eur - daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir paviršinės žaizdos su galvos smegenų sukrėtimu bei dešinės šlaunies ir kelio sumušimas; 868,86 Eur - kraujosruva kairio peties srityje, kaklo raiščių patempimas); 2K-35-895/2017 (1 500 Eur - plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje dešinėje pusėje ir atviras apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis), 2K-95-222/2017 (1 600 Eur - krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 500 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo), 1 300 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinės ausies srityje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 000 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo), 2K-211-895/2018 (2 896,20 Eur - paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontaktūros), taip pat Klaipėdos apygardos teismo apeliacinės bylos Nr. 1A-18-361/2019 (4 500 Eur - galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, kryžkaulio dešinės pusės bei dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, stuburo III–V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dešinės blauzdos sumušimas, taip pat byloje pateikti medicininiai dokumentai apie apeliantės gydymo eigą, trukmę – dėl patirtų dubens ir stuburo lūžių nevaikščiojo 6 savaites, su vaikštyne vaikščiojo 2 savaites, gydėsi reabilitacijos ligoninėje 20 dienų, 2018 m. balandžio 17 d. diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), buvo nedarbinga 8 mėnesius, dabar fizinio darbo dirbti negali, išlieka nugaros skausmai), 1A-82-462/2019 (5 000 Eur - dešinio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimas ir kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, taip pat galvos ir kaklo sumušimas (kaklo raiščių patempimas), kelias dienas gulėjo ligoninėje, buvo atlikta dešinio peties akromioplastikos operacija, dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo taip pat rekomenduotas operacinis gydymas, po to beveik 2 savaites taikytas reabilitacinis gydymas), 1A-14-361/2021 (14 000 Eur - atviras skeveldrinis kairės alkūnės (alkūnkaulio alkūninės ataugos) lūžis, traiškytinis dešinės pėdos sužalojimas su visų pirštų amputacija, didele pėdos žaizda, odos ir paodžio atsluoksniavimu su minkštųjų audinių defektu, kelios sudėtingos operacijos, atstatant pėdą, ilga iki šiol tebesitęsianti reabilitacija, apsunkintas judėjimas, ateityje galima pėdos amputacija).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2020 m. sausio 8 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. A. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje kojoje ir rankoje, dešinės pėdos II, IV, V padikaulių ir kulnikaulio atviri lūžimai. V. A. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaulų lūžimų sveikata sutrukdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. A. parodė, kad ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos palaiko. Jai padaryta didžiulė skriauda, labai nukentėjo. Iš vežimėlio neišlipo lygiai pusę metų, kadangi negalėjo pavaikščioti. Nuo gegužės 1 d. vežimėliu jau nebesinaudoja. Po to, kai pradėjo vaikščioti, prasidėjo užkrėtimas, nekrozė, turėjo vartoti begalę vaistų. Reikėjo samdyti mašiną važiavimui į procedūras, taip pat samdyti seselę, kad atvažiuotų į namus perrišti. Gipsas buvo nuimtas tik po dviejų mėnesių, gydymas tebetęsiamas iki šiol, o rezultatas toks, kad pilnai vaikščioti ji iki šiol negali. Procedūros tęsiamos, bet kol kas gerų rezultatų nėra, kuo viskas baigsis - sunku pasakyti. Pasekmės yra labai skaudžios. Skausmus jaučia kiekvieną vakarą, trukdo judėti. Iki nelaimingo įvykio dirbo kolektyviniame sode, buitį namuose tvarkė pati, nieko nesamdė, nereikėjo socialinių paslaugų. Patyrus traumą, išseko visos jos galimybės. Reabilitacija dar nebaigta. Paskutinį kartą pas gydytoja lankėsi liepos 27 d., bet niekas negali pasakyti, kokios prognozės ateičiai. Bus tinimas, skausmai, kartais komplikacijos, niekas to negali žinoti. Šiandien situacija yra tokia, kad judėti vis tiek reikia, koja sutinsta, skauda. Amputacija jai negresia, paprasčiausiai bus trikdžiai judant. Sveikatos sutrikdymas yra toks, kad jis liks visam jos likusiam gyvenimui. Ji nori gyventi sveikai, nes ir dabar yra veikli, judri, energinga ir nieko neveikti tikrai nenori.
Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji V. A. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – ji kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes, iki šiol tęsiama reabilitacija, be to, neabejotinai ją slegia ir kelia nerimą galimos kaulų lūžių pasekmės ateityje, įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad R. M. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo – vakaro metu, vairuodamas maršrutinį autobusą, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, ko pasekoje nepastebėjo išlipančios keleivės, kuri iškrito iš autobuso ir buvo sužalota, šis eismo įvykis, kurį padarė R. M., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus.
Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant ir į šiuo metu formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, atlygintinas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis yra 6 500,00 Eur. Įvertinant tai, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) išmokėjo nukentėjusiajai V. A. 2 500,00 Eur, nukentėjusiajai priteistina 4 000,00 Eur. Ši suma priteistina iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), kadangi nustatytos neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje (galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Perduoti R. M. laiduotojos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.
Išaiškinti E. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti R. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. A. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.