Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys -antstolė Asta Stanišauskaitė, A. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, D. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2019-01-31 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo. Patvarkyme nurodė, jog 2018-12-12 patvarkymu dėl turto realizavimo Nr. S018-21102 antstolė paskelbė nekilnojamojo turto pirmąsias varžytynes. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01917 yra vykdymo proceso šalis – išieškotoja, minėtas patvarkymas buvo siunčiamas ir pareiškėjai R. P.. Šiuo patvarkymu antstolė taip pat informavo ir parduodamo turto bendrasavininkus apie paskelbtas varžytynes. R. P., 2018-12-11 pateikdama antstolei vykdyti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalijos Svirbutienės vykdomąjį įrašą Nr.13548, išduotą 2018-12-07, dėl 15 052,26 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. L., turėjo galimybę antstolei išreikšti prašymą, pateikti informaciją, nurodant, kad siekia įsigyti seseriai priklausantį turtą ir tuo klausimu vyksta diskusija ir/ar derybos su seserimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nedėjo pastangų, tikslu įsigyti seseriai priklausančią nekilnojamojo turto dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės R. P. skundas dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, parduodant bendraturčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nagrinėjamoje byloje apeliantė teigia, jog antstolė Asta Stanišauskaitė nepagrįstai pardavė skolininkės A. L., kuri yra apeliantės sesuo, turtą iš varžytinių, nesudarydama apeliantei, kaip turto bendrasavininkei, galimybės skolininkės turto dalies įsigyti pirmenybės teise.

16. Pagal CK 4.79 str. 1 d. bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.

17. CPK 704 str. 1 d. numato, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, o pagal CPK 700 str. turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma.

18. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodo, jog CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis – bendraturčio pirmenybės teisės nebuvimas, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, – negali būti aiškinama plečiamai ir prie tokios išimties gali būti priskiriamas tik vienas skolininkui priklausančio turto priverstinio turto pardavimo būdas – turto pardavimas iš varžytynių, bet netaikoma kitiems skolininkui priklausančio turto priverstinio pardavimo būdams. Kadangi varžytynių pradžia yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas, tai CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis gali būti taikoma tik nuo šio momento. Būtent toks aiškinimas užtikrina teisingą ir proporcingą tiek paties skolininko, tiek jo bendraturčio, tiek skolininko kreditoriaus interesų pusiausvyrą, tiek CK 4.49 straipsnio 1 dalies normos tikslą, nes nors turto pardavimas iš varžytynių ir nesuteikia skolininko bendraturčiui pirmenybės teisės nupirkti skolininkui priklausančio bendro turto dalį, tačiau neatima iš jo teisės dalyvauti varžytynėse kartu su kitais asmenimis ir nupirkti šį turtą. Tuo tarpu priešingai aiškinant minėtą normą, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju skolininko bendraturtis būtų eliminuojamas ir jam būtų užkertama teisė įgyti skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Vykdymo procesas yra žymiai platesnis pagal savo apimtį ir stadijas nei tik turto pardavimas iš varžytynių ir todėl CK 4.79 straipsnio 1 dalies prasme visų kitų skolininko turto pardavimo būdų prilyginimas viešosioms varžytynėms nepagrįstai išplėstų CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį ir paneigtų pačią išimties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018).

19. Vieninteliu atveju, t. y. kai turtas parduodamas iš viešųjų varžytynių, bendraturtis negali pasinaudoti pirmenybės teise pirkti tokį turtą, o turto pardavimas iš varžytynių negali būti sutapatinamas su turto pardavimu be varžytynių, nes tai reikštų plečiamą CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2003).

20. Nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdomojoje byloje Nr. 0177/17/01114 vykdo VMI sprendimą Nr. (23.31-08)467-88086, išduotą 2017-03-27, dėl 66 289,31 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. L., trečios eilės išieškotojos VMI naudai (vykdomasis dokumentas gautas 2017-06-16), todėl 2018-12-12 patvarkymu dėl turto realizavimo Nr. S018-21102 paskelbė skolininkei A. L. priklausančio nekilnojamojo turto – 19/48 dalių patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3743/667968 dalių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 759/56000 dalių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes. Nustatyta, kad 2018-12-11 antstolė gavo vykdomąjį dokumentą ir iš apeliantės R. P., todėl buvo užvesta ir kita vykdomoji byla Nr. Nr. 0177/18/01917. Iš šios vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vykdomasis dokumentas, t. y. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalijos Svirbutienės vykdomais įrašas Nr. 13548 dėl 15 052,26 Eur su priklausančiomis išieškojimo apeliantės naudai iš apeliantės sesers A. L. išduotas 2018-12-07. Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/17/01114 duomenų matyti, kad 2018-12-12 patvarkymas dėl turto realizavimo Nr. S018-21102, kuriame taip pat nustatyta, kad varžytinės vyks nuo 2018-12-12 iki 2019-01-11, buvo siunčiamas ir R. P., kadangi ji yra išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01917.

21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ne pati A. L., t. y. ne pati bendraturtė, priėmė sprendimą parduoti jai priklausančio nekilnojamojo turto dalį. Nekilnojamojo turto dalis buvo parduodama priverstinai, viešose varžytinėse, vykdant areštuoto skolininkės A. L. turto realizavimą. 2019-01-11 buvo gautas pranešimas, kad varžytynės Nr. 164468 baigėsi, paskelbtas laimėtojas t. y. maksimalią kainą – 13 000,00 Eur pasiūlęs dalyvis D. C.. Vien šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, įvertinus nurodytą kasacinio teismo praktiką, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatyta bendraturčio pirmenybės teisė įsigyti bendrai priklausančio turto dalį nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, taip pat jog minėtos nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog turto valdymas esant mažesniam bendraturčių skaičiui taptų efektyvesnis, tačiau nagrinėjamu atveju parduodant turtą iš varžytinių svarbesni yra būtent kreditoriaus, su kuriuo neatsiskaitoma (kreditorių), interesai, sklandus skolininės turto realizavimo procesas ir skolos kreditoriui (kreditoriams) grąžinimas, o ne turto valdymo efektyvumas. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantė ir nurodo, jog neturėjo galimybės kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo, todėl pardavus turtą buvo pažeistos jos teisės, taip pat jog parduota patalpa yra vieno kambario, tačiau teisė turtą atidalinti, nustatyti naudojimosi juo tvarką nagrinėjamu atveju vis dar egzistuoja, todėl šie apeliantės argumentai yra atmestini.

22. Minėta, jog antstoliui paskelbus apie varžytines ir nustačius varžytinių laiką, CPK 704 str. 1 d. numato galimybę iki varžytynių pradžios skolininkui pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kuriam gali būti parduodamas turtas, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kodėl A. L. neinformavo apeliantės apie grėsmę iš varžytinių parduoti turtą, bei nepasiūlė jo įsigyti apeliantei. Nei apeliantė, nei skolininkė A. L. nagrinėjamu atveju neinformavo antstolės apie galimas derybas dėl turto įsigijimo, nors skolininė galėjo pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją.

23. Iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo taip pat matyti, jog antstolė Asta Stanišauskaitė pareigos informuoti turto bendraturtį, t. y. apeliantę, apie parduodamą iš varžytinių turto dalį, apskritai neturi, tačiau 2018-12-12 patvarkymas dėl turto realizavimo Nr. S018-21102, buvo siunčiamas ir apeliantei R. P., kuri be kita ko turėjo galimybę dalyvauti varžytinėse ir pasiūliusi didžiausią kainą jas laimėti. Svarbu ir tai, kad varžytinės truko net nuo 2018-12-12 iki 2019-01-11, t.y. visą mėnesį, todėl apeliantė turėjo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų, siekdama parduodamą turtą įsigyti.

24. Pažymėtina, kad 2018-12-11 kreipdamasi į antstolę dėl išieškojimo veiksmų prieš seserį, apeliantė turėjo galimybę pasiteirauti apie išieškojimo perspektyvą, antstolės planuojamus atlikti vykdymo veiksmus, jų eigą ir pan., kadangi bet kuris vidutinio rūpestingumo asmuo (bonus pater familias) teirautųsi apie realias galimybes išieškoti skolą, taip pat dar tą pačią dieną išreikšti norą ar pateikti prašymą įsigyti 19/48 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3743/667968 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 759/56000 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad dar 2014-12-11 surašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo apeliantės sesuo buvo įsipareigojusi jį apmokėti iki 2018-06-11, todėl vekselio neapmokėjimas ilgą laiko tarpą po nustatyto apmokėjimo termino, neabejotinai turėjo lemti aktyvesnius apeliantės veiksmus nagrinėjamu atveju bei domėjimąsi skolininkės turtine padėtimi, išieškojimo galimybėmis, bendrai priklausančio turto dalies įsigijimo galimybėmis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, jog apeliantė R. P. dėjo nepakankamai pastangų siekiant įsigyti skolininkei priklausančią nekilnojamojo turto dalį.

25. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

26. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių vykdymo tvarką, nepažeidė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.