- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-422-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00927-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- J. K., V. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams J. K. ir V. K. dėl akcijų sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Polibeta“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
I. Ieškovas R. K. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2017 m. birželio 8 d. sandorį, kuriuo J. K. (vyresnysis) perleido J. K. 500 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB „Polibeta“ akcijų, negaliojančiu ab initio; pripažinti, kad R. K. yra UAB „Polibeta“ akcininkas, kuriam 1994 m. priklausė 12 vnt., o nuo 2000 m. vasario 6 d. priklausė 31 vnt. UAB „Polibeta“ akcijų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį ieškovas atsitiktinai sužinojo, kad dėl nežinomų priežasčių jis nėra UAB „Polibeta“ (toliau – ir bendrovė) akcininkas, kuriam priklauso 31 vnt. akcijų. Iš juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašo apie bendrovės dalyvius paaiškėjo, kad nuo 2017 m. birželio 8 d. ir iki šiol vienintelis UAB „Polibeta“ akcininkas yra J. K. (jaunesnysis). Taip pat paaiškėjo, kad mirusysis J. K. (ieškovo ir jaunesniojo J. K. tėvas) vieninteliu bendrovės akcininku buvo nuo 2001 m. birželio 29 d. Tikėtina, kad tuo metu galėjo būti sudarytas fiktyvus akcijų perleidimo sandoris, remiantis kuriuo ieškovas neteko bendrovės turėtų akcijų, tačiau apie kurį ieškovui nėra ir nebuvo žinoma. Ieškovas nebuvo aktyvus akcininkas ir pasyviai domėjosi UAB „Polibeta“ veikla, jokiuose akcininkų susirinkimuose po 2000 m. nedalyvavo, jokių akcininko pareigų ir teisių neįgyvendino. Kadangi atsakovai be teisinio pagrindo įgijo ieškovui nuosavybės teise priklausiusias bendrovės akcijas, ieškovas nurodo, jog jos privalo būti grąžintos ieškovui, taip atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį bei pripažįstant ieškovo teisę į bendrovės akcijas
III. Atsakovas J. K. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Polibeta“ prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
IV. Nurodė, kad ieškovui niekada nepriklausė UAB „Polibeta“ akcijos, ieškovas nei 1994 m. rugsėjo 12 d. nei 2000 m. vasario 6 d. UAB „Polibeta“ visuotinio akcininku susirinkimo protokolu neįgijo atitinkamai 12 vnt. ir 31 vnt. bendrovės akcijų. UAB „Polibeta“ operacijų akcijomis registravimo žurnale nėra jokių įrašų apie tai, kad ieškovas būtų buvęs UAB „Polibeta“ akcininku. Be to, Juridinių asmenų registre ieškovas niekada nebuvo įregistruotas kaip bendrovės akcininkas. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas neginčija sandorio, kuriuo jis neteko bendrovės akcijų, todėl yra visiškai neaišku, kokiu būdu ieškovas galėjo netekti UAB „Polibeta“ akcijų.
V. Atsakovė V. K. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
VI. Nurodė, kad nuo 1993 m. kovo 15 d. jos vyras J. K. (vyresnysis) tapo vieninteliu UAB „Polibeta“ akcininku. Ji su J. K. (vyresniuoju) 2017 m. birželio 8 d. akcijų dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo akcijas sūnui J. K. (jaunesniajam) ir jis tapo vienintelis bendrovės akcininkas, kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso 500 UAB „Polibeta“ paprastųjų vardinių akcijų. Ieškovas patikslintu ieškiniu neprašo jam pripažinti nuosavybės teisės į visus 500 vnt. bendrovės akcijų. Ieškovas į civilinę bylą nepateikė jokių dokumentų (akcijų pirkimo- pardavimo, dovanojimo, mainų ar kitokio pobūdžio sutarties), kurių pagrindu ieškovas neva tai įgijo UAB „Polibeta“ akcijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
VII. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. K. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Polibeta“ 5 522,57 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ir atsakovui J. K. 100 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ir 51,95 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
VIII. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl UAB „Polibeta“ akcijų pirkimo–pardavimo darbuotojams sutarties sudarymo ir vykdymo. Ieškovas nurodė, kad pradėjo dirbti UAB „Polibeta“ 1993 m., akcininku tapo 1994 m. – įgijo 12 vienetų akcijų, 1996 m. – iš viso 31 vnt. akcijų, akcijos buvo suteiktos darbuotojams kaip premijos už gerai atliktą darbą. Nutrūkus darbo santykiams, laikė save akcininku, įmonės valdymo veikloje nedalyvavo, siekė, kad akcijas išpirktų tėvas arba jo brolis. Tik (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. K. (vyresniajam) sužinojo, kad nėra UAB „Polibeta“ akcininku, nors šių akcijų niekam neperleido.
IX. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – įstatymas) redakcijas tik nuo 1994 m. teisiniame reglamentavime įtvirtintos nematerialiosios akcijos, nes atsirado įrašai vertybinių popierių sąskaitose. Šioms akcijoms perleisti dėl jų nematerialios formos reikalaujama rašytinė forma (Įstatymo 32 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad tik pakeitus UAB „Polibeta“ įstatus dėl euro įvedimo 2016 m. akcijos yra įvardijamos kaip nematerialios, 2004 m. sprendime dėl įstatinio kapitalo didinimo tokių duomenų nėra. Skirtingai nei nematerialių, materialių akcijų pirkimo–pardavimo ar kitokio perleidimo sandorio formos Įstatymas nereglamentuoja. Dėl to teismas nusprendė, kad materialių akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai įstatymuose nenustatyta privalomos rašytinės formos, todėl tokių akcijų pirkimo–pardavimo atveju šalys yra laisvos susitarti, ar tokį sandorį įforminti notariškai, ar sudaryti rašytine forma, ar susitarti žodžiu bei savo susitarimą patvirtinti konkliudentiniais veiksmais bei pradėjus vykdyti (CK 1.76 straipsnio 2 dalis).
X. Byloje ieškovas R. K., liudytojos V. J. ir R. A. patvirtino, kad buvęs UAB „Polibeta“ vadovas J. K. (vyresnysis) kalbėjo apie premijų už gerą darbą sistemą pinigais arba akcijomis, tačiau byloje nesant sudarytos akcijų pasirašymo sutarties, teismas vertino, ar šalių susitarimą – valios išraišką patvirtina konkliudentiniai veiksmai.
XI. Teismas pažymėjo, kad J. K. vieninteliu akcininku tapo 1993 m. kovo 25 d., byloje nėra duomenų, kad iki 1994 m. rugsėjo 12 d. būtų priimtas vienintelio akcininko sprendimas didinti įstatinį kapitalą, akcininkų įnašais arba iš bendrovės lėšų išleidžiant naujas akcijas, tokio įstatinio kapitalo padidinimas nebuvo užregistruotas, taip pat nebuvo priimtas sprendimas tokias akcijas perleisti darbuotojams kaip premijas.
XII. Teismas nustatė, kad 1994 m. balandžio 10 d. J. K. pagal kasos pajamų orderį Nr. 668164 įnešė 2 460,00 Lt 60 naujoms akcijoms apmokėti, sudarant ¼ įstatinio kapitalo dydžio (¼ nuo 60 naujų akcijų), vėliau 1996 m. gruodžio 23 d., kasos pajamų orderio Nr. 941683 pagrindu įnešta likusi dalis sudarantį įstatyminį kapitalą – 3 975,00 Lt. T. y. 1996 m. gruodžio 23 d. buvo apmokėtas ir suformuotas 10 000 Lt įstatinis kapitalas, kaip to reikalauja Įstatymo 50 straipsnio 2 dalis (nuo 1994 m. pasikeitė Įstatymo redakcija ir buvo reikalaujama suformuoti įstatinį kapitalą iki 10 000 Lt). Taigi, šiuo laikotarpiu įmonė didinti įstatinio kapitalo negalėjo, išleidžiant naujas akcijas, nes buvo neapmokėtas įstatinis kapitalas (Įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).
XIII. Teismas pažymėjo, kad bedrovės akcininkų susirinkimo 1994 m. rugsėjo 12 d. protokole nurodyta 2 darbotvarkės klausimu didinti įstatinį kapitalą iki 10 000 Lt papildomais akcininkų įnašais, nors jau 1994 m. balandžio 10 d. įstatinis kapitalas padidintas akcininko J. K. įnašu. Duomenų, kad akcininkai R. K., V. J. ir R. A. būtų padidinę įstatinį kapitalą akcininkų įnašais po 1994 m. rugsėjo 12 d. nėra, be to, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai dėl įstatinio kapitalo didinimą yra prieštaringi ir nenuoseklūs, o akcininkų įstatinio kapitalo didinimas akcininkų įnašais prieštarauja nuostatai, kad įmonėje buvo mokamos premijos akcijomis.
XIV. Įvertinęs įrodymus, teismas nurodė, kad nebuvo užregistruotas padidintas UAB „Polibeta“ įstatinis kapitalas, neišduoti ieškovui R. K., liudytojoms V. J. ir R. A. akcijų sertifikatai, UAB „Polibeta“ neįforminti indosamentu, pagal kuriuos būtų atliki įrašai akcininkų registravimo žurnale, buhalterinės apskaitos dokumentuose nenurodomos kiekvienam akcininkui priklausančios įstatinio kapitalo dalys. Net ir laikant, kad nuo 1994 m. buvo perleistos nematerialiosios akcijos, byloje nėra pateikta įrašų iš vertybinių popierių sąskaitų, kurie yra nematerialių akcijų nuosavybės teisės įrodymai (Įstatymo 32 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalys). 1996 m. gruodžio 23 d. buvo apmokėtas ir suformuotas 10 000 Lt įstatinis kapitalas ir šiuo laikotarpiu įmonė didinti įstatinio kapitalo negalėjo, išleidžiant naujas akcijas, nes buvo neapmokėtas įstatinis kapitalas (Įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnio 2 dalis).
XV. Ieškovas šioje byloje savo reikalavimus įrodinėjo netiesioginiais įrodymais. Teismas nusprendė, kad teismo išvadai dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo padaryti netiesioginiais įrodymais taip pat būtina atsižvelgti į netiesioginių įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, galimą prielaidų darymą, priešingos prielaidos mažesnę tikimybę.
XVI. Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai, liudytojos V. J. parodymai, rašytiniai dokumentai – 1994 m. rugsėjo 12 d. ir 2000 m. vasario 6 d. UAB „Polibeta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai, turto deklaracijos kaip netiesioginiai įrodymai yra nepakankami laikyti faktą, kad ieškovas įgijo UAB „Polibeta“ akcijas, nustatytu. 1994 m. ir 2000 m. protokolais galimai darbuotojams buvo sukurta išorinė regimybė dėl akcijų perleidimo kaip paskatinimas – darbo užmokesčio išmokėjimas už tam tikrą pasiektą įmonės pelno dalį atliekant darbo funkcijas. Tokia teismo išvada atitinka taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad akcininkai neįgyvendino savo jokių kaip akcininkų teisių po 2000 m., ieškovas R. K. siekė, kad akcijas iš jo nupirktų.
XVII. Teismas nurodė, kad J. K. ir V. K. perleido atsakovui J. K. (jaunesniajam) tiek akcijų, kiek turėjo, todėl nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančią (CK 4.48 straipsnis).
XVIII. Atsakovas J. K. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Polibeta“ prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos, ieškinio senaties eiga neprasidėjo, nėra pagrindo nagrinėti klausimą dėl ieškinio senaties taikymo.
XIX. Ieškinį atmetus, teismas atsakovui ir trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
XX. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas, nuspręsdamas, jog ieškovas neįrodė, kad buvo įgijęs UAB „Polibeta“ akcijų, vertindamas byloje esančius įrodymus pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinant galimybę įrodinėti nuosavybės teises į akcijas ne tik pateikiant akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, bet ir kitus įrodymus, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Byloje esantys netiesioginiai įrodymai bei konkliudentiniai ieškovo veiksmai (dalyvavimas akcininkų susirinkimuose, deklaracijų teikimas mokesčių inspekcijai, buvimas įgaliotu akcininkų atstovu ir t.t.), nors visiškai ir nepanaikina abejonių dėl fakto buvimo (neišduoti akcijų sertifikatai, neįforminti indosamentu, nėra pateikta sutartis, įrašų iš vertybinių popierių sąskaitų), tačiau daro labiau tikėtiną ieškovo poziciją, kad jis buvo įgijęs ir yra 31 vnt. UAB „Polibeta“ akcijų savininkas. Priešingu atveju, tektų daryti išvadą, kad ieškovas tiesiog paėmė ir sugalvojo dalyvauti UAB „Polibeta“ akcininkų susirinkimuose, teikti deklaracijas, nurodant juose, kad jis yra UAB „Polibeta“ akcininkas.
20.2. Teismas vadovavosi į bylą pateiktu 1999 metų UAB „Polibeta“ operacijų akcijomis žurnalu bei nurodė, kad pirmasis įrašas jame padarytas 1991 m. spalio 1 d. Ant žurnalo, kaip galima leidėja, nurodyta bendrovė UAB „Biznio etika“ ir Ko (dabartinis pavadinimas — UAB Bussines R&D Center) buvo įsteigta tik 1999 m. lapkričio 22 d., kai pirmieji įrašai žurnale yra atlikti dar 1991 metais. Darytina išvada, kad UAB „Polibeta“ operacijų akcijomis registravimo žurnalas buvo „sudarytas“, galimai suklastotas, ir jame įrašai atlikti ne tomis datomis, kurios nurodytos žurnale, ir tai leidžia abejoti šio žurnalo, kaip įrodymo, patikimumu. teismas dėl šių ieškovo argumentų visiškai nepasisakė, nenurodė motyvų, kodėl šiuos argumentus atmeta, todėl pažeidė ir CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas. Darytina loginė išvada, jog iš tiesų iki 1999 metų žurnalo, egzistavo kitas žurnalas, kuriame atsispindėjo įrašai, patvirtinantys, jog UAB „Polibeta“ akcininku buvo ir ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Teismas nurodė, kad akcininkų įstatinio kapitalo didinimas akcininkų įnašais prieštarauja nuostatai, kad įmonėje buvo mokamos premijos akcijomis. Tačiau jokio prieštaringumo tame nėra, nes, kaip paaiškino ieškovas ir liudytoja V. J., premijos nebuvo mokamos pinigais, o lėšos buvo skirtos ir įstatinio kapitalo didinimui, išleidžiant naujas akcijas, kurias ir gavo ieškovas.
20.4. Teismas pripažino aplinkybę, kad ieškovas siekė perleisti akcijas tėvui (J. K. vyresniajam), nes logiška, kad dėl konfliktinių tarpusavio santykių tolimesnis bendradarbiavimas kartu tapo neįmanomas. Taigi, siekis perleisti akcijas kaip tik ir patvirtina, jog ieškovas buvo įgijęs nuosavybės teises į UAB „Polibeta“ akcijas, o byloje nėra jokių įrodymų, kad šių teisių ieškovas neteko.
Atsiliepimas
XXI. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. K. ir trečiasis asmuo UAB „Polibeta“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo ir trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Polibeta“ abejoja dėl ieškovo pateiktų 1994 m. rugsėjo 12 d. UAB „Polibeta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 26 ir 2000 m. vasario 6 d. UAB „Polibeta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 1 tikrumo, nes šių dokumentų įmonėje nėra. Visgi ieškovas nei 1994 m. rugsėjo 12 d. nei 2000 m. vasario 6 d. UAB „Polibeta“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolais neįgijo atitinkamai 12 vnt. ir 31 vnt. akcijų.
21.2. Atsakovo ir trečiojo asmens nuomone, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina tik tai, jog ieškovas galėjo būti UAB „Polibeta“ akcininku laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2001 metų. Tačiau netgi jeigu ieškovas buvo akcininku nuo 1994 metų iki 2000 metų, neaišku, ar vėliau ieškovas akcijų neteko ne savo paties valia. Taip pat nėra aišku, kada bei kokiu būdu ieškovui neva tai priklausančių akcijų skaičius padidėjo nuo 12 vnt. iki 31 vnt. Atsakovo pateikti 2001 m. lapkričio 30 d. ir 2004 m. spalio 20 d. UAB „Polibeta“ sprendimai patvirtina, kad J. K. (vyresnysis) 2001 m. lapkričio 30 d. ir 2004 m. spalio 20 d. buvo vienintelis UAB „Polibeta“ akcininkas. Byloje yra visi UAB „Polibeta“ kasos pajamų orderio kvitai, kuriais UAB „Polibeta“ buvo mokėta už akcijas ir didinamas įstatinis kapitalas (įnašus darė J. K. (vyresnysis) ir G. P., vėliau – tik J. K. (vyresnysis), todėl ieškovas ir liudytoja V. J. nepagrįstai teigia, kad akcijas įgijo, nes buvo didinamas UAB „Polibeta“ įstatinis kapitalas ir papildomais įnašais iš bendrovėje uždirbtų premijų buvo apmokėtos įsigytos akcijos. Taigi, ieškovo pateikti netiesioginiai įrodymai yra nepakankami tenkinti ieškinio reikalavimą.
21.3. Dėl 1999 metų operacijų akcijomis registravimo žurnalo
, atsakovas nurodė savo triplike, kad UAB „Polibeta“ archyve buvo J. K. (vyresniojo) užpildytas UAB „Polibeta“ operacijų akcijomis registravimo žurnalas, todėl jis yra saugomas UAB „Polibeta“ archyve ir pateiktas į bylą. J. K. (vyresnysis), kuris padarė įrašus šiame žurnale, 2020 m. liepos 12 d. mirė, todėl nėra galimybės paaiškinti apie minėtų įrašų padarymo datas ir jų teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
XXII. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
XXIII. Ieškovas įrodinėjo, kad jis iki 2019m. rugsėjo mėnesio laiko save UAB „Polibeta“ akcininku, jam priklauso 31 procentas visų bendrovės akcijų, tačiau jis bendrovės veikloje nedalyvavo nutrūkus darbo santykiams su bendrove. Teigia, kad 2020m. mirus ieškovo tėvui J. K. sužinojo, kad nėra bendrovės akcininku, tačiau savo akcijų niekam neperleido. Sutikslinęs savo ieškinio reikalavimus ieškovas prašė teismą pripažinti 2017 m. birželio 8 d. sandorį, kuriuo J. K. (vyresnysis) perleido J. K. 500 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB „Polibeta“ akcijų, negaliojančiu ab initio; pripažinti, kad ieškovas R. K. yra UAB „Polibeta“ akcininkas, kuriam 1994 m. priklausė 12 vnt., o nuo 2000 m. vasario 6 d. priklausė 31 vnt. UAB „Polibeta“ akcijų.
XXIV. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįgijo akcijų, o ieškovo tėvas J. K. (vyresnysis) negalėjo ieškovo akcijų išpirkti arba kitu būdu panaikinti ieškovo teisių į akcijas. Teismas konstatavo, kad pagal bylos duomenis J. K. ( vyresnysis) perleido atsakovui J. K. ( jaunesniąjam) tiek akcijų kiek turėjo ir tokiu būdu nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą dovanojimo sutartį negaliojančia bei tenkinti kitus ieškovo ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotoms faktinėms bylos aplinkybėms ir padarytoms išvadoms. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės neleidžia laikyti ieškovo ieškinį įrodytu ir pagrįsti (CPK 176-178 straipsniai).
XXV. Apelianto apeliacinio skundo argumentai yra susiję su procesinių teisės normų pažeidimais nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą, dėl netinkamo byloje pateiktų įrodymų vertinimo, teisminės praktikos taikymo, o taip pat vieniems byloje pateiktiems įrodymams suteikiant didesnę įrodomąją galią, o kitus nepagrįstai atmetant bei surašant teismo sprendimą ir tuo pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
XXVI. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
XXVII. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
XXVIII. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018).
XXIX. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
XXX. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas yra dėl UAB „Polibeta“ akcijų pirkimo-pardavimo darbuotojams sutarties sudarymo ir vykdymo. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad 1996 m. gruodžio 23 d. buvo apmokėtas ir suformuotas 10 000,00 Lt įstatinis kapitalas ir šiuo laikotarpiu įmonė didinti įstatinio kapitalo negalėjo, išleidžiant naujas akcijas, nes buvo neapmokėtas įstatinis kapitalas. Apylinkės teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymus bei kitus tokiam klausimui spręsti reikšmingus įrodymus nustatė, kad UAB „Polibeta“ nepriėmė akcininko sprendimo padidinti bendrovės įstatinį kapitalą. Tokiu būdu pagrįstai konstatuota aplinkybė, kad nebuvo bendrovės valios perleisti akcijas savo darbuotojams. Darydamas aptartą išvadą apylinkės teismas vertino ieškovo teikiamus įrodymus ieškiniui pagrįsti bei kitus įrodymus, kuriais jis įrodinėjo jam reikšmingus faktus, tačiau pagrįstai laikė, jog tokie ieškovo netiesioginiai įrodymai yra nepakankami patvirtinti faktui, kad ieškovas įgijo bendrovės akcijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatydamas aptarto fakto šalims įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių civiliniame procese nepažeidė. Akcentuotina, kad Civilinis procesas, inter alia, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra tai, kad būtent įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantas teikdamas, kad įgijo bendrovės akcijas turėjo tokią aplinkybę įrodyti, tačiau jis tokios pareigos neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai pripažino tokią aplinkybę neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Neįrodžius, kad ieškovas įgijo bendrovės akcijas apylinkės teismas visiškai pagrįstai netenkinto ieškovo pareikšto reikalavimo pripažinti ginčijamą dovanojimo sandorį negaliojančiu.
XXXI. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl UAB „Polibeta“ operacijų akcijomis registravimo žurnale atliktų įrašų galimo klastojimo ir jo nuomone, tai kelia abejones tokio įrodymo patikimumui, o teismas priimdamas sprendimą juo vadovavosi. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi, įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas.
XXXII. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas apie akcijų registravimo žurnale galimai klastojimo faktus nekalbėjo ir pareiškimo dėl dokumento klastojimo fakto nereiškė, todėl apylinkės teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo skirti ekspertizę arba išreikalauti kitus įrodymus klastojimo faktui nustatyti bei nesivadovauti tokiu įrodymu priimant sprendimą.
XXXIII. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo sprendime turi būti išdėstyti teismo padarytų išvadų motyvai. Jame turi būti išanalizuoti bei įvertinti įrodymai ir duota faktų kvalifikacija. Iš įrodymų analizės turi būti aišku, kodėl vienus faktus teismas laiko nustatytais, o kitus – nenustatytais. Be to, motyvuose reikia nurodyti argumentus, dėl kurių teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta. Tai ypač svarbu tuo atveju, kai įrodymai yra prieštaringi arba netiesioginiai.
XXXIV. Teisėjų kolegija įvertinusi priimto teismo sprendimo turinį konstatuoja, kad teismo sprendimo išvados pakankamai motyvuotos ir argumentuotos (CPK 270 straipsnio 4 dalis), todėl atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, jog sutašant teismo sprendimą buvo pažeistos procesinės teisės normos.
XXXV. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog jo nuomone, teismas teikiamus įrodymus įvertino netinkamai, siūlomas apeliantui priimtinas jų vertinimas. Tai teikia pagrindą išvadai, kad apeliantas siekia, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtų įvertinti byloje esantys įrodymai ir jų turinys ir remiantis apelianto teiginiais būtų padarytos kitokios, jam palankios išvados, tačiau iš esmės nenurodo ir nepagrindžia, kuo pasireiškė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai.
XXXVI. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas aplinkybes ir darydamas išvadas nenukrypo nuo išvardintų įrodymų vertinimo taisyklių ir principų, ginčą tarp šalių sprendė remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl proceso teisės normų nepažeidė ir nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo.
XXXVII. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
XXXVIII. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo motyvais sprendimą naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
XXXIX. Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš jo pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos trečiajam asmeniui UAB „Polibeta“ bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Trečiojo asmens UAB „Polibeta“ 1500 Eur prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015-03-27, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8. 11 punkte nustatytų maksimalių dydžių.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. K. a/k (duomenys neskelbtini) 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui UAB „Polibeta“ į/k 132699043.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.