- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-621-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- Gargždų socialinių paslaugų centrui
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
- Kategorijos
- 2.3.4.4.4Ginčai dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. B., trečiajam asmeniui Gargždų socialinių paslaugų centrui dėl bendravimo su anūkėmis tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) atsakovei L. B., prašydamas nustatyti bendravimo su anūkėmis E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.
2. Nurodė, kad yra nepilnamečių vaikų E. B. ir N. B. senelis. Mirus vieninteliam sūnui N. B., nuo 2017 m. lapkričio 27 d. neteko galimybės bendrauti su anūkėmis, nes jų mama draudžia. Gyvena Airijoje, į Lietuvą grįžta 2–4 kartus per metus ir nori bendrauti su anūkėmis. Sūnui esant gyvam, nuolat bendravo su sūnumi telefonu, atvykęs į Lietuvą – ir su anūkėmis E. ir N.. E. yra pirmoji jo anūkė, ją labai pamilo, aktyviai prisidėjo prie jos materialinio išlaikymo. Siųsdavo siuntinius per kurjerį. Grįžęs į Lietuvą, visada aplankydavo sūnaus šeimą, atveždavo dovanų anūkėms. Atsakovė L. B. yra antroji sūnaus sutuoktinė, tarp ieškovo ir atsakovės artimų bendravimo ryšių nebuvo susiformavę. Sūnus su atsakove gyveno bute (duomenys neskelbtini), kurį padėjo įsigyti ieškovas, sūnui gyvenant su pirmąja sutuoktine. Sūnui esant gyvam, su atsakove sutarė gerai, konfliktų nebuvo. Mirus sūnui nenustojo lankyti ir materialiai remti anūkių. 2018 m. vasarą su anūkėmis nuvyko į BIG prekybos centrą, picerijoje valgė picą, N. nupirko riedučius, E. – badmintono raketes. 2018 m. lapkričio 25 d. buvo grįžo į Lietuvą paminėti sūnaus mirties metines. Tą pačią dieną buvo nuvykęs pas atsakovę, aplankė anūkes ir perdavė joms lauktuves iš Airijos. Ieškovo ir atsakovės santykiai pašlijo po to, kai jis, viešėdamas Lietuvoje, iš anūkių sužinojęs apie atsakovės elgesį, paprašė atsakovės negirtauti, nesivesti vyrų į namus, neimti iš taupyklės vaikų pinigų. Pokalbio metu atsakovė buvo pasyvi, tylėjo, pažadėdama pasitaisyti. Po pokalbio, praėjus kažkiek laiko, sužinojo, kad atsakovė nevykdo savo pažado, neleidžia jo mamai T. P. bendrauti su proanūkėmis. Sužinojęs, kad atsakovė, paveldėjusi savo ir dukrų vardu butą, jį pardavė, nupirko prastesnį būstą (sodo namelį), kurį įkeitė kreditoriui, todėl suvokdamas, kad yra prarastas vaikų turtas, skundė atsakovės veiksmus, jo skundas nebuvo tenkintas. Dėl to atsakovė teikė policijai skundus dėl ieškovo neva neteisėtų veiksmų, pradėti ikiteisminius tyrimus buvo atsisakyta dėl skundų nepagrįstumo. E. ir N. yra vienintelės anūkės. Ieškovas jas myli nuo gimimo, jaučia joms artimą ryšį, tik negali su jomis pasimatyti ir bendrauti dėl atsakovės veiksmų. Nenori prarasti artimo ryšio su anūkėmis, jos jam yra svarbios, nori su jomis bendrauti ir prisidėti materialiai prie jų poreikių tenkinimo. Atsižvelgdamas į Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. išvadą, prašo nustatyti bendravimo su anūkėmis tvarką, pagal kurią jis galėtų grįžęs į Lietuvą bent valandą laiko pasimatyti su anūkėmis, dalyvaujant jų motinai. Susitarė, kad patalpas susitikimui skirs Gargždų socialinių paslaugų centras. Sutinka kiekvieno susitikimo metu atlyginti atsakovei kelionės išlaidas. Skrydžiai kartais būna atšaukiami, todėl prašo leisti atsakovę informuoti apie susitikimą ne daugiau kaip prieš 3 dienas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (patikslintą ieškinį), su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad ieškovas (mirusio sutuoktinio tėvas) apie 15 metų gyvena Airijoje. Nuo dukrų gimimo ieškovas praktiškai su anūkėmis nebendravo, matydavo jas tik trumpam grįžęs į Lietuvą ir tai tik esant gyvam sūnui N. B., su kuriuo santykiai buvo pakankamai įtempti dėl ieškovo ūmaus būdo. Po atsakovės sutuoktinio mirties ieškovas nėra normaliai bendravęs su anūkėmis, nėra domėjęsis jų ugdymu, sveikata, nėra net jų pasveikinęs gimtadienių ir (ar) kitų švenčių proga, nėra dalyvavęs jokiose anūkių šventėse. Po atsakovės sutuoktinio mirties ieškovas trumpam grįžęs į Lietuvą sistemingai, piktybiškai rašė skundus Vaikų teisių institucijai, kuri, 2018 m., 2019 m. reaguodama į melagingus ir iškraipytus ieškovo pranešimus, nuolat vyko tikrinti atsakovės dukrų gyvenimo, auklėjimo, ugdymo sąlygų, o tai keldavo vaikams emocinį ir psichologinį diskomfortą. Tarnybos specialistams keletą kartų patikrinus ieškovo skunduose nurodytus pranešimus apie tariamai netinkamą atsakovės elgesį su vaikais, pateikta informacija nepasitvirtino. Institucija įspėjo ieškovą dėl atsakomybės už melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimą Tarnybai. Ieškovas, grįžęs iš Airijos į Lietuvą, atsakovę persekiojo ne tik namuose, bet ir darbo vietoje bei viešose vietose, kėlė nepagrįstus reikalavimus dėl santuokoje su jo sūnumi N. B. įgyto turto valdymo, grasino susidoroti, šmeižė, dėl to atsakovė buvo priversta kreiptis su pareiškimais į teisėsaugos įstaigas. Atsisakymai pradėti tyrimus būdavo dėl įrodymų trūkumo. Atsakovės mažametėms dukroms yra 9 ir 6 metai. Mergaitės ieškovo (senelio) faktiškai nepažįsta, nes ieškovas su anūkėmis nėra normaliai bendravęs ir (ar) palaikęs kokius nors ryšius, skyręs dėmesio, be to, nėra teikęs anūkėms jokios pagalbos, paramos, dovanojęs dovanų. Atsakovė dėl ieškovo ūmaus būdo, neprognozuojamo elgesio, psichologinio smurto naudojimo prieš atsakovę nemato jokios galimybės leisti ieškovui pasiimti anūkes iš jų namų ir leisti laiką atskirai nuo atsakovės. Ieškovas nepateikė jokios informacijos, kad jo ir anūkių santykiai būtų artimi. Apsiriboja deklaratyviais teiginiais, kad jaučia artimą ryšį anūkėms, neva pirko joms dovanas. Ieškovas nėra sukūręs jokio ryšio su anūkėmis ir, vertinant dabartinį ieškovo elgesį, jo bendravimas su anūkėmis yra kenksmingas. 2018 m. ieškovas, atvykęs į N. gimtadienį, nepagrįstai pradėjo konfliktą su atsakove. Taip ne tik sugadino šventę, bet ir pakenkė atsakovės dukrų suvokimui, kokie turėtų būti suaugusiųjų santykiai. Net ir praėjus dvejiems metams nuo įvykio dukra N. atsimena, kad ieškovas šaukė, rėkė ant jos mamos. Ieškovas ne tik, kad nesiekia užmegzti artimesnio ryšio su anūkėmis, bet gąsdina anūkes ir nuteikinėja jas prieš jų mamą (atsakovę). Ieškovas nerodo jokio noro palaikyti šiltus, glaudžius ir prasmingus santykius su savo anūkėmis. Jo veiksmai atskleidžia ne norą būti, bendrauti su anūkėmis, o norą pakenkti atsakovei. Atsakovė laukiasi vaiko, todėl šis teisminis procesas kelia ypač didelį stresą. Informuoja, kad, jeigu teismas nuspręstų bent iš dalies patenkinti ieškinį, su kuo atsakovė visiškai nesutinka, atsakovė dėl objektyvių priežasčių ne visada galėtų atvežti dukras. Tai svarbi aplinkybė, kadangi atsakovės dukros aiškiai pasisakė, kad be mamos su ieškovu susitikti nenori. Ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
4. Ieškovas ir jo atstovė patikslintą ieškinį palaiko ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais.
Šalies argumentai
5. Ieškovas R. B. papildomai paaiškino, kad su anūkėmis nebebendrauja nuo 2018 m. 2019 m. buvo nuėjęs į atsakovės darbą paklausti, kodėl pardavė vaikų turtą, ir paprašyti, kad leistų susitikti su vaikais. Atsakovė neleido. Nuvykus į mokyklą, su anūkėmis susitikti nebuvo leista. Bandė bendrauti su anūke E. telefonu, tačiau skambučiai buvo blokuojami. Pavykdavo pabendrauti su E. telefonu, kai ji būdavo pas prosenelę. Atsakovei priekaištavo dėl parduoto buto, nes manė, kad vaikų gyvenimo sąlygos pablogėjo. Dėl santykių su kitu vyru nepriekaištavo. Pykčio atsakovei nelaiko. Į Lietuvą grįžta 3–4 kartus per metus. Kelionę planuoja prieš 2–3 savaites.
Atsiliepimas
6. Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka atsiliepimuose išdėstytais motyvais ir argumentais.
7. Atsakovė L. B. papildomai paaiškino, kad vaikai su seneliu nebendrauja 2 metus. E. po paskutinio pokalbio su seneliu 2018 m. bijo atsiliepti. Vaikai apie senelį neklausinėja, nepasiilgsta. Ieškovo nurodytų siųstų pirkinių, daiktų nėra mačiusi. Mano, kad dovanų pirkimas vaikams nėra meilė. Nuotraukų su dovanomis nepamena. Kreipėsi į policiją, nes ieškovas negrąžino automobilio. Kiti pareiškimai buvo dėl ieškovo spaudimo, persekiojimo, grasinimo atimti vaikus. Mergaitės dėl ieškovo teikiamų skundų ir šio proceso patiria stresą, nes į namus atvyksta nepažįstamos tetos, pačios turi vykti į institucijas pasakoti apie mamos elgesį. Kai vaikų teisių apsaugos specialistės buvo atvykusios pirmą kartą, vaikai dar sakė, kad galbūt norėtų susitikti su seneliu, dalyvaujant mamai. Atsakovė, atsižvelgdama į vaikų nuomonę, pasakė, kad sutiktų leisti susitikti tik neutralioje aplinkoje, dalyvaujant jai pačiai. Tačiau šią dieną dėl vykstančio proceso ir nuolatinio tarnybų kvietimo mergaitės yra išsakiusios savo nuomonę, kad nenori susitikti su seneliu. Mano, kad pirminiai susitikimai vaikams keltų stresą. Nesutinka leisti vaikams bendrauti su ieškovu nuotoliniu būdu.
8. Trečiasis asmuo Gargždų socialinių paslaugų centras pateikė sutikimą skirti patalpą R. B. bendravimui su anūkėmis Gargždų socialinių paslaugų centre, adresu (duomenys neskelbtini), darbo dienomis pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val., penktadieniais nuo 8.00 iki 15.45 val., informuojant apie planuojamą susitikimą ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 1 d. pateikė išvadą, kad ieškovo pradiniu ieškiniu siūlyta bendravimo tvarka sunkiai įgyvendinama. 2021 m. kovo 9 d. pateikė išvadą, kad patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš dalies atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į vaikų išsakytą nuomonę, siekiant atkurti emocinius tarpasmeninius ryšius, galėtų vykti trumpi senelio su vaikaitėmis susitikimai socialinių paslaugų centre, dalyvaujant jų mamai. Neutrali pasimatymų aplinka socialinių paslaugų centre ir psichologo dalyvavimas galėtų padėti atkurti prarastus tarpusavio ryšius. Senelio susitikimai su anūkėmis ugdymo įstaigoje negalimi ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Ugdymo įstaigoje pertraukų tarp pamokų laikas yra skirtas vaikams pailsėti, pavalgyti ir pasiruošti kitai pamokai. Emociniai išgyvenimai susitikimų metu mokykloje gali išderinti vaikus. Nepritaria ir susitikimams gyvenamojoje vietoje, nes tarp ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai šiuo metu yra įtempti ir tai galėtų sukelti suaugusiųjų tarpusavio konfliktus ir įtampą, o tai neatitinka geriausių vaikų interesų. Apie numatomą susitikimų laiką ieškovas atsakovę turėtų informuoti ne vėliau kaip prieš 14 dienų, kad atsakovė ir vaikai galėtų tinkamai susiplanuoti savo užimtumą. Institucijos atstovė palaiko išvadą. Papildomai, atsakydama į atsakovės atstovo klausimus, paaiškino, kad jei vaikai, nustačius bendravimo tvarką, nenorėtų bendrauti su seneliu, vis tiek vienaip ar kitaip turėtų būti ruošiami susitikimams. Suaugę žmonės konfliktinę situaciją turi keisti. Galbūt vaikai tai jausdami į susitikimus vyks.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė ieškovo (senelio) R. B. ir nepilnamečių vaikų (anūkių) E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką:
10.1. Ieškovas (senelis) R. B., būdamas Lietuvoje, turi teisę vieną kartą per mėnesį valandą laiko bendrauti su anūkėmis E. B. ir N. B., dalyvaujant jų mamai L. B. arba kitam vaikams artimam asmeniui, susitinkant Gargždų socialinių paslaugų centre (duomenys neskelbtini). Apie planuojamą susitikimo laiką ieškovas R. B. informuoja atsakovę L. B. raštu (SMS žinute ar kitu priimtinu būdu (el. paštu ar pan.)) ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomo susitikimo. Atsakovė L. B., pasikeitus kontaktiniams duomenims (telefono numeriui ar kt.), privalo informuoti ieškovą R. B., nurodant kitus duomenis kontaktavimui.
10.2. Ieškovas R. B. atlygina atsakovei L. B. kelionės išlaidas, susijusias su vaikų pristatymu į susitikimo vietą ir sugrįžimu į namus.
11. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovės L. B. 413,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nustatė, kad nepilnamečius vaikus E. B. (10 m.), N. B. (7 m.) ir ieškovą sieja artimas giminystės ryšys. Ieškovas nedažnai, bet periodiškai su anūkėmis matydavosi ir bendravo, keletą kartų dovanojo dovanas iki 2018 m. lapkričio pabaigos. Labai artimų santykių ir stiprių emocinių ryšių tarp senelio ir anūkių niekada nebuvo. Šiuo metu emocinio ryšio nėra, santykiai daugiau kaip 2 metus nutrūkę ir atšalę. Ieškovas siekia atkurti ir palaikyti ryšį su anūkėmis. Atsakovė prieštarauja bet kokiam ieškovo bendravimui su vaikais dėl ieškovo netinkamo elgesio su ja (atsakove) ir dėl savo fiziologinės būsenos (nėštumo) bei su tuo susijusių būsimų permainų šeimoje. Jokios bendravimo tvarkos, kokia jai būtų priimtina, nepasiūlė.
13. Teismo vertinimu, vaikų bendravimas su seneliu yra svarbus jų tapatybės jausmui, visapusiškai ir harmoningai raidai, ypač nagrinėjamu atveju, kai vaikų tėtis (ieškovo sūnus) yra miręs. Tarp šalių nesantaika yra sąlygota pačių šalių nukreiptų veiksmų vienas prieš kitą. Net ir tuo atveju, jei bendravimo siekiantis ieškovas (artimas vaikų giminaitis) negebėjo ir (ar) negeba bendrauti nekonfliktuodamas su atsakove, ši aplinkybė savaime neturėtų būti vertinama kaip pagrindas atimti jo ir vaikų teisę bendrauti. Ieškovės laikina būsena (nėštumas) ir būsimas užimtumas gimus kūdikiui negali būti priežastimi atimti seneliui teisę atkurti ryšį ir bendrauti su anūkėmis. Aplinkybių, kad ryšio atkūrimas ir bendravimas pažeistų vaikų interesus, nenustatyta. Ieškovo ryšys su anūkėmis galėtų būti atkurtas palaipsniui per trumpus susitikimus, pasitelkiant psichologų pagalbą ir dalyvaujant mamai arba kitam vaikams artimam asmeniui.
14. Teismas, įvertinęs vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, vaikų nuomonę, vadovaudamasis vaikų interesais, padarė išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir nustatytina ieškovo ir anūkių bendravimo tvarka.
15. Teismas pažymėjo, kad bendravimo tvarka nustatoma pagal šiuo metu esančią situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir bet kuris suinteresuotas asmuo, pasikeitus aplinkybėms, gali dėl to kreiptis į teismą iš naujo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
16. Teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį iš dalies, įvertinęs ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, proceso eigą ir rezultatus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad ieškovui iš atsakovės priteisina 75 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš atsakovo – 25 proc. Vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, šalių viena kitai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir ieškovui iš atsakovės priteistina 413,00 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė L. B. (toliau – apeliantė), atstovaujama advokato Irmanto Balčiūno, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Mano, kad jis neatitinka bylos faktinių aplinkybių, yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
17.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, kadangi būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad jo bendravimas su anūkėmis atitiks vaikų interesus, o ne atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovo bendravimas su anūkėmis neatitinka vaikų interesų.
17.3. Pažymėjo, kad atsakovė niekada nesutiko, kad ieškovas atkurtų ir palaikytų ryšį su vaikais. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi klaidinga byloje pateikta pirma Tarnybos išvada ir padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės sutikimo.
17.4. Taip pat pažymėjo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo veiksmai neatitinka vaikų interesų, kadangi jis vaikus nuteikinėja prieš jų motiną, blogina vaikų ir mamos santykius, ieškovo elgesys gąsdina anūkes. Be to, ieškovo tikrasis tikslas yra ne atkurti ir palaikyti glaudų ir artimą santykį su anūkėmis, o pakenkti atsakovei ir daryti jai spaudimą dėl atsakovės sprendimo parduoti butą.
17.5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą paskirti pereinamąjį laikotarpį, kurį rekomendavo taikyti Tarnyba.
17.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išėjo už patikslinto ieškinio reikalavimo ribų ir nusprendė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su anūkėmis, dalyvaujant jų mamai arba kitam vaikams artimam asmeniui. Taip pat nepaisė vaikų interesų, kad vaikai nedalyvaujant mamai su seneliu susitikti nenorėtų.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė apeliantės nurodytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, kadangi tokios taisyklės, kad ieškovas turi įrodyti, jog jo bendravimas su anūkėmis atitiks vaikų interesus, teismų praktikoje suformuotos nėra.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Teismas nustatė ieškovui teisę bendrauti su anūkėmis, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, išklausęs šalis ir instituciją, teikiančią išvadą, ir nurodydamas motyvus, kodėl tokį sprendimą priėmė.
18.3. Mano, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės, kad atsakovės dukras ieškovas lankė, su jomis bendraudavo ir dovanojo dovanas, yra patvirtintos pačių mergaičių parodymais, duotais vaikų teisių apsaugos institucijos specialistui, bendravimo su anūkėmis faktas užfiksuotas pačios atsakovės parodymais, duotais teisme. Todėl teismas neturi motyvuoti tokių aplinkybių, kurios yra pavirtintos pačios atsakovės parodymais.
18.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo bendravimas su anūkėmis būtų pakenkęs anūkėms. Vienkartinis konfliktas, įvykęs tarp ieškovo ir atsakovės, girdint mergaitėms, negali būti pagrindas teigti, kad bendravimas su seneliu neatitinka mergaičių interesų, ir visiškai neleisti ieškovui bendrauti su anūkėmis.
Šalies argumentai
18.5. Apeliantės teiginiai, kad ieškovas nerodo noro palaikyti šiltus, glaudžius ir prasmingus santykius su anūkėmis, yra tik atsakovės subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais įrodymais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas po sūnaus mirties siekė bendrauti su anūkėmis, o po tarp šalių įvykusio konflikto bendravimas su anūkėmis nutrūko dėl atsakovės kaltės.
18.6. Pažymėjo, kad ieškovas niekada nesiekė pasipelnyti iš atsakovės, tik norėjo, kad po tėvo mirties paveldėtas anūkių turtas nebūtų prarastas, įkeitus jį kredito unijai. Tai patvirtina, kad ieškovas siekė gerovės anūkėms.
18.7. Taip pat pažymėjo, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir, nustatydamas bendravimo tvarką, turi teisę koreguoti, pakeisti bendravimo su vienu iš tėvų ar artimu giminaičiu tvarką, atsižvelgdamas į bendravimo tvarkos vykdymo racionalumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
20. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
22. Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl bendravimo tvarkos su anūkėmis nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti bendravimo su anūkėmis tvarką.
25. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad jo bendravimas su anūkėmis atitinka vaikų interesus. Pažymėjo, kad ieškovo ir mergaičių artimi santykiai niekada nesiejo, o ieškovo tikslas yra ne atkurti ir palaikyti artimus santykius su anūkėmis, o pakenkti atsakovei.
26. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, konstatuodamas, kad vaikas turi teisę bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, vaikų bendravimas su seneliu yra svarbus jų tapatybės jausmui, visapusiškai ir harmoningai raidai. Aplinkybių, kad ryšio atkūrimas ir bendravimas pažeistų vaikų interesus, byloje nenustatyta.
27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovas neįrodė, kad jo bendravimas su mergaitėmis atitinka vaikų interesus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo veiksmai neatitinka vaikų interesų, kadangi jie nukreipti prieš vaikų mylimiausią žmogų – atsakovę (vaikų mamą). Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teigia, kad jos yra nepagrįstos ir prieštaraujančios byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde atsakovės nurodytų argumentų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
29. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, netinkamai įvertino civilinėje byloje esančius įrodymus, klaidingai įvertindamas bylos faktines aplinkybes, priėmė nepagrįstą sprendimą, t. y. teismas pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
31. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.
32. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).
33. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs vaiko teisių apsaugos institucijos išvadas, išklausęs šalis, remdamasis teisiniu reglamentavimu, padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę atkurti ryšį ir bendravimą su anūkėmis, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir patvirtino minimalią ieškovo bendravimo su anūkėmis tvarką, kad ieškovo ryšys su anūkėmis galėtų būti atkurtas palaipsniui per trumpus susitikimus, pasitelkiant psichologų pagalbą ir dalyvaujant mamai arba kitam vaikams artimam asmeniui. Teismas konstatavo, kad aplinkybių, kad ryšio atkūrimas ir bendravimas pažeistų vaikų interesus, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir vertinimu.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jų vertinimu ir ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Teigia, kad ieškovas neįrodė, kad jo bendravimas atitinka vaikų interesus.
35. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaiko interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Ar bendravimas atitinka vaiko interesus, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą, motyvaciją, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė. Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu, ar teismo tvarka. Vaiko bendravimas su artimais giminaičiais yra svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, atitinkamai ir artimųjų giminaičių tokia teisė, gali būti ribojama arba tam tikrais atvejais nutraukiama, kai toks bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet koks trečiųjų asmenų (ne tėvų) bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-223/2003, Nr. 3K-3-57/2007, Nr. 3K-3-203/2009, Nr. 3K-3-295-969/2016).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pagrindė ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su anūkėmis tvarkos nustatymo, įrodė, kad ieškovą ir anūkes siejo tam tikras ryšys, kuris vėliau, mirus ieškovo sūnui ir mergaičių tėčiui, nutrūko. Nors šalis sieja konfliktiniai tarpusavio santykiai, vien ši aplinkybė neturėtų būti vertinama kaip pagrindas riboti ir (ar) nutraukti ieškovo ir anūkių teisę bendrauti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nesantaika yra sąlygota pačių šalių nukreiptų veiksmų vienas prieš kitą.
37. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi klaidinga Tarnybos išvada, kurioje neva atsispindėjo atsakovės sutikimas dėl ieškovo bendravimo su anūkėmis, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė iš esmės sutiko, kad ieškovas atkurtų ir palaikytų ryšį su vaikais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą, taip pat ir vaikų nuomonę, išklausytą per vaiko teisių apsaugos institucijos specialistus ir pateiktą teismui išvadose. Vien ta aplinkybė, kad vaikų tėvai (ne)pageidauja ir (ar) (ne)sutinka dėl trečiųjų asmenų (senelių) bendravimo su vaikais, nėra pagrindas teigti, kad toks bendravimas neatitinka vaikų interesų.
38. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui paskirstant įrodinėjimo pareigas tarp šalių ir vertinant įrodymus, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymą, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodinėjimo pareigos paskirstymu ir įrodymų vertinimu, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išėjo už patikslinto ieškinio reikalavimo ribų ir nusprendė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su anūkėmis, dalyvaujant jų mamai arba kitam vaikams artimam asmeniui. Taip pat nepaisė vaikų interesų, kad vaikai nedalyvaujant mamai su seneliu susitikti nenori. Be to, teismas turėjo pareigą paskirti pereinamąjį laikotarpį, kurį rekomendavo taikyti Tarnyba. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
41. Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir, nustatant bendravimo tvarką, teismas turi teisę koreguoti, pakeisti bendravimo su vienu iš tėvų ir (ar) artimu giminaičiu tvarką, atsižvelgdamas į bendravimo tvarkos vykdymo racionalumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė laukiasi ir gimus vaikui atsakovės galimybės lydėti vaikus susitikti su ieškovu gali būti ribotos, pagrįstai papildė bendravimo tvarką, nurodydamas, kad ieškovas turi teisę bendrauti su anūkėmis, dalyvaujant jų mamai arba kitam vaikams artimam asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bendravimo tvarkos papildymas nelaikytinas ir nevertintinas kaip išėjimas už patikslinto ieškinio reikalavimo ribų.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės teiginys, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė minimalią ieškovo bendravimo su anūkėmis tvarką, kad ieškovo ryšys su anūkėmis galėtų būti atkurtas palaipsniui per trumpus susitikimus, pasitelkiant psichologų pagalbą ir dalyvaujant mamai arba kitam vaikams artimam asmeniui. Pažymėjo, kad tokia bendravimo tvarka nustatoma pagal šiuo metu esančią situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu nustatyta senelio ir anūkių bendravimo tvarka nėra intensyvi, nepastovi, skirta tik keliems kartams per metus, kada ieškovas grįžta į Lietuvą, todėl atsakovės teiginys dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo nagrinėjamu atveju vertintinas kaip perteklinis esamai situacijai. Be kita ko, teismas pažymėjo ir tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir bet kuris suinteresuotas asmuo, pasikeitus aplinkybėms, gali dėl to kreiptis į teismą iš naujo.
43. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
46. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. B. iš atsakovės L. B. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.