Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-65-562/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-19
Bylos Nr.
2S-65-562/2023
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00953-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pareiškėjas
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-65-562/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00953-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5.; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (skolininko) R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundus dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Nijolė Jutkienė, R. Ž., Arnolda Žentelienė, R. J., Ukmergės miesto Pašilės bendruomenė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. B. pateikė skundus dėl antstolės veiksmų, kuriais prašė: 1) panaikinti patvarkymą (kitą dokumentą) Nr. S-22-92-7993 ir pateikti pareiškėjui vykdomosios bylos Nr. 0092/20/00357 medžiagą, ją atsiunčiant paštu; 2) panaikinti patvarkymą Nr. B-22-92-245 ir vykdomąją bylą papildyti naujais suinteresuotais asmenimis: U. A., M. A. bei G. Ž..

2. Antstolė Nijolė Jutkienė 2022 m. birželio 16 d. patvarkymu Nr. 0092/20/00357 pareiškėjo skundų netenkino ir skundus persiuntė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. Nurodė, kad pareiškėjas R. B. teismo sprendimu buvo iškeldintas iš namo (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos užvedimo momentu negyveno name, jo nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, ilgą laiką pareiškėjas gyveno užsienyje. Pradinis išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pango“, kurio prašymu užvesta vykdomoji byla, dar neįvykus iškeldinimui, pardavė namą esantį (duomenys neskelbtini), su iškeldinimo teise, kuria naujieji savininkai nepasinaudojo, kadangi skolininkas fiziškai negyveno nurodytame name. Vėliau nekilnojamasis turtas buvo parduotas dar kelis kartus, o buvusieji savininkai ir esamas savininkas nesikreipė dėl pareiškėjo R. B. iškeldinimo. Dabartinė namo savininkė G. Ž. informavo antstolę, kad kai pirko namą skolininkas jame negyveno, o name nėra jokių skolininko daiktų, pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo įrašyta R. B. iškeldinimo teisė. Patvarkyme antstolė taip pat nurodė, jog kitas skundas dėl vykdomosios bylos Nr. 0092/20/00357 kopijos išdavimo negali būti patenkintas, nes vykdomoji byla kartu su civiline byla Nr. 2YT-3764-1104/2022 išsiųsta su kasaciniais skundais Vilniaus apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo R. B. skundą dėl susipažinimo su vykdomosios bylos medžiaga tenkino, o skundą dėl suinteresuotų asmenų sąrašo papildymo atmetė. Nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Dėl susipažinimo su vykdomosios bylos medžiaga, teismas sprendė, jog CPK normos suteikia teisę su vykdomosios bylos medžiaga susipažinti vykdymo proceso šalims, t. y. išieškotojui ir skolininkui (CPK 639 straipsnio 2 punktas, 643 straipsnio 2 punktas). Šiuo atveju, vykdomoji byla vykdoma pagal vykdomąjį raštą dėl R. B. priverstinio iškeldinimo su jam priklausančiais daiktais iš UAB „Pango LT“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant R. B. kitos gyvenamosios patalpos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog R. B. turi teisę ir gali susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga (įskaitant, daryti dokumentų kopijas) ir priešingai nei teigia antstolė, tokios teisės nepanaikina aplinkybė, jog prašymo pateikimo metu vykdomoji byla buvo išsiųsta apygardos teismui.

3.2. Dėl skundo dėl suinteresuotų asmenų sąrašo papildymo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 633 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Teismas vertino, jog pareiškėjo teiginiai apie įvardijamų asmenų (U. A., M. A., G. Ž.) galimą suinteresuotumą yra deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, todėl nepakanka duomenų sprendimui dėl naujų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Pareiškėjas R. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį dalyje dėl suinteresuotų asmenų sąrašo papildymo arba klausimą išspręsti iš esmės ir panaikinti antstolės patvarkymą Nr. B-22-92-245. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į susiklosčiusią faktinę ir teisminę situaciją, nesigilino į vykdomosios bylos medžiagą, neanalizavo faktinių duomenų, nutartyje nurodė prieštaraujančius motyvus ir išvadas, todėl priėmė naikintiną nutartį dalyje dėl vykdomosios bylos papildymo naujais suinteresuotais asmenimis.

4.2. Nurodo, jog antstolės Nijolės Jutkienės patvarkymas Nr. B-22-92-245 atsisakyti tenkinti pareiškėjo R. B. prašymus visiškai nemotyvuotas, nėra aišku, kodėl antstolė atsisakė bylą papildyti naujais suinteresuotais asmenimis.

Atsiliepimas

4.3. Akcentuoja, kad suinteresuotas asmuo R. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pareiškėjui priklausantys daiktai buvo parduoti U. A. ir M. A.. Antstolės patvarkyme Nr. S-22-92-9553, konstatuota faktinė aplinkybė, jog esama namo (duomenys neskelbtini), savininkė G. Ž. informavo, kad kai pirko namą jame nebuvo jokių pareiškėjo daiktų. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. spalio 6 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23874-22, R. B. pripažintas nukentėjusiuoju. Prokuratūros nutarime (BPS-V-2655930-22) nurodoma, jog anksčiau name adresu (duomenys neskelbtini), buvusių baldų ir namų apyvokos daiktų šiuo metu ten nebėra, tai yra, jie galima neteisėtai patekę pas trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, galima teigti, jog pareiškėjas dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos ir yra pripažįstamas nukentėjusiuoju.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

6. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsisakymo papildyti vykdomąją bylą naujais suinteresuotais asmenimis

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla 0092/20/00357 dėl nepiniginio pobūdžio išieškojimo – R. B. iškeldinimo. 2022 m. birželio 6 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo R. B. skundas dėl antstolės 2022 m. gegužės 17 d. patvarkymo Nr. B-22-92-245, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą papildyti vykdomąją bylą suinteresuotais asmenimis. 2022 m. birželio 14 d. patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti šį pareiškėjo skundą ir patvarkymą su skundu bei skundu dėl vykdomosios bylos kopijos išdavimo persiuntė pirmosios instancijos teismui. Teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl susipažinimo su vykdomosios bylos medžiaga tenkino, o skundą dėl suinteresuotų asmenų sąrašo papildymo atmetė.

8. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).

9. Tam, jog vykdymo procesas vyktų teisėtai, įstatymas numato ir tam tikrą antstolio veiksmų kontrolę paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Antstolis skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013)

10. Šiuo atveju, kaip ir minėta, pareiškėjas padavė du skundus dėl antstolės veiksmų – skundą dėl atsisakymo išduoti vykdomosios bylos kopiją bei skundą dėl atsisakymo į vykdomąją bylą įtraukti naujus suinteresuotus asmenis. Pirmosios instancijos teismas skundą dėl vykdomosios bylos kopijos tenkino, o skundą dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo į vykdomąją bylą atmetė, argumentuojant, jog neįrodytas prašomų įtraukti į vykdomąją bylą asmenų suinteresuotumas byla. Dėl šios nutarties dalies pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į susiklosčiusią faktinę ir teisminę situaciją, nesigilino į vykdomosios bylos medžiagą, neanalizavo faktinių duomenų, nutartyje nurodė prieštaraujančius motyvus ir išvadas.

11. CPK 633 straipsnis numato, jog vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, o tokie asmenys laikytini suinteresuotais asmenimis. Laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų – jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje r. e3K-3-66-313/2021).

12. Pažymėtina, jog pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Vadinasi, kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir suinteresuotam asmeniui ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį suinteresuoti asmenys turi teisę šiose bylose pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

13. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Tai reiškia, jog šiuo atveju, pareiškėjas, reikalaudamas, jog į vykdomąją bylą būtų įtraukti suinteresuoti asmenys, turėjo nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias jų suinteresuotumą vykdomąja byla. Pareiškėjas nei prašyme, nei skunde dėl antstolio veiksmų nenurodė jokių objektyvių priežasčių, aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurių pagrindu prašomi asmenys turėtų būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, nenurodė su kokiomis jų teisėmis ir pareigomis yra susijusi vykdomoji byla. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog prašomi įtraukti asmenys turėtų suinteresuotumą vykdomojoje byloje tuo atveju, jei civilinėje byloje būtų įrodyta, kad buvo pardavinėjamas pareiškėjui priklausęs kilnojamasis turtas.

14. Pareiškėjas akcentuoja tik tą aplinkybę, jog prašomi įtraukti asmenys yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), naujieji savininkai. Tačiau antstolė patvarkyme nurodė, jog esama aptariamo namo savininkė G. Ž. telefonu informavo, jog kai pirko namą, skolininkas jame negyveno ir name nėra jokių skolininko daiktų. Pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo įrašyta pareiškėjo iškeldinimo teisė. Byloje nėra duomenų ir apie tai, jog namo savininkė būtų pateikusi prašymą iškeldinti R. B. iš namo (duomenys neskelbtini), o pirkimo-pardavimo sutartimi ši teisė nebuvo perduota. Nebuvo gautas ir savininkės prašymas pakeisti išieškotoją ar įtraukti ją ar kitus savininkus suinteresuotais asmenimis vykdomojoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog vykdymo procese, kaip ir visose kitose civilinio proceso stadijose, subjektai privalo laikyti pagrindinių principų, tokių kaip proceso koncentruotumas, ekonomiškumas. Byloje nesant duomenų apie tam tikrų asmenų pagrįstą ir objektyvų suinteresuotumą vykdomąja byla, šių asmenų įtraukimas į vykdomąją bylą vien dėl to, jog to reikalauja viena iš vykdymo proceso šalių, būtų laikytinas savavališku, pertekliniu bei pažeidžiančiu tiek vykdymo proceso pagrindinius principus, tiek civilinio proceso principus.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie tai, jog vykdomoji byla kaip nors būtų susijusi su prašomų įtraukti asmenų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutarties dalyje, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą.

16. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai išsprendė klausimą dėl pareiškėjo prašomų įtraukti į vykdomąją bylą asmenų teisinio suinteresuotumo vykdomoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylos baigties

17. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais. Dėl kitų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti arba nereikšmingi skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

18. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo R. B. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apelianto (skolininko) R. B. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rosita Patackienė