- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-384-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32739-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- M. L., E. L.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir M. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. L. laisvės atėmimą 10 mėnesių.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2018 m. gegužės 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 2 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. L. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. išbūtas laikas.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. L. (E. L.) pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, paskiriant subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą 30 parų arešto bausmę; H. L. (H. L.) nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 1 metai laisvės apribojimas paskiriant įpareigojimus. Apeliaciniai skundai dėl šių nuteistųjų nėra paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. L. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 22 d. apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdamas kartu su H. L. ir E. L., jis kartu su E. L. užėjo į A. J. gyvenamąją vietą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), ištempė šį iš buto į kiemą, kur E. L. ranka pastūmus A. J. ir šiam parkritus ant žemės, sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po to kartu su E. L. įkišo A. J. į automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur su E. L. ištempus A. J. iš bagažinės, E. L. sudavė A. J. nenustatytą kiekį smūgių, po to H. L. sudavė A. J. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis kartu su E. L. pakėlė A. J. nuo žemės, įkišo į bagažinę ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur ištraukus A. J. iš bagažinės ir numetus ant žemės, bendrais veiksmais su E. L. sudavė šiam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais su E. L. ir H. L. suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam A. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kakle, krūtinėje, dešiniame petyje, dešiniame žaste ir nugaroje, odos nubrozdinimus dešiniame ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje ir nugaroje, muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, nosikaulių, kaktikaulio kairės pusės ir kairio viršutinio žandikaulio lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pripažinta, kad šiais veiksmais M. L. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
2. M. L. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 22 d. apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdamas kartu su E. L., neteisėtai atėmė žmogui laisvę, t. y. bendrais veiksmais (duomenys neskelbtini), ištempė A. J. iš šio gyvenamosios vietos - buto, kur E. L. šį pastūmus ir nukentėjusiajam parkritus ant žemės, sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po to įkišo šį į automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, nuvairavo automobilį iki (duomenys neskelbtini), kur sustojus ir ištempus A. J. iš automobilio, E. L. ir H. L. sudavus šiam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, įkišo A. J. į minėto automobilio bagažinę ir nuvairavę automobilį iki (duomenys neskelbtini), ištempė A. J. iš bagažinės, bei kartu su E. L. sudavė nenustatytą kiekį smūgių, iš viso bendrais veiksmais su E. L. ir H. L. sudavė nukentėjusiajam A. J. ne mažiau 16 smūgių į įvairias kūno vietas ir paliko šį gulintį ant žemės. Pripažinta, kad šiais veiksmais M. L. padarė BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują, teisingą sprendimą dėl bausmių subendrinimo ir sumažinimo.
4. Pasisakydamas dėl BK 138 straipsnio 1 dalies, nuteistasis pažymi, kad, vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2104/2017, A. J. padarytas sužalojimas nėra sunkus, t.y. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl tokių išvadų yra aišku, kad jis nepadarė labai sunkių sveikatos sutrikdymų nukentėjusiajam. Taigi Apeliantas kelia klausimą, kodėl dėl šios veikos padarymo jam buvo paskirtas laisvės atėmimas, o ne švelnesnės rūšies bausmė.
5. Nuteistasis nurodo turintis teistumų, yra nuteistas lygtine bausme, su kuria subendrinta nuosprendžiu paskirta bausmė. Mano, kad jam skirta bausmė yra neteisinga. Nurodo, kad negali teismas bausti už praeityje padarytas klaidas, dėl ko labai gailisi. Jis pripažino padaręs aptariamą nusikalstamą veiką, atlygino žalą nukentėjusiajam, yra dirbantis, turi vaikų, todėl yra reikalingas artimiesiems. Prašo teismo atsižvelgti į jo gerąsias savybes, ne tik į blogąsias bei silpnybes.
6. Dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos Apeliantas teigia, kad pirmojoje straipsnio dalyje numatytos veikos nėra padaręs, o iš antrosios dalies jam galima priskirti tik pavojų sveikatai. Mano, kad pagal šį straipsnį yra nuteistas nepagrįstai, kadangi automobilio bagažinėje nukentėjusysis buvo ne 48 valandas, o maždaug pusvalandį. Be to, niekas neatiminėjo jam laisvės, jis nebuvo įkaitas, tokių požymių apskritai nebuvo. Už šios veikos padarymą nuteistajam vėlgi buvo skirta griežčiausia bausmės rūšis. Vertina, kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo pažeistos jo kaip žmogaus teisės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį bei 31 straipsnį.
7. Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė skundą tenkinti, skirti švelnesnę bausmę. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skunde pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendis, kuriuo M. L. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
9. Nuteistojo vertinimu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, kadangi jis nėra atlikęs šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytų veiksmų, o iš antrosios jam galima priskirti tik pavojaus sveikatai sukėlimą, automobilio bagažinėje nuteistasis buvo ne 48 valandas, o maždaug pusvalandį, laisvė jam atimta nebuvo. Su tokiais nuteistojo argumentais nėra pagrindo sutikti.
10. BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. Pagal šio straipsnio antrąją dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Matyti, kad BK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti veikos požymiai yra alternatyvūs ir atsakomybė kyla už bent vienos iš jų padarymą, t.y.: arba už neteisėtą žmogaus laisvės atėmimą panaudojant smurtą, arba sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.
11. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 22 d., apie 1 val., M. L., veikdamas kartu su E. L., smurtavo prieš nukentėjusįjį A. J., t.y. ištempę jį iš buto į kiemą sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po ko įkišo A. J. į automobilio bagažinę. Nuvežus nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimą ir ištempus pastarąjį iš bagažinės, buvo vėlgi suduotas nenustatytas kiekis smūgių. Po šių veiksmų, A. J. buvo įkištas į to paties automobilio bagažinę, nuvežtas į (duomenys neskelbtini) rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, kur ištraukus nukentėjusįjį iš bagažinės ir numetus ant žemės, nuteistasis kartu su E. L. sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Dėl nuteistojo, veikiant kartu E. L., H. L. padarytų sužalojimų, nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b.l. 54-55). Šios nustatytos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam laisvė neteisėtai buvo atimta panaudojant smurtą. Tuo tarpu, kokio pobūdžio sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiam asmeniui, reikšmės kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, neturi. Taigi nuteistasis paminėtą veiką įvykdė vienu iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių būdų ir pripažintas kaltu dėl aptariamos veikos padarymo jis buvo pagrįstai.
12. Pažymėtina, jog neteisėto laisvės atėmimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad pagrobia žmogų ir prieš jo valią, perkelia jį į kitą vietą arba laiko esamoje, ir to norint. Taigi, šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią (kasacinė nutartis Nr. 2K-381/2012). Nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nukentėjusysis pats įlipo į automobilio bagažinę, nes jam buvo pasakyta, kad automobilyje nebuvo vietos. Tačiau tokias aplinkybes paneigia nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad vienas iš į namus atėjusių vyrų pastūmė jį link išėjimo, lauke vienas jų sudavė per kojas, parkritus ant žemės, pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas. Tuomet pakėlė jį ir įkėlė į automobilio bagažinę. Po kiek laiko automobiliui sustojus, kažkuris asmuo nukentėjusįjį iš ten ištraukė ir numetė ant žemės. Prieš nukentėjusįjį vėl buvo smurtaujama. Po to nukentėjusysis vėl buvo įgrūstas į automobilio bagažinę ir parvežtas namo. Jis vėl buvo ištrauktas iš bagažinės, numestas ant žemės ir spardomas į įvairias kūno vietas (t. 2, b.l. 45-47). Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė mačiusi, kaip automobilis grįžo prie jos namų, girdėjo, kaip iš bagažinės išmetė A. J. ir jį spardė (t.2, b.l. 69-71). Aplinkybes, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį ir įgrūdo jį į automobilio bagažinę du kartus bei iš jos išmetė grįžus į nukentėjusiojo kiemą, patvirtino ir pats nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 191-192, 197-199). Taigi nukentėjusysis iš namų buvo išvestas prieš jo valią, kieme mušamas bei nuteistojo ir kartu veikusio E. L. įkeltas į automobilio bagažinę, išvežtas joje pas H. L.. Nekyla jokių abejonių dėl to, kad paminėtais veiksmais buvo atimta laisvė nukentėjusiajam, į automobilio bagažinę jis buvo įkeltas ir vežamas joje prieš pastarojo valią ir Apeliantas tą suprato.
13. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, taigi ir dėl BK 146 straipsnio 2 dalies, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme Apeliantas pripažino visiškai (t. 4, b.l. 24). Jo nesutikimas dėl teismo pateiktų pastarojo veiksmų teisinio vertinimo yra veikiau paremtas nesutikimu dėl jam pagal šį kodekso straipsnį skirtos bausmės. Teismas pažymi, kad M. L. nesutinka ir su jam paskirta bausme pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taigi toliau pateikiami motyvai tiek dėl bausmių skyrimo už šias paminėtas veikas, tiek ir subendrintos bausmės nuteistajam paskyrimo.
14. Už BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
15. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).
16. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Apeliantui bausmę, atsižvelgė į tai, kad veikas asmuo padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį. Teismas taip pat atsižvelgė į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad asmuo pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, taip pat į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje. Priešingai Apelianto teiginiams, pirmosios instancijos teismas įvertino ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t.y. kad jis dirba, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė. Visos šios išvardintos aplinkybės sudarė pagrindą teismui spręsti, kad nuteistajam yra tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmes. Su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu sutinka ir aukštesnysis teismas.
17. Baudžiamosios bylos duomenimis, M. L. anksčiau teistas (t. 3, b.l. 9-12, 14-46). Jo ankstesnės veikos susijusios su smurto panaudojimu (plėšimai, sveikatos sutrikdymas, neatsargus gyvybės atėmimas). Apeliantas ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmę, jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neatlikus dalies bausmės. 2012 m. lapkričio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikyto lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, padarė vos pasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiui (2016 m. liepos 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis). Tokios aplinkybės leidžia vertinti, jog išvadų dėl savo priešingo teisei elgesio asmuo nedaro, savo nuostatų nekeičia, todėl švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, šiuo atveju, neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Skiriant bausmę, nustatant jos rūšį bei dydį, kaltininko asmenybės įvertinimas yra labai svarbus, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad asmuo teismo yra nubaustas už praeityje padarytas klaidas.
18. Aptariant Apelianto asmenybę, pastebėtina ir tai, kad asmuo baustas administracine tvarka, dauguma pažeidimų padaryta asmeniui esant neblaiviam, jis yra padaręs šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir atsisakymas pasitikrinti blaivumą, transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,08 promilės girtumas, ir neturint teisės jos vairuoti). Tiek dalis ankstesnių veikų, tiek ir veikos, už kurias M. L. nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, padarytos jam taip pat esant apsvaigus nuo alkoholio.
19. Bylos duomenimis, M. L. nuo 2018 m. liepos 11 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, išreiškia norą rūpintis vaikais, teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme nurodė nebevartojantis alkoholio. Tokios aplinkybės, taip pat tai, kad nukentėjusiojo jis atsiprašė, atlygino jam žalą (civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškė, nuteistojo teigimu, jis atsiprašė ir nuvežė 100 Eur), neabejotinai vertintinos teigiamai, tačiau jos negali atsverti aukščiau nurodytų aplinkybių ir savaime lemti švelnesnės, nei laisvės atėmimas, bausmės skyrimo. Bausmių dydžius pirmosios instancijos teismas nustatė gerokai mažesnius nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, bausmės buvo subendrintos taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirtas 10 mėnesių laisvės atėmimas. Toks subendrintos bausmės dydis, aukštesniojo teismo vertinimu, yra proporcingas tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek nuteistojo asmenybei.
20. Iki skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio priėmimo M. L. dar buvo nuteistas 2018 m. gegužės 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant tokiam pačiam terminui. Nusikalstamas veikas, dėl kurių M. L. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2017 m. birželio 22 d., t.y. iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nurodytais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Teismas taikė dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridėdamas dalį švelnesnės, t.y. prie 2 metų pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės (8 mėnesius). Toks bausmių bendrinimo būdas yra palankus nuteistajam, pridėta bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį (smurtiniai tyčiniai nesunkus ir apysunkis nusikaltimai) bei nuteistojo asmenybę, yra adekvati ir proporcinga. Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.