- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-22
- Bylos Nr.
- N1-222-927/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32739-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- E. L., M. L., H. L.
- Kategorijos
- 1.2.6.1.2.1Neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtą arba sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas (BK 146 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
E. L. (E. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, neteistas (2017-01-12 ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiems susitaikius),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį.
M. L. (M. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Intersurgical" surinkėju, teistas:
1. 2009-09-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 180 str. 2 d., bausmė - 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;
2. 2010-07-16 Švenčionių rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d., bausmė - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
3. 2014-09-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 180 str. 1 d., 187 str. 3 d., 132 str. 1 d., bausmė - 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;
4. 2015-01-20 Švenčionių rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 227 str. 2 d., bausmė - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;
5. 2018-05-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų, pagal LR BK 180 str. 1 d., bausmė - 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį.
H. L. (H. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini)), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, registruotas užimtumo tarnyboje, administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2016 m. liepos 13 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, dėl chuliganiškų paskatų, išdaužęs namo lango stiklą ir tokiu būdu patekęs į namus, dėl išgalvoto preteksto sumušė namo šeimininkus: keikdamasis necenzūriniais žodžiais, sudavė vieną smūgį kumščiu S. K. į krūtinės sritį, du smūgius kumščiu į kairės akies ir dešinės akies sritis, J. B. bandant juos išskirti, sudavė šiai kumščiu vieną smūgį į kairės akies sritį, du smūgius į pakaušį, po to sudavė samteliu S. K. ne mažiau kaip penkis smūgis per šonus ir su kėde sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į nugaros sritį, padarydamas S. K. dvi žaizdas veide – dešiniajame antakyje ir kairiajame viršutiniame voke bei tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. K. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą, po to vandališkais veiksmais: išdauždamas du stiklus sekcijoje, bei numesdamas ant grindų televizorių, demonstravo nepagarbą šeimininkams, sutrikdė jų poilsį, rimtį ir tvarką,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.
2. Taip pat jis, 2017 m. birželio 22 d. apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdamas kartu su H. L. ir M. L., jis kartu su M. L. užėjo į A. J. gyvenamąją vietą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), išvedė šį iš buto į kiemą, kur ranka pastūmė A. J. ir šiam parkritus ant žemės, sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po to kartu su M. L. įkišo A. J. į automobilio „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur su M. L. ištempus A. J. iš bagažinės, sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių, po to H. L. sudavė A. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis kartu su M. L. pakėlė A. J. nuo žemės, įkišo į bagažinę ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur ištraukus A. J. iš bagažinės ir numetus ant žemės, bendrais veiksmais su M. L. sudavė šiam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais su M. L. ir H. L. suduodamas ne mažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam A. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kakle, krūtinėje, dešiniame petyje, dešiniame žaste ir nugaroje, odos nubrozdinimus dešiniame ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje ir nugaroje, muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, nosikaulių, kaktikaulio kairės pusės ir kairio viršutinio žandikaulio lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.
3. 2017 m. birželio 22 d. apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdamas kartu su M. L., panaudodamas fizinį smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę, t. y. bendrais veiksmais (duomenys neskelbtini), išvedė A. J. iš šio gyvenamosios vietos - buto, kur šį pastūmė ir nukentėjusiajam parkritus ant žemės, sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po to įkišo šį į automobilio „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, nuvairavo automobilį iki (duomenys neskelbtini), kur sustojus ir ištempus A. J. iš automobilio, sudavė šiam nenustatytą kiekį smūgių, po to H. L. sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, įkišo A. J. į minėto automobilio bagažinę ir, nuvairavę automobilį iki (duomenys neskelbtini), ištempė A. J. iš bagažinės, bei kartu su M. L. sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam A. J. į įvairias kūno vietas, iš viso bendrais veiksmais kartu su M. L. ir H. L. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas ir paliko šį gulintį ant žemės,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 straipsnio 2 dalyje.
1. 2017 m. birželio 22 d. apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdamas kartu su H. L. ir E. L., jis kartu su E. L. užėjo į A. J. gyvenamąją vietą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), ištempė šį iš buto į kiemą, kur E. L. ranka pastūmus A. J. ir šiam parkritus ant žemės, sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po to kartu su E. L. įkišo A. J. į automobilio „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur su E. L. ištempus A. J. iš bagažinės, E. L. sudavė A. J. nenustatytą kiekį smūgių, po to H. L. sudavė A. J. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis kartu su E. L. pakėlė A. J. nuo žemės, įkišo į bagažinę ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur ištraukus A. J. iš bagažinės ir numetus ant žemės, bendrais veiksmais su E. L. sudavė šiam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais su E. L. ir H. L. suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam A. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kakle, krūtinėje, dešiniame petyje, dešiniame žaste ir nugaroje, odos nubrozdinimus dešiniame ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje ir nugaroje, muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, nosikaulių, kaktikaulio kairės pusės ir kairio viršutinio žandikaulio lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat jis, 2017 m. birželio 22 d. apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdamas kartu su E. L., neteisėtai atėmė žmogui laisvę, t. y. bendrais veiksmais (duomenys neskelbtini), ištempė A. J. iš šio gyvenamosios vietos - buto, kur E. L. šį pastūmus ir nukentėjusiajam parkritus ant žemės, sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po to įkišo šį į automobilio „Audi", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, nuvairavo automobilį iki (duomenys neskelbtini), kur sustojus ir ištempus A. J. iš automobilio, E. L. ir H. L. sudavus šiam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, įkišo A. J. į minėto automobilio bagažinę ir nuvairavę automobilį iki (duomenys neskelbtini), ištempė A. J. iš bagažinės, bei kartu su E. L. sudavė nenustatytą kiekį smūgių, iš viso bendrais veiksmais su E. L. ir H. L. sudavė nukentėjusiajam A. J. ne mažiau 16 smūgių į įvairias kūno vietas ir paliko šį gulintį ant žemės,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 straipsnio 2 dalyje.
1. 2017 m. birželio 22 d. apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdamas kartu su E. L. ir M. L., E. L. ir M. L. užėjus į A. J. gyvenamąją vietą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), išvedus šį iš buto į kiemą, kur E. L. ranka pastūmė A. J. ir šiam parkritus ant žemės, sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po to E. L. ir M. L. įkišo A. J. į automobilio „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur E. L. ir M. L. ištempė A. J. iš bagažinės, E. L. sudavė A. J. nenustatytą kiekį smūgių, po to jis (H. L.) sudavė A. J. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, E. L. ir M. L. tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, pakėlė A. J. nuo žemės, įkišo šį į bagažinę ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur ištraukė A. J. iš bagažinės ir numetė ant žemės, po to E. L. ir M. L. sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais su E. L. ir M. L. suduodamas ne mažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam A. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kakle, krūtinėje, dešiniame petyje, dešiniame žaste ir nugaroje, odos nubrozdinimus dešiniame ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje ir nugaroje, muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, nosikaulių, kaktikaulio kairės pusės ir kairio viršutinio žandikaulio lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. L. kaltu padaręs jam inkriminuotas veikas prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad pirmo epizodo laiko ir datos neprisimena, tačiau galėjo būti 2016 m. liepos 13 d. apie 1 valandą nakties. Ėjo iš miesto, buvo išgėręs. Nusprendė užeiti pas S., išgerti alaus. Namas buvo užrakintas. Įėjo į namą pro langą ir pradėjo šį mušti. Vėliau atėjo M. L., todėl abu išėjo namo. Kiek smūgių sudavė S. neprisimena, mušė kumščiu į šonus, į nugarą. Porą smūgių sudavė su samteliu, kažką numetė į jo pusę, gal kėdę. Be S. namuose buvo šio žmona, J. B.. Kol darugas jį ištempė iš namų, jis triukšmavo, numetė televizorių nuo spintelės, keikėsi. Taip pasielgė, nes buvo girtas. Gailisi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino žalą. Dėl antro epizodo prisimena, kad apie 12 val. su M. L. atvažiavo pas H. L.. Pasėdėjo, išgėrė. Tada H. pasakė, kad jis bijo išeiti į lauką, nes Aidas šiam grasina peiliu. Buvo girti, todėl nusprendė išsiaiškinti. Nuvažiavo, pas A., prašė išeiti į lauką. Pastūmė šį, sudavė porą smūgių, šis pargriuvo ant žemės. Sudavė ir rankomis ir kojomis, kartu su M. L. pasodino šį į automobilio bagažinę. Atvažiavus pas H. prie namų, išleido šį iš bagažinės. Paprašė, kad nukentėjusysis atsiprašytų H.. Nepamena, atsiprašė šis, ar ne, bet sudavė šiam du smūgius. Vėl pasodino nukentėjusįjį į bagažinę, parvežė namo ir išleido. Iš pradžių mušė pats ir M. L., pats sudavė kumščiais į nugarą ir veidą, gal ir kojomis mušė, kai šis gulėjo ant žemės. Spardė į nugarą, į šonus. Prie H. L. namų mušė vienas. Dėl jo veiksmų A. J. galėjo atsirasti kaltinamajame akte išvardyti sužalojimai. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, buvo neblaivus. Atsiprašė nukentėjusiojo, sumokėjo 100 eurų. Dėl trečio epizodo kaltę pripažįsta, gailisi. Mušė, nes norėjo pasirodyti. Nebuvo tikslo atkeršyti A. J. (t.4, b.l. 22-23).
Kaltinamasis M. L. kaltu padaręs jam inkriminuotas veikas prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad atvažiavo, išgėrė ir H. pasakė, kad kaimynas šį gąsdina, skriaudžia. Kartu su E. nuvažiavo pas J.. Atvažiavus niekas durų neatidarė. Ten buvo kartonas, šis nukrito ir jie užėjo į namą. Namuose buvo A. su žmona. Pasakė, kad šis važiuotų pas H., nes reikia pakalbėti. E. L. šį pastūmė, šis nukrito, tada sudavė porą smūgių. Pasodino į bagažinę, kol šie buvo automobilyje, pats nuėjo pakviesti H. L.. H. nuėjo prie automobilio, o jis liko namuose, nuėjo į tualetą. Nežino, ar kas mušėsi, nes tuo metu buvo tualete. Kaltę pripažįsta, pasielgė taip, nes buvo girtas, atsiprašė ir nuvežė 100 eurų (t.4, b.l. 24).
Kaltinamasis H. L. kaltu padaręs jam inkriminuotą veiką prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad buvo namuose su sugyventine, žiūrėjo televizorių. Atvažiavo M. L. ir E. L., kartu išgėrė alaus, kalbėjo apie valandą laiko. Paskui šie paprašė bakelių, norėjo važioti į degalinę. Prieš tai jie paklausė, ar jo niekas neskriaudžia. Pasakė, kad A. J. vaikšto tai su kirviu, tai su peiliu. Po pokalbio šie apsisuko ir išvažiavo, jis užsirakino ir toliau žiūrėjo televizorių. Atvažiavus antrą katrą, pakvietė į kiemą. Pasakė eiti pakalbėti su A. J.. Paklausė šio ar dar šokinės su peiliu. Anksčiau buvo apgynęs šio žmoną, nes šis vijosi ją su kirviu, norėjo nužudyti. Kai šią apgynė, jis puolė patį su kirviu. Iš pykčio trenkė vieną kartą per veidą. Sudavė kartą kumščiu į žandikaulį ir nuėjo namo, šie išvažiavo. Nežino, kodėl taip pasielgė, nebuvo stipriai neblaivus, tačiau alkoholis turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Nukentėjusiojo atsiprašė, šis atleido. Gailisi dėl nusikaltimo, patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.3, b.l. 76-77), kad sudavė ne vieną smūgį, o daugiau, kiek tiksliai, nežino, smūgiai buvo į galvą (t.4, b.l.24-25) .
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusios J. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016 m. liepos 13 d. ji buvo namuose, kartu su sugyventiniu S. K.. Apie 1.00 val., kai jie jau miegojo, užsidegė šviesa ir ji kambaryje pamatė stovintį vaikiną. Ji šio nepažįsta, jo trumpai kirpti plaukai, apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, pailgo veido. Jaunuolis juos pažadino, klausdamas: „kur gyvena bachuras su sulaužyta nosimi?". Ji matė, kad vaikinas yra išgėręs. Ji atsikėlė, pasakė vaikinui, kad išeitų iš namų. Nuėjus link namo įėjimo durų, į namus įėjo kitas vaikinas, M. L.. Ji šiems sakė, kad abu išeitų iš namų. Abu vaikinai nuėjo atgal į kambarį, kur miegojo jos sugyventinis S. K.. Matė, kad jos sugyventinis atsikėlė šiems užėjus į kambarį. Jaunesnis vaikinas, pradėjo mušti kumščiais jos sugyventinį į veido sritį, sudavė ne mažiau kaip 5 smūgių, praskėlė kaktą, bėgo kraujas. Ji priėjo prie šių, norėjo išskirti, bet tuo metu vaikinas sudavė jai ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu į veido sritį, iš jų vieną smūgį kumščiu sudavė į kairio antakio sritį, o kitus du smūgius į pakaušį. Ji matė, kad tuomet vaikinas paėmė kėdę, kuri stovėjo kambaryje, ir su kėde pradėjo mušti S. per nugarą. Visą tą laiką, kol vaikinas mušė S. ir ją, kambaryje stovėjo M. L.. Šis nė vieno iš jų nemušė, tik stovėjo ir žiūrėjo. Tuo metu, kai jaunuolis mušė S. kambaryje, šis numetė nuo spintelės televizorių, tai padarė piktybiškai, buvo agresyviai nusiteikęs. Taip pat nusviedęs lėkštę, jis sudaužė sekcijos du stiklus. Tuo metu, kai ji būdama lauke skambino policijai, abu vaikinai išbėgo iš namų. Tuo metu, kai ji nuėjo atidaryti durų, kad jaunuolis išeitų, matė, jog virtuvėje yra išdaužtas dvigubas langas, matė stiklo šukes ant grindų, medinis lango rėmas pažeistas nebuvo. Dieną po įvykio buvo atėjęs M. L. ir atsiprašė bei pasakė, kad tą dieną kartu su juo buvo L. E.. E. L. buvo atėjęs pas juos praėjus maždaug dviem savaitėms po įvykio ir prašė jų, kad atleistų. E. L. jos ir S. K. atsiprašė, ji šiam atleido, jie susitaikė, jokių priekaištų šio atžvilgiu neturi. Civilinio ieškinio nei ji, nei S. nereikš (t. 1 b. l. 59-61; 64-67; 68-70; 71-73);
- nukentėjusiojo S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena (duomenys neskelbtini), namas priklauso jam. 2016 m. liepos 13 d. apie 1.00 val., su sugyventine miegodamas kambaryje, išgirdo stiklo dūžį. Jis ėjo į virtuvę ir pamatė, stovintį jauną vaikiną, o kitas vaikinas tuo metu iš verandos ėjo pro duris į virtuvę. Matė ant palangės ir ant spintelės stiklo šukes, suprato, kad jaunuolis į namus pateko išdaužęs langą. Kitas vaikinas buvo M. L.. M. tik stovėjo, nieko nešnekėjo. Jaunas vaikinas paklausė, kur gyvena vaikinas su sulaužyta nosimi. Jis atsakė, kad nesupranta, apie ką šis kalba. Tuomet nepažįstamas vaikinas pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir sudavė jam kumščiu vieną kartą į krūtinės sritį, sudavė du kartus kumščiu į vieną ir į kitą akį. Po šių smūgių iškart pradėjo bėgti kraujas, tiek iš nosies, tiek iš praskelto antakio. Tuo metu į virtuvę atėjo sugyventinė, kuri norėjo išskirti, tačiau vaikinas išsisuko ir sudavė Jelenai kumščiu į kairę akį, po ko ši nukrito. Vaikinas atsisėdęs ant sugyventinės, kai ši gulėjo ant grindų, mušė kumščiais į galvos sritį. Jis pribėgo ir bandė vaikiną atitraukti nuo sugyventinės, ši paspruko į kitą kambarį, o jis nutempė vaikiną atgal į virtuvę. M. visą laiką stovėjo virtuvėje, nei vieno iš jų nemušė ir nieko nesakė. Bet jų ir neapgynė. Nepažįstamas vaikinas nuėjo į kambarį ir iš pykčio nutempė nuo spintelės stovėjusį televizorių bei numetė ant grindų. Kai išėjo iš kambario, matė sulaužytą kėdę, išdaužtus du sekcijos stiklus, sudaužytą lėkštę ir puodelį. Virtuvės lango stiklas buvo dvigubas. Sudaužyta buvo viena lango pusė, kita lango pusė, kur taip pat yra dvigubas stiklas, nepažeista. Diena po minimo įvykio, pas juos buvo atėjęs M. L. ir atsiprašė bei pasakė, kad tą dieną kartu buvo L. E.. E. L. buvo atėjęs praėjus maždaug dviem savaitėms po įvykio ir prašė, kad atleistų, jis šiam atleido, jie susitaikė, jokių priekaištų šio atžvilgiu neturi (t. 1 b. l. 105-114);
- asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole, kuriame užfiksuota, kad J. B. iš keturių jai pateiktų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2, kurioje buvo pateikta E. L. nuotrauka (t. 1 b. l. 74-77);
- asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole kuriame užfiksuota, kad S. K. iš keturių jam pateiktų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2, kurioje buvo pateikta E. L. nuotrauka (t. 1 b. l. 115-118);
- liudytojo M. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad vasarą, ėjo iš sesers namų, t. y. (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus pusės link savo namų. Prie parduotuvės esančios (duomenys neskelbtini), apie 23.00 val. jis sutiko E. L., kuris stovėjo gatvėje prie pačios parduotuvės. Jis pasisveikino su E. ir paklausė, ką šis čia veika. E. atsakė, kad nieko ir pasiūlė eiti kartu namo. Jis nepastebėjo, ar šis buvo vartojęs alkoholį, ar ne. Jiems einant (duomenys neskelbtini) gatve per šaligatvį, E. pasakė, jog šiam reikia užeiti į namą, pažymėtą Nr. 4, (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad ten gyvena S. K. kartu su J.. Šiuos pažįsta, nes su S. kartu yra dirbęs. Kai E. užėjo į namus, jis liko stovėti gatvėje. Kokiu būdu E. užėjo į S. namus, jis nematė, kadangi buvo tamsu. Negirdėjo, kad dužtų langas ar būtų kažkoks triukšmas. Kokiu tikslu E. ėjo pas šiuos žmones, jis nežino, jam to nesakė. Pastovėjęs gatvėje kelias minutes, ir nesulaukęs E., nutarė užeiti ir pažiūrėti, kas atsitiko. Užėjo pas S. į namus, matė iš virtuvės, kaip J. kambaryje sėdėjo ant lovos ir kažką šaukė. Tuo momentu matė, kaip krenta ant grindų televizorius. Tiksliai nematė, kaip buvo numestas televizorius, tik matė, kad šis krito. Nematė, jog E. muštų ką nors iš namo šeimininkų. Jis užėjo į kambarį ir norėdamas apraminti ir išsivesti E. iš namų, paėmė šį už rankos, t. y. už drabužių rankos srityje. Tai darydamas sakė, kad apsiramintų ir vedė iš namų į kiemą. Po to jie nuėjo namo (t. 1 b. l. 144-145);
- liudytojo R. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba VA VPK Švenčionių r. PK VPS VT EPP PB vyriausiuoju patruliu. 2016-07-13 apie 1.20 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu I. K., buvo gautas J. B., pranešimas, kad kažkokie paaugliai išmušė pranešėjos namo langus, muša sutuoktinį. Nuvykus į įvykio vietą, J. B. paaiškino, kad gyvena su sugyventiniu S. K. ir prieš kelias minutes į namus išdaužus virtuvės lango stiklą, įsiveržė du jaunuoliai. Jaunuoliai pradėjo namuose daužyti baldus, daiktus, su kėde vienas nepažįstamas jaunuolis daužė šios sugyventinį S. K., sudaužė namuose daiktus. Taip pat paaiškino, kad šie jaunuoliai ieškojo šių namuose kažkokio žmogaus, bet neradę ko reikia, išėjo pro duris. Dar nurodė, kad kažkuris jaunuolis sudavė šiai į akį. Kadangi ant J. B. ir S. K. buvo matyti kūno sužalojimai, į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. J. B. buvo sužalota kairė akis, o ant S. K. matėsi sužalojimai abiejų akių (t. 1 b. l. 150-153);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3033/16 (01) ), kurioje nurodyta, kad S. K. nustatytos dvi žaizdos veide – dešiniajame antakyje ir kairiajame viršutiniame voke. Nosies sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes buvo nustatytas pagal paciento nusiskundimus, o objektyvaus sužalojimo makromorfologinio vaizdo medicinos dokumentuose neužfiksuota. Kitų išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta. Pasisakyti apie žaizdų padarymo būdą negalima, nes medicinos dokumentuose neaprašytas žaizdų pobūdis, pagal kurį būtų galima spręsti apie jų susidarymo mechanizmą. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (t. y. 2016-07-13). Sužalojimai vertinamu nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1 b. l. 98);
- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas - gyvenamasis namas. Apžiūros metu nustatyta, kad namas aptvertas metalinio tinklo tvora, įėjimas yra iš duomenys neskelbtini) pusės. Namas vieno aukšto, medinis. Įėjimas į namus yra iš namo fasadinės dešines puses. Link namo įėjimo, ant namo sienos yra du langai, tolimesnio lango stiklas sudaužytas, šukės ant žemės, lauke guli užuolaida. Stiklų šukės guli ir namų virtuvėje ant grindų ir ant stalo, stovinčio prie lango. Namo virtuvėje yra išdaužtas lango stiklas, po langu stovi stalas. Ant stalo stovi indai, greta dujinė viryklė, ant grindų guli kruvina duoninė, išsitaškę kraujo lašai. Kraujo lašų eilė eina į kambarį kur tolimesniame dešiniame kampe ant grindų guli staliukas, televizorius, kairėje pusėje stovi sekcija, kurios sudaužyti stiklai, mėtosi stiklų ir sudaužytų indų šukės ant grindų. Šalia sekcijos stovi sudaužytos medinės kėdės dalys (t. 1 b. l. 50-54.);
- daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas samtelis, kuris buvo paimtas parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiuoju S. K. metu. Samtelis yra metalinis, tamsiai rudos spalvos, beveik per visą savo plotą aprūdijęs, ilgis 47,5 cm, koto ilgis 30 cm, plotis 2,5 cm, galvos plotis 15,5 cm (t. 1, b. l.130-132);
- nukentėjusiojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine D. R.. 2017 m. birželio 21 d., vakare, jis su D. ėjo miegoti. Jis miegojo miegamajame, o ši - kitame kambaryje. Po vidurnakčio pabudo nuo to, kad kažkas beldžiasi į duris. Jis atsikėlė ir nuėjo prie durų bei paklausė: „kas?". Vyriškas balsas jam atsakė: „atidaryk, išgersim". Jis atsakė: „nenoriu, eikit, kviesiu policiją". Balsas jam buvo nepažįstamas. Tada jis grįžo į kambarį, atsigulė į lovą. Staiga išgirdo, kad kažkas daužo duris ir po kelių sekundžių į jo kambarį įbėgo vyrai. Kambaryje buvo tamsu, jis šių nematė. Vienas iš vyrų pasakė, kad jis lindo prie šio tėvo. Tada jis suprato, kad tai H. L. sūnus. Tas pats vyras jam pasakė: „renkis, važiuojam". Tada kažkas stovėdamas jam už nugaros, paėmė už marškinėlių ir pastūmė link išėjimo. Jie nusileido iš antro aukšto laiptais ir išėjo į lauką. Jam išėjus į lauką, kažkas iš vyrų, sudavė per kojas. Jis parkrito ant žemės ir vyrai pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Jis rankomis dengė galvą. Kas jį mušė, negali nurodyti, nes nematė. Kai nustojo mušti, pakėlė jį nuo žemės ir įkėlė į automobilio bagažinę, automobilis pradėjo važiuoti. Po kurio laiko automobilis sustojo, kažkas atidarė bagažinę ir jį iš ten ištraukė bei numetė ant žemės. Jis matė, kad jį atvežė prie jam pažįstamo H. L. namo. Matė, kad H. L. stovi prie automobilio. H. L. sūnus paklausė savo tėvo: „ar šitas?". H. L. pasakė: „šitas". Tada H. L. priėjo prie jo, atsisėdo jam ant krūtinės, nes tuo metu jis gulėjo ant nugaros ant žemės ir pradėjo mušti kumščiais į veidą. Kiek buvo suduota smūgių, negali nurodyti, tačiau nemažiau kaip 10 kartų. Po to šis atsistojo, o jis liko gulėti ant žemės. Šalia stovėję vyrai, kurie jį atvežė, pradėjo vėl spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek jam buvo suduota smūgių, negali nurodyti. Po to jį įgrūdo į bagažinę ir nuvežė prie jo namų. Automobilis sustojo, jį ištraukė iš bagažinės, numetė ant žemės ir vėl spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Po to tie vyrai atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Kai tie vyrai įsibrovė į D. butą, vienas iš šių šaukė: „kur D.?". Jis sakė, kad nežino kur ji yra, nors D. tuo metu buvo kitame kambaryje ir atpažino šį iš balso. Po įvykio sakė, kad tai buvo M. L.. Dėl 2017 m. birželio 22 d. įvykio kuomet buvo sumuštas, jis niekam pretenzijų neturi. Visi asmenys, t. y. E. L., M. L. ir H. L. jo atsiprašė, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Jis su šiais susitaikė ir civilinio ieškinio byloje nereikš. Kai asmenys įsilaužė į butą, šie nesulaužė durų plokštės, tiesiog stipriau patraukus duris, šie įkišo ranką į vidų ir atidarė kablį, todėl jokios turtinės žalos dėl durų nepatyrė (t. 2, b. l. 45-47; 64-66);
- liudytojos D. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji gyvena duomenys neskelbtini), su sugyventiniu A. J.. 2017 m. birželio 21 d. vakare su sugyventiniu nuėjo miegoti. Ji miegojo dideliame kambaryje, o A. miegamajame. 2017-06-22 apie 1.00 val. nakties, ji miegodama lovoje pabudo nuo garso, panašaus į automobilio variklio garsą. Ji girdėjo, kad kažkas kalba pašnibždomis. Po to išgirdo duslų beldimąsi į jos buto duris. Po kurio laiko kažkas pradėjo į duris daužyti stipriau. Jos sugyventinis A. J. atsikėlė ir nuėjo prie durų. Ji girdėjo kaip šis paklausė: „kas ten?" Kažkas už durų atsakė lenkų kalba: „atidaryk, turim išgerti". Pagal šio žmogaus balsą ji suprato, kad tai jos kaimyno H. L. sūnus. A. J. pasakė, kad iškvies policiją. Tada ji išgirdo kaip kažkas sudavė smūgius į duris ir išlaužė įėjimo durų medžio pluošto plokštę. Po to greičiausiai šie atidarė duris iš vidaus ir užėjo į butą. Ji pati asmeniškai nematė kas užėjo į butą, nes buvo kambaryje. Ji tik girdėjo kaip L. paklausė: „tu R.?". A. J. atsakė: „aha, aš R.". Tada tas pats balsas pasakė rusiškai: „renkis, pasivažinėsime". A. J. pradėjo rengtis. Po to išgirdo kito vyro balsą, kuris pasakė: „davai greičiau važiuojame, kur D.?", po to ji girdėjo, kaip visi išėjo iš buto. Ji tuo metu stovėjo už spintos savo kambaryje. Ji girdėjo kaip šie išėjo iš namo ir pradėjo mušti A. lauke, šis atsidusdavo nuo skausmo. Po to ji išgirdo, kad kažkas pasakė: „davai jį į bagažinę". Išgirdo uždaromos bagažinės garsą ir automobilis išvažiavo. Tada ji nubėgo pas kaimyną V. S. ir paprašė paskambinti į policiją, kalbant su policija, pamatė vėl atvažiavusį automobilį prie jos namo. Atstumas nuo jos namo iki V. S. namo yra apie 20 m. Ji girdėjo kaip iš bagažinės išmetė A. ant žemės ir dar spardė. Ji nematė kas tai darė ir kiek šių buvo, nes lauke buvo tamsu. Sudavę A. smūgius, vyrai atsisėdo į automobilį ir išvažiavo keliu link (duomenys neskelbtini). Pirmos apklausos metu ji sakė, kad buvo išlaužta įėjimo durų medžio pluošto plokštė, kuri buvo įstatyta į duris. Iš tikrųjų ji nebuvo išlaužta, o tiesiog patraukta, dėl plokštės pretenzijų niekam neturi. Dėl M. L. ir E. L. įsibrovimo į jos butą, ji pretenzijų neturi (t. 2 b. l. 69-71; 73-75; 77-79);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2104/2017 (01) kurioje nurodyta, kad A. J. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kakle, krūtinėje, dešiniame petyje, dešiniame žaste ir nugaroje, odos nubrozdinimai dešiniame ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje ir nugaroje, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, nosikaulių, kaktikaulio kairės pusės ir kairio viršutinio žandikaulio lūžiai. Gydytojo neurochirurgo diagnozuota ūminė dešiniojo galvos smegenų pusrutulio subdurinė hematoma nėra patvirtinta gydytojo radiologo bei šios diagnozės nėra kito gydytojo neurochirurgo išvadoje, todėl tai sužalojimu nevertinama. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017-06-22. Dėl veido kaulų lūžių, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 16 trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, kadangi tiek nubrozdinimai, tiek kraujosruvos morfologiškai atitinka apie 1 savaitės gijimo laikotarpį. Visumoje sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Nustatyti, kuris būtent sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant, nėra galimybės. Mažai tikėtina, kad veido kaulų lūžiai galėjo būti padaryti griūnant, kadangi lūžiai yra daugybiniai ir išoriškai veide nėra plačių nubrozdinimų ar kraujosruvų, kas būdinga nugriuvimui ir atsitrenkimui į kietą paviršių (t. 2 b. l. 54-55);
- liudytojos A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. birželio 22 d. naktį ji miegojo savo namuose. Apie 2.00 val. nakties išgirdo, kad kažkas beldžiasi į langą. Po to išgirdo kaimynės D. R. balsą. Ši beldėsi į langą ir sakė, kad pas šią bėda. Ji pagalvojo, kad ši susimušė su savo sugyventiniu. Ji pasakė, kad neatidarys, nes bijo. Tuo metu ji buvo viena namuose. Tada D. apsisuko ir nuėjo pas kitą kaimyną vardu V. S.. Po kelių minučių šio name įsijungė šviesa. Ji liko namuose, žiūrėjo pro langą, tačiau nieko nematė, nes lauke buvo tamsu (t. 2 b. l. 85-87);
- liudytojo V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 metais birželio mėnesį, prieš Jonines, jis buvo namie ir naktį miegojo. Jį pažadino skambučio garsas. Atsikėlė ir atidaręs duris pamatė stovinčią kaimynę D. R.. Ši šaukė, kad žudo šios sugyventinį. Jis davė D. savo telefoną ir ši paskambino policijai. Ši aiškino, kad sugyventinį išvežė iš namų prieš tai įsibrovę į butą nepažįstami vyrai. Taip pat sakė, kad šį muša. Vienu momentu D. sušaukė, kad šie grįžo. Jis pažiūrėjo ir pamatė automobilio žibintus. Kiek pamena, matė du siluetus, kurie kojomis ir rankomis mušė kažką ant žemės. Jis girdėjo, kad kažkas, kuris gulėjo ant žemės dūsavo ir reaguodavo į smūgius. Tų žmonių veidų jis nematė. Kažkas dar buvo trečias, nes automobilis važinėjo pirmyn ir atbulas kelis metrus. Automobilio numeris buvo apšviestas, todėl jis suspėjo užsirašyti valstybinių numerių numerį ir modelį. Tuo metu buvo apie 2.00 val. nakties. Viskas vyko apie 4 minutes. Kai jis priėjo prie D., ši grąžino jam telefoną. Automobilis tuo metu išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Kaip atrodė tie vyrai, jis nematė. Atstumas nuo jo iki to automobilio buvo apie 30-40 metrų (t. 2 b. l. 89-91);
- liudytojo R. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. birželio 21 d. vakare apie 22.00 val., jis susitiko su savo draugu E. L. (duomenys neskelbtini). Kartu nuėjo į parduotuvę, tuo metu prie parduotuvės stovinčio automobilio sutiko E. draugą, kaimyną. Šis buvo su kitu vyru, kurio pravardė „O.". Vyrai stovėjo prie automobilio. Šie paklausė jų ar nori pasivažinėti, jie sutiko. Jie važiavo į duomenys neskelbtini), automobiliu „Audi", tamsiai raudonos spalvos. Už vairo buvo E. kaimynas. Šalia šio sėdėjo vyras, kurio pravardė „O.". Jis kartu su E. sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės. Jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), sustojus automobiliui, išlipo E., šio kaimynas ir jis. Vyras, kurio pravardė „O.", liko automobilyje. Jie nuėjo pas E. tėvą. E. tėvo name buvo blogas oras, jį supykino ir jis išėjo iš namo bei nuėjo į automobilį. Vyras, kurio pravardė „O.", miegojo automobilyje, jis atsisėdo ant galinės sėdynės ir užmigo. Po kurio laiko atėjo E. ir šio kaimynas, pasakė, kad kai atvažiuos į duomenys neskelbtini), jį pažadintų ir vėl užmigo. Kas vyko toliau, negali nurodyti. Kas vyko pas E. tėvą name ir kur jie važinėjosi, jis nežino, nes visą laiką miegojo. Apie 4.30 val. ryte jį pažadino prie jo namo (duomenys neskelbtini). Kitą dieną E. jam pasakė, kad jis pramiegojo daug įdomių dalykų. Šis pasakė, kad buvo nuvažiavę išsiaiškinti dėl šio tėvo pas vieną vyrą. Kaip suprato iš E. žodžių, tas vyras lindo prie tėvo ir šis nuvažiavo išsiaiškinti. Suprato, kad šie mušėsi, tačiau kas ir su kuo mušėsi, jis nežino. Jis nematė ir nieko negirdėjo kaip šie naktį mušėsi (t. 2 b. l. 93-94);
- liudytojos L. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 metais birželio mėnesį, ji su sugyventiniu H. L. nuėjo miegoti. Kažkur po vidurnakčio išgirdo beldimą. H. atsikėlė ir nuėjo prie durų. Ji irgi atsikėlė. Kiek pamena į jų butą užėjo trys vyrai, kurių ji nepažinojo. Vienas iš šių buvo, kaip vėliau paaiškėjo, H. sūnus E. L.. Kitų dviejų vyrų ji nepažįsta ir atpažinti negalės. Kiek pamena, vienas iš tų dviejų vyrų labai greitai išėjo iš buto. Šie atsivežė su savimi alaus. Vyrai pavaišino ją ir H. alumi. Apie ką kalbėjo H. ir tie du vyrai, ji neprisimena. Po kurio laiko šie susiruošė važiuoti. H. išėjo iš buto vaikinus palydėti. Ji tuo metu nuėjo miegoti (t. 2 b. l. 96-98);
- V. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad A. J. nepažįsta. 2017 metais, vasaros metu, jis keletą dienų gyveno pas močiutę J. V.. Tomis dienomis jam reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) registruotis darbo biržoje. Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) yra 32 km. Jis paskambino kaimynui M. L. ir paprašė, kad šis surastų automobilį ir atvažiuotų jo paimti iš močiutės bei nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną apie pietus, 11.00 val. atvažiavo M. L. kartu su J. I. automobiliu „Audi 80". Kiek pamena, J. buvo išgėręs. Šie su savimi atsivežė alaus ir jie dar išgėrė. Po kurio laiko jie išvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pakeliui jie užvažiavo pas kitą jo močiutę A. L.. Už vairo buvo J. I.. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą prie parduotuvės. Parduotuvėje jis pridavė tuščius butelius, nupirko ledų ir jie nuvažiavo trise į (duomenys neskelbtini). Automobiliu įvažiavo į M. L. namo kiemą, automobilyje gėrė alų. Po to jis nusprendė eiti namo, nes jam buvo bloga. M. ir J. liko sėdėti automobilyje. Ką šie darė po to ir kiek laiko sėdėjo automobilyje, jis nežino (t. 2 b. l. 151-152);
- J. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 metais, jis buvo (duomenys neskelbtini), važinėjo su tėvui priklausančiu automobiliu „Audi 80". Kartu su juo buvo pažįstamas M. L.. Jie važinėjo, gėrė alkoholinius gėrimus. Vienu metu M. susiskambino su savo pažįstamu, kuris paprašė atvažiuoti šį paimti į (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, tas pažįstamas buvo V. L.. Jie automobiliu važiavo iki (duomenys neskelbtini) kaimo, po to kelią rodė M.. Atvažiavo į kaimą, kur pats buvo pirmą kartą. Po 5 minučių iš namo išėjo V. L., atsisėdo į automobilį ir jie pradėjo važiuoti. Pakeliui užvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę, kur V. pridavė tuščius butelius, nupirko dar alaus. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini) pas M. L.. Automobilį pastatė M. kieme. Po kurio laiko V. išėjo namo. Jis su M. nuėjo pas vaikiną vardu A. D.. Būdami pas A. namie gėrė alkoholinius gėrimus, ir liko nakvoti. Kitą dieną atsibudo, nuėjo paimti iš M. L. namo kiemo tėvo automobilį. M. atsisėdo už vairo ir jie išvažiavo. Jis nepažįsta A. J., niekas jo neprašė šio sumušti (t. 2 b .l. 141-142);
- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus įvykio vietos apžiūrą nusikalstamos veikos pėdsakų ar daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, neužfiksuota (t. 2 b. l. 41-43);
- apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti du garso įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad 2017-06-22 01:42:16 val. ir 2017-06-22 01:42:43 val. į Bendrąjį pagalbos centrą iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino moteris, kuri prisistatė D. R. ir pranešė, kad jos vyrą sumušė ir išvežė iš namų ( t. 2 b. l. 115-120).
Dėl veikų kvalifikavimo
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-308-942/2017).
Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis E. L., būdamas viešoje vietoje, kur gali lankytis pašaliniai žmonės ir kur galima patekti bet kam ir bet kada, t.y. prie namo (duomenys neskelbtini), naktį išdaužė lango stiklą ir neturėdamas jokių apibrėžtų motyvų ir tikslų ir įsibrovė į nukentėjusiųjų būstą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. L., nakties metu įsibrovęs į nukentėjusiųjų S. K. ir J. B. būstą, juos pažadino iš miego, be jokios priežasties ne tik kad juos sumušė, padarydamas S. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, o J. B. sukeldamas fizinį skausmą, bet ir daužė indus, baldus, langą, sudaužė televizorių, numesdamas jį ant žemės, kad neabejotinai sutrikdė ne tik nukentėjusiųjų rimtį ir tvarką, trukdė jiems ilsėtis, bet šį triukšmą galėjo girdėti ir bet koks netoliese atsiradęs asmuo. Todėl E. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR BK 284 straipsnį.
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą dalyje dėl kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo pagal LR BK 146 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamieji E. L. ir M. L. neteisėtai suvaržė nukentėjusiojo A. J. laisvę pasirinkti savo buvimo vietą, nes panaudoję prieš jį smurtą, jėga patalpino į automobilio bagažinę ir laikė jį tam tikrą laikotarpį.
Pagal BK 146 str. 2 d. atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
Pažymėtina, kad šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tiek naudojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan.
Tiek patys kaltinamieji, tiek nukentėjusysis A. J. nurodė, kad nukentėjusysis prieš jo valią buvo išvestas iš namų, mušamas, prievarta patalpintas į automobilio bagažinę, vežamas į įvairias vietas ir toliau mušamas, kas neabejotinai patvirtina, jog A. J. buvo atimta laisvė, prieš tai panaudojus smurtą, todėl kaltinamųjų E. L. ir M. L. veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 146 straipsnio 2 dalį.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. L., M. L. ir H. L. nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam A. J.. Jų kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pačių kaltinamųjų parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2104/2017 (01) nurodyta, kad A. J. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kakle, krūtinėje, dešiniame petyje, dešiniame žaste ir nugaroje, odos nubrozdinimai dešiniame ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje ir nugaroje, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, nosikaulių, kaktikaulio kairės pusės ir kairio viršutinio žandikaulio lūžiai. Gydytojo neurochirurgo diagnozuota ūminė dešiniojo galvos smegenų pusrutulio subdurinė hematoma nėra patvirtinta gydytojo radiologo bei šios diagnozės nėra kito gydytojo neurochirurgo išvadoje, todėl tai sužalojimu nevertinama. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017-06-22. Dėl veido kaulų lūžių, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 16 trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, kadangi tiek nubrozdinimai, tiek kraujosruvos morfologiškai atitinka apie 1 savaitės gijimo laikotarpį ir t.t. Atsižvelgus į tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai padaryti ne mažiau 16 trauminių poveikių, kaltinimas šioje dalyje tikslintinas.
Nors kaltinamasis H. L. iš pradžių nedalyvavo mušant nukentėjusįjį A. J., nukentėjusysis prie H. L. namų buvo atvežtas atėmus jam laisvę ir jau sumuštas, tačiau kaltinamasis H. L., matydamas, kad nukentėjusįjį kiti kaltinamieji ištraukė iš bagažinės, numetė ant žemės, mušė, pats taip pat puolė jį mušti, suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į galvą, todėl, teismo vertinimu, darytina išvada, kad viso ne mažiau 16 smūgių buvo suduota nukentėjusiajam bendrais kaltinamųjų: E. L., M. L. ir H. L. veiksmais.
Dėl bausmės ir daiktinių įrodymų
E. L. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje, padarė būdamas nepilnametis, neteistas (3 t., 112-113 b. l.), baustas administracine tvarka (3 t., 114-117 b. l.), šiuo metu niekur nedirba. Nusikalstamais veiksmais padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino (t 1. b. l. 169-70; t. 2 b. l. 110), nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi bei atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupėjė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų skaičių (3 nusikaltimai), pavojingumo laipsnį, iš kurių du nusikaltimai priskiriami nesunkiems nusikaltimams (BK 284 str. ir 138 str. 1 d) ir vienas - apysunkiams (BK 146 str. 2 d.), (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), motyvus ir tikslus (be jokių apibrėžtų motyvų ir dėl mažareikšmių dingsčių), kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę (nedirbantis, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje padarė būdamas nepilnametis), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančiais aplinkybes, nukentėjusių, nereiškiančių byloje civilinių ieškinių ir pretenzijų kaltininkui valią, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. L. paskyrus už kiekvieną nusikaltimą atskirai arešto bausmes. Arešto bausmė parinktina ir už pirmąją veiką, nepasant to, kad ją padarė būdamas nepilnametis, tačiau būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiems susitaikius, po to vėl darė nusikaltimus, pasižyminčius ypatingu įžulumu – vėl nakties metu įsibrovė į nukentėjusiojo namus, atėmė jam laisvę, naudojo fizinį smurtą. Parenkant bausmės rūšį taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka už viešosios rimties ir tvarkos trikdymą (t. 3, b.l. 114-117), už grubius KET pažeidimus, paskirtų baudų nesumoka, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad E. L. yra linkęs daryti nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, o paskirtos baudos jam neturi jokio teigiamo poveikio, jis nedaro reikiamų išvadų dėl savo elgesio.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos už veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, tarpusavyje bendrintos pirmiausia apėmimo būdu, po to – su bausme, paskirta už veiką, numatytą BK 284 straipsnyje – dalinio sudėjimo būdu - vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis. Galutinė subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio tvarka mažintina vienu trečdaliu.
M. L. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas (3 t., 9-12 b. l.), baustas administracine tvarka (3 t., 47- 49 b. l.), šiuo metu dirba, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupėjė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, iš kurių vienas nesunkus nusikaltimas (BK 138 str. 1 d.) ir vienas apysunkis (BK 146 str. 2 d.), (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančiais aplinkybes, nukentėjusių, nereiškiančių byloje civilinių ieškinių ir pretenzijų kaltininkui valią, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. L. paskyrus už kiekvieną nusikaltimą atskirai laisvės atėmimo bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos už veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, tarpusavyje bendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas veikas kaltinamasis M. L. padarė prieš priimant jo atžvilgiu 2018-05-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendį, galutinė bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu bendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę. Kadangi pagal 2018-05-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendį kaltinamasis bausmės neatliko, į bausmės laiką neįskaitytina atliktos bausmės dalis. Galutinė subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio tvarka mažintina vienu trečdaliu.
H. L. nusikalstą veiką padarė būdamas neteistas (3 t. b. l. 79), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 80-81), šiuo metu niekur nedirba. Nukentėjusiojo atsiprašė, susitaikė. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 138 sr. 1 d.) (BK 11 straipsnio 3 dalis), motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančiais aplinkybes, nukentėjusio, nereiškiančio byloje civilinio ieškinio ir pretenzijų kaltininkui valią, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti H. L. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri BK 64¹ straipsnio tvarka mažintina vienu trečdaliu.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – vokas, kuriame laikmena (CD-R diskas) su garso įrašais, gautais elektroniniu paštu iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus, saugomas su bylos medžiaga (prisegtas prie bylos viršelio), paliktinas prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vokas, kuriame laikmena (DVD-R diskas) su nepilnamečio R. K. filmuota apklausa, saugomas su bylos medžiaga (prisegtas prie bylos viršelio) paliktinas prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vokas, kuriame laikmena (CD-R diskas) su telefonų išklotinėmis, saugomas su bylos medžiaga (prisegtas prie bylos viršelio) paliktinas prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vokas, kuriame yra E. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. 14119041, saugomas su bylos medžiaga (prisegtas prie bylos viršelio) grąžintinas E. L. nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė du civilinius ieškinius vieną - 18,92 eurų (t. 1 b. l.163-164) dėl nukentėjusiojo S. K. gydymo, kitą - 68,24 eurus (t. 2 b. l. 101-102) dėl nukentėjusiojo A. J. gydymo. Kadangi E. L. atlygino padarytą žalą (t.1 b. l. 169-170), Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinių ieškinių (2 t. b. l. 110). Civilinių ieškinių atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinių ieškinių nutrauktinas (BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. L. (E. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje bei nuteisti:
-pagal BK 284 straipsnį – 15 (penkiolikos) parų areštu;
-pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų areštu;
-pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų areštu;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti pirmiau apėmimo būdu (pagal BK 138 str. 1 d. ir 146 str. 2 d.), po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis - dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį ir galutinę subendrintą bausmę skirti – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę, o kardomąją priemonę - dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant bausmę dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl jo nutraukti.
M. L. (M. L.), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje bei nuteisti:
-pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams;
-pagal BK 146 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimu būdu ir galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti su 2018 m. gegužės 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų, teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. L. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. būtą laiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
H. L. (H. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant pradėti dirbti, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje; uždrausti turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, H. L. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje; uždrausti turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholį.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – voką, kuriame laikmena (CD-R diskas) su garso įrašais, gautais elektroniniu paštu iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus, saugomą su bylos medžiaga (prisegtas prie bylos viršelio), palikti prie bylos. Voką, kuriame laikmena (DVD-R diskas) su nepilnamečio R. K. filmuota apklausa, saugomą su bylos medžiaga (prisegtas prie bylos viršelio) palikti prie bylos. Voką, kuriame laikmena (CD-R diskas) su telefonų išklotinėmis, saugomą su bylos medžiaga (prisegtą prie bylos viršelio) palikti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Voką kuriame yra E. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. 14119041, saugomą su bylos medžiaga (prisegtas prie bylos viršelio) grąžinti E. L., pradėjus vykdyti bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.