Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č. ir jo gynėjai advokatei Kristinai Pugačienei,

mažamečio nukentėjusiojo A. Č. atstovei pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), LR piliečiui, lietuviui, turinčiam aukštąjį (sporto ir optometrijos) išsilavinimą, dirbančiam (duomenys neskelbtini), išsituokusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė

A. Č. 2019 m. gegužės 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nurodant, kad jis nesugebėjo tinkamai prižiūrėti ir rūpintis savo mažamečiu sūnumi A. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), dėl ko sūnus 2019 m. kovo 2 d. 17¹⁶ val. išėjo iš namų adresu (duomenys neskelbtini), paskambino į bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir paprašė pagalbos, teigdamas, kad tėvas A. Č. jį gaudo ir žada mušti, kad jis bijo tėvo ir bėga nuo tėvo. Tokiu elgesiu A. Č. pažeidė LR vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996 m. kovo 14 d. įstatyme Nr. I-1234 įtvirtintus vaiko interesų prioriteto ir individualizavimo principus, pažeidė šio įstatymo 20 straipsnį, 31 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 1 punktą, 6 dalį.

Sūnui A. Č., teismo sprendimu gyvenančiam su tėvu, teismo ekspertai konstatavo psichikos sutrikimą - kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl įtariamosios (motinos) J. Č. veiksnių (fizinio ir emocinio smurto), trikdantis jo kasdieninį emocinį funkcionavimą bei adaptaciją ir išliekantis iki dabar. Vaikų psichiatrijos klinikoje (A. Č.) nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0). Pagal medicinos dokumentų išrašą vaikas yra aktyvus, bendraudamas su suaugusiais stokoja distancijos, blaškosi, stebima astenzija, padidintas jautrumas, dirglumas, vaikas stokoja motyvacijos mokytis, emocijos labilios, stebima pažeminta nuotaika. Elgesys probleminis, gali būti hiperdinamiškas, su manipuliacijos ir isterijos požymiais. Socialinė adaptacija patenkinama, savo poelgių kritiškai nevertina, bendraudamas su tėvu sūnus linkęs prieštarauti. Sūnus lankosi pas psichologą.

2019 m. kovo 2 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su sūnumis nuvažiavo į baseiną maudytis, viskas buvo puiku. Važiuojant mašina iš baseino, sūnus klausė, ar galės namie žaisti su kompiuteriu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė, kad galės (žaisti), bet tik po to, kai susitvarkys namus. Grįžo namo apie 16 val. Užlipęs į antrą aukštą, A. paklausė, ar gali eiti žaisti su kompiuteriu į biblioteką. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė, kad jis turės susitvarkyti namus. Laiptinėje ant laiptų sūnus metė plaukimo krepšį ir apsisukęs ėmė laiptais leistis žemyn. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo manė, kad sūnus nori išeiti į lauką, pabūti vienas, sutvardyti savo emocijas. Jam pasirodė, kad sūnus buvo pavargęs, dirglus. Pagalvojo, kad sūnus pabus lauke, nusiramins ir sugrįš.

Gamindamas virtuvėje valgį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per langą pamatė, kad sūnus eina bibliotekos pusėn. Paruošė valgį ir apie 16³⁰ val. paskambino A., kad šis grįžtų pavalgyti šilto maisto. Sūnus atsakė, kad neis, kad eina į biblioteką, lygtais minėjo esančią Trakų gatvėje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo liepė sūnui grįžti. Tuo pokalbis baigėsi.

Maždaug po 5 min., 16⁵⁴ val., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vėl paskambino sūnui ir griežtai prašė grįžti namo. Sūnus pasakė, kad bijo jo (tėvo), kad jis (tėvas) dabar jį bars. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškino sūnui, kad nebars, liepė grįžti namo pavalgyti, priešingu atveju atvažiuos jį pasiimti. Sūnus pasakė, kad vis tiek toliau eis į biblioteką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sėdo į mašiną ir važiavo Aušros alėja. Pamatė A., einantį Aušros al. ir Tižės g. sankryžos link. Atsidaręs automobilio langą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mojo sūnui ranka, kad ateitų į mašiną. Pasuko į bažnyčios kiemą, sustojo aikštelėje, balsu ir rankos mostais kvietė sūnų ateiti į mašiną. Sūnus apsisuko į priešingą pusę ir nubėgo Varpo gatvės link.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vėl sėdo į mašiną ir įsuko į Varpo gatvę, bet sūnaus neberado. Paskambino pagalbos telefonu 112, pasakė, kad ieško vaiko, matė, kaip jis nubėgo, bet šiuo metu jo neranda. Į (tolesnius) skambučius, kurių buvo apie 30, A. neatsiliepė, nors telefonas buvo įjungtas. Vėliau sūnaus telefonas buvo išjungtas, greičiausiai dėl to, kad išsikrovė.

Netoliese, (duomenys neskelbtini), gyvena vaiko motina J. Č.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privažiavo prie namo, sulaukė pareigūnų, su pareigūnais užėjo pas J. Č. pasiteirauti, ar pas ją nėra sūnaus. Buto durų niekas nedarė, motinos nebuvo namie.

Tuomet administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuvyko ieškoti vaiko į Purienų gatvėje esantį policijos komisariatą. Jam pranešė, kad sūnus yra ieškomas ir laukiama „vaiko teisių“ specialistų. Po kurio laiko vaikas buvo pristatytas į komisariatą, atvyko „vaiko teisių“ specialistai.

Su sūnumi kalbėjo atskirai „vaiko teisių“ specialistai, po to kalbėjo visi trys, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, sūnus ir „vaiko teisių“ specialistai. Pokalbio metu aptarė problemas, išsiaiškino tarpusavio santykius. Atsargumo sumetimais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paprašė apklausti A. Č. brolį J., kuris matė, jog jis (A. Č.) su A. nesibarė. (Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai) J. nekvietė.

Kadangi A. pasiskundė, jog jam skaudą gerklę, buvo nuspręsta važiuoti į vaikų poliklinikos priėmimo skyrių. Medikai tuo pačiu apžiūrėjo sūnaus kūną, ar nėra sumušimų ar kitų smurto žymių. Žymių nerado, temperatūra buvo šiek tiek padidėjusi, matyt, dėl to, kad sūnus išėjo nepasiėmęs pirštinių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasitarė su A. ir nusprendė, kad šį vakarą sūnus permiegos pas močiutę A. Č.. „Vaiko teisių“ specialistai apžiūrėjo, kad aplinka saugi, ir visi išsiskirstė. Tą pačią dieną apie 22 val. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kalbėjo su A. telefonu. A. jautėsi gerai, išreiškė atsargų norą grįžti atgal pas jį (tėvą) į namus, bet jie nusprendė, kad jau vėlu, kad sūnus išmiegos pas močiutę, o ryte spręs (ką daryti ).

Kitą rytą 11 val. A. išreiškė norą grįžti namo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad turi susisiekti su specialistais ir, jeigu jie leis, jis sūnų pasiims. „Vaiko teisių“ specialistas pasakė, kad nėra kliūčių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bendrauti su A. ir grįžti sūnui į namus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasiėmė A. iš savo motinos, visi nuvyko į restoraną pietų, o po to grįžo namo.

Su sūnumi apie minėtą situaciją gal ir kalbėjo, neatsimena ką būtent. Vaiko emocinė ir psichinė būsena labai nestabili. Gydytojų teigimu, toks sūnaus elgesys gali kartotis, elgesys gali paaštrėti. Gydytojai patarė į tai reaguoti kaip į ligą ir mokyti vaiką tvardyti emocijas. Problemos su A. prasideda tada, kai šis grįžta iš susitikimų su motina. Sūnaus elgesys labai stipriai pasikeitė, kai motinai baigėsi kardomoji priemonė ir ji ėmė susitikinėti su vaikais. Prieš tris dienas (iki įvykio) A. buvo susitikęs su motina. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įtaria, kad motina vaiką primokė taip elgtis, t. y. kad neišpildžius jo norų, bėgtų į lauką ar bėgtų pas ją. Labai dažnai po susitikimų su motina sūnaus emocijos būna nevaldomos, sūnus būna išbalansuotas. Būna, kad sūnus net verkdamas išbėga iš pasimatymų su motina anksčiau laiko. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tenka ilgai guosti ir atstatinėti sūnų psichologiškai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, kad sūnų šiuo atveju ištiko isterijos priepuolis, jis nesuvaldė savo emocijų. Gali būti, kad pamatęs tėvą, atvažiuojantį pasiimti vaiko automobiliu, sūnus išsigando ir isterija dar paaštrėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo auklėja abu sūnus, kartais pasako griežčiau nei įprastai. Gali būti, kad vaikas, turintis emocinių ir psichologinių problemų, sureaguoja neadekvačiai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš šios situacijos pasimokė, pamoka skausminga. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, kad sūnus manipuliuoja tėvu, apie tai kalbėjo su psichologu. Sūnus suprato, kad gali manipuliuoti, kad gali jį (tėvą) gąsdinti „vaiko teisėmis“. Šiuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir sūnus dar labiau dirba su psichologu, stengiasi padėti sūnui.

Teismo posėdyje A. Č. nesutiko, kad padarė inkriminuotą nusižengimą, ir teigė, kad 2019 m. kovo 2 d. su sūnumi A. buvo baseine. Gali būti, kad A. nuvargo. A. norėjo grįžęs namo žaisti kompiuteriu. Jis (A. Č.) iškėlė sąlygą, kad pirmiausia reikia sutvarkyti jūrų kiaulytės narvelį. Tada sūnus A. prašėsi prie kompiuterio į biblioteką. Saugumo sumetimais jis (A. Č.) neleido sūnui eiti prie kompiuterio į biblioteką. Tada A. pradėjo elgtis neadekvačiai: metė krepšį ir išbėgo iš laiptinės. Jis (A. Č.) galvojo, kad A. pabus vienas, nusiramins ir grįš. Jis (A. Č.) iškepė kotletų ir kelis kartus skambino A. kviesdamas namo pietų. A. namo nėjo. Jis (A. Č.) pasakė A., kad atvažiuos jo pasiimti prie katedros. Matė, kaip prie sankryžos A. apsisuko ir nubėgo kiemais Varpo g. link. Jis (A. Č.) paskambino BPC, kad padėtų surasti vaiką. Nuvyko į PK. Policijos pareigūnai surado A. ir pristatė į PK, apklausinėjo be VTAS ar psichologo. Kadangi A. pasiskundė, jog jam skauda gerklę, nuvyko į klinikas. Gydytojai nustatė, kad A. gerklė paraudusi, pakilusi temperatūra. Jis (A. Č.) paprašė medikų apžiūrėti A. kūną. Medikai apžiūrėjo, sužalojimų neužfiksavo. Naktį iš 2019 m. kovo 3 į 4 d. A. praleido pas močiutę, vėliau grįžo namo. Po kurio laiko jam (A. Č.) pradėjo ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą ir pritaikė kardomąsias priemones – gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. Č.. A. perdavė motinai. Ši patalpino A. į psichiatrinę ligoninę. Po kelių savaičių A. išėjo iš psichiatrinės ligoninės, jam (A. Č.) panaikino kardomąsias priemones ir dabar jie gyvena kartu.

Pasak A. Č., būna, kad, bendraudamas su vaikais, jis juos apibara. A. mokosi 5 klasėje, mokosi nenoriai. A. būdingas impulsyvumas, isterinės scenos, jis yra linkęs laužyti taisykles, nesilaikyti drausmės, užeina pykčio priepuoliai, pvz., daužo galvą į duris; kalba, kad eis į ežerą skandintis. A. 2 savaites lankosi pas mokyklos psichologę. A. Č. įsitikinimu, tokia A. emocinė, psichologinė būklė yra motinos neteisėto elgesio su vaiku ilgalaikė pasekmė.

Apžiūros 2019 m. kovo 27 d. protokole (b. l. 79-81) aprašyti A. Č. 2019 m. kovo 2 d. 17¹⁰ val. ir 17²⁰ val. skambučių BPC garso įrašai. A. Č. nurodo, kad išėjo iš namų ir tėtis dabar jį gaudo su mašina. Bijo tėčio, tėtis jam trenks. Slepiasi, nes bijo, kad tėtis jį suras.

Šiaulių apskrities VPK vyresnysis tyrėjas G. B. 2019 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodė (b. l. 12-13), kad 2019 m. kovo 2 d. 17¹⁶ val. gavo pranešimą, jog, pasak pranešėjo A. Č., jį gaudo tėvas ir žada jį mušti, jis bijo tėvo ir nuo jo bėga. Nuvyko pranešėjo nurodytu adresu ir rado A. Č.. Iškvietė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Jis (G. B.) klausė A. Č., kas nutiko, kad jis bėgo nuo savo tėvo. A. Č. paaiškino, kad tėvas pastaruoju metu darosi vis agresyvesnis ir piktesnis, dažnai ant jo šaukia, kol jis (A. Č.) apsiverkia. Jam apsiverkus, tėvas dar kelias minutes šaukia. Matėsi, kad vaikas yra susijaudinęs ir išsigandęs. Jis (G. B.) klausė, ar tėtis jį mušė. A. Č. nurodė, kad tėtis jo nemušė, tik dažnai šaukia. A. Č. nurodė, kad maždaug prieš pusmetį kelionės metu tėvas ant jo šaukė ir jį stipriai stumtelėjo, bet jam neskaudėjo ir jis nenugriuvo. A. Č. pasakojo, kad pasiilgo savo mamos J. Č., tačiau negali pas ją eiti, nes motinai iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad sudavė jam (A. Č.) sąsiuviniu per veidą. Pasak A. Č., tėtis draudžia bendrauti su mama ir labai pyksta, kai jis apie ją paklausia.

Apklausta liudytoja K. J. parodė (b. l. 86-87), kad 2019 m. kovo 2 d. su vyriausiuoju patruliu G. G. gavo budėtojo nurodymą vykti prie (duomenys neskelbtini), kur yra iš namų išėjęs A. Č.. Nuvyko ten, tačiau A. Č. nerado. Po to nuvyko pas vaiko tėvą. Berniuko tėvas aiškino, kad sūnus klausė, ar galės eiti į biblioteką, jis (tėvas) to daryti neleido, tada sūnus pabėgo ir dabar gali būti pas motiną. Vėliau liudytoja K. J. gavo budėtojo pranešimą, kad berniukas yra PK Aušros al., Šiauliuose. Nuvyko ten. A. Č. laukė PK informacijos skyriuje, atrodė išsigandęs. Liudytoja K. J. nuvežė A. Č. į PK Purienų g., Šiauliuose. Vaikas pasakojo, kad slapstėsi nuo tėvo, nes bijojo, kad tėvas jį pamatys ir suras; kad bėga nuo tėvo nebe pirmą kartą. Liudytoja K. J. klausė vaiko, kodėl jis taip elgiasi. A. Č. teigė, kad tėvas ant jo rėkė, kad konfliktai su tėvu kartojasi nuolat ir jis nori gyventi su mama. Liudytojai K. J. susidarė įspūdis, kad berniukas tokioje situacijoje yra nebe pirmą kartą, nes jis elgėsi ramiai, vartojo jo amžiui sudėtingas frazes, teisinę kalbą, pvz. „mamai skirta kardomoji priemonė“, „apribojimai“, „psichologinis smurtas“ ir kt.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos dokumentų 2019 m. kovo 26 d. išraše / siuntime sakoma (b. l. 85), kad A. Č. nustatyta diagnozė: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai (Z61.8), aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0). Objektyvi būklė: A. Č. yra aktyvus, nepasėdi ramiai. Dėmesys pokalbio metu blaškus, stebima astenizacija, padidintas jautrumas, dirglumas. Bendraudamas su suaugusiais stokoja distancijos. Mąstymas nuoseklus. Aktyvios psichoprodukcijos nestebima. Intelektas normalus pagal amžių. Vaikas stokoja motyvacijos mokytis, emocijos labilios, stebima pažeminta nuotaika. Elgesys probleminis, gali būti hiperdinamiškas su manipuliacijos ir isterijos požymiais. Socialinė adaptacija patenkinama, savo poelgiams nekritiškas. Bendraudamas su tėvu vaikas yra linkęs prieštarauti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) 2019 m. kovo 15 d. rašte nurodė (b. l. 22-24), kad A. Č. ir J. Č. tėvai J. Č. ir A. Č. nuolat kreipiasi į VTAS specialistus dėl netinkamo tėvo/ motinos elgesio su vaikais ar dėl vaikų bendravimo su vienu iš tėvų, dalyvavimo juos auklėjant.

2019 m. kovo 2 d. VTAS specialistai (budėtojai) iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad A. Č. yra susipykęs su savo tėvu ir nenori grįžti namo. Specialistai nuvyko į policijos komisariatą, ten rado ir jau atvykusį vaiko tėvą A. Č.. A. Č. VTAS specialistams teigė, kad nori gyventi su mama, nenori grįžti pas tėvą, tokio nenoro priežasčių nenurodė. A. Č. nurodė, kad iš namų pabėgo dėl to, jog tėvas jo neklauso, nepaiso jo nuomonės. Vaikas paaiškino, kad su tėvu lankosi pas psichologus, bet tai nepadeda. VTAS specialistų (budėtojų) teigimu, A. Č. su tėvu A. Č. policijos komisariate bendravo emocionaliai, kaltino vienas kitą, kad nesiklauso, kas, ką sako, tačiau agresijos vienas kito atžvilgiu nepastebėta. Buvo pastebėtas tėvo ir sūnaus stiprus emocinis ryšys, atjauta, noras įsigilinti į konflikto esmę, jį išspręsti. A. Č. pasiskundus skaudančia gerkle, vaiko ir tėvo sutikimu VTAS specialistai (budėtojai) su vaiku ir tėvu nuvyko į Vaiko ir motinos kliniką Architektų g. 77, Šiauliuose. Klinikos pediatrė nuodugniai apžiūrėjo vaiką, žymesnių sveikatos būklės pakitimų nenustatė. Vaikui buvo šiek tiek pakilusi temperatūra. Pediatrė nutarė gydymo netaikyti. Vaiko medicininės apžiūros metu tėvas rodė susirūpinimą vaiku, jų tarpasmeniniai santykiai gerėjo. Tėvas ir sūnus VTAS specialistams (budėtojams) pasakė, kad nutarė savaitgalį vykti pas vaiko močiutę A. Č., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jie su VTAS specialistais nuvyko pas A. Č.. Specialistai įsitikino, kad aplinka yra saugi A. Č., ir šis liko pernakvoti pas močiutę.

VTAS specialistai ne kartą bendravo su nepilnamečiais A. Č. ir J. Č.. Šiems vaikams 2019 m. kovo 7 d. pakartotinai įvertintas grėsmės lygis, abiem vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis.

A. Č. apie 2019 m. kovo 2 d. įvykį VTAS specialistams paaiškino, kad dėl prasto pažymio mokykloje (gavo ketvertą) tėtis jam priekaištavo, o jam tai nepatiko, todėl išėjo iš namų, bandė pasislėpti nuo tėčio, bijojo, kad tėtis šauks ant jo, priekaištaus. Pasak vaiko, nepažįstamas „dėdė“ nuvedė jį į komisariatą. Vaiko teigimu, jis tuo metu norėjo pas eiti pas mamą, bet neatsimena, ar mamai skambino. Iš komisariato A. Č. su tėčiu ir VTAS specialistais (budėtojais) nuvažiavo į ligoninę, gydytojai jį apžiūrėjo, pamatavo temperatūrą, tuomet visi važiavo pas močiutę, tėčio mamą, pas ją tą naktį ir miegojo. Kitą dieną A. Č. paskambino tėtis, paklausė, gal jis jau norėtų sugrįžti namo. Pasak vaiko, jis sutiko ir grįžo pas tėtį. Dėl to, kai jis išėjo iš namų, tėtis jo nebarė.

Kalbantis su A., paaiškėjo, kad 2019 m. kovo 2 d. konfliktas tarp jo ir tėvo yra susijęs su A. nenoru mokytis. A. Č. teigimu, mokytis jam „nepatinka“, jis „tingi mokytis“. Vaiko nuomone, jeigu jis gyventų pas mamą, taip pat bėgtų iš namų, jei mama verstų eiti į mokyklą.

A. Č. brolis J. Č. 2019 m. kovo 6 d. VTAS specialistams paaiškino, jog nebūna taip, kad tėvas A. Č. ant brolio A. Č. šauktų ar muštų, tik draudžia ką nors daryti (J. Č. negalėjo pateikti pavyzdžio).

VTAS kreipėsi informacijos į A. Č. ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Progimnazija 2019 m. kovo 13 d. pranešė, kad su mokykla labiau bendradarbiauja vaiko tėvas A. Č.. Jis aktyviai bendrauja su dalykų mokytojais, atvyksta į individualius pokalbius mokykloje, lankosi tėvų susirinkimuose, domisi vaiko elgesiu ir pasiekimais. Progimnazijos pedagogų teigimu, A. Č. ne visuomet supranta, kad santykiai tarp bendruomenės narių yra grindžiami taisyklėmis ir susitarimais, pareigomis ir įsipareigojimais, jam ne visuomet pavyksta išklausti ir gerbti kito nuomonę, susitarti, bendradarbiauti, laikytis mokinio taisyklių. A. Č. mokytojai rašo pastabas dėl drausmės, skundžiasi mokinio nesusikaupimu, atsikalbinėjimais ir ginčais. A. nelabai nori dalyvauti popamokinėje/projektinėje veikloje. Pedagogai teigia, kad su vaiko tėvu buvo aptarta mokyklos psichologo pagalba A., tačiau jis atsisakė mokyklos psichologo konsultacijų vaikui.

VTAS kreipėsi informacijos į nepilnamečio A. Č. šeimos gydytoją I. K.. Gydytoja I. K. 2019 m. kovo 7 d. informavo, kad A. Č. ir J. Č. gydymo įstaigoje lankosi nuo 2018 m. gegužės. Vaikus profilaktiniams patikrinimams ir susirgimo atvejais į gydymo įstaigą atveža tėvas, jis vykdo paskirto gydymo nurodymus. Gydytojos teigimu, netinkamos priežiūros ar smurto žymių nepastebėta. Tėvui prašant, A. Č. duotas siuntimas psichologo konsultacijai.

Prie VTAS 2019 m. kovo 15 d. rašto pridėti rašte nurodytas aplinkybes pagrindžiantys dokumentai: VTAS vyriausiųjų specialistų E. Š. ir A. G. 2019 m. kovo 2 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 25-26), VTAS 2019 m. kovo 6 d. pokalbių su A. Č. ir J. Č. aprašymai (b. l. 35-37), šeimos medicinos centro „Alsavita“ 2019 m. kovo 6 d. raštas (b. l. 38), (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2019 m. kovo 13 d. raštas (b. l. 39), grėsmės vaikui lygio nustatymo 2019 m. kovo 7 d. anketos (b. l. 40-69).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-204/2018 teigiama, kad A. Č. konstatuojamas psichikos sutrikimas – kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl motinos fizinio ir emocinio smurto, trikdantis kasdienį jo funkcionavimą bei adaptaciją ir išliekantis iki dabar. Eksperimentiniame vertinime atsiskleidę psichologiniai A. Č. ypatumai (baimė suklysti, jautrus reagavimas į nesėkmę, nepasitikėjimas savimi, emocinis jautrumas, dirglumas, sunkumas nusiraminti stresinėse situacijose) gali būti susijęs su skirtingomis trauminėmis patirtimis (ilgą laiką trunkančia konfliktine tėvų tarpusavio situacija, emociniu smurtu, taikomomis fizinėmis bausmėmis už netinkamą elgesį). Rekomenduojama toliau tęsti psichologinę – psichoterapinę pagalbą, orientuotą į psichotraumuojančios patirties įveiką ir sūnaus – motinos santykių atkūrimą.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės epikrizėje rašoma, kad pacientas A. Č. 2019 m. kovo 27-28 d. gydytas Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre, nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. - Vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionare Moters ir vaiko klinikoje, dėl afektinių reakcijų, nuovargio jausmo 2019 m. balandžio 4-25 d. stacionarizuotas į Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro stacionarą stebėti, tirti ir gydyti (koreguoti gydymą). Projekcinėse metodikose išryškėjo berniuko nerimas, emocinis labilumas, slopinamas impulsyvumas, subjektyvus pojūtis, kad jo namų situacijai trūksta emocinės šilumos. Šeimos piešinys rodo subjektyviai berniuko jaučiamą įtampą tėvų tarpusavio santykiuose. Taikyta psichokorekcija (daugiau palaikomojo pobūdžio) [...]. Sudirgsta kalbant apie pamokų lankymą, taisykles, ribas. [...] Nuotaika svyruojanti. Labilių emocijų. Nerimastingas. [...] Pagrindinė diagnozė – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0). Komplikacijos ir gretutinės ligos – kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8). Klinikinė diagnozė - ta pati (F90.0 ir F93.8).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Administracinio nusižengimo protokole nedetalizuojama, kokiu būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimu pasireiškė mažamečio nukentėjusiojo nepriežiūra, nesirūpinimas vaiku, t. y. ko konkrečiai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė, nors galėjo ir turėjo padaryti.

Iš BPC Klaipėdos skyriaus pateikto garso įrašo, jo apžiūros protokolo (b. l. 79-81, 114), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir mažamečio nukentėjusiojo paaiškinimų, Šiaulių apskrities VPK pareigūnės K. J. parodymų (b. l. 86-87), Šiaulių apskrities VPK pareigūno G. B. tarnybinio pranešimo (b. l. 12-13) nustatyta, kad mažametis nukentėjusysis 2019 m. kovo 2 d. 17¹⁶ val. išėjo iš namų adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas telefonu reikalavo, kad sūnus grįžtų namo valgyti. Mažametis nukentėjusysis nesutiko grįžti namo, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad bėga nuo tėvo, o tėvas jį gaudo ir žada mušti.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų mažamečio nukentėjusiojo nuogąstavimus, jog jam namuose grėsė fizinis smurtas, todėl išėjimas iš namų arba tiksliau negrįžimas namo, bėgimas buvo vienas iš būdų išvengti potencialaus fizinio smurto.

Po įvykio Šiaulių apskrities VPK vyresniajam tyrėjui G. B., liudytojai K. J., VTAS specialistėms mažametis nukentėjusysis kalbėjo apie iš tėvo pusės patiriamą psichologiškai traumuojantį elgesį: šaukimą, rėkimą, jo kaip vaiko nuomonės nepaisymą. Šaukimas, priekaištai, nuomonės nepaisymas, jei tokie dalykai iš tikrųjų buvo, priklausomai nuo tokio elgesio pasireiškimo periodiškumo, intensyvumo, pagrįstumo ir kitų tarpusavio santykių subtilybių, gali būti vertinami labai plačiai: nuo nepagarbaus, nemandagaus, neetiško elgesio iki psichologinio smurto.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-851-772/2014 bendru sutikimu nutraukė A. Č. ir J. Č. santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu mažamečių vaikų A. Č. ir J. Č. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. A. Č. ir J. Č. vienas kitam inicijavo administracinių nusižengimų bylas dėl nedidelio viešosios tvarkos sutrikdymo 2018 m. vasario 1 d. J. Č. darbo vietoje (duomenys neskelbtini) (administracinių nusižengimų bylos Nr. II-135-882/2018 ir Nr. II-36-900/2019). Nuo 2019 m. J. Č. yra kaltinama tuo, kad nuo 2015 metų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2018 m. vasario 14 d. sistemingai, ne mažiau 10 kartų, tarpusavio konfliktų metu dėl kilusio pykčio taikė mažamečiams nukentėjusiesiems A. Č. ir J. Č. fizines bausmes už jų netinkamą elgesį, taip pat naudojo psichologinį smurtą (Šiaulių apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-334-409/2019). Po to įvykio 2018 m. vasario 20 d. A. Č. pareiškė J. Č. civilinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-72-1028/2019).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-204/2018, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos dokumentų 2019 m. kovo 26 d. išrašo / siuntimo matyti, kad mažamečiam nukentėjusiajam nustatyti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8). Stebimas padidintas jautrumas, dirglumas. Elgesys probleminis, gali būti hiperdinamiškas su manipuliacijos ir isterijos požymiais.

Teismų praktikoje priimta, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinėse bylose Nr. 2AT-38/2014, 2AT-10-693/2018).

Įvertinus bylos kontekstą, labiau panašu, kad mažametis nukentėjusysis tėvų skyrybų atveju vis dar stipriai išgyvena vieno iš tėvų ar net jų abiejų praradimą fizine, emocine ir/ar psichologine prasmėmis ir neracionaliu, infantiliu būdu (nepaklusdamas, prieštaraudamas tėvo nurodymams) bando susidoroti su subjektyviai sunkia situacija. Destruktyvus mažamečio nukentėjusiojo elgesys atkreipia aplinkinių dėmesį ir, matyt, bent laikinai jį paguodžia.

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad mažametis nukentėjusysis neadekvačiai sureagavo į tėvo taikomą discipliną ir nurodymą telefonu grįžti namo valgyti, todėl paskambino į BPC. Tokie tėvo nurodymai, net jeigu išsakyti griežtesniu tonu, nepažeidžia LR vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1234. Kadangi nepavyko nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teismas

nutaria

administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį A. Č. atžvilgiu nutraukti nesant inkriminuoto nusižengimo požymių.

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti (įteikti) Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK, A. Č. ir mažamečio nukentėjusiojo A. Č. atstovei pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei J. S..

Nutarimas per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (įteikimo) gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.