Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK atstovams Solveigai Kardašei ir Arūnui Renusui,

asmeniui, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. ir jo gynėjai advokatei K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Č. 2018 m. gruodžio 17 d. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjo Arūno Renuso 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ROIK 18095061406 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyrius 2018 m. kovo 20 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, J. Č. veiksmuose 2018 m. vasario 2 d. neatiduodant (negrąžinant) sūnui A. Č. elektroninio moksleivio pažymėjimo nenustatęs administracinio nusižengimo dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams požymių.

Pareiškėja J. Č. 2018 m. lapkričio 19 d. pranešime (medžiaga ROIK 18095061406, l. 1-2) nurodė, kad (buvęs sutuoktinis) A. Č. 2018 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) pažeidė viešąją tvarką ir panaudojo tėvo valdžią priešingai jų sūnaus A. Č. interesams. Pareiškimą grindė tuo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. II-135-882/2018, aprašomojoje dalyje nurodė (citavo) liudytojų parodymus, pagal kuriuos A. Č. 2018 m. vasario 2 d. veržėsi į pareiškėjos darbo kabinetą. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. II-135-882/2018, motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad tiek pareigūnai, tiek kiti liudytojai patvirtino, jog A. Č. buvusios sutuoktinės J. Č. darbovietėje elgėsi impulsyviai, akivaizdžiai demonstravo savo nepasitenkinimo (pykčio) emocijas, buvo raminamas pareigūnų, išprašytas iš J. Č. kabineto, bandė pašalinių akivaizdoje spręsti asmeninius nesutarimus, susijusius su jų vaiko auklėjimu. Todėl pareiškėja galvoja, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi jau konstatavo, kad A. Č. netinkamu elgesiu viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką, t. y. pertraukė sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų procesą ir savo neadekvačiu elgesiu šokiravo aplinkinius.

Minėtoje pirmosios instancijos nutartyje taip pat užfiksuota, kad impulsyviai elgėsi ir A. Č.. Pareiškėjos teigimu, sūnus susierzino, supyko, nes A. Č. skatina sūnų jos neklausyti, priešgyniauti, nesilaikyti susitarimų, ir tokiu būdu naudoja tėvo valdžią priešingai vaiko interesams.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjas A. Renusas 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nesant šio nusižengimo požymių (ROIK 18095061406). Nurodė, kad A. Č. įvykio metu nesiekė pažeisti viešąją tvarką; nenustatytas A. Č. siekis rodyti sūnui blogą elgesio pavyzdį.

Teismo posėdyje pareiškėja J. Č. parodė, kad jos ir A. Č. santuoka buvo nutraukta 2014 m. birželio 30 d. Vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. A. Č. galėjo matytis su abiem vaikais kas antrą dieną po pamokų ir kas antrą savaitgalį, taip pat dalinosi vaikų atostogas.

Pareiškėjos pagrindinė darbovietė yra (duomenys neskelbtini). Ji yra (duomenys neskelbtini), diagnozuoja ir užsiimti terapija, vaikų gydymu. (duomenys neskelbtini) yra nuliniame aukšte. Jų padalinys mažas, turi atskirą įėjimą. Pro ten pašaliniai asmenys, išskyrus pacientus su siuntimais ir nuolatinius pacientus, nevaikšto. Aplinka „suspausta“, labai gerai girdisi kiekvienas balso pakėlimas, triukšmas.

2018 m. vasario 1 d., ketvirtadienį, pareiškėja tarėsi su sūnumi, kad jis turi skirti daugiau dėmesio pamokų ruošai. Prieš tai gavo informaciją, jog sūnus neruošia namų darbų. Raštu susitarė, kad sūnus skirs dėmesį pamokoms ir atidės būrelius, neis į treniruotes. Sūnus pasakė, kad tėvas vis tiek privers. Savaitgalį sūnus turėjo praleisti su tėčiu. Sūnus paliko jai moksleivio pažymėjimą, nes savaitgalį turėjo visur važinėtis su tėvu, todėl jam nereikia pažymėjimo.

2018 m. vasario 2 d. vidurdienį, 12-13 val., į jos kabinetą įbėgo sūnus A. Č. ir pakeltu tonu reikalavo duoti moksleivio pažymėjimą, nes jis turi važiuoti į būrelį. Vaikas šaukė: „duok, man reikia, man tėtis liepė, jis laukia“. Tuo metu pareiškėja dirbo su pacientu. Kadangi kiekvienas įėjimas į kabinetą labai sutrukdo darbą, palydėjo sūnų iki durų ir pasakė, kad jie susitarė ir kad jis savaitgalį būna su tėčiu. Vaikas supykęs trenkė jos kabineto duris. Vaikas su trenksmu įėjo pro paradines duris, o išeidamas trenkė jos kabineto duris. Į tai sureagavo jos kolegės – visos išlindo iš kabinetų, klausė, kas čia įvyko. Pareiškėja atsiprašė kolegų, pasakė, kad atėjo jos vaikas. Dėl įvykio sutriko ir išleido pacientą. Sėdo tvarkyti dokumentacijos. Nežino, ką A. Č. liepė sūnui, bet tas vaiko elgesys buvo tėvo elgesio kopija. Prieš tai sūnus jos darbe netrankydavo durų.

Gal po 5 min. pro duris įsiveržė A. Č.. Pareiškėja pasakė jam netrukdyti, bet vėl išgirdo reikalavimą atiduoti moksleivio pažymėjimą. A. Č. sakė, kad ją įspėjo. Jis elgėsi labai agresyviai.

Gal po 2 min. A. Č. įsiveržė su policija. Visi darbuotojai sureagavo, nes tai buvo trečias žmonių įsiveržimas, o pas juos pacientai eina tyliai ir ramiai. Ten yra uždara vieta ir jie stengiasi, kad pacientai netrikdytų vienas kito. Pareiškėja pakvietė pareigūnus į kabinetą. Girdėjo, kaip A. Č. pasakė, kad tą ponią reikia suimti ar išvežti. Pareigūnai klausė pareiškėjos, kokia čia situacija. Kol pareiškėja bendravo su policijos pareigūnais, A. Č. kelis kartus veržėsi į jos darbo kabinetą, pareigūnai jį stabdė. Pareiškėja girdėjo, kad už jos kabineto durų vyksta didelis sujudimas, triukšmas. Visi darbuotojai išėjo iš savo kabinetų pažiūrėti, kas vyksta. Girdėjo ir suprato, kad A. Č. už durų kreipiasi į visus darbuotojus, lenda, kalbina, aiškinasi. Pareiškėja paaiškino pareigūnams situaciją; po to išėjo iš kabineto ir matė, kad A. Č. prie durų kalba su darbuotojais. A. Č. kažko reikalavo iš darbuotojų ir registratorių. Policijos pareigūnų ir kolegų akivaizdoje pareiškėja paprašė A. Č. nevaikščioti pas ją į darbą, nes jis ar jų vaikai nėra pacientai. A. Č. pasakė jiems irgi nedirbti ir nevaikščioti. Jie visi nusijuokė. A. Č. išėjo su pareigūnais. Kadangi jis audrinosi, pareigūnai jį vedė. Kolegos pareiškėjai sakė, kad policijos pareigūnai ilgą laiką kalbėjo su juo automobilių aikštelėje.

Kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka, pareiškėja sprendžia iš to, jog buvo sutrikdytas jos darbas, ją išbalansavo vaiko atėjimas ir reikalavimas. Viešąją tvarką sutrikdė didelis triukšmas. A. Č. atėjimas buvo triukšmingas. Įėjęs sūnus daužė duris, garsiai rėkė, kad ji turi duoti pažymėjimą ir gal pinigų. Taip pat (A. Č.) veržėsi į jos kabinetą. Agresyvus A. Č. elgesys labai sutrikdė jos darbą. Kolegos buvo priversti nutraukti darbą ir žiūrėti, kas vyksta. Jų darbovietėje nebūna, kad ateitų šeimos nariai, artimi žmonės ar buvę sutuoktiniai ir taip aiškintųsi asmeninius dalykus, nes jie labai saugo pacientų ramybę.

Teismo posėdyje asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. paaiškino, kad 2018 m. vasario 2 d. apie 7³⁰ val. jam paskambino nusiminęs vaikas. Vaikas guodėsi, kad motina atėmė iš jo pažymėjimą ir įsidėjo į piniginę. Motina ne pirmą kartą pasiima pažymėjimą. Vaikas neturėdavo pažymėjimo po 3 metus. Be pažymėjimo jie negalėdavo normaliai funkcionuoti, skųsdavosi „vaiko teisėms“ ir kitiems. Jis pasakė vaikui, kad jie turės eiti į treniruotes, todėl kažkaip reikės atsiimti (moksleivio pažymėjimą). Dar sūnus papasakojo, kokie siaubingi dalykai vyksta namuose pas motiną. Jokio (J. Č.) susitarimo su vaiku nebuvo, nes motina vienašališkai įrašė į dienyną, jog tą savaitgalį, kai vaikas bus su (tėvu), neis į treniruotes, nors vaikas tam nepritarė. Motina morališkai, psichologiškai spaudė vaiką, kad jis per tas dienas neis į būrelį, negalės važinėti autobusu. Vaikai gerai bendrauja su juo (tėvu), todėl J. Č. kyla pavydas ir ji bando sudaryti vaikams kuo daugiau kliūčių.

Asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. turėjo reikalų, darbo, todėl su pažymėjimu vaikas šeštadienį būtų važiavęs į treniruotes, pas močiutę, pas jį (A. Č.) namo. Be to, sūnus turi pateikti pažymėjimą treniruotėse, priešingu atveju jis (A. Č.) turi sėdėti su juo treniruotėse, o tai sutrikdė jo darbą ir reikalus.

Asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. skambino „vaikų teisėms“. (VTAS darbuotojai) pasakė, kad pažymėjimas yra vaiko, o ne motinos. Tuomet jis parašė J. Č. SMS žinutes ir elektroninius laiškus, kad paduotų vaikui pažymėjimą, nes nenorėjo pas ją eiti, kad nesukeltų konflikto ir ji iš keršto neapkaltintų jo. Negavo iš pareiškėjos atsakymo į SMS žinutes ir elektroninius laiškus. Ir praėjusį vakarą (2018 m. vasario 1 d.) jis rašė pareiškėjai SMS žinutes, kad jiems reikės pažymėjimo. Jie niekada negaudavo pažymėjimo, todėl jis priminė J. Č. iš vakaro.

Asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. po mokyklos pasiėmė sūnų ir važiavo aiškintis dėl pažymėjimo. Vaikas nuėjo paprašyti motinos pažymėjimo. Jis neliepė vaikui eiti pasiimti pažymėjimo. Sūnus norėjo jį pasiimti. VTAS darbuotoja R. A. irgi pritarė idėjai, kad vaikas nueitų pasiimti pažymėjimą, nes tai būtų mažiausiai skausminga visiems. Paskui sūnus jam pasakojo, kad motina jį išgrūdo lauk. Sūnus teigė, kad girdėjo, kaip užsitrenkė durys. Buvo skersvėjis, todėl durys trenkėsi, o ne vaikas jas trenkė. Niekas iš administracinio nusižengimo byloje Nr. II-135-882/2018 apklaustų darbuotojų nematė, kad vaikas būtų spyręs ar daužęs duris. Tai buvo vienas trenksmas. Sūnus nurodė, kad jis paleido duris, o skersvėjis jas užtrenkė. Jis nemokė sūnaus panašiai elgtis (trankyti durų). Nori išauginti savo vaikus gerais ir dorais piliečiais. Niekas neturi duomenų, kad jis skatina vaiką neklausyti motinos. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad taip elgiasi J. Č., o visa kita yra jos išmąstymai arba jos draugių melavimai.

Kadangi J. Č. išgrūdo vaiką, asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. vėl skambino VTAS darbuotojai R. A.. (Tą dieną) ne vieną kartą skambino R. A.. Klausė, ką daryti. VTAS darbuotoja R. A. nurodė paprašyti vadovo leidimo patrukdyti darbuotoją (J. Č.). Jis tyliai, gražiai atėjo ir paprašė susitikimo su vadove. Kadangi vadovės nebuvo, paprašė jos telefono numerio. Jis kalbėjo tyliai, nes žinojo, kad J. Č. gali organizuoti visokias provokacines akcijas. Darbuotojos atsiklausė (vadovės), ar gali duoti (jos telefono) numerį, ir padavė jį jam. Jei vadovė būtų neleidusi patrukdyti jų darbuotojos, būtų ėjęs pas aukštesnį vadovą. Jeigu nebūtų davę leidimo - tai būtų nėjęs. Telefonu kalbėjo su vadove, ji leido pasikalbėti su darbuotoja. Gavęs leidimą, jis įėjo pas J. Č.. Kai įėjo, koridoriuje nebuvo nė vieno žmogaus, tik administratorė. Pasibeldė, nuspaudė rankeną. Tuo metu administratorė pasakė, kad J. Č. yra užsiėmusi. Tačiau jis pradarė duris, įkišo galvą į kabinetą ir pamatė, kad J. Č. sėdi viena prie stalo ir nieko neveikia, žmonių kabinete nebuvo. J. Č. šoko ir jį išgrūdo, stumdama fizine jėga, ir uždarė duris. Jis išėjo.

Asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. negavo normaliai pasikalbėti, todėl nuėjo į mašiną, paskambino policijai, papasakojo, kodėl ją kviečia. Pasitiko atvykusius policijos pareigūnus ir ramiai įėjo (į polikliniką). Iki J. Č. kabineto durų jis ėjo paskutinis. Tuo metu sūnus laukė mašinoje. Pareigūnai pasakė, kad su J. Č. pasikalbės vieni, siekiant išvengti konflikto. Per tą laiką, kol policijos pareigūnai kalbėjo su J. Č., prie jo priėjo viena moteris pasilabinti. Girdėjo, kas buvo kalbama kabinete, nes sėdėjo prie pat durų. Girdėjo, kaip J. Č. sakė, kad turi pažymėjimą su savimi, bet neduos. Policijos pareigūnai išėjo nuleidę rankas, nes jie neva neturi teisės atimti pažymėjimo, o J. Č. jo nedavė. Jis labai nusivylė. Tuomet visi apsisuko ir išėjo. Jo nereikėjo nei grūsti, nei prašyti, nei rėkti.

(Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-135-882/2018) pareigūnai nurodė, kad jokio konflikto nebuvo, viešoji tvarka nepažeista. Ponios, kurios buvo susitikusios su juo, sakė, kad jo balsas nebuvo pakeltas, tik jis buvo nepatenkintas. Kaip jis galėjo būti patenkintas, kai 3-4 m. (J. Č.) vaikams neduoda pažymėjimų, sudaro tokias sąlygas, kad jei jis (A. Č.) kažką palaiko, tai motina nepalaiko.

Teismo posėdyje liudytoja R. A. parodė, kad pažįsta J. Č. ir A. Č.. Ne kartą susidūrė su jais dirbdama VTAS. Įvykio data jai nieko nesako, nes darbo krūvis su Č. šeima ir vaikais yra didelis. Buvo nesutarimas dėl mokinio pažymėjimo. Vaiko tėvas A. Č. kreipėsi su vaiku, kad pažymėjimas yra pas vaiko motiną ir ji jo neduoda, o vaikui reikia mokinio pažymėjimo. Pažymėjimo reikėjo, kad vaikas galėtų važiuoti autobusu į būrelius ir galbūt mokyklą. Aiškinosi su J. Č.. Ši nurodė, kad pažymėjimą iš sūnaus A. Č. paėmė jį drausmindama, nes suprastėjo jo pažymiai, jis gauna daug pastabų. Liudytoja paaiškino, kad vaiko pažymėjimas turėtų būti su vaiku. Su visais sutarė šiuo klausimu, t. y. apie tai žinojo ir vaikas, ir abu tėvai. Jie kelis kartus sprendė klausimą dėl moksleivio pažymėjimo, tai vyko ne vieną dieną.

Pasak liudytojos R. A., ji vieną sykį telefonu sprendė klausimą dėl moksleivio pažymėjimo. Tą kartą A. Č. paskambino ir nurodė, kad sūnus A. Č. neturi pažymėjimo, kad pažymėjimas būtinas, moksleivio pažymėjimas yra pas vaiko motiną ir ši yra darbe; klausė, ką jam daryti. Liudytoja R. A. pasiūlė, kad vaikas vienas ar su tėvu nuvyktų į motinos darbovietę ir paprašytų pažymėjimo, paaiškintų, kam jo reikia. Rekomendavo pas motiną pirmiausia eiti vaikui, o jei jis to nenorės, tėvui jį palydėti. Jei gerai prisimena, buvo ir daugiau skambučių dėl moksleivio pažymėjimo. Neprisimena, ar įvykio dieną bendravo su vaiku. ar patarė A. Č. kreiptis į skyriaus vadovą dėl leidimo susitikti su darbuotoja J. Č.. Galvojo, kad tėvas su sūnumi nuvyks pas motiną, paprašys pažymėjimo ir tėvai geranoriškai sutars. Kaip sužinojo vėliau, taip neįvyko, buvo kviečiama policija. Po šio atvejo daugiau klausimų dėl moksleivio pažymėjimo nekilo. Nuo 2018 m. vasario vaikai buvo perduoti tėvui ir gyvena su juo.

Liudytoja S. N. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) vedėja. Pas juos dirba J. Č.. Kartą liudytojai paskambino administratorė, nes atėjo A. Č. ir norėjo pakalbėti su ja dėl patekimo pas J. Č.. Administratorė davė A. Č. liudytojos telefono Nr. A. Č. paskambino jai važiuojant automobiliu asmeniniais reikalais, jos darbo laikas buvo pasibaigęs. A. Č. klausė liudytojos, ar gali susitikti su J. Č. dėl vaikų. Nesikiša į jų asmeninius santykius, tik žinojo, kad vyksta teismai dėl vaikų. Sakė A. Č., kad nežino bendravimo su vaikais grafiko, tačiau šis „spaudė“ ją leisti nueiti pas J. Č.. Pirmą kartą susiduria su tokiais dalykais. Liudytoja nedraudė A. Č. susitikti su J. Č., o gal ir leido. Pokalbis su juo vyko kelis kartus. Vėliau išgirdo, kad buvo iškviesta policija, bet nežino, kas ją kvietė ir kodėl.

Liudytojos S. N. teigimu, A. Č. yra ne pacientas ir sukėlė sumaištį. Ji nebuvo įstaigoje, kai A. Č. atvyko pas J. Č.. Pirmą kartą taip įvyko, kad jai skambino žmogus asmeniniais klausimais, kad buvo kviesta policija ten, kur buvo ir pacientai. Ir pacientams, ir jų tėvams keistai atrodė, kai atvyko policija. Vėliau iš darbuotojų liudytoja sužinojo, kad buvo sąmyšis, chaosas, nes A. Č. reikalavo liudytojos S. N., o jos darbo laikas buvo pasibaigęs, reikalavo jos telefono numerio, į visa tai buvo įtraukta slaugytoja bei soc. darbuotoja. Sutrikdytas kitų darbuotojų darbas, nes pamatė policiją ir tai buvo nemalonu. Liudytojos S. N. pokalbiai su visais truko apie pusvalandį, o kitų darbuotojų – dar ilgiau, o tai yra papildomas užsiėmimas. Gydymo procesai turbūt nenutrūko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 73 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

ANK 481 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Iš asmens, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. paaiškinimų, pareiškėjos J. Č., liudytojų R. A., S. N. parodymų, kitų šioje byloje ir administracinio nusižengimo byloje Nr. II-135-882/2018 surinktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. vasario 2 d. tarp asmens, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. ir pareiškėjos J. Č. kilo nesutarimas dėl sūnaus A. Č. moksleivio pažymėjimo. Prieš įvykį asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. kreipėsi į VTAS specialistę R. A. ir klausė, kaip aptariamu atveju elgtis. VTAS specialistės siūlymu A. Č. nuėjo pas savo motiną į darbą ir paprašė atiduoti moksleivio pažymėjimą. Pareiškėja J. Č. jo nedavė. Po to asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. paprašė pareiškėjos J. Č. vadovės S. N. leisti susitikti su J. Č. darbo vietoje pakalbėti dėl vaikų. Liudytoja S. N. neprieštaravo ir asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. užėjo į pareiškėjos J. Č. darbo kabinetą. Pareiškėja J. Č. atsisakė bendrauti, liepė netrukdyti. Tada asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. iškvietė policijos pareigūnus.

Nusižengimo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį sudėtis formali, todėl šis nusižengimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. numatė, jog savo elgesiu pažeis viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei to siekė. Atvirkščiai, jis ėmėsi priemonių to išvengti: kelis kartus kreipėsi į VTAS darbuotoją patarimo, leido sūnui pas motiną eiti pirmam ir vienam, prašė poliklinikos padalinio vadovės leidimo bendrauti su pareiškėja J. Č. dėl vaiko jos darbo vietoje darbo metu ir tokį leidimą gavo, kai nepavyko susitarti su pareiškėja J. Č., iškvietė policijos pareigūnus. Asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. neneigia, kad įvykio metu buvo nepatenkintas, nes nepavyksta atgauti sūnaus moksleivio pažymėjimo. Tai – natūrali žmogaus reakcija į susiklosčiusią situaciją.

Pareiškėja J. Č. tvirtino, kad A. Č. netinkamu elgesiu skatina vaiką neklausyti jos, kad sūnus A. Č. per įvykį daužė duris, rėkė. Nustatyta, kad nepilnametis A. Č. nebuvo prie pareiškėjos darbo kabineto tuo metu, kai ten nuėjo asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č.. Tėvų konfliktas įvyko ne vaiko akivaizdoje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. būtų mokęs, nurodęs sūnui A. Č. neadekvačiai elgtis, jegui motina nesikalbės ar neįvykdys to, ko jis jos prašo. Todėl asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. veiksmuose nėra ANK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių.

Asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. Č. gynėja advokatė K. P. 2019 m. kovo 4 d. prašymu prašė pripažinti A. Č. išlaidas – 210 € proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą iš pareiškėjos J. Č.. Prie prašymo pridėjo 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą už teisinę pagalbą, 2019 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 162, kuriame sakoma, kad ginamasis A. Č. advokatei K. P. pervedė 390 € (iš jų 210 € už paslaugas administracinio nusižengimo byloje).

ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalis nustato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Teismų praktikoje laikoma, kad kai pareiškėjas (nukentėjusysis) administracinio nusižengimo byloje paduoda apeliacinį skundą dėl policijos ar kitos institucijos nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir perima kaltinimo funkcijas, toks asmuo atitinka BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas ir jam gali kilti pareiga atlyginti asmens, kuriam administracinė teisena nutraukta, procesines išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. AN2-207-312/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AN2-414-574/ 2018).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjui A. Renusui 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu nutraukus administracinio nusižengimo teiseną ROIK 18095061406, administracinio nusižengimo teisena buvo tęsiama pareiškėjos J. Č. iniciatyva, todėl yra BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos. 210 € honoraras nelaikytinas aiškiai per dideliu, neatitinkančiu protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Todėl ši suma pripažįstama proceso išlaidomis ir priteisiama asmeniui, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn A. Č. iš pareiškėjos J. Č..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria

pareiškėjos J. Č. 2018 m. gruodžio 17 d. skundą atmesti.

A. Č. suteiktos teisinės pagalbos išlaidas – 210 € – pripažinti proceso išlaidomis ir A. Č. naudai iš J. Č. priteisti 210 € proceso išlaidų atlyginimo.

Nutarties patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti (išduoti) Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK, J. Č. ir A. Č..

Nutartis per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.