- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- AN2-202-210/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00459-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vytautas Kursevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK) Antrojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018 m. kovo 20 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir A. Č. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018 m. kovo 20 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena J. Č. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo požymių dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. Č. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti šį nutarimą. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi A. Č. skundo netenkino ir paliko galioti 2018 m. kovo 20 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – nubausti J. Č. pagal ANK 73 straipsnį, paskiriant jai šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nesilaikė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio reikalavimų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, kad kalti asmenys būtų patraukti administracinėn atsakomybėn, netinkamai tyrė bei vertino byloje surinktus įrodymus, ir dėl to nepagrįstai konstatavo, jog J. Č. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.
2.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta, jog J. Č. 2018 m. vasario 2 d. nei jam (A. Č.), nei sūnui A. Č. nedavė mokinio elektroninio moksleivio pažymėjimo, motyvuodama tuo, kad taip ji drausmina sūnų. Be to, byloje nustatyta, jog elektroninis moksleivio pažymėjimas A. Č. reikalingas tam, kad jis galėtų vykti visuomeniniu transportu, kad galėtų lankyti BMX treniruotes ir dalyvauti varžybose, nes registracija treniruotėse ir varžybose vykdoma elektroniniu moksleivio pažymėjimu. Taigi neturėdamas elektroninio moksleivio pažymėjimo A. Č. neturi galimybės lankyti neformalaus ugdymo būrelio – BMX dviračių sporto. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog J. Č. veiksmai pažeidžia sūnaus A. Č. teisėtus interesus, įtvirtintus tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, akivaizdu, jog šie veiksmai atitinka ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Pažymi, kad neformalusis vaikų švietimas yra Lietuvos švietimo sistemos dalis, kuria siekiama tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; neformalusis švietimas papildo formalųjį švietimą ir pagal ilgalaikes programas sistemiškai plečia tam tikros srities žinias, stiprina gebėjimus ir įgūdžius ir suteikia asmeniui papildomas dalykines kompetencijas (Švietimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos (Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).
2.3. Apelianto įsitikinimu, esant išdėstytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad J. Č., neduodama elektroninio moksleivio pažymėjimo A. Č. ir tokiu būdu sudarydama jam kliūtis lankyti BMX dviračių sporto treniruotes (neformaliojo švietimo būrelį), nepilnamečio sūnaus teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino vaiko reakcijos į daromą pažeidimą, neatsižvelgė į liudytos T. J. parodymus, jog „<...> tada vaikas kažko negavo, jis buvo supykęs, buvo susierzinęs“.
2.4. Mano, kad teismo išvada, jog tarp J. Č. ir A. Č. buvo susitarimas, kad J. Č. laikinai paims vaiko elektroninį moksleivio pažymėjimą, yra nepagrįsta. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas J. Š. parodė, jog moteris (J. Č.) nurodė nepamenanti, kodėl vaiko elektroninį moksleivio pažymėjimą paliko namuose, apie vaiko drausminimą neminėjo. Pasak apelianto, liudytojas I. V., nurodydamas jog moteris (J. Č.) paaiškino, kad „<...> su vaiku yra sutarusi, kad vaikas treniruočių nelankys, nes su mokslais yra prastai, kad daugiau dėmesio skirs mokslams, taip su vaiku yra sutarę“, tiesiog atkartojo J. Č. žodžius. Pažymi, kad vaikas, t. y. A. Č., byloje nebuvo apklaustas, o tai rodo, kad nagrinėjant bylą nebuvo siekiama nustatyti objektyvią tiesą apie motinos ir vaiko susitarimo buvimą bei jo turinį.
2.5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino nešališkos liudytojos R. A. parodymų, jog tarp A. Č. ir J. Č. ne vieną kartą buvo kilęs ginčas dėl elektroninio mokinio pažymėjimo, neatsižvelgė į tai, kad ši liudytoja nurodė, jog: „Buvo mamai paaiškinta, kad ji duotų mokinio pažymėjimą, kadangi pažeidžia vaiko interesus. Pasakė, kad vaiką auklėti yra ir kitų būdų. Išaiškino vaiko mamai pareigas vaiko atžvilgiu, atsakomybę ir kokios būtų pasekmės“; „Pareiškimų buvo ir anksčiau, dėl įvairių neatitikimų, dėl vaikų auklėjimo tarp tėvų, dėl būrelių, būdavo paminėta ir tai, kad mama kaip auklėjimo būdą renkasi vaiko pažymėjimo nedavimą, jeigu nekalbant apie paskutinį atvejį. Būdavo problemų dėl būrelių. Į būrelį vaikas galėdavo patekti tik su mokinio pažymėjimu, būdavo taip, kad vaikas negalėdavo vykti į varžybas, kadangi tas mokinio pažymėjimas būdavo paimamas. Konkrečiai kada ir kiek kartų taip būdavo ji neprisimena“; „Mokinio pažymėjimo nedavimo klausimą su J. Č. visada aptardavo, ką išsakydavo vienas ar kitas iš tėvų. Mama suprasdavo, daug yra bendravę. Atrodydavo, kad taikiai išspręs šį klausimą. Aiškino, kad vaiko pažymėjimas turi būti prie paties vaiko, kad jo atitiktų interesus, ir kad nekiltų daugiau jokių konfliktų ir nesusitarimų. Mama tam neprieštaraudavo“. Mano, kad iš šių liudytojos R. A. parodymų akivaizdu, jog J. Č. tiek 2018 m. vasario 2 d., tiek anksčiau savo valdžią yra panaudojusi priešingai vaiko A. Č. interesams. Vaiko teisių apsaugos specialisto vertinimu toks J. Č. elgesys neatitinka vaiko interesų.
2.6. Taip pat nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pažymėjo, jog jis (A. Č.) įvykio vietoje „elgėsi impulsyviai, akivaizdžiai demonstravo savo nepasitenkinimo (pykčio) emocijas, buvo raminamas pareigūnų, išprašytas iš J. Č. kabineto“, nes to nepatvirtina byloje esantys duomenys: liudytojas I. V. parodė, kad „jis nepuolė į atlapus, bet prie visų darbuotojų bandė aiškintis asmeninius santykius“; liudytojas J. Š. parodė, kad „viešoji tvarka, rimtis nebuvo pažeista <...>, nebuvo konflikto“; liudytoja T. J. parodė, kad „jis nešaukė, tik buvo labai nepatenkintas“; liudytoja J. J. parodė, kad „policijai A. Č. parodė jos kabineto duris, atidarė duris, policija įėjo, A. Č. iš paskos. Bet policija liepė išeiti“; liudytoja G. M. parodė, kad „vaikas išėjo, neužilgo atėjo A. Jis darė duris, tuo metu J. Č. dirbo su vaiku, J. Č. priėjo, pasakė: „Prašau netrukdyti“ ir uždarė duris. Tada A. priėjo prie jų, ji dirbo prie kompiuterio. Kolegė stovėjo, jis paklausė ar yra jų vedėja, kolegė pasakė, kad nėra, tada paklausė vedėjos telefono. <...> Negirdėjo ką kalbėjo su vedėja, jis gal net vaikščiojo. Pakalbėjo ir jis išėjo iš jų tarnybos. Neužilgo atėjo su dviem policijos pareigūnais. Pareigūnai jam sakė pasėdėti. <...> jis nešaukė, jis paprašė, nemeilikavo <...>“. Tai, pasak apelianto, patvirtina, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti laikomi J. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
2.7. Esant visumai išdėstytų aplinkybių mano, kad J. Č. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, požymiai: ji, sąmoningai neduodama nepilnamečiui sūnui elektroninio mokinio pažymėjimo, turėdama tikslą sudaryti kliūtį lankyti neformaliojo ugdymo būrelį – BMX dviračių sportą – panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Teigia, kad J. Č. nevykdė Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos tėvų pareigos – sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko asmenybę, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į A. Č. apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja S. K. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad J. Č. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių.
4. Atsiliepimu į A. Č. apeliacinį skundą J. Č. prašo skundą atmesti ir priimti nutartį, kuria pavesti kompetentingoms institucijoms pradėti tyrimą dėl A. Č. 2018 m. vasario 2 d. galbūt padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje.
4.1. Nurodo, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, 2018 m. vasario 2 d. ji nepadarė, nes su sūnumi A. Č. buvo sutarę, kad jis nelankys BMX dviračių sporto treniruočių tol, kol neatliks visų nepadarytų namų darbų. Buvo sutarta, kad A. laikinai apsiribos vien tik futbolo treniruočių lankymu, kurios trunka nepalyginamai trumpiau nei BMX dviračių sporto treniruotės ir kur kas mažiau fiziškai vargina vaiką bei trukdo skirti dėmesį namų darbams. Pažymi, kad tai buvo ne pirmas jų tarpusavio susitarimas, kai berniukui reikėdavo kurį laiką skirti didesnį dėmesį normaliems formaliojo ugdymo rezultatams atkurti. Būtent tokia buvo jų formaliojo ir neformaliojo ugdymo derinimo praktika. Vaikas vykdė jų susitarimą ir laikė jį priimtinu, tačiau A. Č. pradėjus aiškinti vaikui, kad jis privalo eiti į treniruotę, kad motina yra neteisi, A. pareikalavo mokinio pažymėjimo, kurio tuo metu ji net neturėjo, nes dokumentas buvo paliktas namuose. Mano, kad dėl vaiko patirtų neigiamų emocijų, streso, yra kalta ne ji, o A. Č..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde A. Č. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo pripažinti J. Č. kalta pagal ANK 73 straipsnį ir skirti jai šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
6. Pažymima, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
7. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-10-693/2018).
8. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad administracinio nusižengimo teisena J. Č. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nes jos veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo požymių dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesais
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
10. Apylinkės teismo posėdyje J. Č. nurodė, kad dėl to, jog sūnus A. Č. visą savaitę neruošė namų darbų, mokykloje gavo pastabų, jie abu geranoriškai susitarė, vaiko dienoraštyje surašė sutartėlę, jog tol, kol vaikas neparuoš visos savaitės namų darbų, jis negalės eiti į treniruotes. Pažymėjo, kad ji visada padeda vaikui ruošti pamokas, organizuoti jo laiką, nes vaikas turi mokymosi problemų, yra išsiblaškęs – į mokyklą gali išeiti ir be kuprinės, taip pat turi rimtų elgesio emocinių problemų. Ji yra medicinos psichologė, poliklinikoje dirba su vaikais, jos sūnus yra „netiesioginis pacientas“. Akcentavo, kad ji pirmenybę teikia formaliajam ugdymui, t. y. mokyklai, pamokoms, atsakingai planuoja vaiko darbotvarkę. 2018 m. vasario 2 d. į jos darbovietę atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino, kad su vaiku susitarė, jog savaitgalį jis ruoš pamokas ir neis į jokius būrelius, paaiškino, kad vaikas yra skatinamas arba baudžiamas neformaliąja veikla. Į pateiktą klausimą atsakė, kad ji specialiai sūnaus A. Č. mokinio pažymėjimo nepaėmė, mano, kad 2018 m. vasario 2 d. mokinio pažymėjimas buvo paliktas namuose ant stalo, nes jie buvo sutarę, kad vaikas savaitgalį į būrelį neis. Kadangi vaikas yra išsiblaškęs, jie kartu nuspręsdavo, kur padės mokinio pažymėjimą. Taip pat nurodė, kad ji nedraudžia vaikui lankyti treniruočių, dažniausiai pati vaiką savo automobiliu ten nuveža. Sūnų A. Č. į treniruotę ji nuvežė ir po savaitgalio, po 2018 m. vasario 2 d. įvykių (b. l. 60–62). J. Č. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, todėl abejoti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas I. V. nurodė, kad jam kartu su kolega J. Š. pagal gautą iškvietimą nuvykus į polikliniką, moteris, dėl kurios elgesio jie buvo iškviesti, paaiškino, kad ji ir vaikas susitarė, jog vaikas treniruočių nelankys, nes yra problemų dėl mokslų, nurodė, kad mokinio pažymėjimas iš vaiko paimtas dėl to, kad vaikas nesimoko. Jie (policijos pareigūnai) suprato, kad mokinio pažymėjimas iš vaiko paimtas laikinai, su juo suderinus, susitarus, kad pirmiausia vaikas daugiau dėmesio skirs mokslams (b. l. 72). Liudytojas, policijos pareigūnas J. Š. teismo posėdyje nurodė, kad moteris (J. Č.) paaiškino, jog sūnaus mokinio pažymėjimas paliktas namuose, nepamena, ar ji nurodė priežastis. Jis viso pokalbio negirdėjo, tąkart daugiau bendravo kartu su juo dirbęs kolega (b. l. 78–79). Liudytoja N. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad būdama gretimame kabinete girdėjo, kaip jos kolegė J. kelis kartus pasakė: „A., aš tau neduosiu, mes susitarėme“ (b. l. 116–117), o liudytoja T. J. parodė mačiusi, kaip atėjo J. sūnus, girdėjo, kad pastarasis kažko prašė, o J. pasakė: „Ne, mes susitarėme“ (b. l. 117–118). Byloje esančiame kompaktiniame diske užfiksuotas pokalbis, kurio metu vaikas savo tėvui pasako, jog vakar mama jį barė už pastabas, liepė ruošti namų darbus, sakė, kol nebus padaryti namų darbai, jis neis į dviračių treniruotę (b. l. 69). Išklausius vaiko ir tėvo pokalbį nekyla abejonių, kad vaikas suprato mamos elgesio priežastis, suprato, kodėl mama neleidžia jam eiti į treniruotę. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. spalio 10 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nenustatyta, kad J. Č. netinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Č. rekomenduota vaiko papildomo ugdymo klausimus spręsti tarpusavio sutarimu (b. l. 27, 29).
11. Taigi akivaizdu, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. Č. būtų panaudojusi savo kaip motinos valdžią priešingai vaiko interesams ir padariusi ANK 73 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors byloje nustatyta, kad J. Č. 2018 m. vasario 2 d. neleido savo sūnui A. Č. vykti į treniruotę, tačiau kartu nustatyta ir tai, kad ji taip pasielgė dėl to, jog sūnus visą savaitę neruošė namų darbų, mokykloje gavo pastabų. Mama ir vaikas geruoju susitarė, kad tol, kol nebus atlikti namų darbai, vaikas neis į treniruotę, jie buvo susitarę ir dėl mokinio pažymėjimo laikymo vietos. Kaip minėta, J. Č. teismo posėdyje akcentavo, kad ji pirmenybę teikia formaliajam ugdymui, t. y. mokyklai, pamokoms, atsakingai planuoja vaiko darbotvarkę, pati būdama psichologe ir dirbdama su vaikais bei žinodama, kad jos sūnus turi elgesio emocinių problemų, siekia kompromiso su vaiku, savo elgesį vertina kaip drausminantį vaiką, juo labiau, kad pats vaikas jai pasisako, jog namų darbų nespėja atlikti dėl BMX dviračių sporto, dėl ilgai trunkančių treniruočių. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. Č. mama nėra uždraudusi lankyti būrelių, treniruočių, ji pati vaiką į jas nuveža, vežė ir po 2018 m. vasario 2 d. įvykių, tačiau kartais tokį draudimą taiko paties vaiko interesais, t. y. siekdama, kad jis mokytųsi, ruoštų namų darbus, tinkamai elgtųsi. J. Č. kaltės galėjus padaryti ANK 73 straipsnyje numatytą nusižengimą nepatvirtina ir A. Č. skunde nurodyta aplinkybė, kad liudytoja T. J. teismo posėdyje be kita ko parodė, jog dėl to, kad vaikas kažko negavo, jis buvo supykęs, susierzinęs. Toks vaiko elgesys, jo atsakomieji veiksmai į noro nepatenkinimą, negali būti pagrindas išvadai, jog mama, dėl jos vertinimu svarbios priežasties – problemų moksle ir vaiko elgesyje, neišleisdama vaiko į neformaliojo švietimo būrelį (BMX dviračių sporto treniruotę), juo labiau, kad jie dėl to buvo sutarę gražiuoju, pažeidė savo nepilnamečio sūnaus interesus. Tai, kad liudytojas J. Š. teismo posėdyje nurodė, jog moteris (J. Č.) apie vaiko drausminimą neminėjo, o liudytoja R. A. nurodė, jog vaiko mamai buvo paaiškinta, kad ji duotų vaikui mokinio pažymėjimą, „kadangi pažeidžia vaiko interesus“, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms J. Č. kaltės taip pat neįrodo. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad byloje nebuvo apklaustas vaikas – A. Č. – nereiškia, kad byloje nebuvo siekiama nustatyti objektyvios tiesos apie motinos ir vaiko susitarimą. Šio susitarimo buvimą patvirtina ne tik J. Č., bet ir liudytojų I. V., N. Z., T. J. parodymai, taip pat ir kompaktiniame diske užfiksuotas vaiko ir tėvo pokalbis.
12. Esant visumai išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su A. Č. skundo teiginiu, kad J. Č., sąmoningai neduodama nepilnamečiui sūnui elektroninio mokinio pažymėjimo, turėdama tikslą sudaryti kliūtį lankyti neformaliojo ugdymo būrelį – BMX dviračių sportą – panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Juo labiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. Č. nevykdė Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos tėvų pareigos sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko asmenybę, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos.
13. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad bylos duomenimis A. Č. buvusios žmonos darbovietėje elgėsi impulsyviai, akivaizdžiai demonstravo savo nepasitenkinimą (pyktį), jį ramino pareigūnai, neturi reikšmės sprendžiant J. Č. kaltės klausimą, todėl išsamiau dėl skundo argumentų, susijusių su liudytojų J. Š., T. J. ir G. M. parodymais apibūdinant A. Č. elgesį įvykio vietoje nepasisakoma. Be to, pirmosios instancijos teismas A. Č. veiksmų nevertino J. Č. naudai ir nepripažino pastarosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
14. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgus į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo teisena J. Č. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
15. Dėl J. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo priimti nutartį, kuria pavesti kompetentingoms institucijoms pradėti tyrimą dėl A. Č. 2018 m. vasario 2 d. galbūt padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, pažymima, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą gali tik išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto skundo, o ne teikti teismui savo atskirus prašymus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.