Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimo S. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. nubaustas už tai, kad 2015 m. kovo 29 d. 10.14 val. Kėdainių r. sav., Angirių k., (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Fiat Doblo, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas pervargęs, važiuodamas užmigo, dėl ko nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė au­to­mo­bilio, nuvažiavo nuo kelio ir užvažiavo ant kelio atitvarų, eismo įvykio metu apgadino kelio atit­va­rus ir automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai. Automobilis nere­gis­truo­tas nustatyta tvarka. S. Ž. pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127, 222, 226 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

S. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl S. Ž. padarytų pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patik­ri­nęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliaciniame skun­de keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas teigia, jog teismas skyrė jam per griežtą ir neadekvačią nuobaudą ir prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama ad­mi­nis­tracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įsta­tymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti as­me­nys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str., reglamentuojančiame ad­mi­nistracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą tei­sės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pa­žei­di­mų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra iš­reiš­kęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, in­di­vi­dualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje nu­ma­ty­to­ji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sau­sio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, pa­da­riu­siam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuo­bau­dos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuo­bau­dos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuo­me­nės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas ati­tinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuo­baudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, ver­ti­nant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2AT-7-4-2013, 2AT-34-507/2015, 2AT-48-693/2015).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo moty­vus ir atsižvelgęs į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog paskirta administracinė nuobauda – trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra neproporcinga padarytam ad­mi­nis­tra­ciniam teisės pažeidimui. Iš bylos duomenų matyti, jog eismo įvykis padarytas kaimo vietoje, kur nevyksta intensyvus eismas. Taigi sukeltas eismo įvykis nebuvo itin pavojingas. Pats admi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Ž. pripažįsta padaręs administracinį teisės pažei­di­mą, nurodo, jog buvo išgėręs raminamųjų vaistų ir užmigo prie vairo, dėl padaryto pažeidimo labai gai­lisi. Apeliantas neneigia, kad palikęs automobilį, užvažiavusį ant kelio atitvaro, iš eismo įvykio vie­tos pasišalino, tačiau ne iš piktavališkų paskatų. Byloje nėra duomenų apie galimą alkoholinių gėrimų vartojimą. Iš šių aplinkybių spręstina, jog apeliantas pasiruošęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. S. Ž. anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus, tačiau šiuo metu turi vie­ną ga­lio­jančią administracinę nuobaudą. Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad apelianto sveikata yra pras­ta, išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kitame mieste, priteistas jų iš­lai­kymas iki pilnametystės, pats gyvena kaimo vietovėje. Pažymėtina, kad padaryti teisės pažeidimai savo po­būdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis iš esmės yra mažareikšmis, nepadaryta žala žmo­nėms, nėra duomenų apie eismo įvykiu padarytą turtinę žalą, S. Ž. dėl KET pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pa­si­traukdamas iš eis­mo įvykio vietos nesutrukdė policijai iš­aiš­kinti eismo įvykio aplinkybes ir jo pa­da­rytus KET pa­žei­di­mus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į paminėtas aplin­ky­bes, į padaryto ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo pa­vojingumą bei pasekmes ir vadovaujantis tei­sin­gumo bei pro­tin­gu­mo kriterijais, apeliacinės ins­tan­cijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tai­kyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti S. Ž. papildomos administracinės nuobaudos – tei­sės vairuoti transporto prie­mo­nes atėmimą.

Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą S. Ž. paskyrė per griežtą nuobaudą, kuri neati­tinka padaryto ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo as­menybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir keisti skun­džiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimą pakeisti:

Vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., pagal ATPK 130 str. 1 d. S. Ž. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki šešių mėnesių.

Vadovaujantis ATPK 33 str. visas paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinai S. Ž. skirti aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų baudą su teisės vairuoti transporto prie­mo­nes atėmimu šešiems mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.