Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-277-616/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-25
Bylos Nr.: 1A-277-616/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis: M. M., E. S.
Nukentėjusysis: R. T.
Kaltinamasis: M. M.
Civilinis ieškovas: R. T.
Advokatai: Modestas Švažas, Naina Lanzbergienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-616/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18605-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.2.14.3.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,nuteistojo M. M. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,nuteistojo E. S. gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu M. M. paskirta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi M. M. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. atlikta bausmė. Bausmės pradžia M. M. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. birželio 15 d.

E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti E. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikai nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. birželio 14 d.

E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Bausmės pradžia E. S. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. birželio 15 d.

Nukentėjusiojo R. T. civilinis ieškinys dėl 420 (keturių šimtų dvidešimties) eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista 420 (keturi šimtai dvidešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo M. M., iš kurių dalį, t. y. 50 (penkiasdešimt) eurų priteista solidariai su E. S. civilinio ieškovo R. T. naudai.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, keliais tyčiniais veiksmais, per tris kartus įsibraudamas į tą pačią patalpą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš to paties nukentėjusiojo pagrobė svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2020 m. balandžio 12 d., apie 21 val., išlaužęs buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), duris įsibrovė į patalpą, po ko, jam pastūmus nukentėjusįjį R. T., pastarasis atsisėdo ant grindų, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui saugant, kad nukentėjusysis negalėtų išeiti iš buto ir kviesti pagalbos, sudarant nukentėjusiajam bauginamąjį poveikį ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, jis iš virtuvėje esančio stalo stalčiaus pagrobė – R. T. priklausančius pinigus – 200 (du šimtus) eurų;

1.2. toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2020 m. gegužės 3 d., apie 21 val., išlaužęs buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), duris įsibrovė į patalpą, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui saugant, kad nukentėjusysis negalėtų išeiti iš buto ir kviesti pagalbos, sudarant nukentėjusiajam bauginamąjį poveikį ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, jis pagrobė virtuvėje ant stalo buvusius svetimus – R. T. priklausančius 2 (du) nenustatytus mobiliuosius telefonus, kurio vieno mobiliojo telefono vertė 30 (trisdešimt) eurų, kito mobiliojo telefono vertė 40 (keturiasdešimt) eurų, bendros 70 (septyniasdešimties) eurų vertės;

1.3. toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią, veikdamas bendrininkų grupėje su E. S., 2020 m. gegužės 4 d., apie 22:30 val., išlaužę buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), duris įsibrovė į patalpą, po ko, jam pastūmus nukentėjusįjį R. T., kuris to pasėkoje nukrito ant grindų, o E. S. saugant, kad nukentėjusysis negalėtų išeiti iš buto ir kviesti pagalbos, sudarant nukentėjusiajam bauginamąjį poveikį ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, jis bute ieškojo vertingų daiktų, tačiau vertingų daiktų neradus, E. S. paėmė kambaryje sekcijoje buvusį R. T. priklausantį televizorių „(duomenys neskelbtini)“, 50 (penkiasdešimties) eurų vertės, po ko jie ketino iš buto su pagrobtu daiktu pasišalinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi laiptinėje jie buvo pastebėti pašalinio asmens ir E. S. pargriuvo, po ko, palikus paimtą televizorių laiptinėje, jie iš įvykio vietos pasišalino.

2. E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, įsibraudamas į patalpą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš nukentėjusiojo pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su M. M., 2020 m. gegužės 4 d., apie 22:30 val., išlaužę buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), duris įsibrovė į patalpą, po ko, M. M. pastūmus nukentėjusįjį R. T., kuris to pasėkoje nukrito ant grindų, o jam saugant, kad nukentėjusysis negalėtų išeiti iš buto ir kviesti pagalbos, sudarant nukentėjusiajam bauginamąjį poveikį ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, M. M. bute ieškojo vertingų daiktų, tačiau vertingų daiktų neradus, E. S. paėmė kambaryje sekcijoje buvusį R. T. priklausantį televizorių „(duomenys neskelbtini)“, 50 (penkiasdešimties) eurų vertės, po ko jie ketino iš buto su pagrobtu daiktu pasišalinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi laiptinėje jie buvo pastebėti pašalinio asmens ir E. S. pargriuvo, po ko, palikus paimtą televizorių laiptinėje, jie iš įvykio vietos pasišalino.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

3.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jis yra nuteistas nepagrįstai, byloje nesant įrodymų, pagal vieno nuketėjusiojo parodymus, kurie, anot nuteistojo, yra nenuoseklūs, melagingi, nuolat kintantys bei nesutampantys nei su vieno liudytojo parodymais. Teigia, kad yra nekaltas, nes byloje nėra surinkta jokių įrodymų. Prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje jį išteisinti.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

4.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog priešingai nei nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, nuteistųjų parodymai buvo nuoseklūs, o nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jį apklausiant teismo posėdžio metu esmingai skyrėsi. Pažymi, kad nukentėjusysis nurodė, jog abu kaltinamieji buvo įsibrovę į jam nuosavybės teise priklausantį butą ir šiame bute ieškojo vertingų daiktų, tačiau neradę paėmė televizorių „(duomenys neskelbtini)“, kurį nešdami pargriuvo laiptinėje. Remiantis šia nukentėjusiojo pozicija analogiškai buvo pateiktas tokios formuluotės kaltinimas. Anot nuteistojo nuteistajam suformuluotas kaltinimas nepasitvirtino. Teigia, kad liudytojas A. S. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad išgirdęs kaimyno durų beldimą išėjo pažiūrėti kas vyksta, pamatė du išeinančius vyrus, tačiau nematė jokio televizoriaus nei laiptinėje, nei, kad išeinantys vyrai kokį nors televizorių neštų. Į klausimą kiek praėjo laiko nuo išgirsto beldimo iki nuėjimo pas kaimyną liudytojas nurodė, kad apie 2-3 min. Vadinasi, nukentėjusiojo teiginiai apie neva tai apieškotą butą taip pat vertintini kritiškai.

4.2. Pirmosios instancijos teismas, kaip įrodymą vertino jo pirmos apklausos duomenis. Apylinkės teismui buvo pateiktos pažymos apie jo (nuteistojo) sveikatos būseną pirmos apklausos metu. Pažymose nurodyta, kad E. S. 2020 m. rugsėjo 1 d. į Šiaulių tardymo izoliatorių pristatytas 2020 m. rugsėjo 1 d. ir buvo dezorientuotas. 2020 m. rugsėjo 1 d. apklausa vykdyta nuo 9:59 val. iki 11:25 val. Minėtoje apklausoje užfiksuotas E. S. sveikatos pablogėjimas, tačiau apklausa nebuvo nukelta į kitą dieną, kas, anot nuteistojo, turi būti traktuojama kaip asmens spaudimas duoti ikiteisminiam tyrimui palankius parodymus. Nuteistojo manymu, apklausą atlikusios pareigūnės parodymai duoti žemesnės instancijos teisme turėtų būti vertintini kritiškai, nes medicinos specialistų surašyti dokumentai apie jo sveikatos būklę apklausos metu, negali būti paneigiami apklausą atlikusios pareigūnės parodymais.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų M. M. ir E. S. gynėjai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistųjų M. M. ir E. S. apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. M. kaltė padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje ir E. S. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl M. M. ir E. S. pripažinimo kaltais atitinkamai pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina nukentėjusiojo R. T., liudytojų A. S. ir D. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji ginčija nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą teigdami, kad nukentėjusiojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme duoti parodymai yra nenuoseklūs, nuolat kinta.

8.1. Pažymėtina, kad BPK normos nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais. Išimtis yra nustatyta BPK 301 straipsnio 2 dalyje, kuri draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-788/2021).

8.2. Nukentėjusysis R. T. buvo apklaustas keturis kartus ikiteisminio tyrimo metu bei du kartus pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminiame tyrime pirmosios apklausos metu 2021 m. gegužės 19 d., R. T. paaiškino, kad 2020 m. balandžio 12 d., apie 21 val., iš matymo pažįstamas asmuo (apvalaus veido, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs juoda striuke, nukentėjusysis jį galėtų atpažinti) išspyrė jo buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris. Jam įėjus į buto vidų, o nukentėjusiajam atėjus į koridorių, pažįstamas asmuo jį (nukentėjusįjį) švelniai pastūmė dėl to jis pavirto prie vonios durų. Iš virtuvės, nukentėjusiajam matant, pažįstamas asmuo paėmė virtuvės stalo stalčiuje buvusius 200 (du šimtus) eurų ir išėjo. Su nuteistuoju buvo ir kitas asmuo, kuris žiūrėjo, kad nukentėjusysis niekur neitų. 2020 m. gegužės 3 d., apie 21 d., tas pats pažįstamas, kuris buvo 2020 m. balandžio 12 d., vėl koja išspyrė duris, neradęs pinigų paėmė du mobiliuosius telefonus, kurių vertė 30 (trisdešimt) ir 40 (keturiasdešimt) eurų. 2020 m. gegužės 4 d., išspirdami duris pas jį apsilankė du vagys (pažįstamas kaip ir abiem atvejais, o kitas „kūdas“, kurio nepažinojo). Jo pažįstamas atsisėdo prie durų, kad jis (nukentėjusysis) neišeitų iš buto, o kitas („kūdasis“) apkratė kišenes, lovą ir nieko neradęs pasiėmė televizorių, tačiau bėgdamas laiptinėje nugriuvo ir paliko televizorių. Vėliau, išgirdęs triukšmą, pas jį atėjo iš matymo pažįstamas kaimynas, kuris abu (nuteistuosius) pagavo (1 t., b. l. 70-71). Kitų apklausų metu nukentėjusysis patikslino, kad jo minėtas pažįstamas yra stambaus kūno sudėjimo, kuris iš jo pirmos ir antros veikų padarymo metu paėmė pinigus, telefonus. Trečios veikos padarymo metu jo įvardintas pažįstamas atsisėdo prie jo (nukentėjusiojo), o kitas asmuo (smulkesnis) iš sekcijos pasiėmė televizorių ir jį išnešė į laiptinę (1 t., b. l. 96-98, 157). 2020 m. rugpjūčio 7 d. apklausoje nukentėjusysis nurodė, jog antrą kartą pas jį į namus atėjo ne vienas, o du asmenys. Trečią kartą pas jį atėjęs kitas asmuo paėmė televizorių, tačiau koridoriuje pargriuvo ir paliko televizorių (1 t., b. l. 144-145). Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 103-111) nukentėjusysis R. T. parodė, kur bute jis laikė pinigus (1 t., b. l. 106), kur buvo padėti mobiliojo ryšio telefonai (1 t., b. l. 107-108), bei kur buvo padėtas ir laiptinėje paliktas televizorius „(duomenys neskelbtini)“ (prie pat laiptų) (1 t., b. l. 109, 111).

8.3. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis R. T. parodė analogiškas aplinkybes, papildė savo parodymus tuo, jog pirmu atveju pas jį buvo M ir „(duomenys neskelbtini)“, iš jo paėmė pinigus ir cigaretes „Fest“, t. y. M. M. paėmė iš stalčiaus pinigus, o „(duomenys neskelbtini)“ paėmė cigaretes ir sėdėjo prie jo. Nukentėjusysis buvo labai išsigandęs. Buto duris pirmu atveju nebuvo išlaužtos. Antrą ir trečią kartus jo buto durys buvo išlaužtos, pas jį buvo atėję trys asmenys, bet įėjo storulis (M.) ir paėmė telefonus. Trečią kartą pas jį atėjo storulis ir ilgas (kūdas), nukentėjusįjį pastūmė. Kūdas paėmė televizorių, bet būdamas girtas padėjo televizorių „(duomenys neskelbtini)“ laiptinėje. Kaimynas buvo pas jį atėjęs, kai išnešė televizorių. Vėliau duodamas parodymus nukentėjusysis nurodė, jog pirmą ir antrą atvejais jis asmenis įsileido, o trečią kartą buvo išspirtos buto durys. Nukentėjusysis duodamas parodymus nurodė, kad jo parodymai keičiasi, nes jis yra garbaus amžiaus, nuo įvykio praėjo nemažai laiko ir daug ko neatsimena (1 t., b. l. 169-172, 176-179). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. T. paaiškino, kad storulis (M. M.) iš jo buto pagrobė pinigus ir telefonus, o plonasis (E. S.) iš sekcijos paėmė televizorių, kurį būdamas girtas ir griūdamas ant laiptų padėjo. Pažymėjo, jog po durų išspyrimo labai greitai atėjo kaimynas, kuris juos pagavo. Nuosekliai nurodė, jog jis televizorių „Hisense“ pasiėmė iš laiptinės ir nusinešė į savo butą (4 t., b. l. 175-177). Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje teismui pagarsinus nukentėjusiojo R. T. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, jis patvirtino, kad jie yra teisingi.

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Nors nukentėjusysis R. T. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolais neatpažino nei M. M., nei E. S. (1 t., b. l. 127-132), tačiau iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. asmens parodymo atpažinti protokolo akivaizdu, kad nukentėjusysis R. T. atpažino „pažįstamą asmenį“ kaip M. M., apie kurį buvo davęs išsamius parodymus (1 t., b. l. 135-136, 138-140).

8.5. Sulyginus viso proceso metu nukentėjusiojo duotus parodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymai nebuvo iš esmės skirtingi, kaip gali atrodyti vertinant atskiras parodymų dalis. Pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu nukentėjusysis pasakė, kad 2020 m. balandžio 12 d. ir 2020 m. gegužės 3 d. išspyrus jo buto duris įėjo M. M., kuris iš nukentėjusiojo paėmė virtuvės stalčiuje laikytus 200 eurų (du šimtus eurų) ir du telefonus, o trečią kartą atėjęs su kitu asmeniu, kitas asmuo jį apieškojo ir neradęs jokio turto paėmė jo televizorių „(duomenys neskelbtini)e“, kurį paliko. Pirmosios instancijos teisme teismui pagarsinus jo parodymus duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusysis juos patvirtino. Atskirose proceso stadijose nukentėjusiojo duoti parodymai iš esmės neprieštarauja vieni kitiems ir buvo pakankamai nuoseklūs.

9. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiojo duotų parodymų turinį, kad nuteistasis M. M. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (2020 m. balandžio 12 d., 2020 m. gegužės 3 d. ir 2020 m. gegužės 4 d.), su nuteistuoju E. S. (2020 m. gegužės 4 d.) pas nukentėjusįjį įsibrovė į butą ieškojo turto, kurį galėtų pagrobti (M. pagrobė – 200 eurų ir du mobiliojo ryškio telefonus, o E. S. pasikėsino pagrobti televizorių), įvertinęs jų nuoseklumą, nukentėjusiojo asmenybę ir socialinę padėtį – garbaus amžiaus pensininkas, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, juolab, kad juos pagrindžia ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Dėl nuteistojo M. M. padarytos tęstinės nusikalstamos veikos (2020 m. balandžio 12 d. ir 2020 m. gegužės 3 d.)

10. Nuteistasis M. M. dėl jam inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos padarymo ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 115, 124, 144, 166, 172, 190), o pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus nurodė, jog nuėjo visi trys (M., S. ir asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“) pas R. (nukentėjusįjį), durų jam tikrai ten nieks nelaužė. Jis (nukentėjusysis) įleido „(duomenys neskelbtini)“, o jie iš paskos įėjo, gėrė, sėdėjo ir viskas. Tada apsipyko su „(duomenys neskelbtini)“, kuris pradėjo ant jo pulti su peiliu ir nestipriai įdūrė į nugarą, todėl jie susistumdė. „(duomenys neskelbtini)“ bėgo iš namų, durys greičiausiai buvo užrakintos. Jos buvo labai senos, tai patraukė ir išlūžo ta vieta, kur reikia raktą įkišti. „(duomenys neskelbtini)“ (S.) pabėgo iš baimės. Pinigų neėmė, telefonų neėmė. Pažymėjo, jog pas nukentėjusįjį yra buvęs net ne tris kartus, o gal ir daugiau kartų. Neprisimena, ar tuos du kitus kartus, kai nukentėjusysis buvo apiplėštas, buvo pas nukentėjusįjį (4 t., b. l. 177-178).

10.1. Šie nuteistojo M. M. parodymai yra nenuoseklūs ir vertintini kaip jo gynybinė versija, nes juos paneigia byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog nukentėjusiojo bute nėra užfiksuota jokių vykusių grumtynių pėdsakų (kraujo pėdsakų ar numesto ant grindų peilio) (1 t., b. l. 53-60), bei jau minėti nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme, tvirtinant, kad jokio „(duomenys neskelbtini)“ pas nukentėjusįjį nebuvo, nuteistasis iš jo 2020 m. balandžio 12 d. pagrobė 200 eurų (du šimtus eurų), o 2020 m. gegužės 3 d. – du mobiliojo ryšio telefonus, kurių bendra vertė – 70 eurų (septyniasdešimt eurų).

10.2. Iš 2020 m. balandžio 12 d. nukentėjusiojo protokolo – pareiškimo matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d., apie 21 val., iš matymo pažįstamas asmuo išspyrė jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir jam matant pavogė 200 eurų (du šimtus eurų), kurie buvo padėti virtuvės stalo stalčiuje, dėžutėje. Sugadintų durų vertė 50 eurų (penkiasdešimt eurų). 2020 m. gegužės 3 d., taip pat apie 21 val., tas pats asmuo vėl koja išspyrė duris. Neradęs pinigų, pavogė 2 (du) mobiliuosius telefonus, kurių vieno vertė 30 eurų (trisdešimt eurų), kito – 40 eurų (keturiasdešimt eurų). Vieno iš telefonų Nr. (duomenys neskelbtini). Šių telefonų modelių, IMEI nežino. Vienas iš jų nebuvo naudojamas, laikė kaip atsarginį (1 t., b. l. 26, 33, 44).

10.3. Iš baudžiamojoje byloje esančių BIRT sistemos duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d., 21:17 val. užregistruotame nukentėjusiojo pranešime apie įvykį, nukentėjusysis policijos pareigūnams pranešė, jog prieš 10 (dešimt) min. iš matymo pažįstamas vyras išspyrė jo buto duris, jas apgadino, pagrobė 400 eurų (keturis šimtus eurų) ir pabėgo. Vyras galimai gyvena (duomenys neskelbtini) name, nes ten jį dažnai mato. Vyras buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, su kepure, stambus. Atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusysis parodė, kad buto duris susitvarkė. Dėl durų jam jokia žala nėra padaryta. Pranešėjas nurodė, kad į butą įėjęs vyriškis yra jam iš matymo pažįstamas, anksčiau bute yra ne kartą buvęs. Taip pat pranešėjas nurodė, kad iš matymo pažįstamas vyriškis tik įėjęs į butą, ėjo link virtuvės ir prasilenkiant siaurame koridoriuje jis, t. y. pranešėjas pargriuvo ant žemės, jo niekas tyčia nestūmė. Pranešėjo teigimu, išėjus minėtam vyriškiui, jis pasigedo virtuvėje buvusių 200 eurų (dviejų šimtų eurų) (1 t., b. l. 45). Iš 2020 m. birželio 30 d. kitų daiktų apžiūros protokolų (perklausius nukentėjusiojo 2020 m. balandžio 12 d. garso įrašą skambinant į BPC) nustatyta, jog jį ką tik (prieš dešimt min.) apiplėšė, vienas iš matymo žinomas asmuo atėjo, spyrė į duris (jas išlaužė), pasiėmė 400 eurų (keturis šimtus eurų) ir išėjo. Duris apgadino (įlenkė). Asmuo buvo apsirengęs juoda striuke (‚kurtke“), su berete, stambus (2 t., b. l. 53-34).

10.4. Iš 2020 m. gegužės 3 d., 21:25 val. policijos sistemoje registruoto nukentėjusiojo pranešimo matyti, kad nepažįstamas asmuo su koja išlaužė duris ir pabėgo. Patikrinus įvykio aplinkybes, nurodoma, jog nepažįstami asmenys spyrė į pranešėjo duris. Pranešėjas duris susitvarkė. Pretenzijų neturi. Teigė, kad žalos nepatyrė (1 t., b. l. 45). Iš 2020 m. birželio 30 d. kitų daiktų apžiūros protokolų (perklausius nukentėjusiojo 2020 m. gegužės 3 d. garso įrašą skambinant į BPC) nustatyta, jog jam (nukentėjusiajam) iš kojos „davė“ ir išlaužė duris („išlėkė visos spynos“), apiplėšė. Kuris pas jį atėjo yra jam nepažįstamas, ten buvo visa jų „chebra“, jo nesumušė (2 t., b. l. 52-53).

10.5. Liudytoja tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teisme apklausta D. S. parodė, jog 2020 m. gegužės 3 d. galimai vakare lipdama laiptais žemyn iš penkto aukšto, antrame aukšte matė kaip pas kaimyną į (duomenys neskelbtini) butą stipriai beldžiasi du vaikinai, t. y. vienas stambaus kūno sudėjimo, o kitas vidutinio kūno sudėjimo, pailgo veido. Liudytojai pro juos praėjus, minėti asmenys vėl stipriai daužė kaimyno duris. Kiek suprato kaimynas nenorėjo asmenų įleisti, girdėjosi grumtynių veiksmai (kaimynas laikė duris, o asmenys įėjo į buto vidų). Vėliau grįžusi, vaikinų jau nebematė (2 t., b. l. 36-37; 4 t., b. l. 174-175).

11. Įvertinus visumoje aptartus įrodymus pažymėtina, kad BIRT duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus tuo, jog pas jį 2020 m. balandžio 12 d. ir 2020 m. gegužės 3 d. įsibrovė M. M. (nukentėjusiojo apibūdintas kaip „(duomenys neskelbtini)“) bei abiem atvejais koja išlaužęs (išspyręs) nukentėjusiojo buto duris ir įsibrovęs pas nukentėjusįjį 2020 m. balandžio 12 d. pagrobė du šimtus eurų (įsibrovė vienas), o 2020 m. gegužės 3 d. taip pat išlaužęs buto duris ir įsibrovęs pas nukentėjusįjį pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus. Aplinkybę, kad nuteistasis M. M. 2020 m. gegužės 3 d. įsibrovė pas nukentėjusįjį, patvirtina ne tik nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai, 2020 m. rugpjūčio 7 d. asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame nukentėjusysis atpažino M. M., kaip asmenį, kuris pas jį įsibrovė, bet ir liudytojos D. S. parodymai, kad ji 2020 m. gegužės 3 d. matė ne tris, o du vyriškius, kurie bandė įsibrauti į nukentėjusiojo butą (stipriai daužė duris) (2 t., b. l. 36-37). Taip pat minėtas įvykio aplinkybes iš dalies patvirtino ir pačio nuteistojo M. M. parodymai, kad jis pas nukentėjusįjį bute yra ne kartą buvęs.

12. Nors nukentėjusysis R. T. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir nurodė, kad pirmu atveju jo buto durys nebuvo išlaužtos, o antru atveju – išlaužtos. Vėliau duodant parodymus, nukentėjusysis nurodė priešingai, t. y., kad pirmu ir antru atvejais jis įsileido asmenis (durys nebuvo išlaužtos), tačiau šiuos parodymus paneigia nukentėjusiojo nuoseklūs ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, protokolas–pareiškimas, BIRT žiūryklės duomenys, kad buto durys 2020 m. balandžio 12 d. ir 2020 m. gegužės 3 d. jam buvo išlaužtos (apgadintos). Be to, nukentėjusysis apklausiamas apylinkės teisme nurodė ir tai, kad po įvykio yra praėję nemažai laiko, todėl visko gerai neprisimena ar abiem atvejais pas jį durys buvo išlaužtos ar ne.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog M. M. 2020 m. balandžio 12 d. ir 2020 m. gegužės 3 d. padarytuose nusikalstamuose veiksmuose, nustačius veiką kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į butą, yra tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Dėl E. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, bei M. M. veikos (2020 m. gegužės 4 d.).

14. Nukentėjusiojo parodymus (jis matė, kad įėjo M. M. ir kitas asmuo, kuris pasikėsino pagrobti televizorių, tačiau jį paliko laiptinėje) dėl 2020 m. gegužės 4 d. veikos patvirtina liudytojų A. S. (1 t., b. l. 182-183; 4 t., b. l. 161-162) ir K. M. (2 t., b. l. 30; 4 t., b. l. 162-163) duoti parodymai, liudytojo A. S. 2020 m. gegužės 21 d. asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas bei 2020 m. lapkričio 18 d. asmens parodymų atpažinti protokolai (1 t., b. l. 186-190, 192-196; 2 t., b. l. 3-4, 6, 10-11, 14-15, 19), nukentėjusiojo protokolas – pareiškimas (1 t., b. l. 26), BIRT žiūryklės duomenys (1 t., b. l. 35, 44), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 60; 2 t., b. l. 52-54):

14.1. Liudytojas A. S. nurodė išgirdęs namo laiptinėje stiprius smūgius, lyg kas daužtų duris ir nusileidęs iš penkto aukšto į antrą aukštą pamatė praviras kaimyno duris ir du nepažįstamus asmenis. Jam griežtu tonu pasakius: „Ką čia darot?“ Asmenys išsigando ir labai greitai iš laiptinės pasišalino. Dėl to jis juos išbėgęs į lauką pasivijo ir paėmęs bendrijos pirmininkės telefoną paskambino pagalbos telefonu. Atvykus policijos pareigūnams, A. S. parodė liudytojai K. M. į kaimyno butą įsibrovusius asmenis ir jie buvo sulaikyti. Minėtas aplinkybes apylinkės teisme patvirtino ir liudytoja K. M., kad jai pranešėjas (liudytojas A. S.) parodė asmenis, kurie buvo nukentėjusiojo bute, todėl juos sulaikė, byloje esantis K. M. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 62-63).

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Iš 2020 m. gegužės 21 d. asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas bei 2020 m. lapkričio 18 d. asmens parodymų atpažinti protokolų matyti, kad liudytojas A. S. atpažino M. M. ((duomenys neskelbtini)sudėjimo) ir E. S. ((duomenys neskelbtini) sudėjimo) kaip asmenis, kurie buvo prie nukentėjusiojo buto (1 t., b. l. 186-190, 192-196; 2 t., b. l. 3-4, 6, 10-11, 14-15, 19).

14.3. Iš 2020 m. gegužės 5 d., nukentėjusiojo pranešimo policijai matyti, jog 2020 m. gegužės 4 d. pas jį apsilankė „du vagys“ ir koja išspyrė duris. Vienas jų atsisėdo prie durų, kad jis niekur neišeitų iš buto, kitas apkratė kišenes, lovos patalynę. Nieko neradę, pasiėmė televizorių ir išėjo į laiptinę. Vienas jų bėgdamas laiptinėje nugriuvo. Televizorius liko laiptinėje, nes sutrukdė kaimynas (1 t., b. l. 26, 35, 44).

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Sugretinus tarpusavyje liudytojo A. S. parodymus su nukentėjusiojo R. T. parodymais, jie visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad 2020 m. gegužės 4 d. jis (liudytojas) matė iš nukentėjusiojo išeinančius du asmenis M. M. ir E. S. (vieną (duomenys neskelbtini) sudėjimo, o kitą (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, pailgo veido), kuriuos nusivijo ir parodė liudytojai policijos pareigūnei K. M.. Aplinkybę, kad pas nukentėjusįjį nurodytu kaltinime laiku (2020 m. gegužės 4 d.) buvo du asmenys įrodo tiek nukentėjusiojo pareiškimas, tiek BIRT žiūryklės duomenys (pranešimo turinys). Be to svarbu paminėti ir tai, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esantis 2020 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame matyti, jog nukentėjusiojo R. T. durys buvo sugadintos (sugadinta durų spyna) (1 t., b. l. 60; 2 t., b. l. 52-54).

15. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus nurodė, jog iš nukentėjusiojo televizoriaus neėmė (4 t., b. l. 177-178).

16. Nuteistojo E. S. parodymai taip pat nėra nuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis po jo pirmos apklausos 2020 m. rugsėjo 1 d. (apie šių parodymų vertinimą teisėjų kolegija pasisakys vėliau) atsisakė duoti parodymus (3 t., b. l. 173, 189; 4 t., b. l. 29). Tuo tarpu pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad tuo metu labai gėrė, su juo lyg ir buvo trečias asmuo, nieko neatsimena. Apylinkės teisme pagarsinus nuteistojo 2020 m. rugsėjo 1 d. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, jis nurodė, kad pas nukentėjusįjį nėra net buvęs. Buvo prie parduotuvės, gėrė už gatvės. Atsimena, kad paskui prie PC „(duomenys neskelbtini)“ gaudė taksi. Nei jis iš jo (nukentėjusiojo) ėmė, nei jam reikalingi tie televizoriai, nei tie telefonai (4 t., b. l. 178-179). Tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia jau minėti tiek liudytojo A. S. parodymai, tiek nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas.

17. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad 2020 m. gegužės 4 d. jokio televizoriaus „(duomenys neskelbtini)“ iš nukentėjusiojo buto nepaėmė. Teigia, kad tokių faktinių aplinkybių nepatvirtinta ir liudytojo A. S. parodymai, kad jis jokio televizoriaus laiptinėje nematė. Iš tiesų, vertinant liudytojo A. S. viso proceso metu duotus parodymus liudytojas nuosekliai patvirtino, kad vydamasis asmenis nematė jokio televizoriaus. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 30 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad paimtas televizorius buvo užfiksuotas esantis sekcijoje (1 t., b. l. 114-117, 120-123). Tačiau teisėjų kolegija vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriais jis aiškiai patvirtino, kad E. S. paėmė televizorių, tačiau pargriuvęs jį paliko prie laiptų, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis nurodė televizoriaus palikimo vietą – šalia laiptų bei liudytojo A. S. parodymais, jog jis, vydamasis bėgančius asmenis, stengėsi nepamesti iš matymo lauko nuteistųjų, todėl bėgdamas galėjo ir nepastebėti prie laiptų esančio televizoriaus, kurį nukentėjusysis pats įsinešė į butą.

Dėl BPK 20 straipsnio

18. Nepagrįstas nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentas, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. E. S. ikiteisminiame tyrime davus parodymus jo apklausa negali būti įrodymu, nes jis tuo metu buvo dezorientuotas, o dėl sveikatos būklės tęsiant apklausą tai turėtų būti traktuojama kaip spaudimas duoti ikiteisminiam tyrimui palankius parodymus. Priešingai, nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis E. S. vykusios apklausos metu buvo dezorientuotas ar negalėjo suvokti su juo atliekamų veiksmų.

18.1. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, t. y. 2020 m. spalio 2 d. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktos informacijos matyti, jog E. S. nuo 2020 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. Psichiatrijos klinikoje nesigydė (2 t., b. l. 68). 2020 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Lilijos Saldukienės nutarimu paskelbus E. S. paiešką (3 t., b. l. 42), jis 2020 m. rugsėjo 1 d. 7:45 val. buvo sulaikytas (3 t., b. l. 53), nes pats melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarimu E. S. nubaustas 200 eurų (dviejų šimtų eurų) bauda, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad minėtame apylinkės teismo nutarime nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t. y. kad nuteistasis administracinio nusižengimo padarymo metu būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų bei negalėtų suvokti, ar valdyti savo veiksmų (5 t., b. l. 47). 2021 m. gegužės 13 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos duomenimis, E. S. į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atvežtas 2020 m. rugsėjo 1 d. alkoholinės abstinencijos būsenoje (po gausaus ir ilgalaikio alkoholio vartojimo). Pirminės apžiūros metu E. S. buvo dezorientuotas, skirtas medikamentinis gydymas (5 t., b. l. 46). 2020 m. rugsėjo 1 d. nuo 9:59 val. iki 11:25 val. apklausiamas pas tyrėją R. P. nuteistasis E. S. davė nuoseklius parodymus. Įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, kad 10:30 val. apklausa yra stabdoma, nes įtariamasis pasijuto blogai, iškviesta greitoji medicinos pagalba. 10:52 val. įtariamojo apklausa yra tęsiama, duomenų, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės apklausiamas negalėtų duoti parodymų (blogai jaustųsi) nepaminėjo, apklausos protokole pastabų dėl nuteistojo sveikatos būklės nėra užfiksuota (3 t., b. l. 69-70).

18.2. Apylinkės teisme liudytoja apklausus nuteistojo apklausą ikiteisminiame tyrime atlikusią tyrėja R. P., ji nepatvirtino, kad nuteistasis buvo dezorientuotas (abstinencijos būsenoje). Priešingai, iš liudytojos parodymų matyti tai, jog nuteistasis buvo sąmoningas, nuosekliai pasakojo įvykių aplinkybes, parodymus davė savo noru, niekieno neverčiamas. Liudytoja pamatė, kad nuteistasis pradėjo prakaituoti. Liudytojai paklausus kas jam yra, nuteistasis jai pasakė, kad jam prasideda epilepsijos priepuolis, todėl apklausa buvo sustabdyta ir iškviesti medikai, kurie nuteistajam suleido vaistų. Liudytoja pažymėjo, kad suleidus vaistus nuteistasis neprašė liudytojos žodžiais „netęsti“ apklausos, o priešingai po suteiktos medicininės pagalbos dar labiau pradėjo kalbėti, pretenzijų dėl sveikatos būklės – nenurodė. Nuteistasis jai nurodė, jog visus tris kartus dalyvavo (du kartus su juo buvo kitas asmuo), o paskutinį kartą išnešė televizorių. Visos apklausos metu kartu su nuteistuoju dalyvavo ir advokatas. Nuteistasis susipažino su apklausos protokolu, jokių pastabų dėl to nenurodė (5 t., b. l. 8-9). Taigi, iš minėtos liudytojos parodymų matyti, kad nuteistojo sveikatos būklė apklausos metu jai nesukėlė jokių abejonių, kad nuteistasis yra nesveikas, nesuprantantis, juolab dezorientuotas. Pažymėtina ir tai, kad apklausos metu nuteistajam (tuo metu – įtariamajam) buvo užtikrintos procesinės teisės turėti gynėją. Kartu su įtariamuoju apklausoje dalyvavęs gynėjas pasirašydamas nuteistojo apklausos protokolą nenurodė jokių pastabų, jog jo ginamasis 2020 m. rugsėjo 1 d. negali būti apklausiamas dėl sveikatos būklės.

18.3. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kas išdėstyta bei visumoje palyginusi nuteistojo duotus parodymus (ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme), jų turinį sprendžia, jog nuteistojo parodymai duoti 2020 m. rugsėjo 1 d. atitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus, minėti parodymai yra nuoseklūs, ir nėra nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. nuteistasis apklausos metu buvo dezorientuotas bei negalėjo duoti parodymų, todėl jais nesiremti grindžiant nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrindo nėra.

19. Įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju į nukentėjusiojo butą buvo patekta išspyrus nukentėjusiojo buto duris. Minėtas triukšmas bute paaiškina, jog liudytojas A. S. namuose išgirdęs triukšmą, nuėjo patikrinti iš kur jis sklinda. M. M. saugant nukentėjusįjį (patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, tiek ir ikiteisminiame tyrime duoti E. S. parodymai), E. S. apieškojo nukentėjusiojo butą. Nuteistajam E. S. tyčia pagrobti turtą susiformavo tik patekus pas nukentėjusįjį (nuteistojo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai). Nieko vertingo bute neradęs, E. S. paėmė iš nukentėjusiojo svetainės televizorių „(duomenys neskelbtini)“, tačiau veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – jį su M. M. užklupo liudytojas A. S. (liudytojo A. S. parodymai). Todėl nuteistasis E. S. paliko televizorių laiptinėje ir nuo liudytojo bėgo, o liudytojas juos vijosi.

20. Pažymėtina ir tai, kad abiem nuteistiesiems, tiek M. M. (tęstinė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta veika), tiek E. S. (BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatyta veika) yra kvalifikuotos veikiant bendrininkų grupėje. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistiesiems įsibrovus į nukentėjusiojo butą, E. S. sugalvojo pagrobti nukentėjusiojo turtą (jo ieškojo, o neradęs paėmė televizorių), M. M. pritardamas konkliudentiniais veiksmais tokiems nuteistojo E. S. veiksmams (nepasišalinęs iš įvykio vietos) saugojo nukentėjusįjį tuo jam sudarydamas bauginančią situaciją ir nesaugumo jausmą (patvirtina nukentėjusiojo parodymai). Todėl abiejų nuteistųjų veiksmuose yra bendras susitarimas veikti bendrai (pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą). Nepavykus baigti nusikalstamos veikos, abu bėgo iš laiptinės, kas patvirtina, jog jie veikė bendrininkų grupėje.

21. Esant šioms baudžiamojoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, daroma išvada, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistieji yra pagrįstai pripažinti kaltais, 2020 m. gegužės 4 d. padarę nusikaltimą. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, M. M. tinkamai kvalifikuoti visi atlikti nusikalstami veiksmai, t. y. du baigtiniai plėšimai ir pasikėsinimas įvykdyti plėšimą esant veiką kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpą – nustačius vieningą tyčią kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, o E. S. tinkamai kvalifikuota kaip pasikėsinimas įvykdyti plėšimą, esant veiką kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpą, t. y pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteistajam E. S. paskirtos bausmės

22. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

23. Nuteistasis E. S. pasikėsino padaryti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris nebuvo baigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, veikdamas tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas nenustatė E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

24. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistasis E. S. jauno amžiaus (3 t., b. l. 5), baustas administracine tvarka nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2020 m. gegužės 4 d. pasirodė girtas viešoje vietoje (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK 484 straipsnio 1 dalis), paskirtos baudos nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 8), niekur nedirba (3 t., b. l. 9), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 10), iš 2020 m. spalio 2 d. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktos informacijos matyti, jog E. S. yra Psichiatrijos klinikos pacientų sąraše, jam nustatytos diagnozės: F32, F104 (2 t., b. l. 68). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas praeityje teistas 16 (šešiolika) kartų – 6 (šešis) kartus teistas už plėšimus, pagrinde už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (3 t., b. l. 11-24). Be to 2020 m. rugpjūčio 7 d. prokurorės Lilijos Saldukienės nutarimu paskelbta įtariamojo paieška (3 t., b. l. 42), pagal kurią nuteistasis sulaikytas (3 t., b. l. 53). Iš ĮKNR pažymos apie E. S. teistumus matyti, kad anksčiau taikytomis bausmėmis (areštu, laisvės atėmimu) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Šios visos paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad vienintelė griežčiausia BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bei BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam parinkus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

25. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 7 (septynerių) metų (bausmės vidurkis 3 (trys) metai 7 (septyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų). Esant trims nuteistojo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, nenustačius nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas E. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkis. Be to, apylinkės teismas į paskirtą bausmę įskaitė jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikus nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. birželio 14 d. (3 t., b. l. 77-79, 92-94, 101-103, 117-121, 130-132, 144-148, 159-163; 4 t., b. l. 74-76, 103-106, 181-183; 5 t., b. l. 38-41). Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai E. S. galės būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 75 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgdama į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, daro išvadą, kad apeliantui paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, yra tinkamai individualizuota. Nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam M. M. paskirtos bausmės

27. Nuteistasis M. M. padarė vieną tęstinį sunkų tyčinį nusikaltimą, su E. S. veikė bendrininkų grupėje, tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas recidyvistu bei veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktas).

28. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistasis M. M. yra darbingo amžiaus (2 t., b. l. 76), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 79-80), per paskutinius 5 metus daug kartų baustas administracine tvarka, daugumoje smulkios vagystės iš parduotuvių ir girto pasirodymas viešoje vietoje, 2020 m. gegužės 4 d. jis administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo dieną, girtas pasirodė viešoje vietoje bei pažeidė viešąją tvarką (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 2 dalis, 481 straipsnio 1 dalis, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 82-86). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas praeityje teistas 14 (keturiolika) kartų – vieną kartą teistas už plėšimą, pagrinde vyrauja nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, naują tęstinę nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (po 2020 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo) (2 t., b. l. 88-100). Taip pat jis 1 (vieną) kartą yra teistas užsienyje (2017 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini)), t. y. už sukčiavimą, įskaitant apgaulę (2 t., b. l. 101). Iš ĮKNR pažymos apie M. M. teistumus matyti, kad anksčiau taikytomis bausmėmis (areštu, laisvės apribojimu, laisvės atėmimu taikant bausmės vykdymo atidėjimą) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Šios visos paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad vienintelė BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

29. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 7 (septynerių) metų (bausmės vidurkis 3 (trys) metai 7 (septyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų). Byloje nesant nustatytų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant dviem nuteistojo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas M. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkis.

30. Paminėtina ir tai, kad nuteistajam M. M. skundžiamu nuosprendžiu už tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė pagrįstai dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę nuteistajam pagrįstai įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartį atlikta bausmė. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai M. M. galės būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 75 straipsnis).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgdama į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, daro išvadą, kad apeliantui paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

32. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

32.1. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pasinaudojo šia teise ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltininkų priteisti 420 eurų (keturis šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 86). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nukentėjusysis turtinės žalos patyrė nuteistųjų veiksmais (pagrobti 200 eurų (du šimtai eurų), du mobiliojo ryšio telefonai 30 (trisdešimties) ir 40 (keturiasdešimties) eurų vertės, pasikėsinta pagrobti televizorių, kuris nebuvo sulaužytas), į tai, kad nuteistasis M. M. pagrobė daugiausiai turto, o E. S. tik pasikėsino pagrobti televizorių, pripažino, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino visiškai ir minėtą sumą – 420 (keturis šimtus dvidešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo priteisė iš kaltinamojo M. M., iš kurių dalį, t. y. 50 (penkiasdešimt) eurų priteisė solidariai su E. S. civilinio ieškovo R. T. naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi civiliniu ieškiniu nuteistajam priteistą turtinės žalos dydį, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį bei pagrįstai nukentėjusiajam priteisė jo prašomą turtinės žalos dydį. Nuteistajam priteistos turtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, yra proporcingas ir pagrįstas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. rugsėjo 6 ir 8 d. pažymas: Nr. (12.35Mr) PT-5795, Nr. (12.35Mr) PT-5916, kuriose prašoma priteisti valstybei iš E. S. 81 eurą (aštuoniasdešimt vieną eurą), o iš M. M. 99 eurus (devyniasdešimt devynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjų advokatų Modesto Švažo ir Nainos Lanzbergienės nuteistiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 111-113).

33.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

33.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

33.3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendį apskundė nuteistieji M. M. ir E. S.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji patys gynėjų nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjų dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (2 t., b. l. 108) nuteistiesiems buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai advokatai: Modestas Švažas ir Naina Lanzbergienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistųjų M. M. ir E. S. apeliacinius skundus atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantai yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jų sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašomos sumos nėra neproporcingai didelės bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. M. ir E. S. apeliacinės instancijos teisme tenkinami visiškai, išieškant valstybei: iš nuteistojo M. M. 99 eurus (devyniasdešimt devynis eurus) už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; iš nuteistojo E. S. 81 eurą (aštuoniasdešimt vieną eurą) už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų M. M. ir E. S. apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistojo M. M. valstybės naudai išieškoti 99 eurus (devyniasdešimt devynis eurus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Iš nuteistojo E. S. valstybės naudai išieškoti 81 eurą (aštuoniasdešimt vieną eurą) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas