Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Mirusioji E. O. L. sudarė testamentą, kurį (duomenys neskelbtini) patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas V. D. (toliau – Testamentas). Šiuo Testamentu velionė visoms dukterims paliko po dalį nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto, tačiau ne visoms lygiomis dalimis, nors mama visą laiką kartojo, kad ji visas dukras myli vienodai ir visas turtas, kurį ji su tėvu užgyveno bus visoms dukroms padalintas po lygiai, kad po jos mirties taip dukterų nekiltų nesusipratimų. Atsakovei V. K., kuri dirba G. seniūnijoje, atiteko visa namų valda, įskaitant gyvenamąjį namą su visais ūkiniais pastatais ir patalpomis ir 0,7112 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,3900 ir 0,5000 ha žemės sklypai, (duomenys neskelbtini)

Ieškovei ir tretiesiems asmenims velionė Testamentu lygiomis dalimis paliko 1,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, 0,8100 ha ir 0,3600 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Testamentą tvirtinusiam seniūnui kilo interesų konfliktas su atsakove, nes tvirtino toje pačioje institucijoje dirbančios atsakovės motinos, kurią pati atsakovė atvežė, Testamentą. Tai galėjo turėti įtakos velionės testatorės valios laisvei sudaryti ginčijamą Testamentą, t. y. buvo pažeista testatorės teisė sudaryti Testamentą laisva valia, be suklydimo. Atsakovė žinojo, kad testatorė sirgo širdies ligomis, demencija, smegenų atrofija ir ypač jos sveikatos būklė pablogėjo po jos sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) Mama buvo visiškai palūžusi, pastoviai skundėsi skausmais krūtinės srityje, paūmėjo komplikacijos dėl cukrinio diabeto, dėl ko jai vėliau buvo amputuotos abi kojos. Testatorė buvo skausmą slopinančių vaistų bei kitų psichotropinių medikamentų poveikyje ir atsakovė, pasinaudodama tuo, kad dirba G. seniūnijoje, sudarė tokias sąlygas, kad testatorė iki pat savo mirties neturėjo galimybės pakeisti Testamentą.

(duomenys neskelbtini) d. E. O. L. ligos istorijos išraše konstatuota demencija, ryškūs smegenų atrofijos požymiai ir nors tai konstatuota praėjus dviem su puse mėnesio po testamento sudarymo, ši liga negalėjo atsirasti per minėtą laikotarpį. Pati ieškovė kaip medikė daug anksčiau pastebėjo, kad mama serga demencija, ji ne visada susivokdavo gyvenimiškose situacijose. E. O. L., (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentą, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 1, b. l. 122–125).

Iš patikslinto ieškinio su priedais, atsiliepimų į ieškinį, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) G. seniūnijos seniūnas V. D. patvirtino E. O. L. sudarytą testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais ūkiniais pastatais ir patalpomis, esančiais (duomenys neskelbtini), 0.7122 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,3900 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai atsakovei V. K.; jai nuosavybės teise priklausantį 0.1200 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., 0.8100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., 0.3600 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., lygiomis dalimis paliko savo dukroms ieškovei B. M., tretiesiems asmenims I. B., V. A., R. V. ir I. M.. (duomenys neskelbtini) mirė testatorė E. O. L., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); tiesioginė mirties priežastis – širdies nepakankamumas, pagrindinė liga sukėlusi mirtį – aterosklerozinė širdies liga, nepatikslintos kraujagyslės pažeidimas.

Iš testatorės asmens sveikatos istorijų nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 27 d. viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ E. O.L. nustatyta diagnozė F03 (nepatikslinta demencija), MMSE 18 balų, Blassedo demencijos skalė 18,5 balo. 2016 m. šeimos gydytojo įraše nurodyta, kad „Siunčiame į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui, nustatyta diagnozė: neaiškios kilmės demencija F03“. 2017 m. balandžio 12 d. neurologo konsultacijoje VšĮ „Šakių ligoninė“ nurodyta, jog „Be kitų neurologinių sutrikimų konstatuota ir psichiatrinė diagnozė – demencija. Pažymėta, kad dėl ryškių smegenų atrofijos požymių, demencijos tikslinga psichiatro konsultacija“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 2 dalis numato, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Ginčijamo (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu E. O. L. nebuvo įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka teismo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, įskaitant ir paveldėjimo teisinių santykių sritį (palikimo priėmimas, testamento surašymas ir pan., CK 2.6 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) testamento sudarymas ginčijamas dėl E. O.L. valios nebuvimo, jos negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos bei atsakovės įtakos E. O. L. valios laisvei, kadangi testamentą tvirtino seniūnas, atsakovė dirbo toje pačioje seniūnijoje, todėl seniūnui kilo interesų konfliktas.

Ginčijant testatorės valią CK 1. 89 straipsnio pagrindu, ieškovė turi pareigą įrodyti, kad testamento sudarymo metu jos motina E. O. L. buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Savo argumentams įrodyti ieškovė teismo prašė paskirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Siekiant išsiaiškinti testatorės E. O. L. psichinę būklę (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu, t. y. nustatyti gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar E. O.L. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu; ar E. O. L. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu dėl turėto psichikos sutrikimo ar ligos galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2019 m. spalio 1 d. – spalio 23 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini)2019 (toliau – I ekspertizė), atsakant į teismo užduotus klausimus, ekspertas pateikė išvadą, jog E. O. L. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu diagnozuota įgyta silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija. E. O. L (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu dėl turėto psichikos sutrikimo savo veiksmų reikšmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo (t. 1, b. l. 159-162).

Teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovės prašymu buvo paskirta pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar E. O.L. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; ar E. O. L. gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti galėjo turėti įtakos jos būsena (liga) testamento sudarymo metu; ar E. O. L. gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti galėjo turėti įtakos jos vartoti vaistai testamento sudarymo metu ir/ ar iki jo sudarymo; ar ekspertizei pateiktoje medicininėje dokumentacijoje ir civilinėje byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad E. O.L. psichofizinė sveikatos būklė testamento sudarymo metu buvo tiek sutrikusi, kad ji negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2020 m. balandžio 30 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini)2020 (toliau – II ekspertizė), atsakant į teismo užduotus klausimus, ekspertas pateikė išvadą, jog E. O. L. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizei pateiktoje medicinos dokumentacijoje ir civilinėje byloje nėra įtikinamų duomenų apie tai, kad E. O.L. psichikos ir somatinė (fizinė) sveikatos būklė testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo tiek sutrikusi, kad ji negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizei pateiktoje medicinos dokumentacijoje nėra duomenų apie tai, kad E. O.L. vartoti vaistai testamento sudarymo metu ar/ir iki jo sudarymo ar šių vaistų šalutinis poveikis, galėjo turėti reikšmingos įtakos jos gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (t. 3, b. l. 60-67).

Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, tai yra dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; kt.). Teismai turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015)

Šioje byloje testatorės E. O. L. gebėjimas suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius bei jos tikroji valia sudarant ginčijamą testamentą buvo įrodinėjami šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, I ir II ekspertizės išvadomis. 2019 m. sausio 4 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė prašymą skirti I ekspertizę neapklausus šalių ir liudytojų, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims neprieštaraujant, 2019 m. sausio 22 d. nutartimi buvo paskirta I ekspertizė. Tiek iš I ekspertizės akto turinio, tiek iš liudytojos ekspertės Z. R. parodymų nustatyta, jog ekspertizė buvo atliekama tik išimtinai pagal testatorės medicininius dokumentus. Ekspertė J. Z.R. teismo posėdžio paaiškino, kad E. O. L. nesuprato savo veiksmų, nes jai buvo nustatyta demencija. Ji rėmėsi tik medicininiais dokumentais, tai yra psichiatro nustatyta nepatikslinta demencija, vėliau 2018 m. testatorei buvo nustatyta ir kraujagyslinė demencija. Sergant demencija sutrinka kognityvinės funkcijos, t. y. sutrinka mąstymas, atmintis, dėmesys, sprendimų priėmimas. Testatorei 2016 m. rugsėjo 27 d. gydytojo psichiatro nustatytas vidutinis kognityvinis sutrikimas. Tokiam žmogui pačiam sudėtinga priimti sprendimus, nors bendrauti gali toks žmogus. Psichiatras rašo, kad pacientė pokalbio esmės nesuvokia. Vėliau neurologas po 2 mėnesių taip pat rašė demenciją. Testatorei buvo nustatytas spec. poreikių lygis, susijęs su demencija. Su vidutiniu kognityviniu sutrikimu žmogus jau negali suprasti savo veiksmų, tas pas ekspertus priimta. Vardą, pavardę gana ilgai atsimena žmogus. Vidutinis kognityvinis sutrikimas tai ne pirminė stadija. Pasirašant testamentą su testatorei nustatyta diagnoze mažai tikėtina kad galėjo atsiminti sklypų numerius, kuriose vietose jie yra. Abejotina, kad galėjo prisiminti vaikų gimimo datas. Pačios tiriamosios išsilavinimas ir amžius neturi įtakos ekspertizės išvadai. Jeigu yra nustatytas vidutinis kognityvinis sutrikimas, tai yra demencija, žmogus nesuprato ką daro, buvo neveiksnus (2020 m. vasario 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 6 min. 20 sek. – 30 min. 25 sek).

Po atliktos I ekspertizės byloje buvo apklausiamos šalys, tretieji asmenys ir liudytojai. Liudytojas gydytojas psichiatras A. S. parodė, kad su paciente kalbėjo vieną kartą apie 15–20 minučių. Sutrikimų yra, bet labai sutrikusi nėra. Išvadas padarė iš bendravimo su paciente, MMSE testo ir Blessedo skalės. Demencijai diagnozuoti užtenka MMSE testo, Blessedo skalė daroma daugiau dėl slaugos poreikių. Jis diagnozavo, kad neaiškios kilmės demencija, nes buvo orientacijos, atminties sutrikimai, emocijų paviršutiniškumas, mąstymo neproduktyvumas ir savęs neaptarnavimo sutrikimai. Išsilavinimas ir amžius neturi įtakos diagnozės nustatymui. Pagal skalę jos kognityvinis sutrikimas buvo arčiau lengvo, bet nustatė vidutinį. Vaistus skyrė mementiną, kadangi neaiškios kilmės demencija. Dėl to ką jis diagnozavo, gali būti nustatomi spec. poreikiai. Pagal nustatytą diagnozę ji viena negalėtų gyventi. Su tokia diagnoze gali žmogus žinoti ko nori, gali žinoti kuriam žmogui nori palikti turtą. Demencija sergantį žmogų galima lengviau įtakoti (2020 m. vasario 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 31 min. 29 sek. – 48 min. 23 sek).

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai šeimos gydytoja R. P. ir slaugytoja J. Š. patvirtino priešingas aplinkybes, kad testatorė testamento sudarymo metu gyveno viena, iki kojų amputacijos sugebėjo savimi pasirūpinti, jos psichinė būklė medikams nekėlė įtarimų, pas psichiatrą jos nesiuntė, tik parekomendavo kreiptis dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Liudytoja R. P. parodė, kad E. O. L. sirgo jos amžiaus ligomis, cukriniu diabetu, liga progresavo, paskui tapo neįgali, amputavo kojas. Jai parekomendavo kreiptis pas psichiatrą dėl spec. poreikių, nors kažkokių psichikos sutrikimų nebuvo. Daugumoje atvejų, nustatant neįgalumą seniems žmonėms, kreipiamasi į psichiatrą. Ji buvo sunkiai fiziškai neįgali, nes be kojų, bet susikalbėti tai visada susikalbėdavo su ja. Pas psichiatrą ji nesiuntė, siuntimo pas psichiatrą nereikia. Velionė pasakojo, kad paprašo, jog kas nueitų iki „lavkutės“ (mobilios parduotuvės) ledinukų, saldainių. Ji nesuprato savo padėties sunkumo dėl cukraligės. Sergantys cukralige dauguma tokie yra. Daug kas nesilaiko dietos. Ji lankydavo ligonę ir namuose, betarpiškai bendraudavo. Namuose būdavo atsakovė. Blessedo ir MMSE skales daro tik psichiatras. Jai skyrė vaistus Klonazepamą dėl miego, negali pasakyti ar šių vaistų vartojimas turėjo įtakos jos būklei (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas 4 min. 5 sek. – 34 val. 50 min. 30 sek). Liudytoja J. Š. parodė, kad 2017 m. ji dirbo slaugytoja. Atsimena E. O. L.. Kai ji sveikesnė buvo, tai atveždavo dukros į ambulatoriją dėl kraujo spaudimo ir cukraligės. Protinga buvo moteris. Prašydavo pabūti, norėdavo pasišnekėti. Jeigu yra įrašai kortelėje, tai ji ir buvo aplankyti namie. Negali atsakyti kiek kartų buvo namuose, į mėnesį kartą tai tikrai būdavo. E. O.L. turėjo nustatytą slaugą ir privalu buvo lankyti. Slaugomi būna daugiau gulintys. Kai ji lankydavo E. O. L., nebūdavo daugiau asmenų. Pati duris atrakindavo, o kai kojelės buvo nupjautos, durys būdavo atrakintos. E. O.L. buvo sąmoninga, šneki, pašnekėti labai norėdavo. Gebėjo pasiskųsti, nusipasakoti. Neprisimena apie ką daugiau kalbėdavo, nekalbėjo apie turtą, testamentą. Nežinojo, kad jai buvo nustatyta demencija (2020 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 5 min. 47 sek. – 10 min. 8 sek).

Kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – kaimynai, giminaičiai, nors ir neturintys medicininio išsilavinimo, tačiau pažinoję testatorę iš anksčiau bei testamento sudarymo metu taip pat nenurodė aplinkybių, jog E. O. L. elgesys ar bendravimas buvo pasikeitęs ir jiems sukėlęs kažkokių įtarimų. Liudytojas R. K. parodė, kad E. O.L. buvo kaimynė, jo tėviškė yra už 0,5 km, yra bendravęs po keletą valandų su E. O. L. jos sodyboje, 2017 m. ten dirbo, keitė pečių. Jo supratimu buvo protinga, jį pažinojo (2020 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 2 val. 21 min. 58 sek. – 2 val. 25 min. 6 sek). Liudytoja V. K. parodė, kad nešdavo pensiją E. O. L. Su E. O.L. po jos vyro mirties susitikdavo tai kartą per savaitę, tai kartą per mėnesį. Kai ateidavo, rasdavo V., rasdavo slaugytojas, būdavo visada žmogus. Taip pat sūrį, pieną nešdavo E. O.L., prašydavo dukra. Tada daugiau pabendraudavo, nieko keisto nepastebėjo (2020 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 2 val. 26 min. 38 sek. – 2 val. 30 min. 43 sek). Liudytoja R. J., testatorės dukterėčia, parodė, kad tetos psichinė būklė niekada nekėlė jokių įtarimų. Teta skaitydavo laikraščius, pacituodavo jos mamai. Telefono numerį teta pati surinkdavo. Teta dažniau skambindavo jai nei mama. Teta apie ligas pasakodavo, kad kažkur skauda, kad važiuos pas daktarus. Po kojų amputacijos, ateidavo slaugytojos, kurių ieškojo dukra I. M.. Iki mirties nebuvo taip, kad teta nebūtų sąmoninga. Ji žino, kad teta naudojo vaistus nuo skausmo. Teta išgyveno didelius skausmus, skundėsi tik judėjimo problemomis. Teta pati turėjo nuspręsti dėl antros kojos amputacijos. Teta gerai girdėjo, nenaudojo klausos aparato, susikalbėdavo, nekildavo jokių problemų (2020 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 50 min. 28 sek. – 2 val. 09 min. 1 sek). Liudytoja S. E. parodė, kad yra testatorės brolienė, kad normaliai atrodė E. O. L. ir su mobiliuoju telefonu pasišnekėdavo. Ji 2017 m. buvo sausio mėnesį pas E. O. L. atvažiavusi, kartu prie stalo valgė. Daugiau su velione buvo I. M. ir V.. I. M. daugiau pas daktarus vežiodavo, o V. daugiau pečių kurdavo. Vieną kartą pasakė, kad dokumentus pas V. laiko, bet neklausinėjo kodėl. Mintys E. O. L. buvo rišlios, kalbėjo kada vėl susitiksim. E. O.L. dar prašė sužinoti apie sesers sveikatos būklę. Telefonu po šermenų klausė, ar nebijo kai liko našlė. Sakė, kad po vyro mirties jai nejauku, bet ateina V.. Kad slauga buvo duota, tai žinojo, kai kojelės buvo nupjautos (2020 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 2 val. 11 min. 20 sek. – 2 val. 20 min. 35 sek). Liudytoja J. J., testatorės kaimynė, parodė, kad E. O. L. buvo normalios būsenos, puikios atminties, žinojo visų gimtadienius ir ne tik dukrų, bet ir anūkų, žentų. Turėjo ji savo nusistatymą, tvirtą nuomonę, pasakė kad bus taip ne kitaip. Kai jai kojas nupjovė, labai pergyvendavo, sakydavo, bėgdavau, bėgdavau. Nenusišnekėdavo, pasitardavo ką valgyti daryti, sakydavo ką duosi, tas ir gerai, nepastebėjo, kad kartotųsi. Po nupjautų kojų mažiau kalbėjo, prieš mirtį jau daugiau miegodavo (2020 m. vasario 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 49 min. 46 sek. – 1 val. 0 min. 30 sek). Liudytoja E. K., seniūnijos sekretorė parodė, kad prieš tai nepažinojo E. O. L.. Testatorę ji matė pirmą kartą. Ji atėjo su dviem dukromis, kurios buvo koridoriuje. Testamento tekstą surinko ji. Testatorė atsinešė dokumentus ir pasakė kam ką paskirti. Ji įvardino kuriuos žemės plotus kam nori paskirti. Ji sakė tą palieka tam, tą palieka tam. Ji atmintinai atsiminė visų dukterų gimimo datas. Buvo keista, kad tokių metų atsiminė visų dukterų metus, dukterų buvo šešios. Testamento turinys iš anksto nebuvo aptartas. Testamentas surašytas iš testatorės žodžių. Ji įvardijo kur kokie hektarai ir kam turi likti. Buvo keista, kad tokių metų moteris žinojo žemės sklypų plotus. Bendravimas vyko sekretorės kabinete (2020 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 43 min. 55 sek. – 1 val. 49 min. 24 sek).

Po byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojų ir I ekspertizę atlikusio eksperto apklausos, siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus, teismui ir atsakovei kilus pagrįstų abejonių dėl E. O. L. psichinės būklės testamento sudarymo metu ir ekspertizės išvadų pagrįstumo, buvo paskirta II ekspertizė, kurios išvados visiškai priešingos I ekspertizei. II ekspertizę atlikęs ekspertas K. D. paaiškino, kad E. O.L. 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo nustatyta demencijos prognozė vienkartinio apsilankymo metu pas psichiatrą. Ambulatorinis apsilankymas truko gan neilgai. Pats gydytojas psichiatras teismo posėdžio metu patvirtino, kad užtruko 15–20 minučių tyrimas. MMSE testas – tai trumpas protinės būklės testas. Jis yra orientacinio pobūdžio. Remiantis šio vienkartinio tyrimo rezultatais demencijos negalima nustatyti, ypač jeigu tie rodikliai gan aukšti. Šiuo atveju buvo gautas 18 balų rezultatas. Nuo 20 balų prasideda lengvas kognityvinis sutrikimas, kai demencija nediagnozuojama, tai yra žmogus gali suprasti savo veiksmus. Pakoregavus testo rezultatus pagal testatorės amžių ir išsilavinimą gaunasi rezultatas 23 balai, lengvas kognityvinis sutrikimas. Tai realus rezultatas. MMSE testo lentelės ir skaičiavimas atsižvelgiant į amžių ir išsilavinimą yra nurodytos vadovėlyje „Teismo psichiatrijos ekspertizė. Teorija ir praktika“, kuris išleistas 2018 m., todėl ekspertams privaloma vadovautis. Demencijai nustatyti vien tokio testo nepakanka. Jei būtų atliktas pakartotinis testavimas po trijų mėnesių ir jeigu tie rezultatai būtų prastesni už pirmą kartą, tada jau galima įtarti demenciją ir taikyti rimtesnius testus, kurie galėtų patvirtinti kognityvinius, atminties, orientacijos sutrikimus. Vėlesnėje medicininėje dokumentacijoje, ligos istorijos duomenyse nurodyta, kad E. O.L. nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio gydėsi slaugos ligoninėje, vėliau chirurgijos skyriuje. Per pusę metų stacionaraus gydymo, kai ji buvo ilgą laiką stebima, konsultuojama gydytojo, jai nebuvo nustatyta jokių psichikos sutrikimų ar kognityvinių funkcijų sutrikimų. Mano, kad ilgalaikis gydymas stacionaro sąlygomis tikrai būtų išaiškinęs demencijos diagnozę, kognityvinius sutrikimus, orientacinius, atminties sutrikimus, tačiau gydytoja atvirkščiai pažymėdavo, kad kontaktas su ja yra adekvatus, vykdo visus paliepimus, nurodymus. Net prieš kojos amputaciją buvo su ja apie tai kalbėta, duotas laikas pagalvoti, nes iš karto dar nesutiko. Po tam tikrų paaiškinimų ji davė savo sutikimą. Jeigu žmogus serga demencija, tai tokio sutikimo nereikia, nes žmogus yra nekritiškas savo būklei ir negali vertinti, analizuoti pasekmių. Vėliau, po kojų amputacijos, kai 2017 m. gruodžio mėnesyje toje pačioje ligoninėje E. O. L. gydėsi pakartotinai, tai gydytojai pastebėjo orientacijos, atminties sutrikimus, jie būtent tą ir pažymėjo ligos istorijoje. E. O. L. buvo konsultuota dėl neurologinių sutrikimų. 2017 m. balandžio 12 d. gydytojas neurologas pažymėjo, kad ji yra sąmoninga ir orientuota. Kažkokių psichinių sutrikimų ar kognityvinių funkcijų nusilpimo jis neaprašė. Pats neurologas neatliko jokių papildomų testų, tik rėmėsi psichiatro A. S. atliktu tyrimu ir parašyta diagnoze. Šeimos gydytoja demencijos diagnozės nenustatė ir jokių psichikos sutrikimų iki 2017 m. gruodžio mėnesio E. O. L. neaprašė. Po to pastebėti psichikos, orientacijos ir atminties sutrikimai, tada ir šeimos gydytoja pradėjo juos fiksuoti. Kai kliniškai nustatomi demenciniai požymiai, radiologinis tyrimas padeda atskleisti demencijos priežastis. Vien remiantis radiologiniais tyrimais negalima nustatyti demencijos. Demencija tai jau sunkus psichinis sutrikimas, kai jau yra aiškiai išreikšti kognityviniai sutrikimai, atminties, orientacijos, vykdomosios veikos sutrikimai. Kai nustatyta demencijos prognozė, tai negalima nustatyti, kad asmuo galėjo būti veiksnus ir sudaryti sandorius bei atsakyti už savo veiksmus. E. O. L. testamento sudarymo metu nesirgo demencija, nes nėra įtikinamai kliniškai nustatytų duomenų apie tai, kadangi demencija nustatyta tik vienkartinio tyrimo metu, neįvertinus paklaidos dėl tiriamosios amžiaus ir išsilavinimo. O vėliau nei gydytojai ligoninėje, nei šeimos gydytoja nestebėjo jai tokių sutrikimų iki 2017 m. gruodžio mėnesio. Klonazepamas buvo skiriamas minimaliomis dozėmis, tikriausiai dėl miego sutikimų. Jis negalėjo reikšmingai įtakoti psichinės būklės. Memantinas pagerina nervų impulsų perdavimą galvos smegenyse, t. y. pagerina galvos smegenų veiklą, galėjo veikti pacientę tik teigiamai. Per tokį ilgą vaistų vartojimą, pacientei prie vaistų buvo išsivystęs ir pripratimas. Su demencijos diagnoze vienas asmuo negalėtų gyventi, kadangi jam jau reikia priežiūros dėl orientacijos sutrikimų. Jis jau negali savęs apsitarnauti ir būti veiksnus. Praktiškai demencija yra neveiksnumo kriterijus. Demencijai nustatyti pritrūko duomenų ir negalima vienkartiniu trumpalaikiu tyrimu nustatyti demencijos, ypač kai atlikus korekciją testavimui pagal amžių ir išsilavinimą, demencijos nustatyti negalima. 2016 m. spalio 4 d. šeimos gydytoja paminėjo neaiškios kilmės demenciją, tačiau ji nieko nenustatė, tik perrašė psichiatro nustatytą diagnozę. Priepuolių metu kliniškai gali pasireikšti ir orientacijos sutrikimai, ir atminties nusilpimas, net sąmonės praradimas, bet tai vyksta iki 24 h, o paskui grįžta į tą pačią poziciją. Jie kartojasi, nes jai buvo nustatyta lėtinė galvos smegenų išemija, tai galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Jai buvo nustatyti nerimo sutrikimai, miego sutrikimai ir pan., dėl to ir skyrė psichotropinius vaistus. Priepuolio metu tas žmogus negali nei pasirašyti, nei suvokti savo veiksmų. Testamento sudarymo metu priepuolių nebuvo, kadangi moteris atsakė tiek į sekretorės, tiek į seniūno klausimus, įvardino kiek turi žemės, žinojo savo dukrų gimimo metus, tiksliai išvardino. Psichiatro A. S. išvadoje 2016 m. rugsėjo 27 d. nurodyta, kad jos klampus mąstymas, užstringa tam tikros detalės, toks mąstymas būdingas visiems vyresnio amžiaus asmenims. Demencijos atveju, šie požymiai būna labiau išreikšti ir tęsiasi ilgą laiko tarpą ir jie nenutrūksta. Bet iki psichiatro ir po to ją gydę gydytojai to nepastebėjo ir nefiksavo. Reikia nurodyti požymius, o ne diagnozę. Turi būti ryškūs sutrikimo požymiai. Jie nefiksuoti, tik vėliau 2017 m. gruodžio mėnesį tai pastebima. Ligotas žmogus yra visada priklausomas nuo aplinkos ir slaugančių asmenų, bet tai priklauso nuo asmens asmeninių savybių. Liudytojų parodymai turėjo įtakos ekspertizei. Demencija neskirstoma į lygius, yra tik lengvas, vidutinis ir sunkus kognityvinis sutrikimas. Lengvas kognityvinis sutrikimas yra dar ne demencija. Jei vidutinis ir sunkus kognityvinis sutrikimas, tada jau demencija. Ankstesnės ekspertizės metu nebuvo atlikta MMSE testo korekcija pagal amžių ir išsilavinimą (2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 4 min. 13 sek. – 45 min. 15 sek).

Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008) nustatant jau mirusio asmens gebėjimą suprasti savo atliktų veiksmų prasmę ir juos sąmoningai valdyti, yra būtina išanalizuoti du savarankiškus kriterijus – medicininį ir juridinį. Sprendžiant dėl testamento galiojimo, turi būti medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis, taigi teismas turi pareigą CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagal savo kompetencijos ribas vertinti eksperto išvados pagrįstumą. To neatlikus, konstatuoti medicininio kriterijaus buvimą ir juolab sutaptį su juridiniu kriterijumi nėra pagrindo, nes medicininis ir juridinis kriterijai turi būti vertinami kaip atskiros įrodinėjimo dalys. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas). Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

Vertinant I ekspertizės aktą nustatyta, jog tyrimą atlikusi ekspertė rėmėsi vien tik gydytojo psichiatro A. S. įrašu apie testatorei 2016 metų rugsėjo 27 d. nustatytą demenciją. Apklausus liudytoją A. S. ir II ekspertizę atlikusį ekspertą nustatyta, jog gydytojas psichiatras demencijos diagnozę nustatė tik vieno vizito metu pabendravęs su paciente 15-20 minučių ir atlikęs MMSE – trumpą protinės būklės įvertinimo testą, neįvedęs korekcijų pagal tiriamosios amžių ir išsilavinimą. Remiantis moksline literatūra - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto tarybos ir LSMU Leidybos komisijos 2018 m. rugsėjo 24 d. protokolu aprobuotu vadovėliu „ Teismo psichiatrijos ekspertizė. Teorija ir praktika“ nustatyta, jog „MMSE tyrimo normas rekomenduotina koreguoti pagal amžių ir išsilavinimą. MMSE rezultatui didelės įtakos turi amžius, išsilavinimas, taip pat bloga klausa ir rega, emocinė būklė, kalbos sutrikimai (afazijos) bei kiti veiksniai. Neretai MMSE kritikuojamas dėl mažo specifiškumo ir jautrumo, nes neatspindi demencijos sindromui būdingų loginio mąstymo, nuotaikos, asmenybės, valios bei kritinių – prognostinių funkcijų sutrikimų. MMSE patariama atlikti darant 3 mėn. pertrauką, tuomet gali padidėti testo tikslumas“ (t. 3, b. l. 127-132). Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, II ekspertizę atlikęs ekspertas pakoregavo testatorės MMSE tyrimo normas (t. 3, b. l. 131) pagal testatorės amžių (86 m.) ir išsilavinimą (4 klasės) ir atitinkamai gavo 23 balų rezultatą, t. y. lengvą kognityvinį sutrikimą, kas paneigia gydytojo psichiatro A. S. gautą 18 balų rezultatą ir nustatytą vidutinį kognityvinį sutrikimą, t. y. demenciją. Be to pats gydytojas A. S. pripažino, jog testatorės kognityvinis sutrikimas buvo arčiau lengvo (jai nustatytas 18 balų vertinimas, o nuo 20 balų vertinama kaip lengvas), antro testo jis nedarė ir diagnozės nepatikslino. Tai, kad gydytojo psichiatro nustatyta diagnozė neatitiko tikrosios pacientės būklės patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriais rėmėsi ir juos vertino II ekspertizę atlikęs ekspertas. Šeimos gydytoja, reguliariai gydžiusi E. O. L., jokių psichikos sutrikimų požymių, būdingų demencijai, jai nerašė iki 2017 m. gruodžio 12 d., apklausiama liudytoja ji patvirtino, kad ryškesnių psichikos sutrikimų testatorei ji nepastebėjo, su ja susikalbėdavo, pas psichiatrą nesiuntė. 2017 m. balandžio 12 d. testatorė buvo konsultuota neurologo, kuris nustatė, kad ji yra sąmoninga ir orientuota, tačiau neaprašęs jokių psichikos sutrikimo simptomų bei neatlikęs reikalingų tyrimų, diagnozavo, o realiai pakartojo psichiatro konstatuotą demenciją ir paskyrė vaistus. II ekspertizės akte pažymėta, jog atskirai be dinaminio klinikinio psichopatologinės būklės įvertinimo, remiantis vien nustatytais galvos smegenų atrofijos požymiais, negalima nustatyti demencijos, nes demencijai nėra būdingi absoliutūs specifiniai morfologiniai galvos smegenų pokyčiai. Smegenų atrofija, kaip ir encefalopatija, gali būti aptinkama tiek sergantiems demencija, tiek sveikiems senyvo amžiaus žmonėms. Atsižvelgiant į tai, II ekspertizę atlikęs ekspertas šį gydytojo neurologo įrašą vertino kaip prieštaringą, neišsamų, netikslų, juolab, kad 2017 m. gegužės 3 d. testatorę apžiūrėjęs kitas gydytojas neurologas demencijos diagnozės nepatvirtino. Testatorė ilgą laikotarpį, tai yra nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. birželio 1 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. buvo gydyta stacionare, chirurgijos, reanimacijos bei palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose, tačiau per visą šį laikotarpį jokių E. O. L. psichikos sutrikimų nekonstatuota, demencijos diagnozė nepatvirtinta. 2017 m. rugsėjo 5 d. pacientei buvo atlikta dešinės kojos amputacija virš kelio, o 2017 m. lapkričio 10 d. – kairės kojos amputacija. Dėl dešinės kojos amputacijos gydytojai laukė testatorės apsisprendimo ir sutikimo, kurį ji išreiškė ne iš karto, o sprendimą priėmė po paros laiko svarstymo, atliekant kairės kojos amputacija taip pat buvo laukiama jos sutikimo. Šias aplinkybes patvirtina ne tik medicininiai dokumentai, tą patį parodė ir atsakovė V. K. bei trečiasis asmuo I. M.. Remdamasis šiais duomenimis, II ekspertizę atlikęs ekspertas padarė išvadą, jog testatorė buvo pajėgi produktyviai, kritiškai mąstyti, savarankiškai vertinti savo sveikatos būklę bei priimti racionalius sprendimus, gydytojai laukdami jos sutikimo amputacijai nesuabejojo jos psichikos būsena bei gebėjimu suvokti esamą savo sveikatos padėtį ir valingai priimti sprendimą dėl kojų amputacijos. II ekspertizės akte konstatuojama, kad iki 2017 m. gruodžio mėnesio E. O. L. medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai reikšmingų įtikinamų duomenų apie jai stebėtus ilgalaikius, stabiliai išreikštus ir progresuojančius atminties, dėmesio, orientacijos, mąstymo, vykdomųjų bei kritinių prognostinių funkcijų sutikimus, todėl 2017 m. sausio 24 d. testamento sudarymo metu ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismas, remdamasis aukščiau aptartais įrodymais, neturi pagrindo nepritarti II ekspertizės išvadai, o I ekspertizės išvadą vertina kaip neišsamią, prieštaraujančią kitiems byloje surinktiems duomenims – vėlesniems testatorės medicininiams dokumentams, liudytojų parodymams, mokslinei literatūrai, todėl ja nesiremia. Be to itin svarbi aplinkybė, jog atliekant I ekspertizę, byloje nebuvo apklausti byloje dalyvaujantys asmenys ir liudytojai, kurių paaiškinimai ir parodymai iš esmės skiriasi nuo I ekspertizės išvados.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys medicininiai duomenys neginčijamai patvirtina faktą, jog E. O. L. testamento sudarymo dieną tikrai sirgo įvairiomis ir gana sunkiomis ligomis. Byloje nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. (duomenys neskelbtini) E. O.L. nuo 2016 m. spalio 13 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 14 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. O. L. nuo 2016 m. gruodžio 13 d. neterminuotai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. (duomenys neskelbtini) E. O. L. nuo 2017 m. gruodžio 18 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. E. O. L. neterminuotai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Taip pat neterminuotai jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Tačiau vien ta aplinkybė, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo laisva valia apsispręsti dėl jai priklausančio turto palikimo ir suvokti šio savo sprendimo pasekmes. Priešingai, testatorę gydžiusių gydytojų, artimųjų giminaičių, kaimynų, seniūnijos darbuotojų parodymai, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, jog testatorė iki kojų amputacijos gyveno viena, praktiškai su minimalia priežiūra ir pagalba, kas sergant demencija praktiškai nėra įmanoma, leidžia neabejoti testatorės psichine sveikata ir sąmoningu gebėjimu sudaryti testamentą (duomenys neskelbtini).

Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kad E. O. L. elgesyje buvo požymių, rodančių psichikos sutrikimą, dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškime apie palikimo priėmimą, E. O. L. savo ranka parašė: „apyrašą sudaryti nenoriu. E. O. L.“ ir pasirašė, todėl notarei nekilo abejonių dėl įpėdinės veiksnumo. Be to 2017 m. rugsėjo 4 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydančio gydytojo įraše pažymėta, kad pacientės artimiesiems paaiškinta esama situacija, amputacijos tikslingumas ir galimos komplikacijos bei prognozės, nedarant amputacijos, artimieji pritarė amputacijai per šlaunį, tačiau pacientė pati nesutinka. 2017 m. rugsėjo 5 d. įraše nurodyta, kad pacientė šiandien sutinka, kad būtų amputuojama koja virš kelio sąnario, taigi šios aplinkybės rodo, kad E. O. L. tuo laikotarpiu sąmoningai priėmė sprendimus.

Ieškovės B. M. paaiškinimai apie prastą E. O. L. psichinę būklę 2017 metais nepagrįsti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, priešingai, pati ieškovė pripažino, kad po tėvo mirties išvažiavo į užsienį, slaugė savo sergantį vyrą, todėl mamos nelankė ir artimo kontakto nepalaikė, tik susiskambindavo telefonu, buvo atvykusi likus mėnesiui iki mirties, mama ją ir jos vyrą atpažino.

Itin reikšminga šio ginčo kontekste aplinkybe teismas laiko tai, jog testamentą pasirašė pati testatorė seniūno akivaizdoje, testatorės parašas yra padėtas pakankamai tvirtai, parašytas vardas ir pavardė, parašas, pasirašyta tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių, kas taip pat leidžia teismui tikėti ginčo testamento pasirašymo momentu testatorės sąmoninga ir socialiai orientuota būkle.

Būtini sandorio elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Sudarant testamentą itin reikšmingas elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valią, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai, o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas. Moralinė nuostata gerbti testatoriaus valią taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

Vertinant ginčijamo testamento turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, pažymėtina, jog testatorė visą savo turtą paliko pirmos eilės įpėdiniams – dukterims, išskirdama atsakovę V. K., kuriai paliko didesnę turto dalį ir konkretų turtą – savo gyvenamąjį namą (sodybą) ir žemės sklypą aplink jį. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, jog V. K., nors ir negyveno kartu su E. O. L., tačiau iki mirties ja rūpinosi, prižiūrėjo, kasdien lankė ir pan. Testatorė suprato kokį sprendimą dėl turto palikimo priėmė ir kitiems asmenims nurodė šio sprendimo motyvus – nori, kad sodyba priklausytų vienam šeimininkui ir joje būtų gyvenama, o ne parduodama, kad savo gyvenamojo namo neturinti dukra atsakovė V. K. juos paveldėtų, kadangi daugiausiai rūpinasi motina, be to jaučia skolą dėl ankstesnių santykių, kai dukra investavo į sodybą ir kartu gyveno. Šį faktą patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovės artimų giminaičių ir kaimynų, neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, liudytojų R. J., S. E., J. J. parodymai. Liudytoja R. J., kuri yra šalių pusseserė, o jos motina – testatorės sesuo, parodė, jog prieš tai kai buvo dėdė pasiligojęs, mamą atvežė pas tetą. Tuo metu jai mama pasakė, kad abu L. padarė tokį sprendimą, kad abu paliks namą V. (atsakovei). Teta sakė, kad mes su tėvuku pasitarėm. Po dėdės mirties buvo trauma, buvo teta truputį liūdnesnė. Ji siūlėsi parsivežti tetą pas save, bet teta pasakė, kad ne vaikeli, yra V., ji kasdien ateina prieš darbą ir po darbo, pakūrena, sakė, kad turi, kas prižiūri, aplanko. Prabėgus kiek laiko po dėdės mirties, artėjant šventėms teta pasakė, kad laikas nuvažiuoti sudaryti testamentą. Vasario mėnesį teta jai pasakė, kad surašė, sakė, kad jautėsi skolinga V. Teta prašė nesakyti ieškovei apie šitą faktą. Žinojo, kad V. turėjo namą šalia tėvų nusipirkusi, kurį pardavė ir persikraustė pas tėvus. Teta pasakojo, kad V. pardavusi namą dėjo plastikinius langus, darė remontą ir tuos pinigus investavo į tetos namą, tikėdamasi ten gyventi. Pragyveno gal apie vienerius metus, paskui išsikraustė. Šeima didelė, ne visos dukterys buvo patenkintos, kad atsakovė ten gyvena. Liudytoja S. E., testatorės brolienė, parodė, kad E. O. L. sakė norinti rašyti testamentą, kad sodyba išliktų, turėtų gerą šeimininką, norėjo, kad ta sodyba būtų V., nes V. kai reikėdavo padėdavo. Po kurio laiko pasakė, kad užrašė V. Sakė norinti skriaudą atlyginti, kad gyveno, paremontavo. Ji neklausinėjo ar kitoms dukroms apie tai sakė. Liudytoja J. J., testatorės kaimynė, parodė, jog E. O. L. pasakojusi, kad pradžioje ji su vyru testamentus pasidarė vienas kitam. Paskui į pabaigą, kai L. sirgo, pasakojo, kad susitvarkė dokumentus. Sakė, kuri čia eis, visos turi savo namus, išskyrus V.. Kai numirė L. buvo pora kartų ta kalba, ji paklausė E. O. L., kam rašys sodybą, sakė bus piktumų. Kai buvo surašiusi testamentą, jai papasakojo. Pasakė, kad parašė V., nes visos turi kur gyventi, o ji neturi. Sakė, daugiausiai padeda, sakė, kad kitos dukros pyks. Sakė, kad seniūnijoje surašė testamentą, kad ten buvo patogiau. Žino, kad atsakovė prieš tai apie dvejus metus gyveno pas tėvus sodyboje (2020 m. vasario 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 49 min. 46 sek. – 1 val. 0 min. 30 sek). Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) seniūnas V. D. taip pat teikė paaiškinimus, jog testatorė sakė, kad namus pasistatė, nenori, kad juos parduotų. Viena dukra neturi kur gyventi, ji ten kažkiek prisidėjo. Žemę padalijo sklypeliais. Kai paklausė, kodėl taip nelygiai dalina, sakė, kad nenori kad parduotų namus, visiems bus kur suvažiuoti, tėviškė bus.

Pati ieškovė pripažino faktą, jog atsakovė daugiausiai rūpinosi sergančia motina, kasdien ją lankydavo, ji sutiko su faktu, jog atsakovė buvo investavusi į tėvų sodybą, bet mano, kad tėvas yra su ja atsiskaitęs dėl pagerinimų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad konkretaus turto palikimas atsakovei V. K. iš esmės atitiko testatorės gyvenimiškas aplinkybes, jos veiksmuose yra nuoseklumas, kryptingumas ir logiškumas. Tikėtina, kad artimo ryšio su ieškove iki mirties testatorei išlaikyti nepavyko. Ieškovės paaiškinimus, kad mama visas dukras mylėjo vienodai ir visas turtas, kurį ji su tėvu užgyveno bus visoms dukroms padalintas po lygiai, kad tarp seserų buvo artimas ryšys, glaudus bendravimas, paneigia atsakovės ir trečiojo asmens I. M. paaiškinimai, kad tarp seserų buvo nesutarimų, mama nenorėjusi, kad apie testamentą sužinotų ieškovė, sakė bus piktumų. Visų šių aptartų duomenų visuma patvirtina, jog E. O. L. testamentu išsakė savo tikrąją, nuosekliai susiformavusią valią, nebūdama nieko įtakota, tai padarė sąmoningai, testamento naudingumas jai pačiai nekelia jokių abejonių.